Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Ernestos Montvidienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. A. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžio, patikslinto to paties teismo 2016 m. rugsėjo 28 d. nutartimi, kuriuo A. A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 str. 1 d. ir jam paskirtas laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ str., A. A. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatytas laisvės atėmimas 1 metams, bausmę atliekant pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2016 m. rugsėjo 23 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad A. A. nuteistas už tai, kad 2015 m. rugpjūčio 7 d. apie 23 val. (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, iš T. B. priklausančio neužrakinto automobilio ,,VW Caravelle“, v. n. (duomenys neskelbtini) pagrobė svetimą turtą – T. B. priklausančius darbo įrankius: grandininį pjūklą 150 Eur vertės, perforatorių „Boch“ 800 Eur vertės, vandens siurblį 100 Eur vertės, nivelyrą „Hilti“ 1 200 Eur vertės, įrankių lagaminą 80 Eur vertės, kampinį šlifuoklį 500 Eur vertės, viso 2 830 Eur vertės turtą.

Apeliaciniu skundu nuteistasis A. A. prašo peržiūrėti jo bylą ir sušvelninti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

Skunde apeliantas atkreipia dėmesį, kad jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi dėl to, atsiprašė nukentėjusiojo ir grąžino jam dalį daiktų.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis A. A. ir jo gynėjas prašė skundą tenkinti, o prokurorė prašė skundą atmesti.

Apeliacinis skundas atmetamas.

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, pripažino A. A. kaltu dėl svetimo turto vagystės pagal BK 178 str. 1 d. Apeliaciniu skundu nuteistais neginčija teismo nustatytų faktinių aplinkybių, jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikacijos, priteistos žalos, tačiau mano, kad jam paskirta laisvės atėmimo bausmė yra per griežta, todėl turi būti sumažinta. Dėl to apeliacinės instancijos teismas patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 str. 3 d.).

BK 54 str. 2 d. išdėstyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Skirdamas nuteistajam A. A. bausmę, pirmosios instancijos teismas BK 54 str. nuostatų nepažeidė. Teismas atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją (padarė vieną nesunkų nusikaltimą nuosavybei), į nuteistojo asmenį apibūdinančius duomenis (iki skundžiamu nuosprendžiu inkriminuoto nusikaltimo padarymo buvo teistas 6 kartus, tarp jų ir už smurtinius nusikaltimus nuosavybei), naują nusikaltimą padarė neišnykus teistumui už ankščiau padarytas nusikalstamas veikas, nepraėjus nei metams po to, kai buvo paleistas (2014-10-08) iš laisvės atėmimo vietos, kur atliko Šiaulių rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu paskirtą ir to paties teismo 2012 m. vasario 9 d. nutartimi subendrintą 4 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmę (t. 1, b. l. 151–159). Be to, po bausmės atlikimo, apeliantas dėsningai darė ir grubius administracinius teisės pažeidimus – nuo 2015-01-17 iki 2015-11-12 administracine tvarka baustas penkis kartus (t., 1, b. l. 163–169). Visos paminėtos aplinkybės itin neigiamai apibūdina apeliantą. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl skirtinos bausmės, atsižvelgė tiek į nustatytą A. A. skunde akcentuojamą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl įvykdytos nusikalstamos veikos, teik į pagrįstai nustatytą apelianto atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nuskalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.), kurios skunde nuteistasis nemini. Taigi, savo skunde apeliantas nenurodė jokių naujų aplinkybių, kurios būtų reikšmingos bausmės skyrimui, bet į kurias nebūtų atsižvelgęs apylinkės teismas.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, apeliantui paskyrė vidurkio nesiekiančią BK 178 str. 1 d. sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę (vidurkis – 1 metai 7 mėnesiai 15 dienų), kurią, vadovaudamasis BK 64¹ str., dar ir sumažino vienu trečdaliu, todėl teigti, kad A. A. už skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotą vagystę paskirta bausmės yra per griežta, nėra pagrindo.

Pažymėtina, kad Baudžiamasis įstatymas nurodo bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir neišskiria nė vienos reikšmingumo prieš kitas. Byloje yra duomenų, kad A. A. kurį laiką nuo 2015-07-21 iki sulaikymo šioje baudžiamojoje byloje dirbo UAB ,,F.“ (t. 1, b. l. 132), tačiau, kaip matyti, darbinė veikla jo pozityviai nepaveikė – jis toliau pažeidinėjo įstatymus. Atsakant į kitus nuteistojo teiginius, išdėstytus apeliacinės instancijos teisme, pažymėtina, kad tai, jog jis po bausmės atlikimo daugiau nusikalstamų veikų nepadarė ir tai, kad pagrobtas benzininis pjūklas gražintas nukentėjusiajam – apelianto atsakomybę lengvina tik tiek, kad jam skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė už padarytą vieną nusikaltimą, ir priteistas atlyginti mažesnis civilinis ieškinys nukentėjusiajam.

Visos aptartos aplinkybės rodo didesnį A. A. asmens ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą visuomenei, byloja, kad apelianto padarytas ir skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotas nusikaltimas nebuvo atsitiktinis neigiamas poelgiai, nepalankiai susiklosčius tam tikroms aplinkybėms – tai buvo dėsningas jo ankstesnio elgesio padarinys dėl susiformavusios neigiamos orientacijos visuomenėje, visuotinai priimtinų elgesio normų nepaisymo ir nenoro laikytis įstatymų reikalavimų.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į visas aptartas ir skundžiamame nuosprendyje išdėstytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes daro išvadą, kad A. A. paskirta ir vienu trečdaliu sumažinta bausmės, yra tinkamai individualizuota, todėl švelninti nuteistojo baudžiamąją atsakomybę apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. A. apeliacinį skundą atmesti.