- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-03-09
- Bylos Nr.
- eI3-1575-743/2026
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ramūnas Šarka, Asta Vailionė, Natalja Zelionkienė
- Pareiškėjas
- Šiaulių miesto savivaldybės administracijos
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė ,,Akmens takas“
Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Šarkos, Astos Vailionės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nataljos Zelionkienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Šiaulių miesto savivaldybės administracijos prašymą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė ,,Akmens takas“, dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja skundu prašo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba) 2025 m. kovo 4 d. išvadą Nr. 1SD-24964-(8.5 E.) (toliau – ir Išvada, ir ginčijamas sprendimas).
Skundas grindžiamas šiais argumentais.
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodo, kad 2022 m. gruodžio 29 d. atsakovė perdavimo–priėmimo aktu Nr. A1-132 Šiaulių miesto savivaldybei perdavė patikėjimo teise valdyti 0,5059 ha ploto kitos paskirties valstybinės žemės sklypą, esantį Šiaulių m. Paukščių tak. 1B, Šiauliuose (kadastro Nr. duomenys neskelbtini, unikalus Nr. duomenys neskelbtini) (toliau – ir ginčo žemės sklypas).
Žemesnės instancijos teismas
2023 m. vasario 9 d. Šiaulių miesto savivaldybės taryba sprendimu T-64 „Dėl valstybinės žemės sklypo Paukščių tak. 1B, Šiauliuose, nuomos“ nusprendė aukciono būdu išnuomoti ginčo žemės sklypą gyvenamiesiems namams statyti ir (ar) eksploatuoti (daugiabučiams gyvenamiesiems pastatams ir bendrabučiams statyti). 2023 m. rugpjūčio 29 d. įvyko žemės sklypo nuomos aukcionas, kurį laimėjo uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) ,,Akmens takas“. Remiantis žemės sklypo nuomos aukciono rezultatais, 2023 m. rugsėjo 7 d. buvo sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. SŽ-1500 (toliau – Sutartis), kuria penkeriems metams (skaičiuojant terminą nuo sutarties sudarymo dienos) ginčo žemės sklypas išnuomotas UAB „Akmens takas“ (toliau – ir nuomininkė).
2025 m. vasario 5 d. pareiškėja nurodo gavusi UAB „Akmens takas“ prašymą Nr. 25-4 „Dėl sutarties šalies pakeitimo“, kuriuo buvo prašoma pakeisti Sutarties šalį ir 2025 m. vasario 21 d. parengusi Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimo projektą Nr. TSP-132-(1.4E) „Dėl 2023 m. rugsėjo 7 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. SŽ-1500 pakeitimo“ (toliau – Sprendimo projektas), prie kurio buvo pridėtas papildomas susitarimas prie Sutarties (toliau – Susitarimas), kurį pasirašius būtų pakeista Sutarties šalis. Sprendimo projektas buvo užregistruotas svarstyti 2025 m. kovo 6 d. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos posėdyje, tačiau 2025 m. kovo 4 d. gauta atsakovės Išvada, kad Susitarimo projektas neatitinka teisės aktų reikalavimų.
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodo su Išvada nesutinkanti.
Pasak pareiškėjos, atsakovė nepagrįstai Išvadoje nurodė, kad Susitarimo projektas neatitinka Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – Taisyklės) 110 punkto nuostatų, dėl ko Susitarimas negali būti sudaromas.
Pareiškėja nurodo, kad atsakovė išvadą, kad ginčo žemės sklypo nuomos teisė negali būti perleista, grindžia Taisyklių 110, 55 punktų nuostatomis, tačiau nurodomas teisinis reguliavimas tokios išvados nepagrindžia.
Pasak pareiškėjos, Taisyklių 110 punktas, kuriuo vadovaujasi atsakovė, nagrinėjamu atveju negali būti taikomas sudarant Susitarimą, kadangi Taisyklių 110 punkte neteisingai duodama nuoroda į Taisyklių II skyriaus antrojo skirsnio nuostatas. Taisyklių II skyriaus ,,Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimas ir nuoma be aukciono“ antrame skirsnyje ,,Pardavimas“ reglamentuojamos nuostatos dėl žemės sklypų pardavimo ir tai visiškai nesusiję su nagrinėjama situacija ir valstybinės žemės sklypo nuomos santykiais, todėl negali būti taikomas.
Pareiškėja akcentuoja, kad rengiamu Sprendimo projektu ketinta pakeisti Sutarties šalį Taisyklių 111 punktu, kuris numato, kad pasikeitus sutarties šaliai, sudarant susitarimą dėl valstybinės žemės nuomos aukciono būdu sutarties pakeitimo kitos šios sutarties sąlygos nekeičiamos. Pareiškėjos tvirtinimu, ji turėjo teisę vadovautis Taisyklių 111 punktu, kadangi ši norma nėra blanketinė ar nukreipiančioji, t. y. nėra pateikiama nuoroda į kitą Taisyklių punktą ar į kitus teisės aktus, kuriais būtų privaloma vadovautis taikant šį punktą, norma nėra detalizuojama jokiais papildomais reikalavimais ir yra savarankišku pagrindu, tad suprantama kaip taikoma tiesiogiai, t. y. kaip atskiras savarankiškas teisinis pagrindas atitinkamos sutarties pakeitimui.
Šalies argumentai
Pareiškėjos vertinimu, Išvadoje nėra nurodomi jokie teisiniai argumentai, kodėl negali būti taikomas Taisyklių 111 punktas, o atsakovė net nesigilino į šios normos turinį, nors pareiškėja nurodė, kad vadovaujasi šia norma. Toks atsakovės elgesys, pasak pareiškėjos, pažeidžia gero administravimo (atsakingo valdymo) principą.
Pasisakydama dėl atsakovės argumentų, susijusių su Sutarties sąlygomis, pažymi, kad Nacionalinės žemės tarnybos argumentas, kad Sutartyje nenumatyta galimybė perleisti ginčo sklypą, visiškai nepagrįsta.
Pareiškėja remiasi Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.1 straipsnio 2 dalimi, numatančia, kad turtiniams santykiams bei kitokiems santykiams, kuriuos reglamentuoja viešosios teisės normos, šio kodekso normos taikomos tiek, kiek šių santykių nereglamentuoja atitinkami įstatymai. Šiame kontekste pažymi, kad valstybinės žemės sklypų nuomos sutarties šalies pakeitimas nėra reglamentuotas įstatymuose, tad turi būti taikomos CK nuostatos. CK 6.156 straipsnyje yra įtvirtintas sutarties laisvės principas, kuris nurodo, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. Įgyvendinant minėtą nuostatą ir buvo parengtas Sprendimo projektas, siekiant pakeisti Sutarties šalį.
Pareiškėja atkreipia dėmesį ir į tai, kad Taisyklėse yra pateiktas pavyzdinės valstybinės žemės nuomos sutarties projektas, kurio 29 punkte yra nurodoma, kad pasikeitus sutarties šaliai, sudarant susitarimą dėl valstybinės žemės nuomos aukciono būdu sutarties pakeitimo kitos šios sutarties sąlygos nekeičiamos. Tai ta pati Taisyklių 111 punkto nuostata, kad pasikeitus sutarties šaliai, sudarant susitarimą dėl valstybinės žemės nuomos aukciono būdu sutarties pakeitimo kitos šios sutarties sąlygos nekeičiamos, kas, pasak pareiškėjos, reiškia, kad sutartis gali būti keičiama, kai keičiasi jos šalis, tik tiek, kad pastarajai lieka galioti kitos sutarties sąlygos. Priešingas aiškinimas, pareiškėjos vertinimu, pažeistų CK įtvirtintą sutarties laisvės principą.
Atsižvelgusi į nurodytus argumentus, pareiškėja prašo jos skundą patenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė nesutinka su pareiškėjos skundu, nesutikimas grindžiamas šiais argumentais.
Nacionalinė žemės tarnyba pažymi, kad ji, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – Žemės įstatymas) 36¹ straipsnio 3 dalies 2 punktu ir 36² straipsnio 8 dalimi, teikė Išvadą dėl Žemės įstatymo 9 straipsnio 11 dalyje nurodyto sandorio – Susitarimo projekto, kuriuo keičiama nuomos sutartis, kuria aukciono būdu išnuomotas 0,5059 ha ploto kitos paskirties valstybinės žemės sklypas, atitikties jo sudarymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams.
Pasak atsakovės, įvertinusi 2025 m. vasario 21 d. pareiškėjos parengtą Sprendimo projektą ir prie jo pridėtą Susitarimo projektą, sprendė, kad Susitarimo projektas neatitinka Taisyklių 110 punkto nuostatų, todėl susitarimas negali būti sudaromas.
Taisyklių 110 punkte nustatyta, kad perleidžiant aukcione išnuomoto žemės sklypo nuomos teisę į žemės sklypą ar jo dalį, jei tai yra numatyta nuomos sutartyje, taikomos Taisyklių II skyriaus antrojo skirsnio nuostato. Taisyklių 55 punkte nustatyta, kad žemės nuomos teisė į naudojamą žemės sklypą ar jo dalį perleidžiama kitiems asmenims, kai perleidžiami išnuomotame valstybinės žemės sklype esantys statiniai ar įrenginiai (jų dalys) ir valstybinės žemės sklypo nuomininkas tinkamai vykdo įsipareigojimus pagal nuomos sutartį.
Nacionalinė žemės tarnyba akcentuoja, kad įvertusi tai, kad ginčo žemės sklypas Sutartimi išnuomotas viešojo aukciono laimėtojui – UAB „Akmens takas“ pagal aukciono sąlygas gyvenamiesiems namams statyti (daugiabučiams gyvenamiesiems pastatams ir bendrabučiams statyti), kad Susitarimo projekto parengimo dienai žemės sklype nebuvo pastatytų nuomininkui nuosavybės teise priklausančių statinių, vertino, kad nuomininkė negali perleisti nuomos teisės į ginčo žemės sklypą pagal Susitarimo projektą.
Atsakydama į pareiškėjos skunde nurodytus argumentus, Nacionalinė žemės tarnyba akcentuoja šiuos momentus.
Atsakovė pažymi, kad valstybinės žemės nuomą reglamentuoja imperatyvios įstatymų normos, todėl valstybinės žemės nuomos teisė gali būti perleidžiama tik įstatymų nustatytais atvejais Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Atsiliepimas
Atsakovė nurodo nesutinkanti su pareiškėjos vertinimu, kad Taisyklių 110 punktas šiuo atveju negali būti taikomas, nes jame neteisingai duodama nuoroda į Taisyklių II skyriaus antrojo skirsnio nuostatas, kurios reglamentuoja žemės sklypų pardavimą. Pasak atsakovės, tai visiškai nesusiję su nagrinėjama situacija ir valstybinės žemės sklypo nuomos santykiais.
Nacionalinė žemės tarnyba atkreipia dėmesį, kad aplinkybė, kad Taisyklėse neteisingai (galimai dėl apsirašymo klaidos) nurodyta nuoroda į Taisyklių II skyriaus antrąjį skirsnį, kuris reglamentuoja valstybinės žemės pardavimą, o ne į trečiąjį skirsnį, kuris reglamentuoja valstybinės žemės nuomą, nesudaro pagrindo pareiškėjai atlikti teisei priešingus veiksmus. Taisyklių 110 punkto nuostata, kad perleidžiant aukcione išnuomoto žemės sklypo nuomos teisę į žemės sklypą ar jo dalį, jei tai yra numatyta nuomos sutartyje, taikomos Taisyklių II skyriaus antrojo skirsnio nuostatos, negali būti suprantama ir aiškinama plečiamai.
Šiame kontekste pažymi, kad 2023 m. rugsėjo 7 d. Šiaulių miesto savivaldybės ir UAB „Akmens takas“ 2023 m. rugsėjo 7 d. sudarytoje valstybinės žemės nuomos sutartyje Nr. SŽ-1500 apskritai nėra sąlygos, numatančios perleisti nuomos teisę į ginčo žemės sklypą ar jo dalį, todėl toks sandoris negalimas, o kadangi negalimas, tai ir pareiškėja neturėjo jokio teisinio pagrindo 2025 m. vasario 21 d. rengti Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimo projektą Nr. TSP-132-(1.4E) „Dėl 2023 m. rugsėjo 7 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. SŽ-1500 pakeitimo“.
Atsakovė pažymi ir tai, kad iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad būtent po Nacionalinės žemės tarnybos Išvados pateikimo (Išvada priimta ir pateikta pareiškėjai 2025 m. kovo 4 d.), buvo įregistruoti UAB „Akmens takas“ žemės sklype statomi statiniai: pastatas – daugiabutis gyvenamasis namas (unikalus Nr. duomenys neskelbtini) pastatas – daugiabutis gyvenamasis namas (unikalus Nr. duomenys neskelbtini), pastatas – daugiabutis gyvenamasis namas (unikalus Nr. duomenys neskelbtini), kurių baigtumo procentas – 8 proc. Šių statinių kadastro duomenys buvo nustatyti 2025 m. kovo 5 d., o UAB „Akmens takas“ nuosavybės teisė į šiuos statinius įregistruota 2025 m. kovo 13 d. Pažymos apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto Nr. ACUB2-00-250313-01008 pagrindu, įrašai viešame registre išviešinti nuo 2025 m. kovo 14 d.
Atsiliepimas
Atsakovė nurodo nesutinkanti ir su pareiškėjos argumentais, kuriais ji bando pagrįsti, kad pareiškėja pagal Taisyklių 111 punkto nuostatas turėjo teisę pakeisti ginčo žemės sklypo nuomos sutarties šalį, nes teisinis pagrindas taikyti Taisyklių 111 punktą atsiranda tik tada, kai nuomos sutartyje numatyta sąlyga, suteikianti teisę perleisti nuomos teisę ir tik tuo atveju, kai nuomininkas perleidžia jam nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius daiktus, esančius aukciono būdu išnuomotame žemės sklype.
Tais atvejais, kai aukcione išsinuomoto žemės sklypo nuomininkas nebepageidauja toliau nuomotis, turi teisę kreiptis į nuomotoją dėl nuomos sutarties nutraukimo. Tokiu atveju valstybinės žemės patikėtinė turi teisę inicijuoti kitą žemės sklypo nuomos ar pardavimo aukcioną.
Sprendimo projekto parengimo dieną, t. y. 2025 m. vasario 21 d., prie kurio buvo pridėtas Susitarimo projektas dėl nuomos sutarties pakeitimo, nuomininkė ginčo žemės sklype neturėjo nekilnojamojo turto, nebuvo perleidusi tokio turto kitam subjektui kartu su žemės sklypo nuomos teise.
CK normos, Žemės įstatymo ar Taisyklių nuostatos nenumato nuomininkui teisės perleisti naujo neužstatyto valstybinės žemės sklypo nuomos teisę kitam subjektui.
Nacionalinė žemės tarnyba nurodo nesutinkanti ir su pareiškėjos argumentais, susijusiais su sutarties šalies pakeitimu remiantis CK 6.156 straipsnyje įtvirtinu sutarties laisvės principu bei Taisyklių 111 punkte nustatytu teisiniu reguliavimu. Pažymi, kad valstybinės žemės nuomą reglamentuoja imperatyvios įstatymų nuostatos, o Sutartyje nėra sąlygos, leidžiančios nuomininkui perleisti ginčo žemės sklypo nuomos teisę kitam asmeniui, nuomininkė jokių nekilnojamojo turto objektų UAB „Medžiotojų kiemelis“ nėra perleidusi, todėl pareiškėja neturi teisinio pagrindo keisti nuomininko remiantis Taisyklių 111 punktu.
Atsakovė, atsižvelgusi į pareiškėjos pateiktą 2024 m. rugpjūčio 12 d. jungtinės veiklos sutartį, sudarytą tarp UAB „Akmens takas“ ir UAB „Medžiotojų kiemelis“, iš kurios matyti, kad šalys, susitarė tapti ginčo žemės sklypo bendranuomėmis (sutarties „e“ dalis, 2.1.1, 2.2.1 papunkčiai), o taip pat UAB „Akmens takas“ prašymą dėl nuomos sutarties pakeitimo, nurodo ir šiuos argumentus.
Valstybinės žemės savininkė yra Lietuvos valstybė. Žemės įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad valstybinė žemė, išskyrus šio straipsnio 6–9 ir 28 dalyse nustatytus atvejus, išnuomojama aukciono būdu asmeniui, kuris pasiūlo didžiausią nuomos mokestį. Valstybinė žemė aukciono būdu ir be aukciono išnuomojama Vyriausybės nustatyta tvarka, todėl išnuomoti valstybinę žemę jos patikėtinė Šiaulių miesto savivaldybė gali tik įstatymų ir Vyriausybės nustatyta tvarka. Viešojoje teisėje galioja administracinės teisės principas, kad leidžiama tik tai, kad tiesiogiai numatyta įstatyme, todėl CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarties laisvės principas gali būti taikomas tiek, kiek tai neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ir nuomos sutarties sąlygoms. Aukcione ir ne aukciono būdu išnuomotų valstybinės žemės sklypų nuomos teisės perleidimas, nuomos teisės įkeitimas, subnuoma galimi turint rašytinį valstybinės žemės patikėtinio sutikimą Taisyklių II skyriuje nustatytais atvejais (Taisyklių 53, 54, 55 punktai), kai perleidžiami, įkeičiami ar išnuomojami nuomininkui nuosavybės teise priklausantys statiniai.
Atsižvelgusi į nurodytus argumentus, prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB ,,Akmens takas“ atsiliepimo į skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
I. Dėl kilusio ginčo ir byloje nustatytų aplinkybių
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl valstybinės žemės sklypo, išnuomoto aukciono būdu, nuomos teisės perleidimo.
Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina šias bylai reikšmingas aplinkybes.
Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas (2025 m. gegužės 13 d. su istorija) patvirtina, kad: 0,5059 ha ploto žemės sklypas, esantis Šiaulių m. Paukščių tak. 1B (unikalus Nr. duomenys neskelbtini, kadastro Nr. duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, kurį patikėjimo teise valdo Šiaulių miesto savivaldybė; pagal valstybinės žemės nuomos sutartį nuomoja UAB ,,Akmens takas“; pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos; žemės sklype registruoti trys pastatai: daugiabutis gyvenamasis namas, pažymėtas 1Ū3/b, 2Ū4/b, 3Ū3/b (8 proc. baigtumas, kadastro duomenų nustatymo data – 2025 m. kovo 5 d.), kurie priklauso UAB ,,Akmens takas“;
2021 m. gruodžio 13 d. žemės sklypo ribų paženklinimo aktas, žemės sklypo planas M 1:1000, 2022 m. sausio 6 d. kitos pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypo vertės apskaičiavimo aktas ir 2023 m. rugsėjo 7 d. valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. SŽ-1500 (tekste – ir Sutartis) patvirtina, kad UAB ,,Akmens takas“ penkeriems metams išnuomotos 5 059 kv. m ploto ginčo žemės sklypas; nuomos sutartyje nenumatyta galimybė perleisti nuomos teisę.
2022 m. gruodžio 29 d. valstybinės žemės sklypo, perduodamo valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise Šiaulių miesto savivaldybei perdavimo–priėmimo aktu Nr. A1-132 Nacionalinė žemės tarnyba Šiaulių miesto savivaldybei perdavė patikėjimo teise valdyti 0,5059 ha ploto kitos paskirties valstybinės žemės sklypą, esantį Šiaulių m. Paukščių tak. 1B (kadastro Nr. duomenys neskelbtini, unikalus Nr. duomenys neskelbtini).
2023 m. vasario 9 d. Šiaulių miesto savivaldybės taryba priėmė sprendimą T-64 „Dėl valstybinės žemės sklypo Paukščių tak. 1B, Šiauliuose, nuomos“, kuriuo nusprendė aukciono būdu išnuomoti Žemės sklypą gyvenamiesiems namams statyti ir (ar) eksploatuoti (daugiabučiams gyvenamiesiems pastatams ir bendrabučiams statyti).
2023 m. rugsėjo 4 d. valstybės įmonės Žemės ūkio duomenų centras įsakymu Nr. 1V-499 pripažino įvykusiu 2023 m. rugpjūčio 29 d. nuomos aukcioną dėl 0,5059 ha ploto kitos paskirties valstybinės žemės sklypo, esančio Šiaulių m. Paukščių tak. 1B (kadastro Nr. duomenys neskelbtini, unikalus Nr. duomenys neskelbtini); aukciono laimėtojas – UAB ,,Akmens takas“.
2025 m. vasario 5 d. prašymu Nr. 25-4 UAB ,,Akmens takas“ kreipėsi dėl Sutarties pakeitimo, pakeičiant sutarties šalį; prie prašymo pridėjo 2024 m. rugpjūčio 12 d. jungtinės veiklos sutartį, sudarytą tarp UAB „Akmens takas“ ir UAB „Medžiotojų kiemelis“, iš kurios matyti, kad šalys, siekia tapti ginčo žemės sklypo bendranuomėmis (sutarties preambulės e) punktas, sutarties 2.1.1, 2.2.1 papunkčiai).
2025 m. vasario 21 d. parengtas Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimo projektas Nr. TSP-132-(1.4E) „Dėl 2023 m. rugsėjo 7 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. SŽ-1500 pakeitimo“ (tekste – ir Sprendimo projektas), prie kurio buvo pridėtas papildomas susitarimas prie sutarties, iš kurio matyti, kad susitarimo esmė ir tikslas – Sutartyje pakeisti sutarties šalį iš UAB ,,Akmens takas“ į UAB ,,Medžiotojų kiemelis“.
Šiaulių miesto savivaldybės administracija parengė Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimo projektą Nr. TSP-132-(1.4E) „Dėl 2023 m. rugsėjo 7 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. SŽ-1500 pakeitimo“ (tekste – Sprendimo projektas), prie kurio buvo pridėjo papildomą susitarimą prie Sutarties (tekste – Susitarimas), kurį pasirašius būtų pakeista Sutarties šalis. Sprendimo projektas buvo užregistruotas svarstyti 2025 m. kovo 6 d. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos posėdyje, o 2025 m. vasario 21 d. raštu Nr. 21 Šiaulių miesto savivaldybės administracija Nacionalinei žemės tarnybai pateikė tikrinti Susitarimo projektą, kuriuo keičiama nuomos sutartis, kuria aukciono būdu išnuomotas ginčo žemės sklypas.
Nacionalinė žemės tarnyba, vadovaudamasi Žemės įstatymo 36¹ straipsnio 3 dalies 2 punktu ir 36² straipsnio 8 dalimi, pateikė išvadą dėl susitarimo pakeisti valstybinės žemės nuomos sutartį projekto atitikties teisės aktų reikalavimams Nr. 1SD-24964-(8.5 E) (Išvada) dėl Žemės įstatymo 9 straipsnio 11 dalyje nurodyto sandorio – Susitarimo projekto, kuriuo keičiama Sutartis dėl ginčo žemės sklypo.
Nacionalinė žemės tarnyba, įvertinusi 2025 m. vasario 21 d. Šiaulių miesto savivaldybės parengtą Sprendimo projektą ir prie jo pridėtą Susitarimo projektą, Išvadoje nurodė, kad Šiaulių miesto savivaldybės parengto Susitarimo projektas neatitinka Taisyklių 110 punkto nuostatų, todėl Susitarimas negali būti sudaromas.
Nesutikdama su Išvada, pareiškėja pateikė skundą teismui.
II. Dėl ginčijamo sprendimo teisėtumo
Kaip minėta, byloje ginčas kilo dėl Taisyklių nuostatų taikymo pareiškėjai siekiant perleisti valstybinio žemės sklypo, išsinuomoto aukciono būdu, nuomos teisę.
Valstybine žeme disponuojama ją perleidžiant nuosavybėn neatlygintinai, parduodant, išnuomojant ar perduodant neatlygintinai naudotis, sudarant sandorius dėl žemės konsolidacijos, žemės servitutų Civilinio kodekso, šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Valstybine žeme disponuojama vadovaujantis viešosios teisės principu. Sandoriai dėl valstybinės žemės turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais (Žemės įstatymo 5 straipsnio 2 dalis).
Taigi, teisiniams santykiams dėl valstybinės žemės būdingas teisinis apibrėžtumas ir jų reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvus. Valstybinės žemės nuomos sandoriai, sudaryti pažeidus imperatyvių teisės normų nuostatas, yra niekiniai visa apimtimi arba ta dalimi, kuria buvo pažeistos imperatyvių teisės normų nuostatos, jeigu galima padaryti išvadą, kad sandoris būtų buvęs sudarytas ir neįtraukiant negaliojančios dalies (CK 1.80, 1.96 straipsniai). Analogiški reikalavimai bei teisiniai padariniai taikytini ir administraciniams aktams dėl valstybinės žemės nuomos, priimtiems pažeidus imperatyvių teisės normų nuostatas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-640-611/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
Valstybinės žemės sklypas (jo dalis), išskyrus šio straipsnio 6–91 ir 28 dalyse nustatytus atvejus, išnuomojamas aukciono būdu asmeniui, kuris pasiūlo didžiausią nuomos mokestį. Kai aukciono būdu išnuomotas valstybinės žemės sklypas (jo dalis) nepradėtas naudoti pagal paskirtį, nėra pradėti rengti statinių ir kitos veiklos projektai ar nėra pradėtos vykdyti kitos aukciono sąlygos, valstybinės žemės nuomos teisė neperleidžiama, siekiant pakeisti sutarties šalį ar sutarties atsisakyti, valstybinės žemės sklypo (jo dalies) nuomininkas kreipiasi dėl vienašalio nuomos sutarties nutraukimo. Aukciono būdu išnuomotame valstybinės žemės sklype (jo dalyje) valstybinės žemės sklypo (jo dalies) nuomininkui pastačius naujus statinius ar įrenginius, valstybinės žemės nuomos sutartis nenutraukiama. Šiuo atveju, perleidus valstybinės žemės sklypo (jo dalies) nuomos teisę, keičiant sutarties šalį ir sudarant susitarimą dėl valstybinės žemės nuomos aukciono būdu sutarties pakeitimo, kitos šios sutarties sąlygos nekeičiamos. Toks valstybinės žemės sklypas (jo dalis) valstybinės žemės sklypo (jo dalies) nuomininko pageidavimu gali būti jam parduodamas šio įstatymo 11 straipsnio 12 dalyje nustatytomis sąlygomis. Valstybinė žemė aukciono būdu ir be aukciono išnuomojama Vyriausybės nustatyta tvarka (Žemės įstatymo 9 straipsnio 5 dalis).
Prieš savivaldybės tarybai priimant sprendimą dėl patikėjimo teise perduotų valstybinės žemės sklypų, kurie atitinka šio įstatymo 36² straipsnio 8 dalyje nustatytus kriterijus, nuomos, savivaldybės šio įstatymo 36² straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka ir terminais teikia prašymą Nacionalinei žemės tarnybai patikrinti šio sandorio teisėtumą ir pateikti išvadą. Sandoriai tvirtinami ir Nekilnojamojo turto registre registruojami tik gavus Nacionalinės žemės tarnybos išvadą apie sandorio atitiktį teisės aktų reikalavimams. Gavus Nacionalinės žemės tarnybos išvadą, kad sandoris atitinka teisės aktų reikalavimus, jo sąlygos nekeičiamos. Siekiant pakeisti sandorio sąlygas, savivaldybė parengia naują sandorio projektą ir kreipiasi į Nacionalinę žemės tarnybą dėl pakartotinės išvados gavimo. Nacionalinei žemės tarnybai pateikus pakartotinę išvadą, ankstesnė išvada laikoma negaliojančia. Dėl savivaldybės tarybos patvirtintų sandorių, kurių sąlygos buvo pakeistos be pakartotinės Nacionalinės žemės tarnybos išvados, pripažinimo negaliojančiais Nacionalinė žemės tarnyba Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka su pareiškimu kreipiasi į administracinį teismą, kad būtų apgintas viešasis interesas (Žemės įstatymo 9 straipsnio 11 dalis).
1.1. kitos paskirties valstybinės žemės sklypų (jų dalių), reikalingų juose esantiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti (toliau – naudojami žemės sklypai), pardavimo ir nuomos tvarką, kai jie be aukciono išnuomojami pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktą ir be aukciono parduodami pagal Žemės įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 1 punktą (Taisyklių II skyrius);
1.2. kitos paskirties valstybinės žemės sklypų, kuriuose nėra asmenims priklausančių statinių ar įrenginių ir (ar) kuriuose nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik laikinieji statiniai arba neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo, arba pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui skirti tarnauti ūkinės veiklos pobūdžio statiniai (toliau – nauji žemės sklypai) pardavimo ir nuomos tvarką, kai jie: 1.2.1. be aukciono parduodami pagal Žemės įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 3, 4 ir 6 punktuose, 301 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus pardavimo be aukciono teisinius pagrindus (Taisyklių III skyrius); 1.2.2. be aukciono išnuomojami pagal Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 2–6, 8, 9 punktuose ir 301 straipsnyje įtvirtintus nuomos be aukciono teisinius pagrindus (Taisyklių III skyrius); 1.2.3. išnuomojami ir parduodami aukcione (Taisyklių IV skyrius).
Atsižvelgus į tai, kilęs ginčas spręstinas remiantis Žemės įstatymo ir Taisyklių nuostatomis.
Pareiškėja siekia, kad Sutartis, pagal kurią jai aukciono būdu išnuomotas ginčo žemės sklypas, būtų pakeista, nuomos teisę perleidžiant kitam juridiniam asmeniui, todėl 2024 m. vasario 21 d., vykdydama Žemės įstatymo 9 straipsnio 11 dalies reikalavimus, kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą, tačiau pastaroji pateikė neigiamą Išvadą.
Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjai ginčo žemės sklypas išnuomotas aukciono būdu, taikytinos Taisyklių IV skyriaus nuostatos, reguliuojančios žemės sklypų pardavimo ir nuomos tvarką.
Pagal Taisyklių 110 punktą, perleidžiant aukcione išnuomoto žemės sklypo nuomos teisę į žemės sklypą ar jo dalį, jei tai yra numatyta nuomos sutartyje, taikomos Taisyklių II skyriaus antrojo skirsnio nuostatos.
Taisyklių II skyriaus antrojo skirsnio nuostatos reguliuoja valstybinės žemės pardavimą, o nuomą reguliuoja Taisyklių II skyriaus trečiojo skirsnio nuostatos. Taigi net sutikus su pareiškėja, kad Taisyklių 110 punkte apsirikta nurodant skirsnį (ne antrasis, o trečiasis), ši aplinkybė neturi reikšmės kilusio ginčo kontekste dėl žemiau teismo nurodomų aplinkybių.
Taisyklių 110 punktas aiškiai apibrėžia, kad aukcione išnuomoto žemės sklypo nuomos teisės į žemės sklypą ar jo dalį galimas tik tuo atveju, jei tai yra numatyta nuomos sutartyje. Taigi tik tuo atveju, jei nuomos sutartyje yra numatyta galimybė perleisti nuomos teisę, iškyla būtinybė taikyti Taisyklių II skyriaus antrojo ar trečiojo skirsnio nuostatos.
Aukščiau aptartas Sutarties turinys patvirtina, kad Sutartyje nėra nuostatos, leidžiančios pareiškėjai perleisti nuomos teisę į žemės sklypą, taigi ir pareiškėjos nurodoma aplinkybė dėl Taisyklių 110 punkte nurodyto apsirikimo niekaip nekeičia pareiškėjos teisinių galimybių perleisti nuomos teisę į ginčo žemės sklypą.
Vien tai, kad Taisyklių 110 punkte nurodytas ne tas skyriaus skirsnis, nesudaro pagrindo netaikyti Taisyklių 110 punkto: vertinamas teisės akto normų visetas ginčo kontekste ir sprendžiama dėl to (ne)taikymo. Šiuo atveju pareiškėjos nurodomas apsirikimas ginčo esmei nėra reikšmingas.
Pareiškėja remiasi CK 6.156 straipsnyje įtvirtintu sutarties laisvės principu, iš kurio kildina savo teisę perleisti žemės nuomos teisę.
CK 6.156 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams.
Toks teisinis reguliavimas reiškia, kad nors sutarties laisvės principas leidžia privatinės teisės reguliuojamų santykių subjektams laisvai nustatyti savo tarpusavio teises ir pareigas, yra papildoma visuomeninių santykių subjektų elgesio reguliavimo priemonė, tačiau sutarties laisvės principas nėra absoliutus. Šalys savo susitarimu negali pakeisti imperatyviųjų teisės normų. Jeigu šalys ir susitartų kitaip nustatyti savo tarpusavio teises ir pareigas, toks susitarimas negaliotų, o būtų taikoma imperatyvioji teisės norma.
Aptariamu atveju pareiškėja siekia modifikuoti valstybinės žemės nuomos teisinius santykius, kuriuos reguliuoja viešosios teisės principai, todėl atsižvelgus į Žemės įstatymo 5 straipsnio 2 dalies nuostatą, valstybinės žemės nuomos sutarties nuostatoms CK 6.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutarties laisvės principas negali būti taikomas.
Dėl aptarto, teismas kaip nepagrįstus atmeta pareiškėjos argumentus, kad Sutarties nuostatas ji gali modifikuoti remdamasi sutarties laisvės principu.
Teismas nekvestionuoja, kad esant Taisyklių 110 punkte nustatytam pagrindui galimas valstybinės žemės nuomos perleidimas, šiuo atveju remiantis Taisyklių 111 punktu būtų galimas valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimas, dėl to valstybinės žemės nuomos sutarties pavyzdyje, pridedamame prie Taisyklių 29 punkte numatytas sutarties šalies pakeitimas.
Aptariamu gi atveju, Sutartyje nenumačius galimybės žemės nuomos teisę perleisti, Taisyklių 110–111 punktai netaikytini.
Teismas kaip nepagrįstus atmeta pareiškėjos argumentus, kad vien Taisyklių 111 punkto pagrindu galimas valstybinės žemės nuomos teisės perleidimas, nes Taisyklių 110 ir 111 punktai nustato bendrą taisyklę: sutartyje esant numatytai galimybei nuomos teisę perleisti (nustačius Taisyklių 110 punkte nustatytą pagrindą), taikomas Taisyklių 111 punktas, nustatantis, kad pasikeitus šaliai – kitos šios sutarties sąlygos nekeičiamos.
Kaip teisingai pažymi atsakovė, pareiškėjai 2024 m. vasario 21 d. kreipusis dėl Žemės įstatymo 9 straipsnio 11 dalyje nurodytos išvados, kitų Taisyklių 55 punkte nustatytų pagrindų perleisti valstybinės žemės nuomos teisę, nebuvo.
Atsižvelgus į tai, kad Sutartyje nuomos teisės perleidimas nenumatytas, Taisyklių 110–111 punktai negali būti taikomi, o nesant kitų, Taisyklių 55 punkte nustatytų pagrindų, atsakovės Išvada dėl nuomos teisės perleidimo pagrįsta. Pareiškėjai nenorint tęsti sudarytos nuomos sutarties, remiantis Žemės įstatymo 9 straipsnio 5 dalies tvarka ji gali kreiptis dėl vienašalio nuomos sutarties nutraukimo.
Ginčijamame sprendime atsakovė aiškiai išdėstė savo poziciją, ją argumentavo, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl teismas kaip nepagrįstus atmeta ir pareiškėjos argumentus dėl gero administravimo principo pažeidimo.
Skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra: 1) neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams; 2) neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas; 3) neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalis). Skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) gali būti panaikintas ir kitais pagrindais, kuriuos administracinis teismas pripažino svarbiais (ABTĮ 91 straipsnio 2 dalis).
Aptartame kontekste teismas sprendžia, kad nenustatyti ABTĮ 91 straipsnio 1–2 dalyje nurodyti pagrindai, kuriais remiantis būtų pagrindas ginčijamą sprendimą pripažinti neteisėtu ir jį panaikinti.
Taigi, byloje pripažinta, kad ginčijamas atsakovės sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo panaikinti nėra teisinio pagrindo, todėl pareiškėjos reikalavimas – panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2025 m. kovo 4 d. išvadą Nr. 1SD-24964-(8.5 E.) – atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjos Šiaulių miesto savivaldybės administracijos skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.