Marijampolės apylinkės teismo nutarimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2019 m. liepos 29 d., apie 18.00 val., I. K. nepilnametis sūnus H. K., gimęs (duomenys neskelbtini), „Ramybės“ parke, esančiame Žvėryno g., Marijampolėje, rankos kumščiu sudavė 5-6 smūgius N. P., gimusiam (duomenys neskelbtini), į galvą, taip sukeldamas jam fizinį skausmą. Kadangi H. K. nusižengimo padarymo metu nebuvo sulaukęs amžiaus, nuo kurio gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn. Dėl tėvų valdžios nepanaudojimo I. K. padarė nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 73 straipsnio 2 dalyje, kadangi yra bausta pagal ANK 73 straipsnio 1dalį, 2dalį.

Į iš anksto paskirtą bylos nagrinėjimą teisme neatvyko nei institucijos, kurios pareigūnas atliko tyrimą, atstovas, nei traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo, kuriam apie bylos nagrinėjimą vietą, datą ir laiką pranešta asmeniškai pasirašytinai. Gautas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymas nagrinėti bylą jam nedalyvaujant (b. l. 1), todėl byla išnagrinėta, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui rašytinio proceso tvarka (ANK 630 straipsnio 2 dalis).

Nustatytas faktines aplinkybes ir I. K. kaltę, padarius ANK 73 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą, patvirtina administracinės bylos procesinių ir kitų dokumentų visuma: administracinio nusižengimo protokolas ir jame esantis I. K. paaiškinimas, kad ji sutinka su padarytu nusižengimu (b. l. 1-2), nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, kuriame nurodyta, jog įvertinus visas aplinkybes, akivaizdu, jog H. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, tačiau nusikalstamos veikos padarymo metu dar nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio atsako pagal baudžiamuosius įstatymus (b. l. 10-13). Asmenybę charakterizuoja administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus (b. l. 15-22).

Pažymėtina, kad tėvų valdžios turinys apibrėžtas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155 straipsnyje, kuriame įtvirtinta nuostata, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus. Tėvai turi pareigą tinkamai panaudoti valdžią vaiko atžvilgiu, kad vaikui būtų užtikrinta teisė į visapusišką ir harmoningą vystymąsi fiziškai ir protiškai, siekiant vaiką apsaugoti nuo jo vystymuisi žalingo socialinės aplinkos poveikio. Tėvams, neįgyvendinusiems tėvų valdžios nesugebėjusiems jais tinkamai rūpintis, auklėti, taikoma atsakomybė ir jų veika traktuotina kaip tėvų valdžios nepanaudojimas. Šią įstatymo norma detalizuoja Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nuostatos. Tėvų valdžia negali būti naudojama priešingai vaiko interesams. Tiek nacionaliniuose, tiek tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintas ypatingos vaiko apsaugos principas – visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus. Tinkamas valdžios panaudojimas vaiko atžvilgiu siejamas su tuo, kad vaikui būtų užtikrinta teisė į visapusišką ir harmoningą vystymąsi fiziškai ir protiškai, siekiama vaiką apsaugoti nuo jo vystymuisi žalingo socialinės aplinkos poveikio. Už netinkamą tėvų valdžios panaudojimą tėvai traukiami administracinėn atsakomybėn.

Motyvuojamoji dalis

Teismas nustatė, jog pažeidimo esmė yra įrodyta, įrodymų pakanka nustatyti visas faktines aplinkybes, abejoti įrodymais nėra pagrindo. Nusižengimo padarymo aplinkybės aiškios, veiksmai kvalifikuoti tinkamai, atitinka nusižengimo, numatyto ANK 73 straipsnio 2 dalies požymius.

I. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog ji prisipažino padariusi administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjos kaltės formą ir rūšį, asmenybę (daug kartų bausta administracine tvarka pagal ANK 73 straipsnį), į vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Vadovaudamasis ANK 34 straipsnyje įtvirtintais administracinės nuobaudos parinkimo ir baudos dydžio nustatymo pagrindais, teismas sprendžia, jog I. K. skirtina minimali ANK 73 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta piniginė bauda.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 34 straipsniu, 630 straipsnio 2 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 637 straipsnio 3 dalimi, teismas

nutaria:

I. K. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 73 straipsnio 2 dalyje, ir jai skirti 10 Eur (dešimties eurų) baudą.

Išaiškintina, jog bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, - ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Teismas jau paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimo nesprendžia, šie klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Bauda turi būti sumokėta į VMI prie LR FM sąskaitą, nurodžius įmokos kodą – 1001 bei pažeidimų identifikacinį kodą ROIK, kuris yra: 19108126962. Nenurodžius paminėtų rekvizitų (identifikacinio kodo ROIK), suma bus įskaityta bendra Mokesčių mokėtojo sumų įskaitymo ir mokėjimo prievolių dydžių skirtumo pagal patikslintus mokėjimo prievolių dokumentus tvarkymo taisykles, nustatyta tvarka. Laiku nesumokėjus baudos, išieškojimą vykdančios institucijos (VMI prie LR FM), nutarimas perduodamas antstoliui priverstiniam baudos išieškojimui, dėl ko padidės vykdymo išlaidos.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos ar nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.