- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-06-18
- Bylos Nr.
- I-710-289/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-00363-2012-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Virginijus Stankevičius
- Pareiškėjas
- V. M.
- Atsakovas
- Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Kategorijos
- 16.5pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo bylą pagal pareiškėjo V. M. skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato įpareigojimo įskaityti pareiškėjui V. M. į pareigūno vidaus tarnybos stažą pusę mokymosi Šiaulių aukštesniojoje technikos mokykloje laiko nuo 1991 m. rugsėjo 1 d. iki 1994 m. liepos 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. M. savo skundu teismo prašo įpareigoti Šiaulių apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą įskaityti pareiškėjui V. M. į pareigūno vidaus tarnybos stažą pusę mokymosi Šiaulių aukštesniojoje technikos mokykloje laiko nuo 1991 m. rugsėjo 1 d. iki 1994 m. liepos 1 d.
Pareiškėjas V. M. nurodė, kad skundą palaiko. Prašo vadovaujantis 2009-11-27 Vyriausiojo administracinio teismo nutartimi suformuota praktika įpareigoti įskaičiuoti Šiaulių apskrities VPK į vidaus tarnybos stažą pusę mokymosi laiko, t.y. 1 m. 4 mėn. 20 d. Į tarnybą įsidarbino 1994 m. ir jam tuo pačiu įsakymu, kuriuo buvo paskirtas į pareigas, į tarnybos stažą buvo skaičiuojami 1 m. 4 mėn. 20 d., o priėmus naują Vidaus tarnybos statutą, stažas buvo perskaičiuotas ir mokymosi laikas į stažą nebebuvo įskaičiuojamas. 1994 m. liepos 1 d. jis baigė Šiaulių aukštesniąją technikos mokyklą, o į pareigas buvo paskirtas nuo 1994 m. spalio 3 d. Spalio 1 ir 2 d. buvo savaitgalis, o spalio 3 d. suėjo lygiai 3 mėnesiai. Nežino, kaip ten buvo, kodėl įsakymas yra spalio 6 d. Jis pradėjo dirbti nuo spalio 3 d. Į atsakovą kreipėsi su prašymu, nurodė, kad yra tokia galimybė, nes internete susirado analogišką nutartį ir iš atsakovo gavo atsakymą, kad nebus perskaičiuota. Stažą jam perskaičiavo 2004 m. vasario 17 d. įsakymu. Prašo įpareigoti Šiaulių apskrities VPK perskaičiuoti vidaus tarnybos stažą ir įskaičiuoti pusę mokymosi Šiaulių aukštesniojoje technikos mokykloje laiko.
Atsiliepimas
Atsakovo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį jam pranešta tinkamai, teismo šaukimu (b.l. 35). Savo rašytiniu atsiliepimu į pareiškėjo skundą nurodė, kad Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas nesutinka su V. M. skundo reikalavimais: panaikinti Šiaulių apskr. VPK viršininko 2012 m. kovo 9 d. sprendimą Nr. 40-S-4630 „Dėl vidaus tarnybos stažo skaičiavimo“ bei įpareigoti atsakovą į jo turimą vidaus tarnybos stažą papildomai įskaityti pusę mokymosi aukštesniojoje mokykloje laiko, nes mano, kad šie skundo reikalavimai nepagrįsti. Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, būdamas viešojo administravimo subjektas ir vykdydamas vidaus administravimą, savo veikloje be kitų principų taip pat privalo vadovautis įstatymo viršenybės principu, kuris imperatyviai nustato, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais (Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punktas).
Kaip jau buvo atsakyta pareiškėjui 2012 m. kovo 9 d. sprendime Nr. 40-S-4630 „Dėl vidaus tarnybos stažo skaičiavimo“, neįskaitydamas pusės mokymosi Šiaulių aukštesniojoje technikos mokykloje laiko į pareiškėjo turimą vidaus tarnybos stažą veikė teisėtai. Atsakovo nuomone, šį teiginį patvirtina Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A55 -984-08, kurioje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad iki šios nutarties priėmimo ginčijamą formuluotę „stoti į tarnybą“ Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas aiškino kitaip, kaip antai 2006 m. rugsėjo 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A7-1491/06. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje imperatyviai nustatyta: <...> į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenyje paskelbtuose sprendimuose, nutarimuose ir nutartyse esančius įstatymų ir kitų teisės aktų taikymo išaiškinimus atsižvelgia teismai, valstybės ir kitos institucijos, taip pat kiti asmenys, taikydami tuos pačius įstatymus ir kitus teisės aktus. Šiuo atveju Šiaulių apskr. VPK jau įvykdė visas vidaus administravimo procedūras, susijusias su apskaičiuotu pareiškėjo vidaus tarnybos stažu ir iš šio apskaičiavimo kylančiomis pasekmėmis. Šiuo atveju Šiaulių apskr. VPK jau įvykdė visas vidaus administravimo procedūras, susijusias su apskaičiuotu pareiškėjo vidaus tarnybos stažu ir iš šio apskaičiavimo kylančiomis pasekmėmis.
Atsakovo nuomone, vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, tai yra Vidaus tarnybos statuto 37 straipsnio 9 punktu, terminas negali būti įskaičiuotas į pareiškėjo vidaus tarnybos stažą, nes paminėtoje teisės normoje yra minimas tik mokymosi kitose aukštosiose švietimo įstaigose laikas. Dėl to atsakovas teisėtai atsisakė perskaičiuoti pareiškėjui vidaus tarnybos stažą, ir nėra teisinio pagrindo atsakovui atlikti šiuos veiksmus. Pareiškėjo tarnybos byloje esanti išvada patvirtina, jog dar iki Vidaus tarnybos statuto įsigaliojimo 2001 m. spalio 1 dienai jam buvo apskaičiuotas ir patvirtintas vidaus tarnybos stažas, kuris sudarė 6 metus 11 mėnesių ir 28 dienas, tai yra šia patvirtinta išvada vidaus tarnybos stažas buvo apskaičiuotas, neįskaičiuojant pareiškėjo mokymosi aukštesniojoje mokykloje pusės laiko – 1 metų 4 mėnesių 20 dienų. Pareiškėjas nuo šio vidaus tarnybos stažo apskaičiavimo momento ir įsigaliojus Vidaus tarnybos statutui, ir iki šio įstatymo įsigaliojimo neginčijo šio vidaus tarnybos stažo apskaičiavimo teisėtumo nei pagrįstumo. Šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas nuo 2003 m. nepasikeitė, faktinė padėtis dėl pareiškėjo vidaus tarnybos stažo taip pat nepasikeitė, dėl to atsakovui nėra pagrindo spręsti pareiškėjo vidaus tarnybos stažo apskaičiavimo kitaip, negu buvo šis klausimas išspręstas iki Vidaus tarnybos statuto įsigaliojimo. Pareiškėjas, nurodydamas savo prašymo faktinį bei teisinį pagrindą, nurodė aplinkybes bei teisės aktus, kurie reglamentavo stažo skaičiavimo ir policijos pareigūno statuso nustatymą iki Vidaus tarnybos statuto priėmimo. Pareiškėjas kreipėsi dėl stažo perskaičiavimo jau galiojant Vidaus tarnybos statutui, kurio paminėtos ir kitos 37 straipsnio nuostatos įsakmiai nustato laikotarpius, kurie papildomai įskaitomi į vidaus tarnybos stažą. Šios normos turi būti aiškinamos pagal jų turinį, bet ne pagal praeityje galiojusius teisės aktus, šiose normose yra atsižvelgta į praeityje buvusius santykius ir yra nurodyta, į kuriuos klausimus turi būti atsižvelgta. Dėl to, aiškinant šių normų turinį, negalima vadovautis negaliojančiomis pareiškėjo minėtomis normomis, išskyrus atvejus, kai toks būtinumas iškyla atsižvelgiant į šių normų turinį. Pažymėtina, kad Vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad iki Statuto patvirtinimo įstatymo įsigaliojimo pareigūnams galiojusios socialinės garantijos taikomos ir toliau tiek, kiek neprieštarauja Statuto patvirtinimo įstatymu patvirtintam Vidaus tarnybos statutui. Iki Vidaus tarnybos statuto įsigaliojimo pareiškėjui socialinės garantijos, susijusios su vidaus tarnybos stažo skaičiavimu, buvo taikomos tokia pat apimtimi, kaip ir iki Vidaus tarnybos statuto įsigaliojimo. Atsakovo nuomone, pareiškėjo nurodytos normos negali būti pagrindu netaikyti pareiškėjo atžvilgiu šiuo metu galiojančio Vidaus tarnybos statuto reikalavimų, nes atsakovas neturi tam įstatymo pagrindo. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir argumentus Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas priėmė teisėtą bei pagrįstą 2012 m. kovo 9 d. sprendimą Nr. 40-S-4630 „Dėl vidaus tarnybos stažo skaičiavimo“, todėl jo naikinti nėra pagrindo. Vadovaujantis tuo, ką išdėstė, bei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 48, 53, 72 str., 88 str. 1 p. atsakovas prašo teismo atmesti V. M. skundą kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo V. M. skundas yra tenkintinas.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo sprendimo neperskaičiuoti pareiškėjo vidaus tarnybos stažo, į jį įskaitant pusę mokymosi Šiaulių aukštesniojoje technikos mokykloje laiko.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas nuo 1991 m. rugsėjo 1 d. iki 1994 m. liepos 1 d. mokėsi Šiaulių aukštesniojoje technikos mokykloje. Nuo 1994 m. rugsėjo 5 d. jis pradėjo stažuotę Šiaulių miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos areštinės-daboklės tarnyboje, o 1994 m. rugsėjo 28 d. su darbdaviu pasirašė darbo sutartį. Nuo 1994 m. spalio 3 d. V. M. pradėjo dirbti Šiaulių miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos areštinės-daboklės policininku-stažuotoju (b.l. 24, tarnyb. byla, dalis I, b.l. 2). Šiaulių miesto vyriausiojo policijos komisariato viršininko 1994 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. 127 TE buvo patvirtintas pareiškėjo tarnybos Lietuvos valstybei stažas 1994 m. spalio 3 d. – 1 metai 4 mėn. 20 dienų (b.l. 24, tarnyb. byla, dalis I, b.l. 2); 2004 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. TE-31 buvo patvirtintas pareiškėjo vidaus tarnybos stažas bei priedo už tarnybą Lietuvos valstybei stažo dydis 2003 m. gegužės 1 d. – 8 m. 6 mėn. 28 d. (b.l. 24, tarnyb. byla, dalis I, b.l. 3); 2012 m. vasario 29 d. prašymu (b. l. 7) pareiškėjas kreipėsi į Šiaulių apskrities VPK viršininką, prašydamas perskaičiuoti jo vidaus tarnybos stažą, įskaičiuojant pusę jo mokymosi laikotarpio 1991-1994 m. Šiaulių apskrities VPK viršininko 2012 m. kovo 9 d. sprendimu Nr. 40-S-4630 V. M. prašymas buvo netenkintas (b. l. 6).
Atsakovas, atsisakydamas tenkinti pareiškėjo prašymą į vidaus tarnybos stažą įskaičiuoti pusę studijų Šiaulių aukštesniojoje technikos mokykloje, iš esmės remiasi nuo 2003 m. gegužės 1 d. galiojančio Vidaus tarnybos statuto 37 str. 1 d. 9 p. Minėtoje normoje įtvirtinta, kad vidaus tarnybos stažas pareigūnui skaičiuojamas tarnybos pradžia laikant jo priėmimo į vidaus tarnybą datą, į vidaus tarnybos stažą papildomai įskaitant (tarp jų ir laikotarpius, buvusius iki 1990 m. kovo 11 d.) mokymosi vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigose, aukštosiose, specialiosiose vidurinėse, aukštesniosiose Lietuvos Respublikos policijos (vidaus reikalų), saugumo bei karo mokyklose laiką. Mokymosi tokiose pat kitų valstybių mokyklose laikas gali būti įskaitytas į vidaus tarnybos stažą Vyriausybės nustatyta tvarka. Į vidaus tarnybos stažą taip pat įskaitoma pusė mokymosi kitose aukštosiose švietimo įstaigose laiko, jeigu jas baigę asmenys yra priimti į vidaus tarnybą per tris mėnesius, pailginant šį laikotarpį ligos, nėštumo ir gimdymo bei tėvystės atostogų, taip pat būtinosios tarnybos kariuomenėje ar dalyvavimo kariniuose mokymuose, ar vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos įvadinio mokymo kursų trukme.
Iki Vidaus tarnybos statuto įsigaliojimo tarnybos vidaus reikalų sistemoje santykius reglamentavo Laikinasis vidaus tarnybos įstatymas, įsigaliojęs nuo 1992 m. sausio 31 d., o tarnybos Lietuvos Respublikos policijoje – Policijos įstatymas, įsigaliojęs nuo 1991 m. sausio 20 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. I-852 „Dėl Lietuvos Respublikos policijos įstatymo įsigaliojimo“ įpareigota Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1991 m. liepos 29 d. nutarimu Nr. 304 „Dėl tarnybos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų sistemoje statuto“ patvirtino Tarnybos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų sistemoje statutą. Tačiau nei vienas iš išvardintų teisės aktų nereglamentavo tarnybos stažo, pagal kurį nustatomos kvalifikacinės kategorijos (Tarnybos vidaus reikalų sistemoje statuto 71 p.) ir pareigūnų laipsniai (Policijos įstatymo 27 str. 1 d., Tarnybos vidaus reikalų sistemoje statuto 73 p.), apskaičiavimo tvarkos. Šie santykiai buvo sureglamentuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. birželio 19 d. nutarimu Nr. 240 „Dėl darbo stažo, suteikiančio teisę gauti procentinį darbo užmokesčio priedą už ištarnautus vidaus reikalų sistemoje metus, įskaitymo“, kuriame buvo išvardinti atvejai, kokia tarnyba įskaitoma į minėtą stažą. Lietuvos Respublikos Vyriausybei 1995 m. sausio 20 d. priėmus nutarimą Nr. 83 „Dėl vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos bei prokuratūros sistemų pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo bei mokėjimo nuostatų patvirtinimo ir tarnybos laiko, kurio reikia procentiniam priedui už ištarnautus metus gauti, nustatymo“, minėtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. birželio 19 d. nutarimas Nr. 240 neteko galios. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1995 m. sausio 20 d. nutarimo Nr. 83 4.2 punkte nustatė, jog asmenims, priimtiems iki 1995 m. sausio 1 d. į tarnybą vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos bei prokuratūros sistemų pareigūnais ir kariais, tarnybos laikui, pagal kurį apskaičiuojami procentiniai priedai už ištarnautus metus, prilyginami laikotarpiai, nurodyti Vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos ir prokuratūros pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 str.
Nuo 1995 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos ir prokuratūros pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo (toliau Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymas) 16 str. 4 d. 6 p. nustatė, kad asmenims, priimtiems tarnauti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos bei prokuratūros pareigūnais ir kariais, į tarnybos laiką pensijai skirti įskaitoma pusė mokymosi kitose aukštosiose, aukštesniosiose ir specialiosiose vidurinėse mokyklose laiko, jei jas baigę asmenys iš karto paskirti pareigūnais.
Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 12 str. 2 d. nustatė, kad skirdamos ir mokėdamos karių ir pareigūnų valstybines pensijas institucijos vadovaujasi šiuo įstatymu bei Vyriausybės patvirtintais Karių ir pareigūnų valstybinių pensijų skyrimo bei mokėjimo nuostatais. Įgyvendindama šį pavedimą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė Vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos bei prokuratūros sistemų pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo bei mokėjimo nuostatus (toliau Nuostatai), kuriuos patvirtino jau minėtu 1995 m. sausio 20 d. nutarimu Nr. 83. Šių Nuostatų 6.2 p. 2 pastraipa nustatyta, kad į tarnybos laiką įskaitoma pusė mokymosi kitose aukštosiose, aukštesniosiose ir specialiosiose vidurinėse mokyklose laiko, jeigu tarp mokslo baigimo ir stojimo į tarnybą nepraėję trys mėnesiai, tam tikrais atvejais pailginant šį laikotarpį ligos, nėštumo ir gimdymo atostogų trukme.
Vienas iš principų, įtvirtintų Vidaus tarnybos statuto 3 str. 1 d. – teisėtų lūkesčių ir pagarbos įgytoms teisėms. Pagal teisėtų lūkesčių ir pagarbos įgytoms teisėms principą preziumuojama, jog asmenys, pasirinkdami vidaus tarnybą, yra įsitikinę, kad valstybė užtikrins savo pačios nustatytas pareigūnų teises ir socialines garantijas, todėl pagal Vidaus tarnybos statutą bei kitus įstatymus pareigūnų teisėtai įgyta teisė į tam tikras socialines garantijas turi būti taikoma visam jų tarnybos laikui.
Įstatymų leidėjas, keisdamas teisinį tam tikrų santykių reguliavimą, yra saistomas konstitucinių teisingumo, teisinio tikrumo bei teisėtų lūkesčių apsaugos principų. Vykdydamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos jam suteiktą įstatymų leidybos funkciją, jis turi konstitucinę pareigą įvertinti visas su keičiamu teisiniu reguliavimu susijusias aplinkybes, ir, jei būtina, nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris ypatingais atvejais leistų visiškai arba iš dalies apsaugoti ir apginti teisei paklususių, įstatymo reikalavimų besilaikiusių asmenų įgytas teises, tam pasirinkdamas skirtingus teisėkūros metodus.
Siekdamas užtikrinti minėtą pareigą, įstatymų leidėjas, patvirtindamas Vidaus tarnybos statutą, taip pat priėmė ir Vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo įgyvendinimo įstatymą, kurio 2 str. 2 d. nustatė, jog iki Vidaus tarnybos statuto įsigaliojimo pareigūnams galiojusios socialinės garantijos taikomos ir toliau tiek, kiek neprieštarauja Vidaus tarnybos statutui. Kadangi nuo vidaus tarnybos stažo priklauso pareigūnams suteikiamų kasmetinių atostogų trukmė, nustatomas priedo už tarnybos Lietuvos valstybei stažą dydis, kvalifikacinė kategorija bei pareiginis laipsnis, konstatuotina, jog vidaus tarnybos stažas ir jo apskaičiavimo tvarka turi esminę įtaką pareigūnams garantuojamų socialinių garantijų dydžiui, todėl šiems santykiams yra taikomi Vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 2 str. 2 d. reikalavimai.
Iki Vidaus tarnybos statuto įsigaliojimo teisės aktai numatė, kad į pareiškėjo vidaus tarnybos stažą turi būti įskaityta pusė studijų Šiaulių aukštesniojoje technikos mokykloje. Todėl po Vidaus tarnybos statuto įsigaliojimo siekiant užtikrinti teisėtų lūkesčių bei teisinio tikrumo principus, į pareiškėjo vidaus tarnybos stažą turį būti įskaitytas minėtas laikotarpis. Atsakovas neturėjo įstatyminio pagrindo perskaičiuoti pareiškėjo vidaus tarnybos stažą dėl Vidaus tarnybos statutu pakeistų vidaus tarnybos stažo skaičiavimo taisyklių. Toks teisės taikymas prieštarauja materialinių teisės normų galiojimo laike taisyklėms ir pažeidžia konstitucinį teisėtų lūkesčių apsaugos principą, pagal kurį turi būti garantuojamos ir ginamos teisėtai įgytos asmens subjektinės teisės.
V. M. iš karto po Šiaulių aukštesniosios technikos mokyklos užbaigimo, nepraėjus 3 mėnesių terminui, buvo paskirtas pareigūnu, todėl nepagrįstai ir neteisėtai buvo sumažintas jo vidaus tarnybos stažas. Pusė jo studijų Šiaulių aukštesniojoje technikos mokykloje laikotarpio turi būti įskaitoma į tarnybos stažą (Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 str. 4 d. 6 p.). Dėl išvardintų priežasčių yra pagrindas įpareigoti atsakovą perskaičiuoti V. M. vidaus tarnybos stažą, įskaitant pusę studijų Šiaulių aukštesniojoje technikos mokykloje.
Analogišką praktiką formuoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2005 m. spalio 29 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas adm. byloje Nr. A14–1622/2005; 2008 m. rugsėjo 4 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės kolegijos nutartis adm. byloje Nr. A556–984/2008, 2009 m. lapkričio 27 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis adm. byloje A662-1349/2009).
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 d. 2 p., 127 str. 1 d.,
nusprendžia:
Pareiškėjo V. M. skundą tenkinti.
Įpareigoti atsakovą Šiaulių apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą perskaičiuoti V. M. vidaus tarnybos stažą, įskaitant pusę jo mokymosi Šiaulių aukštesniojoje technikos mokykloje laiko.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Šiaulių apygardos administracinį teismą.