Panevėžio apygardos teismo nutartis

2023-06-23 · Byla Nr. M1-59-768/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-06-23
Bylos Nr.
M1-59-768/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-00812-2023-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Donatas Jatužis, Danutė Švitinienė, Daina Vaidachavičienė
Nukentėjusysis
V. C., V. S., L. C.
Advokatai
Valdas Bivainis, Darius Japertas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. M1-59-768/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-00812-2023-1Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.14. 1.2.3.1.2.3. 2.10.11. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. birželio 23 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Jatužis (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Švitinienės ir Dainos Vaidachavičienės,

sekretoriaujant Jūratei Buitvydienei,dalyvaujant:prokurorui Audriui Mačerauskui,gynėjui advokatui Dariui Japertui,nukentėjusiems V. C., V. S., L. C.,nukentėjusiųjų atstovui advokatui Valdui Bivainiui,teismo medicinos ekspertei – psichiatrei Jolantai Didžiokienei,

uždarame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbo (duomenys neskelbtini), neteistas,

teismui perduotas dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo padarius baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. S. nužudė savo šeimos narį – motiną, o būtent: 2023-01-05, apie 17 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), sudavė savo motinai K. S. nenustatytą kiekį, bet ne mažiau kaip dvylika smūgių į veidą, pakaušį, lūpas ir nosį, tuo padarydamas daugybines kraujosruvas veide ir pakaušyje, muštines žaizdas lūpų ir nosies gleivinėse, nosies kaulų lūžius, kraujo išsiliejimą po minkštaisiais galvos smegenų dangalais ir į galvos smegenų skilvelius, nukentėjusiajai rankomis besiginant ir dengiantis nuo smūgių, padarė jai pjautines žaizdeles rankose, poodines kraujosruvas kairio peties priekiniame paviršiuje, dešiniame rieše ir abiejuose plaštakose bei ne mažiau kaip keturis kartus peiliu dūrė K. S. į kaklo priekinio paviršiaus kairę pusę, tuo padarydamas keturias durtines - pjautines kaklo priekinio paviršiaus kairės pusės žaizdas su kairės bendrinės miego arterijos ir kairės vidinės “Jungo” venos sužalojimais, dėl to išsivysčius išoriniam nukraujavimui vidaus organų mažakraujystei, ūminiam širdies kraujagyslių veiklos ir kvėpavimo funkcijos nepakankamumui, K. S. mirė.

Nukentėjusysis V. C. prašė pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir juos patvirtino. Ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su K. S. gyveno apie 20 metų, susituokę nebuvo, tačiau K. S. vadino ir laikė žmona. Kartu su K. S. turi bendrą vaiką L. C., gim. (duomenys neskelbtini). K. S. iš pirmos santuokos turi dukrą V. S. ir sūnų M. S., kuris nuo 2022-08-29 grįžo į (duomenys neskelbtini) ir gyveno kartu su jais bute adresu (duomenys neskelbtini). Nuo 2022 m. gegužės mėnesio iki 2022-08-29 M. S. (duomenys neskelbtini). Visus reikalus, susijusius su M. S. ir jo psichine sveikata, žinojo K. S., kuri nuo jo ir nuo visų kitų giminių slėpė šią informaciją. Ji viena žinojo M. S. diagnozes, taikomą gydymą ir vartojamus vaistus. Nuo 2022-12-05 M. S. įsidarbino (duomenys neskelbtini). Nuo 2023-01-03 K. S. M. S. buvo paėmusi nedarbingumą, nes buvo stipriai pablogėjusi M. S. psichinė sveikata. Kiek jam yra žinoma, M. S. švęsdamas Naujuosius metus buvo susitikęs su savo draugais bei su jais vartojo alkoholį, nors jam alkoholio vartojimas buvo griežtai uždraustas gydytojų. Po pavartoto alkoholio sutriko M. S. psichinė sveikata ir jis griežtai atsisakė vartoti jam gydytojų paskirtus vaistus. Prievarta suduoti vaistus M. S. jie negalėjo. 2022-01-05 apie 13.20 val. jis išvyko į naktinę pamainą. Apie 16:30 val. jis skambino K. S., kuri pasakė, kad šiuo metu ji eina iš vaistinės, kur M. S. nupirko leidžiamų vaistų ir pasakė, kad pabandys juos suleisti. Apie 20.20 val. jis nuvyko į namus ir ten iš policijos pareigūnų sužinojo, kad M. S. nužudė savo mamą ir jo žmoną K. S.. Kiek jam yra žinoma, anksčiau į jų namus policijos pareigūnai ir greitosios medicinos pagalbos medikai, per metus buvo kviečiami virš 20 kartų. Konfliktai tarp K. S. ir M. S. arba tarp jo ir M. S. kildavo nuolat. Konfliktai dažniausiai būdavo žodiniai, tačiau prieš K. S. sūnus M. S. yra smurtavęs. M. S. su savo broliu nebendravo, o su seserimi tik pasisveikindavo ir atsisveikindavo. M. S. buvo labai uždaro būdo, mažai kalbėdavo. Pavartojęs vaistų būdavo ramesnis, tačiau greitai nustodavo vartoti vaistus ir tuomet vėl prasidėdavo ligos paūmėjimas. M. S. niekada nėra grasinęs panaudoti peilį, niekada nėra puolęs su peiliu, tik daug kartų yra grasinęs, kad nušaus jį ir K. S.. Į šiuos grasinimus jie nekreipė dėmesio, nes žinojo, kad M. S. neturi nei ginklo, nei mokėtų juo naudotis. M. S. buvo labai ūmaus būdo, pasižymėjo labai didele fizine jėga.

Nukentėjusioji V. S. parodė, kad yra žuvusiosios K. S. dukra. M. S. yra jos brolis. Ji gyvena (duomenys neskelbtini) mieste. Su mama kiekvieną dieną bendraudavo telefonu. Ji turi du brolius L. C. bei M. S., kuriam nuo 2017 metų nustatyta diagnozė - (duomenys neskelbtini). M. su patėviu V. C., broliu L. ir mama pradėjo pastoviai gyventi nuo 2022 m. vasaros. M. jos atžvilgiu nėra naudojęs smurto, tačiau prieš mamą smurtą yra naudojęs. Jai mama ne viską sakydavo, kas buvo su M. psichine sveikata, nes ji stengėsi jį apsaugoti. M. nenorėdavo vartoti vaistų, jo sveikata palaipsniui blogėjo. Jis niekada nepripažino, kad serga. 2023-01-05 ryte su mama susirašė per „Mesenger“, vėliau apie 17.11 val. mama į siųstą žinutę neatsakė. 2023-01-05 apie 19.15 val. jai paskambino kaimynė ir pasakė, kad jos mama mirė.

Nukentėjusysis L. C. parodė, kad jis 2023-01-04 išvyko į (duomenys neskelbtini) miestą ir apsistojo kelioms dienoms pas seserį V. S. namuose. Įvykio dieną, t. y. 2023-01-05, jis namuose nebuvo, tačiau tą dieną apie 15.30 val. telefonu kalbėjo su mama K. S.. Pokalbio metu jam mama nieko nepasakojo, kad kažkas būtų negerai, neįtarė. Taip pat tą dieną, maždaug po 16 val., telefonu kalbėjo su broliu M. S., bet nieko įtartino nepastebėjo. Apie 19 val. jis iš savo sesers V. sužinojo, kad brolis M. mirtinai sužalojo mamą K. Apie M. S. gali pasakyti tai, kad jis turi psichologinių problemų, yra gulėjęs psichiatrinėje ligoninėje, taip pat žino, kad jis vartojo vaistus, skirtus gydymui nuo psichologinių problemų. M. S. kartais keldavo konfliktus. Pamena, kad 2023-01-04 jam prieš išvažiuojant į (duomenys neskelbtini), greičiausiai M. mamą apstumdė, nes mama verkė, tačiau pačio įvykio jis nematė, nes buvo kitame kambaryje. M. vengdavo, nes jis buvo keistas.

Liudytoja L. K. parodė, kad ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini). 2023-01-05 apie 15 val. išeidama iš daugiabučio pamatė, kad lauke prie pagrindinio įėjimo stovi kaimynas M. S., kuris gyvena aukštu žemiau bute (duomenys neskelbtini). Ji praeidama pro jį pastebėjo, kad jis krūptelėjo, be to, jo veidas buvo rūstokas. Apie M. S. ji girdėjo, kad jis dėl psichologinių problemų vartoja vaistus, kad jis yra gulėjęs psichiatrinėje ligoninėje, tačiau diagnozės nežinojo. Anksčiau tokio M. nėra mačiusi. Grįžusi namo apie 17.10 val. ji staiga išgirdo kažkokį didelį trinktelėjimą, žviegimą, pagalbos šauksmą. Suprato, kad iš M. S. buto. Tada ji paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112 ir pranešė apie triukšmą. Greitai atvyko policijos pareigūnai, beldėsi į duris, bet jų niekas neįleido. Ji taip pat policijos pareigūnams pasakė, kad minėtame bute gyvenantis asmuo M. nestabilus. Po to matė, kaip policijos ekipažas išvažiavo.

Liudytojas R. S. parodė, kad jis turi sūnų M. S., gim. (duomenys neskelbtini). Sūnus M. su juo kartu negyvena, paskutiniu metu jis gyveno pas mamą K. S.. Jis sūnaus nematė gal apie 2 metus laiko. Jie retai bendraudavo, kartais pasiskambindavo. M. turi psichologinių problemų, jis yra gulėjęs psichiatrinėje ligoninėje. Problemos atsirado nuo (duomenys neskelbtini). Lankydavo jį ligoninėje. Kartais M. be jokios priežasties būdavo agresyvus. Alkoholį M. vartodavo, nors jam sakydavo, kad negalima. M. sakydavo, kad vaistų jis kartais nevartodavo. Sūnus M. ir motina K. paprastai sutardavo, tačiau diena prieš įvykį M. skambino ir prašė leisti pagyventi pas jį, nes sakė, kad mama varo iš namų. Atsisakė padėti. Po to, kitą dieną t. y. 2023-01-05 apie 18 val., jam paskambino sūnus M., kuris paaiškino, kad jis papjovė motiną. Nepatikėjo, todėl po trumpo pokalbio nutraukė pokalbį, kadangi sūnus dažnai kalbėdavo nebūtus ir beprasmiškus dalykus. Tada jis gerai pagalvojęs ir pasvarstęs nusprendė pranešti policijai apie sūnaus M. skambutį ir išsakytas aplinkybes. Apie 22. 00 val. sužinojo apie nelaimę.

Liudytojas A. N. parodė, kad jis yra policijos pareigūnas, kad 2023-01-05 vykdydamas tarnybines pareigas, kartu su vyresniąja tyrėja D. I., gavo pranešimą apie konfliktą. Apie 17.15 val. atvyko į įvykio vietą, esančią (duomenys neskelbtini). Atvykus triukšmo bute nebesigirdėjo, iš buto niekas neatsiliepė, durų neatidarė, o pranešėja informavo, kad triukšmas nutilo, kad triukšmaujama nebe pirmą kartą. Tada jie išvyko iš įvykio vietos, o apie 18.23 val. iš Utenos apskrities VPK budėtojų dalies gavo pranešimą, jog M. tėvas informavo policiją, kad jam paskambino psichiškai nesveikas sūnus ir pasakė, kad nužudė savo motiną K. S., kuri gyvena (duomenys neskelbtini). Vykstant į įvykio vietą paskambino pranešėjo sūnui, su kuriuo bendraujant telefonu išsiaiškino, kad tai M. S.. Minėtas asmuo bendravo vangiai, pokalbio metu nenoriai atsakinėjo į užduodamus klausimus. Tolimesnio telefoninio pokalbio metu pavyko išsiaiškinti, kad M. S., kaip pats teigė, šiuo metu namuose yra vienas, kad niekam jokios pagalbos nereikia. Pasiteiravus, kodėl jo tėtis pranešė apie namuose įvykusią nelaimę, M. S. teigė, kad nieko neatsitiko - jis pajuokavo. Toliau tęsiant pokalbį ir M. S. pasiteiravus, kur yra jo mama, jis atsakė, kad mama šiuo metu yra kosmose, vėliau, kad darbe. Toliau tęsiant telefoninį pokalbį ir prašant atrakinti buto duris, M. S. tai daryti atsisakė ir baigė pokalbį. Dėl to buvo iškviesti (duomenys neskelbtini) priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai, kurie išlaužė buto duris. Patekus į butą, jame buvo rastas ir sulaikytas M. S.. Jis elgėsi neadekvačiai, į klausimus neatsakinėjo, ant jo rankų ir drabužių buvo dėmės, panašios į kraujo dėmes. Buto virtuvėje buvo rastas moters lavonas.

Liudytojas G. T. parodė, kad jis prieš 7 - 8 metus statydamas namą susipažino su R. ., o kartu ir su jo sūnumi M. S.. Su R. S. jis bendravo dažniau, o M. S., dėl žymiai jaunesnio amžiaus, tik pažinojo. 2023-01-05 valandos nepamena, jam iš nežinomo numerio paskambino vyras ir paprašė šautuvo, nes nori nušauti savo motiną. Pagalvojęs nusprendė, kad skambinęs vyras galėjo būti M. S., nes pastarasis elgdavosi keistai bei sirgo psichikos liga. Apie tai, kad M. ligonis žinojo iš jo tėvo. M. kalbėdamas atpažino iš jo balso. Tą pačią dieną jam paskambino R. S., kuris paklausė, ką daryti, nes jam paskambino sūnus M. ir pasakė, kad jis papjovė motiną. Patarė skambinti pagalbos numeriu 112. Vėliau sužinojo, kad M. S. tikrai nužudė savo motiną.

Liudytojas J. Š. parodė, kad jis turi krikšto sūnų M. S.. Jis bendravo su krikšto sūnumi, žino, kad jis gyveno su mama K. S., jos sugyventiniu V. C., bei su jų vaikais. Su M. jis telefonu kalbėjo 2023-01-04 apie 21 val. Tada jis prašė priimti pas save apsigyventi, nes mama veja iš namų. 2023-01-05 apie 17 val. jam vėl paskambino M. S., kuris paprašė paskolinti šautuvą, nes nori nušauti mamą. Žinodamas, kad M. kalba tikrovės neatitinkančius dalykus, jo tokį skambutį praleido kaip nereikšmingą. Po to, praėjus kelioms minutėms, dar kartą paskambino M. S., kuris paprašė atvažiuoti ir padėti atsikratyti mamos lavonu, tačiau jis atsisakė, nes nepatikėjo. Po maždaug 20 minučių vėl skambino M. S., tačiau į skambutį atsiliepė jo žmona D. Š.. Žmona pasakojo, kad M. prašė atsiųsti dukros A. telefono numerį, kalbėjo, kad nužudė savo motiną. Žmona jam pasiūlė išgerti vaistų ir eiti miegoti, nes manė, kad M. S. kalba nesąmones. Žinojo, kad M. serga šizofrenija.

Liudytoja A. A. parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centre gydytoja psichiatre. M. S. pažįsta kaip pacientą nuo 2019 metų liepos mėnesio. M. lankydavosi nereguliariai, kartais vaistų nevartodavo, dažnokai patekdavo į ligoninę, nes nustodavo vartoti vaistus. Per visą laiką, kiek gydė M. S., niekada nėra jam rašiusi siuntimo gydytis į ligoninę. Ji gaudavo išrašus iš ligoninės, todėl ir žinojo, kad jis gydėsi ligoninėje. Tačiau M. S. nesilaikydavo rekomendacijų vartoti vaistus, pats spręsdavo, kokie vaistai jam tinka, o kokie ne. Centre jo agresija nepasireiškė. 2023-01-05 jai paskambino K. S. ir pasakė, kad M. S. neišėjo į darbą, nesikelia iš lovos ir pastoviai verkia, kad yra depresiškas. Dar sakė, kad diena prieš tai buvo piktas, agresyvokas. Į (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centrą mama su M. S. ateiti atsisakė, bet žadėjo ateiti kitą dieną. Iš karto po pokalbio su motina sulaukė ir M. S. skambučio, kuris sakė, kad jam yra blogai, verkė, prašė vaistų. M. S. sakė, kad negali susikaupti ir paprašė paskambinti mamai ir viską paaiškinti apie vaistų vartojimą. Ji paklausė M. S. ar jis vyks į ligoninę, bet pastarasis atsisakė. Po pokalbio su M. S. ji paskambino K. S., pasakė, kokius vaistus išrašė ir pasiūlė vykti į ligoninę, bet K. S. vykti atsisakė. Tada M. S. išdavė nedarbingumą, nes buvo akivaizdu, kad į darbą jis vykti negali.

2023-01-05 - 2023-01-11 įvykio vietos ir lavono apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti butas adresu (duomenys neskelbtini) ir jame esantis K. S., gim. (duomenys neskelbtini) m. lavonas, kuris buvo rastas virtuvėje. Prie lavono galvos, ant grindų yra žmogaus kūno pilvo dalys ir šalia lavono ant koridoriaus grindų yra metalinė lėkštė, kurios viduje yra masė, sutepta raudonos spalvos medžiaga, panašia į kraują. Lavono plaukai sutepti raudonos spalvos medžiaga, panašia į kraują. Lavono kojos ištiestos, kairė koja per kelią truputi sulenkta. Lavono galva atremta į įmontuojamą sieninę spintą. Šalia spintelės su kriaukle, plastikinėje šiukšlių dėžėje, tarp šiukšlių rastos žmogaus kūno dalys. Buto virtuvės kriauklėje buvo rastas ir paimtas virtuvinis peilis su juodos spalvos plastikine rankena su dėmėmis (t. 1 b.l. 41-106).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad K. S. lavone nustatytos keturios durtinės pjautinės kaklo priekinio paviršiaus kairės pusės žaizdos su kairės bendrinės miego arterijos ir kairės vidinės “Jungo” venos sužalojimais, padarytos duriančio pjaunančio daikto (daiktų) poveikyje, kuo galėjo būti įrankis turėjęs geležtę, pavyzdžiui peilis, keturiais trauminiais poveikiais, kelių – keliolikos minučių laikotarpyje iki mirties. Šiame papunktyje nurodyti sužalojimai dėl miego arterijos ir “Jungo” venos sužalojimų vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu;

daugybinės kraujosruvos veide ir pakaušyje, muštinės žaizdos lūpų ir nosies gleivinėse, nosies kaulų lūžiai, kraujo išsiliejimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais ir į galvos smegenų skilvelius padaryti kietais bukais daiktais, ne mažiau kaip keturiolika trauminių poveikių iš kurių ne mažiau kaip dvylika galėjo būti smūgių sudavimai, kelių – kelias dešimties minučių laikotarpyje iki mirties. Kraujosruvos ir žaizdos atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, kiti sužalojimai: nosies kaulų lūžiai, kraujo išsiliejimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais ir į galvos smegenų skilvelius vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl jų nukentėjusiosios sveikata būtų sutrikusi ilgiau 10 dienų;

pjautinės žaizdelės plaštakose – padarytos pjaunančiais daiktais, galimai tiriamajai ginantis, poodinės kraujosruvos kairio peties priekiniame paviršiuje, dešiniame rieše ir abiejuose plaštakose padarytos kietais bukais daiktais, keturiais trauminiais poveikiais, galimai nekentėjusiajai ginantis rankomis nuo smūgių. Šiame papunktyje nurodyti sužalojimai visumoje ir atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu;

po mirties padaryti sužalojimai, tai yra sužalojimai padaryti K. S. esant jau negyvai: dvi pjautinės žaizdos ir aštuoni odos įbrėžimai kaklo dešinėje, dvi durtinės – pjautinės žaizdos krūtinėje, viena gaktoje, trys kiaurinės durtinės – pjautinės žaizdos ir trylika odos įbrėžimų pilve su didžiosios taukinės, plonažarnės ir storžarnės nebuvimu. Kadangi šie sužalojimai padaryti po mirties jie nevertinami ir nekvalifikuojami;

K. S. mirtis įvyko nuo keturių durtinių pjautinių kaklo priekinio paviršiaus kairės pusės žaizdų su kairės bendrinės miego arterijos ir kairės vidinės “Jungo” venos sužalojimais. Tai komplikavosi – išoriniu nukraujavimu (vidaus organų mažakraujyste), ūminiais širdies kraujagyslių veiklos ir kvėpavimo funkcijos nepakankamumais;

K. S. mirtis įvyko nuo keturių durtinių pjautinių kaklo priekinio paviršiaus kairės pusės žaizdų su kairės bendrinės miego arterijos ir kairės vidinės „Jungo“ venos sužalojimais. Tai komplikavosi – išoriniu nukraujavimu) vidaus organų mažakraujyste, ūminiais širdies kraujagyslių veiklos ir kvėpavimo funkcijos nepakankamumais;

K. S. lavono tyrimo metu nustatyti sužalojimai, kurie padaryti esant jai gyvai, nurodyti šios išvados 1.1. - 1.3. papunkčiuose, galėjo būti padaryti šešiolika smūgių poveikyje;

K. S. lavono tyrimo metu rasti sužalojimai rankose galėjo būti padaryti jai ginantis tiek nuo smūgių kietais bukais daiktais (kieto buko daikto), tiek nuo pjaunančio daikto (daiktų) (t. 1 b.l. 165-171).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos medicinos kriminalistikos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad K. S. kaklo žaizdos Nr. 1.- 4. yra durtinės - pjautinės, padarytos duriančių - pjaunančių savybių vienašmeniu įrankiu, turinčiu plokščią geležtę, stačiakampio pavidalo pentį gerai išreikštomis, bet nevienodai veikiančiomis briaunomis, aštrų smaigalį ir ašmenis. Tikėtina, kad žaizdos padarytos tuo pačiu įrankiu. Žaizdose užsifiksavo grupinės priklausomybės žalojusio įrankio požymiai;

tikėtina, kad tirti pateiktos žaizdos K. S. kaklo žaizdos Nr. 1.- 4. padarytos įvykio vietos apžiūros metu paimtu peiliu. Kategoriška išvada negalima, nes sutampančių požymių visuma nėra individuali (t. 1 b.l. 142-146).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad ant peilio rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą ant peilio (1, 2, 4 mėg.) gautas mišrus, ne daugiau nei dviejų asmenų DNR profilis, iš kurių vienas DNR profilis sutampa su K. S. DNR profiliu su 99,999999999999998% tikimybe, o kitas DNR profilis sutampa su M. S. DNR profiliu su 99,999999999999996% tikimybe. Atlikus DNR tyrimą ant peilio (3 mėg.) gautas DNR profilis sutampa su K. S. DNR profiliu 99,999999999999998% tikimybe (t. 1 b.l. 133-134).

2023-01-06 asmens apžiūros protokole nurodyta, kad 2023-01-06 Utenos apskrities VPK (duomenys neskelbtini) r. PK patalpose buvo apžiūrėtas įtariamasis M. S.. Apžiūrint asmenį ant jo kairės ir dešinės rankų rastos rausvos spalvos, galimai kraujo, dėmes, ant jo dešinės rankos piršto (smiliaus) yra galimai pjautinė žaizda, ant dešinės rankos piršto (nykščio) po nagu yra kraujosruva, o ant dešinės rankos piršto (didžiojo), dešinės rankos piršto (nykščio) ir dešinės rankos plaštakos yra žaizdos (t. 2 b.l. 132-138).

2023-04-18 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad ištyrus M. S. asmens apžiūros metu paimtą telefoną Samsung Galaxy S21 ir išanalizavus jame buvusius duomenis matyti, kad M. S.2023-01-05 17:20:18 (1 min. 5 s.), 17:25:09 (1 min. 30 s.), 17:43:00 (5 min. 23 s.) skambino J. Š., 17:28:55 (47 s.), 17:41:56 (0s) skambino R. S., 17:36:26 (25 s) skambino G. T., 18:38:19 (16s.) skambinta iš abonento Nr. (duomenys neskelbtini) (nustatyta, kad tai Utenos apskr. VPK (duomenys neskelbtini) RPK operatyvinės grupės telefonas) (t. 2 b.l. 98-99).

2023-02-23 apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti 2023-01-05, adr. (duomenys neskelbtini) atvykusių pareigūnų bei Utenos apskr. VPK (duomenys neskelbtini) RPK patalpose pareigūnų Body kamerų įrašai. Iš policijos pareigūnų vaizdo registratorių įrašų turinio matyti, kad išlaužus buto, esančio (duomenys neskelbtini), duris jame buvo rastas M. S.ir moters lavonas. Bandant M. S. nustatyti girtumą, jis papūsti į alkotesterį negalėjo, o pasirašyti procesinius dokumentus atsisakė (t. 1 b.l. 35-39).

2023-01-18 kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti Bendrojo pagalbos centro pateikti garso įrašai. Matyti, kad 2023-01-05 17.12 val. liudytoja L. K. skambino Bendrojo pagalbos centro numeriu 112 ir pranešė apie moters klyksmus sklindančius iš buto, esančio (duomenys neskelbtini). Matyti, kad 2023-01-05 18.11 val. liudytojas R. S. skambino Bendrojo pagalbos centro numeriu 112 ir pranešė, kad jam paskambino sūnus M. S. ir pranešė, kad nužudė savo motiną K. S.(t. 1 b.l. 28-34).

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Utenos ekspertinio skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu įtariamasis M. S. sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu – paranoidine šizofrenija, negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų;

baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu įtariamasis M. S. nesirgo laikinu psichikos sutrikimu, nebuvo fiziologinio ar patologinio afekto būsenoje;

šiuo metu įtariamasis M. S. serga lėtiniu psichikos sutrikimu – paranoidine šizofrenija, negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Šis lėtinis psichikos sutrikimas jam diagnozuotas 2017 metais;

M. S. dėl savo psichikos būsenos negali visiškai aiškiai suprasti teisiškai svarbių baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo aplinkybių, turinčių reikšmės ikiteisminiam tyrimui bei bylos nagrinėjimui teisme, negali adekvačiai suvokti su juo atliekamų veiksmų esmės, savarankiškai realizuoti savo procesinių teisių ir pareigų, todėl jis negali būti apklausimas, su juo negalima atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmų ir jam nerekomenduojama dalyvauti teismo procese, nes dėl lėtinio psichikos sutrikimo jis nebus pilnavertisteismo proceso dalyvis ir tai gali pabloginti jo psichikos būseną;

M. S. rekomenduojamas priverstinis gydymas – stacionarus stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje griežto stebėjimo sąlygomis (VšĮ Rokiškio PL) (t. 3 b.l. 75-85).

Teismo psichiatrė Jolanta Didžiokienė paaiškino, kad M. S. veikos padarymo metu sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu – paranoidine šizofrenija, negalėjo suprasti veikos pavojingumo ir savo veiksmų. Komisija konstatavo, kad ir šiuo metu serga šiuo lėtiniu psichikos sutrikimu - negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Jam rekomenduojamas priverstinis gydymas, tai yra stacionarus stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje griežto stebėjimo sąlygomis, nes M. S. įtariamas labai sunkios veikos padarymu, serga lėtiniu psichikos sutrikimu. Ekspertizės atlikimo metu stebėta ūmi psichozinė simptomatika, kritikos stoka. Jo veiksmai neprognozuojami, todėl jis yra socialiai pavojingas. Be to, buvo įvertinti ir kiti socialinės rizikos faktoriai - daugybiniai paūmėjimai, ligos hospitalizacijos, kurios buvo sąlygotos vaistų vartojimo nutraukimo dėl savo būsenos kritikos stokos. Taip pat stebėtas agresyvus neprognozuojamas elgesys tiek artimųjų atžvilgiu, tiek jo gydymo stacionaruose metu. Jam du kartus - 2018 m. ir 2019 m. buvo taikytas priverstinis gydymas. M. S. buvo gydytas (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninėje. Viską apsunkina tai, kad būtent šiuo M. S. atveju, stebėta nuolatinė simuliacija t.y. polinkis slėpti liguistus išgyvenimas. Tai buvo aprašoma ligos istorijose, tą patį stebėjo ir ekspertizės atlikimo metu. Daugumoje atvejų buvo sprendžiama iš pakitusio elgesio, iš aplinkos interpretavimo, iš atskirų jo pasisakymų. Įvertinę socialinį pavojingumą nustatė, kad rizika yra tikrai didelė, todėl rekomendavo gydymą griežto stebėjimo sąlygomis, kad kuo ilgesnį laiką jis būtų psichiatrų akiratyje.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas

Šioje byloje nustatyta, kad 2023-01-05 apie 17.00 val., buvo nužudyta K. S.. Teismas neabejoja, kad K. S. nužudė jos šeimos narys - sūnus M. S.. Bylos duomenys patvirtina, kad K. S. prieš įvykį buvo namuose sveika ir nesužalota, be jos ir sūnaus M. S., daugiau nieko namuose nebuvo. Aplinkybę, kad M. S. nužudė savo motiną patvirtina kaimynė – liudytoja L. K., kuri girdėjo K. S. pagalbos šauksmą, be to, liudytojų R. S., G. T., J. Š. parodymai apie tai, kad jiems skambino M. S. ir pasakė, kad nori nušauti mamą, taip pat, kad nori atsikartyti jos lavonu, galiausiai teigė, kad nužudė mamą. Taip pat policijos pareigūnų A. N. ir D. I. parodymai, patvirtinantys, kad patekus į K. S. butą, bute buvo rastas M. S. ir nužudytoji K. S.. Taigi darytina išvada, kad teisme nustatytos faktinės aplinkybės atitinka bylos medžiagoje užfiksuotus duomenis ir baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 129 str. 2 d. 3 p, kurią padarė M. S..

Dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Utenos ekspertinio skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu M. S. sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu – paranoidine šizofrenija, negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. M. S. rekomenduojamas priverstinis gydymas – stacionarus stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje griežto stebėjimo sąlygomis (VšĮ Rokiškio PL) (t. 3 b.l. 75-85).

Teismo psichiatrė Jolanta Didžiokienė patvirtino, kad M. S. veikos padarymo metu sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu – paranoidine šizofrenija, negalėjo suprasti veikos pavojingumo ir savo veiksmų. Dėl susiformavusio ryškaus emocijų ir asmenybės defekto, dėl pasikartojančios agresijos, M. S. rekomenduojamas priverstinis gydymas psichiatrijos ligoninėje griežto stebėjimo sąlygomis.

Pagal BK 17 straipsnio nuostatas, asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas šio kodekso uždraustą veiką jis dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų. Asmuo, teismo pripažintas nepakaltinamu, neatsako pagal šį kodeksą už padarytą pavojingą veiką. Jam teismas gali taikyti BK 98 straipsnyje numatytas priverčiamąsias medicinos priemones.

Įvertinus byloje esančius ir gautus duomenis dėl priverčiamos medicinos priemonės rūšies taikymo M. S., teismas daro išvadą, kad dėl nustatyto didelio socialinio pavojingumo jam taikytina priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas psichiatrijos ligoninėje griežto stebėjimo sąlygomis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 403 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 4 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas,

nutaria:

pripažinti, kad M. S. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte, būdamas nepakaltinamas ir taikyti jam priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą griežto stebėjimo sąlygomis psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje (Rokiškio psichiatrijos ligoninėje).

Nutarčiai įsiteisėjus daiktus – M. S. marškinėlius, kelnes, kojines, kelnaites, nuoplovą nuo pirmojo kambario durų, medžiagos iškarpą nuo viengulės lovos užtiesalo, nuoplovą nuo buto pirmojo kambario palangės, nuoplovą nuo koridoriaus durų, nuoplovą nuo jungiklio, nuoplovą nuo vonios - tualeto durų, nuoplovą nuo lavono dešinės rankos pirštų panagių, nuoplovą nuo lavono kairės rankos pirštų panagių, ampulę Haloperidol, nuoplovą nuo šaldytuvo, nuoplovą nuo spintelės durų, nuoplovą nuo virtuvės sienos, margą palaidinę, palaidinę, liemenėlę, kelnes, apatines kelnaites, kojines, peilį, M. S. lyginamuosius DNR pavyzdžius, kurie priduoti saugojimui į Utenos apskrities VPK objektų saugyklą, sunaikinti (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Teismo nutartį taikyti priverčiamąją medicinos priemonę turi teisę apskųsti nukentėjusieji, gynėjas, prokuroras, asmens, kurio byla buvo nagrinėja šeimos nariai ar artimieji giminaičiai per 20 dienų nuo nutarties paskelbimo dienos, o M. S. nuo nutarties gavimo dienos Lietuvos apeliaciniam teismui skundą paduodant Panevėžio apygardos teisme.

Teisėjai Donatas JatužisDanutė ŠvitinienėDaina Vaidachavičienė