- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2014-05-23
- Bylos Nr.
- A2.6.-3745-919/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-01238-2014-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Aurelijus Rauckis
- Pažeidėjas
- T. K.
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo teisėjas Aurelijus Rauckis, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje T. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 129 str.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. K. 2014-02-09, apie 4.50 val., ties S. Lozoraičio g. 10B, Kaune, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, šios teisės neįgijęs, vairavo L. Č. priklausantį automobilį „Renault Clio“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (jam nustatytas vidutinis 1,68‰ ± 5 % girtumo laipsnis), tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 p. ir padarė teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 129 str.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo į teismo posėdį neatvyko, nors apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jam buvo pranešta tinkamai, tačiau apie neatvykimo priežastis nepranešė, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą, negalint dalyvauti dėl objektyvių priežasčių, nepareiškė, tinkamu savęs atstovavimu nepasirūpino – laikytina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pagal šaukimą vengia atvykti, todėl administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama jam nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos ATPK 272 str. 2 d.).
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pripažino padaręs pažeidimą (b.l. 2).
Liudytoja I. G. B. paaiškino, kad T. K. yra jos brolis, ji žino apie jo padarytą pažeidimą. Automobilis priklauso sesei L. Č., kuri yra išvykusi į užsienį. Sesuo automobilį norėjo parduoti, todėl paliko I. G. B. jį prižiūrėti. L. Č. leido įdėti skelbimą, bet važinėti neleido. Jei būtų buvęs koks nors pirkėjas, tai sesuo būtų grįžusi. T. K. buvo grįžęs iš užsienio ir apsistojęs pas I. G. B.. Automobilį T. K. paėmė niekam nežinant ir apie padarytą pažeidimą nepasakė apie savaitę. Anksčiau T. K. nesinaudojo tuo automobiliu, tai buvo pirmas kartas.
Liudytojas N. Č. paaiškino, kad kiek pamena, vairuotojas sakė, kad tai sesers automobilis. Teismas gali remtis jo tarnybiniu paaiškinimu.
Automobilio savininkės L. Č. atstovas advokato padėjėjas R. P. prašė neskirti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui L. Č. priklausančio automobilio konfiskavimo. Nurodė, kad L. Č. išvyko iš Lietuvos ir gyvena bei dirba Anglijoje, o jai priklausantį automobilį „Renault Clio“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ji paliko Lietuvoje. L. Č. žino, kad T. K. neturi vairuotojo pažymėjimo, todėl automobilį paliko seseriai I. G.- B., gyv. (duomenys neskelbtini). Minėtu adresu gyveno ir T. K., kuris 2014 m. vasario 9 d. naktį savavališkai, niekam iš artimųjų nežinant paėmė pasivažinėti automobilį „Renault Clio“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) L. Č. nežinojo ir negalėjo žinoti, kad T. K. neteisėtai pasinaudos automobiliu, todėl nėra atsakinga už be jos žinios, neteisėtai valdomos nuosavybės panaudojimą T. K. pažeidimo padarymo metu. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog transporto priemonės konfiskavimas netaikomas, kai nustatomos aplinkybės, leidžiančios daryti išvadą, jog automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu.
Motyvuojamoji dalis
Pažeidimo faktas taip pat įrodytas pateikta bylos medžiaga – administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.l. 1-2), asmens blaivumo testu (b.l. 7), pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (b. l. 9), kita bylos medžiaga, todėl asmuo baustinas.
Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nors L. Č. atstovas teismo posėdžio metu ir nurodė, kad T. K. nuoširdžiai gailisi padaręs pažeidimą, tačiau teismas nepripažįsta šios aplinkybės lengvinančia atsakomybę aplinkybę, kadangi T. K. nei protokole, nei 2014-02-19 teismo posėdžio metu nesigailėjo padaręs pažeidimą, nieko paaiškinti nenorėjo.
Lietuvos Respublikos ATPK 129 str. sankcijoje numatytas transporto priemonės konfiskavimas yra alternatyvi papildoma nuobauda, dėl kurios kiekvienu konkrečiu atveju, įvertinus visas padaryto pažeidimo aplinkybes, yra pavesta spręsti bylą nagrinėjančiam teismui. Pažymėtina, jog, kai sankcijoje yra numatytos alternatyvios nuobaudos, įstatymas konkrečių kriterijų, kuri nuobauda turėtų būti skiriama, nenustato, tačiau teismų praktika patvirtina, jog tokiais atvejais turi būti parenkama tokia nuobauda, kuri būtų veiksmingiausia siekiant Lietuvos Respublikos ATPK 20 str. numatytų administracinės nuobaudos tikslų. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pažeidėjo atžvilgiu nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, jo vairuotas automobilis jam nuosavybės teise nepriklauso, priklauso L. Č., automobilis buvo paimtas savavališkai be jo savininkės bei asmens, kuriam automobilis buvo paliktas saugoti, žinios, bei siekiant nesuvaržyti kitų asmenų teisių, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju administracinės nuobaudos tikslai, numatyti Lietuvos Respublikos ATPK 20 str., bus pasiekti neskiriant alternatyvios papildomos nuobaudos - transporto priemonės konfiskavimo.
Dėl ATPK 30¹ str. taikymo.
ATPK 30¹ straipsnyje nustatyta, jog organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo, yra ne kartą konstatavęs, jog administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N1?1396/2007, N17?103/2007 ir kt.).
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens darbo pobūdis, išsilavinimas ar tai, kad asmuo bedarbis nėra išimtinė aplinkybė, leidžianti jam skirti švelnesnę nei įstatymo numatyta nuobaudą. Lietuvoje formuojama teismų praktika teigia, kad paskirta nuobauda turi būti proporcinga ir teisinga padarytam teisės pažeidimui. Kiekvienos teisinės sankcijos pritaikymas pirmiausiai reiškia tam tikrų suvaržymų paskyrimą, negatyvių pasekmių atsiradimą asmeniui, kurio atžvilgiu ta sankcija taikoma. Neigiamos pasekmės yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
Tai, kad T. K. prisipažino padaręs jam inkriminuotą pažeidimą, yra bedarbis ir jo išsilavinimas yra 9 klasių, yra jo asmenybę apibūdinantys faktai. Tačiau šios aplinkybės vertinamos parenkant ir individualizuojant administracinę nuobaudą ir nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Vien tik tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes, kaip minėta, neigiamos pasekmės yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Minėtų aplinkybių nepakanka taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.
Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į pažeidimo pobūdį, padarymo aplinkybes, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad jis administracine tvarka baustas, todėl teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 str., gali būti pasiekti paskiriant baudą Lietuvos Respublikos ATPK 129 str. sankcijos ribose.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
T. K., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 129 str., ir nubausti jį 4000 Lt (keturių tūkstančių litų) bauda be transporto priemonės konfiskavimo.
Nutarimą vykdyti nukreipti protokolą surašiusiam organui – Kauno apskrities VPK.
Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6030.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.