- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-12-05
- Bylos Nr.
- 1-123-927/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-57-1-01941-2010-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jolanta Bagdonienė
- Nukentėjusysis
- V. B.
- Kaltinamasis
- V. D.
- Kategorijos
- 1.2.25.4.1Kelių transporto eismo saugumo ar transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata (BK 281 str. 1 d.)
- 2.3.6.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.1.15.3.3.3Civilinio ieškinio palikimas nenagrinėtu (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.1.14Proceso išlaidos ir jų atlyginimas (BPK 103-106 str.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje V. D. (V. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, vedęs, dirbantis AB „(duomenys neskelbtini)“, gyv. (duomenys neskelbtini), administracine tvarka nebaustas, neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. D. atiduotas teismui jį kaltinant tuo, kad vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių transporto eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu kitam žmogui buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, o būtent:
jis, 2010 m. spalio 1 d., apie 2.58 val., (duomenys neskelbtini), kelyje (duomenys neskelbtini) km. (duomenys neskelbtini) m., vairuodamas automobilį ,, (duomenys neskelbtini) ‘‘, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau KET, 2008-07-16 nutarimo Nr. 768 redakcija) 9; 133; 134; 135 punktuose nurodytus saugaus eismo reikalavimus, tuo, kad vairuodamas transporto priemonę, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, viršijo leistiną 50 km/h greitį ir važiuodamas 65 km/h greičiu neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, iškilus grėsmei eismo saugumui nesugebėjo automobilio sustabdyti, atsitrenkė į kelio važiuojamojoje dalyje, apšviestoje vietoje, stovėjusį M. K. automobilį ,, (duomenys neskelbtini) ‘‘, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), į kelkraštyje, apšviestoje vietoje stovėjusį V. B., automobilį ,,M. B.‘‘, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir partrenkė kelkraštyje, šalia savo automobilio stovėjusią V. B.. Eismo įvykio metu nukentėjo V. B., kuriai dėl padaryto dešinio blauzdikaulio šoninio krumplio ir šeivikaulio lūžio padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.
V. B., būdama motorinės transporto priemonės vairuotoja, sustojusi tamsiuoju paros metu, ne stovėti skirtoje vietoje, išlipusi iš transporto priemonės, nevilkėjo ryškiaspalvės liemenės su šviesą atspindinčiais elementais, arba neprisisegė prie drabužių kitiems eismo dalyviams matomoje vietoje atšvaitą, o taip pat, priverstinai sustojusi ten, kur sustojusią transporto priemonę kiti dalyviai pamatytų likus iki jos mažiau kaip 100 m, nepastačiusi avarinio sustojimo ženklo ne arčiau, kaip 25 m. atstumu nuo sustojusios transporto priemonės, pažeidė Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu 2008-07-16 Nr. 768 patvirtintų ir tuo metu galiojusių Kelių eismo taisyklių 25; 98 punktų reikalavimus, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 7 d. buvo patraukta administracinėn atsakomybėn.
M. K., būdama motorinės transporto priemonės vairuotoja, priverstinai sustojusi ten, kur sustojusią transporto priemonę kiti dalyviai pamatytų likus iki jos mažiau kaip 100 m., nepastačiusi avarinio sustojimo ženklo ne arčiau, kaip 25 m. atstumu nuo sustojusios transporto priemonės, ir, sustabdžiusi vairuojamą transporto priemonę 2 eilėm, pažeidė Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu 2008-07-16 Nr. 768 patvirtintų, tuo metu galiojusių Kelių eismo taisyklių 98, 149 punktų reikalavimus, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 7 d. buvo patraukta administracinėn atsakomybėn,
t. y. kaip padariusiam nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 str. 1 d.
Bylos nagrinėjimo teisme metu buvo nustatytos šios aplinkybės ir duomenys:
K. V. D. kaltu dėl eismo įvykio neprisipažino ir teisme paaiškino, kad vairavo automobilį ,,O. A.“. Buvo apie 3 val. nakties. Važiavo keliu (duomenys neskelbtini), link (duomenys neskelbtini). Pastebėjo, kad jo judėjimo krypties juosta priešpriešiais atvažiuoja automobilis. Važiuodamas leistiną greitį toje vietoje viršijo, bet labai nedaug. Žino, kad leistinas greitis – 50 km/h. Jis bevažiuodamas jau pradėjo greitį lėtinti, nes jam reikėjo pasukti. Buvo tamsu. Privažiavęs iki kliūties gal 30 metrų, pamatė, kad priešais atvažiuoja automobilis ,, (duomenys neskelbtini)“. Pas tą automobilį buvo įjungtos tolimosios šviesos. Jis, stengdamasis išvengti susidūrimo, pasuko dešinėn, o automobilio ,, (duomenys neskelbtini)“, stovėjusio kelkraštyje jis iš vis nepamatė. Dalis automobilio ,, (duomenys neskelbtini)“ stovėjo ant važiuojamosios dalies. Jį pamatė, tik susidūręs su juo. Automobilis ,, (duomenys neskelbtini)“ sustojo susidūrimo metu. Jis dar nebuvo privažiavęs ,, (duomenys neskelbtini)“, mažai trūko, norėjo sustoti šalia. Nei vieno automobilio signalinės šviesos nebuvo įjungtos. Avarinis ženklas taip pat nestovėjo. Išlipo iš automobilio. Pamatė, kad nukentėjusioji V. B. gulėjo ant važiuojamosios dalies prie automobilio ,, (duomenys neskelbtini)“. Ją pastebėjo gal 5 m iki susidūrimo, jokios liemenės, atspindinčios šviesas, ji nevilkėjo. Mano, kad ją partrenkė, kai ji rodė, kaip sustoti kitai transporto priemonei, t.y. automobiliui (duomenys neskelbtini). Jis ,, (duomenys neskelbtini)“ vairuotojai liepė įsijungti gabaritines šviesas. Buvo iškviesta greitoji pagalba. Kai buvo atliekamas eksperimentas, buvo nustatyta, kad už 200 metrų gali pastebėti, kad stovi avarinis ženklas. Mano, kad jo kaltė yra tik greičio viršijime, tačiau jei abi moterys būtų pasielgusios pagal KET taisykles, jokio susidūrimo nebūtų įvykę. Abu automobiliai stovėjo netoli stulpo, jame šviesa degė, tačiau automobilis stovėjo ne po juo, o toliau. Be to, ,, (duomenys neskelbtini)“ automobilis juodos spalvos ir nakties metu blogai matosi (t. 2, b.l. 176-187).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu 2012-03-19 V. D. papildomai nurodė, kad važiuodamas prieš 150 metrų pamatė priešpriešiais važiuojančio automobilio šviesų žibintus. Automobilio priekis buvo pakeltas į viršų, tai šviesos švietė tiesiai jam į akis ir jį apakino. Staigiai šitas automobilis išvažiavo į jo eismo pusę, tarp jų buvo apie 10 metrų atstumas. Jis suspėjo pasukti į dešinę ir pradėjo stabdyti. Tada pamatė nukentėjusiąją, stovinčią tarp dviejų mašinų. Automobilis „(duomenys neskelbtini)“ dar važiavo. Automobilio „(duomenys neskelbtini)“ pusė mašinos stovėjo ant važiuojamosios kelio dalies, pusė ant kelkraščio. Jo nepastebėjo, nes automobilis nebuvo pritemptas iki stulpo centro, nebuvo visas apšviestas, o tik jo priekinė dalis. Nebuvo jokių įjungtų žibintų.
Nukentėjusioji V. B. teisme paaiškino, kad prieš pat įvykį 2010-10-01 jos automobilis ,, (duomenys neskelbtini)“ sugedo. Ji važiavo iš (duomenys neskelbtini) . Jos pažįstama M. K. norėjo jai padėti ir nutempė jos automobilį savu ,, (duomenys neskelbtini)“ iki vietos, kur buvo apšviesta. Ji automobilį pastatė link (duomenys neskelbtini) priešingai eismui juostoje. Jis buvo pastatytas kelkraštyje prie pat apšvietimo stulpo. Apšvietimas buvo geras. Mano, kad jos automobilis visas stovėjo kelkraštyje. Draugė savo automobiliu privažiavo ir pastatė jį greta jos automobilio, t. y. stovėjo važiuojamojoje dalyje priešingoje eismo juostoje, jos stovėjo lygiagrečiai, veidrodėlis prie veidrodėlio. Ji atidarė kapotą, paėmė laidus ir norėjo prijungti, o M. K. dar nespėjus išlipti, privažiavo automobilis ,, (duomenys neskelbtini)“. Ji stovėjo prie savo automobilio, nepamena ar atsisuko, tačiau prieš smūgį stovėjo veidu į savo automobilį. Negirdėjo ir nematė, kaip atvažiuoja automobilis. Stovėjo ne ant kelio, o prie savo automobilio. Tuo metu ,,(duomenys neskelbtini)“ jau buvo sustojęs šalia jos automobilio. Tada buvo smūgis per jos kojas ir ją partrenkė, vėliau atvyko greitoji ir ją išvežė į ligonę. Nemanė, kad taip greitai viskas įvyks ir todėl avarinio ženklo nebuvo pastačiusios. Liemenės su atšvaitais taip pat nevilkėjo. Tačiau avarinės šviesos automobilyje degė. Dėl eismo įvykio patyrė žalą: 48520 litų neturtinę ir 411,95 litų turtinę. Dalį žalos atlygino draudimo bendrovė. Turtinę žalą sudaro vaistai. Šiuo metu yra dalinai darbinga – 50 procentų, turi invalidumą. Į turtinę žalą įeina vaistai, viskas, aš dabar tris metus invalidumą turi, šiai dienai irgi turi nedarbingumą. Neturtinę žalą sudaro jos patirti išgyvenimai dėl sužalotos kojos, koja buvo visiškai sutraiškyta, buvo tris kartus operuota, iki šiol jaučia fizinį skausmą, liko siaubingi randai. Todėl ir prašo ieškinyje nurodytą sumą priteisti iš kaltinamojo ir draudimo bendrovės, nes jai reikia darytis plastinę operaciją. UADB „Industrijos garantas“ jai atlygino 2002,83 Lt turtinės ir neturtinės žalos. Taip pat iš jų gavo 2797 Lt už sugadintą automobilį. Mano, kad jos kaltės dėl šio įvykio nėra. Jos kaltė tik tame, kad nepastatė ženklo. Toje vietoje buvo geras apšvietimas: stulpas švietė plačiai ir apšvietė abu automobilius. Nežino, kokio pobūdžio gedimas buvo jos automobilyje, tiesiog jis užgeso ir reikėjo nuo kito automobilio pridėti laidus prie akumuliatoriaus, kad užvesti variklį. Pirma ,, (duomenys neskelbtini)“ sustojo viena linija su jos automobiliu, o po to atvažiavo ir buvo pastatytas šalia (dviem eilėm), nes reikėjo pridegti jos automobilio variklį, kad užsivestų. Jei ,, (duomenys neskelbtini)“ būtų važiavęs lėčiau, o ne 65 km/h greičiu butų įvykis neįvykęs. Jis turėjo jas pastebėti, nes abejuose automobiliuose degė avarinės šviesos. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas (t.2, b.l. 188-191).
Liudytoja M. K. teisme paaiškino, kad ji su V. (V. B.) važiavo iš (duomenys neskelbtini) ir bevažiuojant sugedo pastarosios mašina ,, (duomenys neskelbtini)“. Ji savo automobiliu ,, (duomenys neskelbtini)“ nutempė draugės automobilį į (duomenys neskelbtini), kur apšviestas kelias. Sustojo priešpriešinio judėjimo krypties juostoje. Draugės ,, (duomenys neskelbtini)“ stovėjo ant kelkraščio, gal kiek ant važiuojamosios dalies išlindęs. Ji pati apsisuko ir greitai užvažiavo į priekį, viena mašina prieš kitą. Laidai buvo trumpi, suprato, kad laidas negalės pasiekti akumuliatoriaus. Tada jos pasitarė, ir ji savo automobiliu greitai apsisuko bei atsistojo šalia draugės automobilio, abi mašinos buvo priekiu į (duomenys neskelbtini) pusę. Abu automobiliai stovėjo lygiagrečiai. Tačiau ji nespėjo išlipti, ir įvyko susidūrimas su kaltinamojo automobiliu, nes jis labai greitai važiavo. V. B. stovėjo tarp jų automobilių. Išlipusi iškvietė greitąją pagalbą, nes buvo numušta V. B.. Jokio avarinio ženklo jos nestatė, tačiau pas abi buvo įjungti avariniai žibintai. Pripažįsta, kad netinkamai pastačiusi buvo automobilį, nes tai prieštarauja taisyklėms. Kaltinamasis jai neliepė nieko įjungti, tik padavė jai telefoną, pati po įvykio buvo šoke (t.3, b.l. 12-14).
Atsiliepimas
UAB „Industrijos garantas“ atstovas D. K. teisme paaiškino, kad su pateiktu V. B. ieškiniu visiškai nesutinka. Prašo vadovautis jų atsiliepimu į ieškinį ir apeliaciniu skundu dėl pirmos instancijos teismo panaikinto nuosprendžio, kuriuose nurodyta, kad prašoma 411,95 Lt turtinė žala negali būti priteista iš UADB ,,Industrijos garantas“, nes tai prieštarauja Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymui ir 2004 m. birželio 23 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklėms. Draudimo sutartinius santykius reglamentuojančios teisės normos ir pati draudimo sutartis nustato žalos atlyginimo sąlygas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.254 str. 1 d., 6.1018 str.). Pagal Įstatymo 19 str. 6 d. nuostatas, draudikas moka per eismo įvykį nukentėjusiam trečiajam asmeniui tik įrodymais pagrįstos per eismo įvykį padarytos žalos dydžio išmoką, neviršijančią šio Įstatymo 11 str. nustatytų draudimo sumų, ir turi teisę atmesti nepagrįstus reikalavimus dėl žalos, padarytos per eismo įvykį, atlyginimo. Ieškovė prašo priteisti 411,95 Lt turtinės žalos atlyginimo ir nurodo, jog turtinės žalos sumą sudaro UAB „Industrijos garantas" neatlyginta jos turėtų išlaidų dalis už pirktus medikamentus. Įstatymo 15 str. 3 d. ir Taisyklių 13 p. numato, jog turtui padarytos žalos dydį nustato atsakingas draudikas. Sveikatos gražinimo išlaidas, kurios atlyginamos nukentėjusiam trečiajam asmeniui, apima tas gydymo išlaidas, kurios kyla dėl būtinybės panaudoti tokius gydymo metodus, procedūras ir priemones, kurie nėra apmokami nukentėjusiam trečiajam asmeniui iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto ir kurie buvo skirti sužalotą asmenį gydančio gydytojo, taip pat kitos su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos. Kadangi po eismo įvykio dėl patirtų sužalojimų nukentėjusioji nuo 2010-10-01 iki 2010-10-15 bei nuo 2010-11-29 iki 2010-12-03 buvo gydoma ligoninėje, todėl jai nepriklauso jokios išmokos už vaistus, tuo laikotarpiu, kai buvo gydoma medicinos įstaigoje, nes medikamentais ji buvo aprūpinta. Taip pat nukentėjusioji prašo nepagrįstai didelės neturtinės žalos. Jai jau yra išmokėta 1.480 Lt suma neturtinei žalai atlyginti. Pagal CK 6.250 str., neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. V. B. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, todėl atsižvelgus, kad padariniai nėra sunkūs, neturtinės žalos dydis turėtų būti sumažintas. Šiuo atveju turėtų būti vadovaujamasi ir Įstatymo bei Taisyklių nuostatomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos nustatymą bei apskaičiavimą. Įstatymo 11 str. 1 ir 2 d. numato, jog transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra 2.500.000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 2.500 eurų dėl neturtinės žalos) bei 500.000 eurų dėl žalos turtui dėl vieno eismo įvykio, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų (t. y. maksimali suma neturtinei žalai atlyginti yra 8.632 Lt dėl vieno eismo įvykio). Vienu eismo įvykiu laikomas įvykis, įvykęs dėl tos pačios priežasties, nepaisant to, kad dėl tokio eismo įvykio gali būti pareikštos kelių nukentėjusių trečiųjų asmenų pretenzijos. Nustatant UADB „Industrijos garantas" mokėtinos draudimo išmokos dydį dėl neturtinės žalos padarymo turėtų būti taikomas Taisyklių 12.1 p. numatantis, jog atsakingas draudikas, nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dėl sveikatos sužalojimo dydį, privalo vadovautis nukentėjusių trečiųjų asmenų pateiktais kompetentingų įstaigų dokumentais apie laikinojo nedarbingumo trukmę, darbingumo ar neįgalumo lygį, mirties faktą, priežastis ir kitais dokumentais, ir laikino nedarbingumo atveju - už kiekvieną nedarbingumo dieną išmokama po 20 litų, kol mokama suma neviršija galimos mokėti pagal Įstatymą maksimalios sumos dėl nukentėjusiam trečiajam asmeniui padarytos neturtinės žalos. Be to, pagal Taisyklių 12.2 p., darbingumo sumažėjimo ar neįgalumo atveju - mokama išmoka, kuri apskaičiuojama proporcingai nukentėjusio trečiojo asmens darbingumo sumažėjimo procentui ar neįgalumo lygiui (nuo galimos mokėti pagal Įstatymą draudimo sumos dėl nukentėjusiam trečiajam asmeniui padarytos neturtinės žalos), vadinasi nustačius, jog nukentėjusioji V. B. dėl eismo įvykio neteko 50 proc. darbingumo, vadovaujantis šia Taisyklių nuostata, maksimali draudimo bendrovės mokėtina suma neturtinei žalai atlyginti sudarytų 4.316 Lt, atėmus jau sumokėtą neturtinei žalai atlyginti sumą - 1.480 Lt.
Specialistas M. M. teisme paaiškino, kad teikiant specialisto išvadą, trūko labai daug duomenų: V. D. paaiškinimais negalėjo vadovautis, nes jie neobjektyvūs, nebuvo žinoma, ar automobilis ,, (duomenys neskelbtini)“ prieš susidūrimą judėjo ar stovėjo, nebuvo byloje spalvotų nuotraukų, o tik juodai-baltos, kurios padarytos tamsoje, matyti tik šešėliai. Pirminiai duomenys autoįvykiui įvykus yra patys svarbiausi, tačiau jie nebuvo tinkamai surinkti. Mano, kad jei vairuotojas būtų lėčiau važiavęs, arba būtų anksčiau sureagavęs ir pradėjęs stabdyti, galimai įvykio nebūtų įvykę. Negali pasakyti tikslaus atstumo, per kurį būtų matyti avarinis ženklas. Tačiau tai priklauso nuo individualios situacijos. Visgi mano, kad jei vairuotojas būtų važiavęs leistinu greičiu ir laiku sustojęs, tai nebūtų įvykio. Jo nuomone, kad jei automobilio akumuliatorius yra nusėdęs, tai avariniai signalai negali veikti, nebent yra atsarginis akumuliatorius. Byloje nebuvo tikslių duomenų, koks atstumas įvykio metu buvo tarp ,, (duomenys neskelbtini)“ ir ,, (duomenys neskelbtini)“ automobilių. Atlikdamas ekspertizę ir surašęs 2014-07-17 aktą Nr. (duomenys neskelbtini) padarė techninę klaidą, todėl akto tekste ir pačioje išvadoje turi būti laikoma, kad kaltinamasis vairavo automobilį ,, (duomenys neskelbtini)“, o kelyje stovėjo automobiliai ,, (duomenys neskelbtini)“ ir ,, (duomenys neskelbtini).“. Visgi negali pasakyti, kurio veiksmai (ar kaltinamojo, ar nukentėjusiosios, ar liudytojos) buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti, nes, kaip minėjo, nėra nustatyta pirminių duomenų. ,, (duomenys neskelbtini)“ vairuotojos veiksmai taip pat nepriimtini, turėjo įtakos eismo įvykiui kilti. Jei ,, (duomenys neskelbtini)“ važiuotų 50 km/h, tai jo vairuotojui nebūtų priekaištų, tačiau buvo kitas automobilis, kuris suklaidino šio automobilio vairuotoją (kaltinamąjį). Negali atsakyti, ar kaltinamasis galėjo pamatyti kliūtį ir išvengti susidūrimo. Priekinėje dalyje automobilio atšvaitų nėra, todėl atpažinti atvažiuojančią priešpriešiais mašiną yra gan sudėtinga. Priklauso nuo atstumo, nuo to ar tamsu, ar ne, nuo pačių automobilio žibintų. Visgi lieka prie savo išvados, duotos atlikus ekspertizę. Jei vairuotojas būtų matęs avarinį ženklą, jis būtų stabdęs ir būtų matyti stabdymo pėdsakai. Avarinis ženklas labai pagerina matomumą. O kelio apšvietimas apšvietimui nelygus, tačiau jis taip pat pagerina matomumą. Liudytojos M. K. veiksmai įvykio metu buvo nepriimtini ir taipogi turėjo įtakos eismo įvykiui kilti. Jei moterys būtų sustojusios dešiniame kelkraštyje, tai, tikėtina, kad kaltinamojo automobilis būtų pravažiavęs pro jas ir eismo įvykis neįvyktų. Jei kairiajame kelkraštyje, tai tuo labiau būtų galėjęs pravažiuoti. Jei mašinos būtų pasisukusios galinėmis dalimis, vėl kitokia būtų situacija. Kieno veiksmai nulėmė eismo įvykį, negali atsakyti. Be to, kadangi neturi duomenų, kokia buvo situacija įvykio metu, todėl ir negali atsakyti, ar galėjo kaltinamasis laiku sustoti pastebėjęs kliūtį.
Specialistas V. M. teismo posėdžio metu (2012-11-15 t.2 b. l. 17-21), kad jis surašė specialisto išvadą ir ją palaiko. Stulpo apšvietimas pagerino matomumą. Ne jis nustatinėjo matomumą, kuris turėjo būti nustatomas judant mašinai tam tikru greičiu. Dažniausiai yra sudaroma panaši situacija. Dažniausiai imamas panašus automobilis, jei tam tikras sugadintas. „(duomenys neskelbtini)“ priekis galėjo būti pakeltas, jei būtų pripiltas pilnas bakas benzino. Šviesos tada galėjo aukščiau šviesti ir trukdyti kitiems automobiliams, jei žibintai būtų nauji, gerai pakrauti. Jei nevertinant žibintų apšvietimų, stovi juodas automobilis su įjungtoms šviesomis, niekuo nepaženklintas, galima jį pastebėti ne pačiu paskutiniu momentu, nes ant automobilio vis tiek yra atšvaitai. Jei nebūtų buvę „(duomenys neskelbtini)“ automobilio, kaltinamojo veiksmai techniniu požiūriu būtų teisėti. Reikia stabdyti ir sukti į dešinę. Tam tikrais atvejais galima tik sukti į kairę.
Papildomai specialistas paaiškino, kad techniniu požiūriu taisykles pažeidė V. D.. Mažai tikėtina, kad antras automobilis judėjo, nes kaltinamasis sakė, kad atliko staigų judesį iš vienos eismo juostos į kitą. Iš karto sustoti vairuotojas negalėjo. Tarp automobilio „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ buvo silpnas kontaktas. „(duomenys neskelbtini)“ buvo atmuštas atgal. Jei jisai judėtų į priekį, susidūrimas būtų stipresnis. Automobilio pažeidimo charakteris būtų kitoks. Automobilis „(duomenys neskelbtini)“ kliudė „(duomenys neskelbtini)“, tačiau pagrindinis smūgis buvo į „(duomenys neskelbtini)“, kuris stovėjo kelkraštyje. Greitis buvo nustatytas iš pėdsakų nuo kelio, nustatytas lėtėjimas. Važiavo vairuotojas 65 km/h greičiu. Gali būti poros kilometrų skirtumas, tačiau tai jokio skirtumo nedaro. Jis palaiko A. M.- Š. pranešimą (1 t., b. l. 112). Buvo padaryta klaida. Praktiškai kiekvienoje byloje jis konsultuojasi su specialistais. Šioje byloje negali pasakyti ar taip buvo. Jei ta vieta yra apšviesta, kaltinamasis turėjo ir galėjo pamatyti stovintį „(duomenys neskelbtini)“ automobilį, o ne tik „(duomenys neskelbtini)“. Tuo labiau važiuojant 60 km/h greičiu. Tikrai turėjo pamatyti ir laiku sustabdyti, nes ten tiesus kelio ruožas. Pagal apgadinimus, smūgį, nustatė, kad automobilis „(duomenys neskelbtini)“ susidūrimo metu stovėjo. Jis buvo nublokštas atgal. Šis automobilis susidūrimo metu teoriškai galėjo judėti, jei judėjo 1 km/h. Su „(duomenys neskelbtini)“ apgadinimais, jei buvo sudaužyti žibintai, pareigūnai negalėjo nustatyti matomumo. Matomumas- tai matomumas iki kliūties. Pagal Kelių eismo taisykles toks automobilių „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ stovėjimas važiuojamojoje kelio dalyje iš vienos pusės yra galimas. Ten yra gyvenvietė ir apšviesta teritorija. Būna įvairių situacijų. Teoriškai galima įžvelgti pažeidimą, kaip sustojo du automobiliai. Jei yra nustatytas matomumas 80 m, automobilio pastatymo būdas tuo metu neturėjo įtakos. Jis įvykio vietoje nebuvo, nes ekspertizė rašoma iš bylos medžiagos. Susidūrimo metu automobilis „(duomenys neskelbtini)“ buvo važiuojamojoje dalyje, iš savo juostos suko į dešinę, link kelkraščio. Vienas automobilis stovėjo, atrodo, dalinai kelkraštyje, kitas važiuojamojoje dalyje, priešpriešinėje juostoje. Praktiškai visas automobilis stovėjo kelkraštyje. Gal ratai apie 10 centimetrų, stovėjo kelkraštyje. Galėjo „(duomenys neskelbtini)“ atsidurti kelio viduryje po smūgio. Stabdymo pėdsakai 0,7 ir baigiasi prie automobilio galo. Stabdymo metu automobilis gali manevruoti. V. D. galėjo prasilenkti su „(duomenys neskelbtini)“. Jei matytų kliūtį už 80 metrų, reikia ir stabdyti iš karto. Dabar reikia uždėti liemenę, pastatyti avarinį ženklą. Ir viršydamas greitį prie tokio matomumo, vairuotojas galėjo laisvai sustabdyti. Priklausomai nuo situacijos sudėtingumo reakcijos laikas arba trumpėja, arba ilgėja, tačiau neatsižvelgiama į vairuotojo amžių. Matomumas yra nustatomas iš važiuojančio automobilio, kada pamatoma kliūtis, tada ir sustojama ir matuojama, koks atstumas iki kliūties.
Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK specialisto tarnybiniame pranešime, nurodyta, kad 2010-10-01 apie 2.58 val. (duomenys neskelbtini), kelio (duomenys neskelbtini) km (duomenys neskelbtini) m V. D. vairuodamas jam priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“ tamsiu paros metu apšviestame kelio ruože nesiėmė visų būtinų priemonių apvažiuodamas kliūtį, įvažiavo į kelkraštį ir atsitrenkė į jame stovėjusį automobilį „(duomenys neskelbtini)“ ir partrenkė šalia stovėjusią vairuotoją V. B., bei kliudė važiuojamojoje dalyje, priešingoje eismo juostoje sustojusį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, priklausantį M. K.. Įvykio metu nukentėjo V. B. (1 t., b. l. 1).
Įvykio vietos apžiūros protokolas, eismo įvykio planas, nuotraukos, patvirtina, kad eismo įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), kelio (duomenys neskelbtini) km (duomenys neskelbtini) m. Apžiūra atliekama 2010-10-01 3.30 val. (baigta 4.10 val.) tamsiu paros metu, apšviestame, tiesiame kelio ruože, kelio dangos tipas asfaltas, kuris apžiūros metu yra sausas. Važiuojamosios dalies plotis 7 m, kelkraščio plotis dešinėje pusėje 1,20 m, kairės pusės 1,20 m, kelių eismo įvykio vietoje yra kelio ženklas Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Gyvenvietės pradžia“, važiuojamoji dalis paženklinta siaura brūkšnine linija, griovių plotis, gylis kairėje ir dešinėje 0,20 m, kelio aplinka atvira vietovė, tiesus kelio ruožas. Matomumas iš vairuotojo vietos transporto priemonėje esant tamsiam paros metui įjungus artimų šviesų žibintus 80 m, tolimų šviesų žibintus 190 m. Automobilis ,, (duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovi priekine dalimi į (duomenys neskelbtini) pusę, kampu. Nuo priekinės ašies iki kairės pusės važiuojamosios dalies krašto yra 6,80 m, nuo galinės 6,0 m. Automobilis ,, (duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovi priekine dalimi į (duomenys neskelbtini) pusę, automobilio ,, (duomenys neskelbtini)“ važiavimo juostoje. Nuo automobilio ,, (duomenys neskelbtini)“ priekinės ašies iki dešinės pusės važiuojamosios dalies krašto yra 4,10 m ir nuo galinės ašies 4,10 m atstumas. Atstumas tarp automobilių yra 6,90 m. Nuo automobilio ,, (duomenys neskelbtini)“ iki automobilio ,, (duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atstumas 38,80 m. Automobilis ,, (duomenys neskelbtini) ‘‘, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovi važiuojamoje dalyje, nuo priekinės ašies iki dešinės pusės važiuojamosios dalies krašto 4,0 m nuo galinės 3,70 m atstumu. Padangų pėdsakai išviršiniai, stabdymo žymės dvigubos. Dešinės padangos stabdymo žymės ilgis 10,10 m, kairės 9,0 m. Stabdymo žymių išsidėstymas važiuojamoje dalyje: ,, (duomenys neskelbtini)“ tarpas tarp padangų žymių yra 1,30 m, nuo dešinės padangos iki dešinės pusės važiuojamosios dalies krašto yra 0,70 m. Transporto priemonės judėjimo krypties žymės matomos pagal stiklo ir plastmasių šukes, ,, (duomenys neskelbtini)“ važiavo nuo (duomenys neskelbtini) pusės. Šukės išsidėsčiusios dešiniajame kelkraštyje, važiuojant nuo (duomenys neskelbtini), žymių ilgis 6,90 m, plotis 3,60 m. Duomenys apibūdinantys transporto priemonių susidūrimo vietą: tarp automobilio ,, (duomenys neskelbtini)“ ir automobilio ,, (duomenys neskelbtini)“ matomos stiklo ir plastmasės šukės, kurių didžiausia koncentracija yra dešiniajame kelkraštyje, važiuojant nuo (duomenys neskelbtini) pusės. Atlikus apžiūrą paimtas automobilio reg. liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), tech. apžiūros talonas Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), draudimo polisas Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 14-15, 20-29, 30). Nuotraukos juodai baltos. Vairuotojo pažymėjimas grąžintas V. D. (1 t., b. l. 16).
Transporto priemonių techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolai, kuriuose, užfiksuota kokie pažeidimai buvo padaryti eismo įvykio metu automobiliams: t. y., kad lengvasis automobilis ,, (duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso Ž. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) r., draustas UADB ,,Industrijos garantas“, draudimo poliso Nr. (duomenys neskelbtini). Galioja iki 2011-05-31. Išoriniai sugadinimo požymiai: sulaužytas priekinis buferis, sulenkti abu priekiniai sparnai, sudaužyti abiejų pusių priekiniai žibintai ir posūkių žibintai, sulenktas variklio dangtis, sulaužytos apdailos grotelės, sulenktas priekinio valstybinio numerio ženklas. Priekinių ir užpakalinių ratų vėžių plotis 1,3 m, padangų protektoriaus brėžinys paprastas, padangos KET reikalavimus atitinka, automobilis nepakrautas. Rankinis stabdis neįjungtas, įjungta 4 pavara. Sukant vairą judesiai persiduoda į priekinius ratus, laisvoji eiga nepadidėjusi. Rankinis stabdis įsijungia per 6 spragtelėjimus, kojinio stabdžio laisvoji eiga nepadidėjusi, skysčio nutekėjimo nėra. Sudaužyti abiejų pusių priekiniai žibintai ir posūkio žibintai, kiti žibintai, langų stiklai, veidrodžiai ir valytuvai tvarkingi. Po kelių eismo įvykio pašaliniai asmenys prie transporto priemonės prieiti galėjo, apžiūra buvo atlikta tamsiu paros metu, esant dirbtiniam apšvietimui (1 t., b. l. 31-32). Transporto priemonė grąžinta V. D. (1 t., b. l. 34); kad lengvasis automobilis ,, (duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso M. K., draustas AB ,,Lietuvos draudimas“, draudimo poliso Nr. (duomenys neskelbtini). Galioja iki 2011-03-23. Išoriniai sugadinimo požymiai: sudaužytas kairės pusės priekinio posūkio žibintas, sulaužytas priekinis buferis. Priekinių ir užpakalinių ratų vėžių plotis 1,3 m, padangų protektoriaus brėžinys paprastas, padangos KET reikalavimus atitinka, automobilis nepakrautas. Rankinis stabdis neįjungtas, įjungta pirma pavara. Sukant vairo ratą, judesiai persiduoda į priekinius ratus, laisvoji eiga nepadidėjusi. Paspaudus kojinio stabdžio pedalą veikia tvarkingai, laisvoji eiga nepadidėjusi, rankinis stabdis įsijungia per 10 spragtelėjimų. Apšvietimo prietaisai veikia tvarkingai, išskyrus sugadintą eismo įvykio metu, langų stiklai, valytuvai ir galinio vaizdo veidrodžiai tvarkingi. Po eismo įvyko prie transporto priemonės pašaliniai asmenys prieiti galėjo, apžiūra atlikta tamsiu paros metu, esant dirbtiniam apšvietimui (1 t., b. l. 37-38). Transporto priemonė grąžinta M. K. (1 t., b. l. 39), kad lengvasis automobilis ,, (duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso V. B., draustas AB ,,PZU Lietuva“, draudimo poliso Nr. (duomenys neskelbtini). Išoriniai sugadinimo požymiai: sulaužytas priekinis buferis, sulenkti abiejų pusių priekiniai sparnai, sudaužyti abiejų pusių priekiniai žibintai ir posūkio žibintai. Priekinių ir užpakalinių ratų vėžių plotis 1,3 m, padangų protektoriaus brėžinys paprastas, padangos KET reikalavimus atitinka, automobilis nepakrautas. Pavarų dėžė automatinė, įvykio metu sulaužyta. Sukant vairo ratą judesiai persiduoda į priekinius ratus, laisvoji eiga nepadidėjusi. Paspaudus kojinio stabdžio pedalą veikia tvarkingai, laisvoji eiga nepadidėjusi. Sudaužyti abiejų pusių priekiniai žibintai ir posūkio žibintai, kiti apšvietimo prietaisai, langų stiklai, veidrodžiai ir valytuvai tvarkingi (1 t., b. l. 43-44). Transporto priemonė grąžinta V. B. (1 t., b. l. 46).
VTMT toksikologijos laboratorijos specialisto išvadose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad M. K. kraujyje etilo alkoholio nerasta, V. D. kraujyje etilo alkoholio nerasta (1 t., b. l. 57-58, 73-74).
VTMT prie LR TM Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad V. B. padarytas atviras dešinio blauzdikaulio šoninio krumplio ir šeivikaulio lūžis. Sužalojimas galėjo būti padarytas 2010-10-01 eismo įvykio metu partrenkus automobiliui. Sužalojimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą (1 t., b. l. 64-66).
Vilniaus AVPK Vilniaus r. PK VPS KPP specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad eismo įvykio tikėtina eiga buvo tokia: automobilis ,, (duomenys neskelbtini)“ stovėjo dešiniajame kelkraštyje, žiūrint nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) kryptimi, t. y. automobilis stovėjo priešpriešinės eismo juostos kelkraštyje, pagal savo pirminę judėjimo kryptį. Automobilis ,, (duomenys neskelbtini)“ sustojo šalia ,, (duomenys neskelbtini)“ automobilio, priešpriešinėje eismo juostoje. Tuo metu nuo Vilniaus atvažiavo automobilis ,,(duomenys neskelbtini).“, kurio vairuotojas savalaikiai nesiėmė visų būtinų veiksmų, kad išvengti eismo įvykio, per vėlai pradėjo stabdyti bei suko vairą link dešiniojo kelkraščio, kur stovėjo automobilis ir vairuotoja. Automobilis ,, (duomenys neskelbtini)“ kaire priekine dalimi atsitrenkė į ,, (duomenys neskelbtini)“ ir atmušė jį atgal, po to priekine dalimi atsitrenkė į ,, (duomenys neskelbtini)“ automobilio priekinę dalį ir atmušė jį atgal apie 50 m. Automobilio ,, (duomenys neskelbtini)“ minimalus greitis betarpiškai prieš stabdymą 65 km/h. Šioje kelio situacijoje automobilio ,, (duomenys neskelbtini)“ vairuotojas V. D. turėjo techninę galimybę išvengti eismo įvykio važiuodamas nustatytu 65 km/h greičiu, važiuodamas įsijungęs trumpąsias šviesas, nes sustojimo kelias yra didesnis, nei atstumas, kuriame galima pastebėti kliūtį S₆₅=45 m> 80 m. Šioje kelio situacijoje automobilio ,, (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas V. D. turėjo techninę galimybę išvengti eismo įvykio važiuodamas maksimaliai leistinu 50 km/h greičiu, nes sustojimo kelias yra didesnis, nei atstumas kuriame galima buvo pastebėti kliūtį S₅₀=31 m> 80 m. Techniniu požiūriu pagrindinė sąlyga šio eismo įvykio kilimui buvo V. D. veiksmai, t. y. savalaikiai nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad išvengti eismo įvykio, per vėlai pradėjo stabdyti, bei suko vairą į dešinę, link dešiniojo kelkraščio, kur stovėjo automobilis ir vairuotoja (1 t., b. l. 77-80).
Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio viršininko rašte dėl prašymo atlikti papildomą objektų tyrimą, nurodyta, kad 2010-10-01 sudarytame kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole, matomumas iki kliūties kelių eismo įvykio vietoje buvo pamatuotas ir nustatytas tiksliai, būtent tuo metu esančiomis meteorologinėmis sąlygomis, įjungus artimųjų šviesų žibintus 80 m, tolimųjų šviesų žibintus 190 m. Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) atliktuose skaičiavimuose esantis įrašas „j=7,8 m/s²- maksimalus, nusistovėjęs autobuso lėtėjimo ant šlapio, apnešto sniegu asfalto“ yra laikytinas kompiuterine klaida ir turėtų būti skaitomas „j=7,8 m/s²-maksimalus, nusistovėjęs automobilio lėtėjimas ant sauso asfalto“ (1 t., b. l. 112).
Išrašai iš medicininių dokumentų, patvirtina, kad V. B. 2010-10-01 diagnozuotas dešinės blauzdos skeveldrinis lūžimas, po ko jai atlikta operacija ir ji 2 savaites gydyta stacionare (1 t., b. l. 119-120).
Neįgaliojo pažymėjimas patvirtina, kad V. B. yra iš dalies darbinga – 50 proc. (t. 1 b. l. 125).
2013-05-08 matomumo eksperimento protokolas ir schemos, kuriuose užfiksuota eismo įvykio situacija, atlikus 5 skirtingas bandymus, siekiant nustatyti automobilio ,, (duomenys neskelbtini)“ vairuotojo V. D. matomumą iki kliūties esant skirtinoms situacijoms:
1) automobiliai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) stovi vienas šalia kito, automobilių priekis vienoje linijoje, automobiliuose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) įjungti artimieji šviesos žibintai, įjungta avarinė signalizacija - kliūtis matoma 112 m. atstumu, o (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) vairuotojoms vilkint šviesą atspindinčias liemenes ir esant pastatytam avarinio sustojimo ženklui kliūtis matoma 93 m;
2) automobiliai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) stovi vienas šalia kito, automobilių priekiai vienoje linijoje, automobilyje (duomenys neskelbtini) įjungti artimieji šviesos žibintai, (duomenys neskelbtini) artimieji šviesos žibintai neįjungti, avarinė signalizacija neįjungta - kliūtis matoma 56 m. atstumu, o (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) vairuotojoms vilkint šviesą atspindinčias liemenes ir esant pastatytam avarinio sustojimo ženklui kliūtis matoma 97 m;
3) automobilio (duomenys neskelbtini) priekis nevienoje linijoje su automobilio (duomenys neskelbtini) priekiu, automobilis (duomenys neskelbtini) stovi prie automobilio (duomenys neskelbtini) galo; automobilyje (duomenys neskelbtini) įjungti artimieji šviesos žibintai, (duomenys neskelbtini) artimieji šviesos žibintai neįjungti, avarinė signalizacija automobilyje (duomenys neskelbtini) neįjungta - kliūtis matoma 97 m. atstumu, o (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) vairuotojoms vilkint šviesą atspindinčias liemenes ir esant pastatytam avarinio sustojimo ženklui kliūtis matoma 107 m;
4) automobilio (duomenys neskelbtini) priekis nevienoje linijoje su automobilio (duomenys neskelbtini) priekiu, automobilis (duomenys neskelbtini) stovi prieš automobilio (duomenys neskelbtini) priekį 2-3 m; automobilyje (duomenys neskelbtini) įjungti artimieji šviesos žibintai, (duomenys neskelbtini) artimieji šviesos žibintai neįjungti, avarinė signalizacija automobilyje (duomenys neskelbtini) neįjungta - kliūtis matoma 98 m. atstumu, o (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) vairuotojoms vilkint šviesą atspindinčias liemenes ir esant pastatytam avarinio sustojimo ženklui kliūtis matoma 122 m;
5) automobiliai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) stovi vienas šalia kito, automobilių priekis vienoje linijoje, automobilyje (duomenys neskelbtini) įjungti tolimųjų šviesos žibintai, neįjungta avarinė signalizacija, (duomenys neskelbtini) nei artimosios šviesos, nei avarinė signalizacija neįjungta, kliūtis matoma – 11 m. Artėjant nuo (duomenys neskelbtini) pusės artimųjų automobilių žibintų šviesos matomos 900 m. atstumu. (t. 2 b. l. 101-105).
Ekspertizės akte 2014-07-17 Nr. (duomenys neskelbtini) aprašomojoje dalyje nurodoma, kad tikėtina, kad abu automobiliai (pastaba- ,, (duomenys neskelbtini)“ ir ,, (duomenys neskelbtini)“) buvo pilnai užėmę eismą juostą, kuria prieš eismo įvykį važiavo automobilis „(duomenys neskelbtini)“; kad iš tyrimui pateiktoje medžiagoje esančių duomenų vienareikšmiai negalima nustatyti automobilio „(duomenys neskelbtini)" judėjimo trajektorijos iki sustojimo (šalia automobilio „(duomenys neskelbtini)") bei kiek laiko stovėjo, taip pat tirti pateiktoje medžiagoje nėra informacijos, ar nebuvo atvažiuojančių transporto priemonių priešpriešinio eismo juostoje. Kadangi automobilis „(duomenys neskelbtini)" stovėjo su įjungtais priekiniais žibintais, nukreiptais prieš eismą eismo juostoje, kuria prieš susidūrimą važiavo automobilis „(duomenys neskelbtini)", tai buvusioje kelio eismo situacijoje V. D. galėjo neįvertinti, ar automobilis „(duomenys neskelbtini)" stovi, ar važiuoja. Dėl Šių priežasčių negalima nustatyti, ar automobilio ,, (duomenys neskelbtini)“ vairuotojas V. D. turėjo galimybę saugiau apvažiuoti automobilį ,, (duomenys neskelbtini)“.
Ir nors akte nurodoma, kad ekspertizės metu atlikti skaičiavimai įgalina teigti, kad automobilio „(duomenys neskelbtini)" vairuotojas V. D., važiuodamas maksimaliu leistinu 50 km/h greičiu ir reaguodamas automobilio stabdymui toje pačioje vietoje, kaip ir važiuodamas 59 km/h greičiu, būtų turėjęs techninę galimybę išvengti susidūrimo, nes atstumas, reikalingas automobilio sustabdymui yra mažesnis už atstumą, kuriuo būdamas iki užvažiavimo ant kliūties vairuotojas sureagavo automobilio stabdymu, visgi nurodoma, kad neturint objektyvių duomenų, ar eismo įvykio metu automobiliuose „(duomenys neskelbtini)" ir „(duomenys neskelbtini)" buvo įjungta avarinė signalizacija bei duomenų apie ,, (duomenys neskelbtini)" stovėjimo laiką priešpriešinio eismo juostoje šalia kito automobilio, negalima nustatyti, kurio iš eismo įvykio dalyvių veiksmai buvusioje kelio eismo situacijoje techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti.
1. Tikėtina, kad susidūrimo eiga buvo tokia: Tamsiu paros metu, keliu (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) važiavo V. D. vairuojamas automobilis „(duomenys neskelbtini)". Tuo metu (duomenys neskelbtini) kaime, šio kelio 25 km 580 m ruože dešiniame kelkraštyje ir važiuojamosios dalies dešinėje pusėje, žiūrint (duomenys neskelbtini) kryptimi, buvo automobiliai ,, (duomenys neskelbtini)“ (pastaba ekspertas posėdžio metu pataisė iš ,, (duomenys neskelbtini)“, nurodęs kaip techninę klaidą) ir „(duomenys neskelbtini)". Automobiliui „(duomenys neskelbtini)" važiuojant (duomenys neskelbtini) kaime nemažesniu kaip 59 km/h greičiu ir važiuojamojoje dalyje vairuotojas nusuko į dešinę ir efektyviai stabdė savo vairuojamą transporto priemonę. Efektyvaus stabdymo pabaigoje automobilis „(duomenys neskelbtini)" trenkėsi į dešinėje eismo juostoje stovėjusį automobilį „(duomenys neskelbtini)" bei į dalinai toje pačioje juostoje ir dešiniame kelkraštyje stovėjusį automobilį „(duomenys neskelbtini)", o taip pat vertikalioje padėtyje buvusią V. B.. Automobilis „(duomenys neskelbtini)" priekiniu kairiu sparnu slystamai kontaktavo su automobilio „(duomenys neskelbtini)" kairiojo šono priekine dalimi (žibintų apdaila, bamperiu), kai tarp transporto priemonių išilginių ašių buvo nedidelis smailus kampas. Taip pat automobilis „(duomenys neskelbtini)" priekine plokštuma atsitrenkė į automobilio „(duomenys neskelbtini)" priekinę dalį (daugiau jos dešinę pusę), kai tarp šių transporto priemonių frontalinių plokštumų buvo smailas kampas, atviras į dešinę link „(duomenys neskelbtini)" dešinio šono. Automobilis „(duomenys neskelbtini)" priekine dalimi taip pat kontaktavo su V. B. dešine koja, dėl ko buvo padarytas atviras dešinio blauzdikaulio šoninio krumplio ir šeivikaulio lūžis. Smūgio metu nukentėjusioji buvo vertikalioje padėtyje ir kūno dešine puse atsisukusi į automobilio „(duomenys neskelbtini)" priekinę dalį. Po šio kontakto automobilis „(duomenys neskelbtini)" buvo pastumtas atgal, automobilis „(duomenys neskelbtini)" taip pat nuriedėjo atbuline eiga ir abi transporto priemonės sustojo užfiksuotose padėtyse. Automobilis „(duomenys neskelbtini)." po smūgio pajudėjo dar į priekį į užfiksuotą padėtį, tuo tarpu V. B. buvo nublokšta į priekį automobilio važiavimo kryptimi ant kelio.
2. Automobilio „(duomenys neskelbtini)" važiavimo greitis prieš pat intensyvų stabdymą buvo nemažesnis nei 59 km/h. Automobilio „(duomenys neskelbtini)" važiuojančio 59 km/h sustabdymo kelio ilgis - 39,3 m, o važiuojančio maksimaliu leistinu 50 km/h greičiu sustabdymo kelio ilgis yra 31 m.
3. Prieš susidūrimą automobilis „(duomenys neskelbtini)" buvo efektyviai stabdomas ir judėjo iš kairės į dešinę, žiūrint pirmine šios transporto priemonės važiavimo kryptimi. Iškilus grėsmei eismo saugumui buvusioje eismo situacijoje efektyvus automobilio stabdymas bei nusukimas į dešinę techniniu požiūriu buvo priimtini. Automobilio „(duomenys neskelbtini)" vairuotojo V. D. veiksmai, - važiuodamas ne mažesniu kaip 59 km/h greičiu, viršijo maksimalų leistiną gyvenvietėje greitį bei laiku nemažino automobilio greičio, - techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir sąlygojo šio eismo įvykio kilimą.
4. Prieš pat susidūrimą automobilis „(duomenys neskelbtini)" stovėjo dalinai kelkraštyje bei dalinai važiuojamojoje dalyje. Automobilis „(duomenys neskelbtini)" stovėjo eismo juostoje, kuria prieš pat stabdymą važiavo automobilis „(duomenys neskelbtini)", nedidesniu nei 0,8 m atstumu nuo kelio ašinės linijos.
5. Vairuotojos V. B. veiksmai,- tamsiu paros metu būdama kelio važiuojamojoje dalyje nevilkėjo ryškiaspalvės liemenės su šviesą atspindinčiais elementais, nebuvo prie drabužių prisisegusi kitiems eismo dalyviams matomoje vietoje atšvaitą, taip sudarė sunkiai pastebimą kliūtį automobilio „(duomenys neskelbtini)" vairuotojui V. D.,- techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir, tikėtina, turėjo priežastinį ryšį šio eismo įvykio kilimu. Buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio vairuotoja V. B. priverstinai sustojusi kairėje (žiūrint automobilio „(duomenys neskelbtini)" priekio kryptimi) kelio pusėje turėjo įjungti avarinę signalizaciją, jei automobilio „(duomenys neskelbtini)" vairuotoja nebuvo įjungusį avarinės signalizacijos, tai tokie jos veiksmai techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu.
Automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojos M. K. veiksmai, - stovėdama su įjungtais priekiniais žibintais nukreiptais prieš eismą priešpriešinio eismo juostoje šalia automobilio „(duomenys neskelbtini)" (ne viena eile), klaidino automobilio „(duomenys neskelbtini)" vairuotoją V. D. ir sudarė jam kliūtį - techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu. Jeigu buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio „(duomenys neskelbtini)" vairuotoja M. K. nebuvo įjungusi avarinės signalizacijos, tai tokie jos veiksmai techniniu požiūriu taip pat turėjo įtakos šio eismo įvykio kilimui.
6. Tikslu užtikrinti eismo saugumą, buvusioje kelio eismo situacijoje, automobilio „(duomenys neskelbtini)" vairuotoja V. B., išlipusi iš savo vairuojamo automobilio, privalėjo vilkėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba būti prie drabužių prisisegusi atšvaitą kitiems eismo dalyviams matomoje vietoje, taip pat įjungti automobilio avarinę šviesos signalizaciją, o jeigu jos nebuvo arba ji buvo sugedusi, vairuotoja privalėjo pastatyti avarinio sustojimo ženklą ne arčiau kaip 25 m atstumu nuo sustojusio automobilio „(duomenys neskelbtini)".
Automobilio „(duomenys neskelbtini)" vairuotoja priverstinai sustojusi ten, kur sustoti (stovėti) draudžiama, privalėjo įjungti avarinę šviesos signalizaciją ir (arba) pastatyti avarinio sustojimo ženklą ne arčiau kaip 25 m atstumu nuo sustojusio automobilio „(duomenys neskelbtini)". Transporto priemonėms sustoti ir stovėti važiuojamojoje dalyje leidžiama viena eile.
Tikslu užtikrinti eismo saugumą buvusiomis eismo įvykio aplinkybėmis automobilio „(duomenys neskelbtini)" vairuotojas V. D. privalėjo važiuoti nedidesnių nei maksimalus leistinas gyvenvietėje 50 km/h greičiu, o iškilus grėsmei eismo saugumui - savalaikiai stabdyti transporto priemonę (t.3, b.l. 29-38).
Dėl kaltinimo pagrįstumo.
Bylos teisminio nagrinėjimo metu buvo nustatytos šios aplinkybės:
-2010 m. spalio 1 d., apie 2.58 val., (duomenys neskelbtini), tamsiu paros metu, keliu (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) m. važiavo V. D. vairuojamas automobilis „(duomenys neskelbtini)" valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Tuo metu (duomenys neskelbtini) kaime, šio kelio (duomenys neskelbtini) km (duomenys neskelbtini) m ruože dešiniame kelkraštyje ir važiuojamosios dalies dešinėje pusėje, žiūrint (duomenys neskelbtini) kryptimi, apšviestoje vietoje, buvo automobiliai ,, (duomenys neskelbtini)“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas M. K. ir „(duomenys neskelbtini)" valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas V. B..
- automobilis ,, (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjo su įjungtais priekiniais žibintais nukreiptais prieš eismą, eismo juostoje, kuria prieš susidūrimą važiavo automobilis „(duomenys neskelbtini)" valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)
-automobilis „(duomenys neskelbtini)", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo (duomenys neskelbtini) kaime, t. y. gyvenvietėje, kur greičio riba yra 50 km/h, nemažesniu kaip 59 km/h greičiu.
-važiuojamojoje dalyje V. D., pastebėjęs kliūtį, suko į dešinę ir efektyviai stabdė savo vairuojamą transporto priemonę;
-prieš pat susidūrimą automobilis „(duomenys neskelbtini)", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjo dalinai kelkraštyje bei dalinai važiuojamojoje dalyje. Automobilis „(duomenys neskelbtini)", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjo eismo juostoje, kuria prieš pat stabdymą važiavo automobilis „(duomenys neskelbtini)", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nedidesniu nei 0,8 m atstumu nuo kelio ašinės linijos.
- V. B., vairavusi automobilį „(duomenys neskelbtini)", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. būdama motorinės transporto priemonės vairuotoja, sustojusi tamsiuoju paros metu, ne stovėti skirtoje vietoje, išlipusi iš transporto priemonės, nevilkėjo ryškiaspalvės liemenės su šviesą atspindinčiais elementais, arba neprisisegė prie drabužių kitiems eismo dalyviams matomoje vietoje atšvaitą, o taip pat, priverstinai sustojusi ten, kur sustojusią transporto priemonę kiti dalyviai pamatytų likus iki jos mažiau kaip 100 m, nepastačiusi avarinio sustojimo ženklo ne arčiau, kaip 25 m. atstumu nuo sustojusios transporto priemonės, pažeidė Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu 2008-07-16 Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintų ir tuo metu galiojusių Kelių eismo taisyklių 25; 98 punktų reikalavimus, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 7 d. buvo patraukta administracinėn atsakomybėn.
-M. K., vairavusi automobilį ,, (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. būdama motorinės transporto priemonės vairuotoja, priverstinai sustojusi ten, kur sustojusią transporto priemonę kiti dalyviai pamatytų likus iki jos mažiau kaip 100 m., nepastačiusi avarinio sustojimo ženklo ne arčiau, kaip 25 m. atstumu nuo sustojusios transporto priemonės, ir, sustabdžiusi vairuojamą transporto priemonę 2 eilėm, pažeidė Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu 2008-07-16 Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintų, tuo metu galiojusių Kelių eismo taisyklių 98, 149 punktų reikalavimus, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 7 d. buvo patraukta administracinėn atsakomybėn,
-V. D. įvykio metu pažeidė Kelių eismo taisyklių 133 ir 135 punktus, nes viršijo gyvenvietėje leistiną 50 km/h greitį ir važiavo ne mažesniu kaip 59 km/h greičiu.
Kaltinamasis atiduotas teismui kaltinant jį tuo, kad vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių transporto eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu kitam žmogui buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.
Kaltinamasis neturi įrodinėti savo nekaltumo, o apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas spėjimais. Jis priimamas tik tada, kai teisminio nagrinėjimo eigoje asmens kaltumas nusikaltimo padarymu yra įrodytas, o visi prieštaravimai ir neišaiškintos aplinkybės vertinami kaltinamojo naudai. Be to, BPK 44 straipsnio 6 dalis užtikrina įtariamam ar kaltinamam asmeniui nekaltumo prezumpciją, kol įstatymo nustatyta tvarka neįrodytas jo kaltumas. Tai reiškia, jog nusikaltimo padarymu įtariamas asmuo neprivalo įrodinėti savo nekaltumo, pareiga įrodyti kaltę tenka valstybiniam kaltinimui, o asmens kaltę nusikalstamos veikos padarymu turi pripažinti teismas. BPK 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmens kaltė gali būti įrodyta tik tokiais duomenimis, kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Asmens kaltė nusikaltimo padarymu negali būti grindžiama tikėtinais ar keliančiais abejonių duomenimis. Be to, apkaltinamasis nuosprendis negali būti pagrįstas vien nukentėjusiųjų parodymais (BPK 301 str. 2 d.).
Nekelia abejonių, kad kiekvienas transporto priemonę vairuojantis asmuo turi būti maksimaliai atsargus, pasirinkti saugų greitį atsižvelgiant į eismo intensyvumą, krovinio ir transporto priemonės ypatumus, jų būklę, kelio ir meteorologines sąlygas, matomumą, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę. Kita vertus, vairuotojas turi pagrįstą teisę tikėtis, kad kiti eismo dalyviai taip pat nepažeis eismo saugumo reikalavimų ir nekels pavojaus sau ir kitiems eismo dalyviams.
Motyvuojamoji dalis
BK 281 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl, kvalifikuojant veiką pagal minėtą BK specialiosios dalies straipsnį, būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimą), bet ir padarinius bei priežastinį ryšį tarp eismo saugumo taisyklių pažeidimo ir kilusių padarinių. Išvada apie priežastinio ryšio buvimą tarp padarytų KET pažeidimų ir kilusių padarinių daroma nustačius, kuris eismo dalyvis pažeidė KET reikalavimus. Kai kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles pažeidžia keli eismo dalyviai, kaltininko veika yra priežastiniu ryšiu susijusi su kilusiais padariniais, jeigu nustatoma, kad analogiškoje situacijoje jam laikantis kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių, o kitam (kitiems) eismo dalyviui jas pažeidus, eismo įvykis, dėl kurio kilo BK 281 straipsnyje numatyti padariniai, neįvyktų. Tai reiškia, kad teismas turi įvertinti visų eismo dalyvių padarytų pažeidimų reikšmę nusikalstamų padarinių atsiradimui.
KET 135 punktas numato, kad gyvenvietėse visoms transporto priemonėms leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 50 km/h greičiu, o 133 p. nurodo, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. V. D. inkriminuojamas ir KET 134 punkto pažeidimas, kuris numato, kad jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį, nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams. Kaip matyti šioje konkrečioje nagrinėjamoje situacijose, V. D. kaltumo dėl įvykusio eismo įvykio klausimas yra sietinas su viena pagrindine sąlyga – dėl eismo įvykio priežastingumo su jo veiksmais ir objektyvios galimybės matyti V. B. ir M. K. automobilius grėsmės eismo saugumui kilimo metu. Teismas mano, kad V. D., vairuodamas ,, (duomenys neskelbtini)“ ir iškilus grėsmei eismo saugumui (V. B. ir M. K. pastačius automobilius tamsiu paros metu, nors ir apšviestoje vietoje, tačiau automobilio ,, (duomenys neskelbtini)“ vairuotojo judėjimo eismo juostoje, ,, (duomenys neskelbtini)“ esant su įjungtais priekiniais žibintais, nukreiptais prieš eismą, bei abiems automobiliams (,,(duomenys neskelbtini)“ ir ,, (duomenys neskelbtini)“ sustojus priverstinai, kur sustojusią transporto priemonę kiti dalyviai pamatytų likus iki jos mažiau kaip 100 m, šių automobilių vairuotojoms nepastačius avarinio sustojimo ženklų ne arčiau, kaip 25 m. atstumu nuo sustojusios transporto priemonės, automobiliams stovint ne viena eile, o užimant visą važiuojamąją dalį, be to V. B., išlipus iš transporto priemonės ir nevilkint ryškiaspalvės liemenės su šviesą atspindinčiais elementais, arba neprisisegus prie drabužių kitiems eismo dalyviams matomoje vietoje atšvaitą) laiku stabdydamas vairuojamą transporto priemonę, turėjo techninę galimybę išvengti susidūrimo, tik tuo atveju jeigu turėjo objektyvią galimybę pamatyti kliūtį savo automobilio judėjimui sudarančius ,, (duomenys neskelbtini)“ ir ,, (duomenys neskelbtini)“ automobilius pradiniu grėsmės eismo saugumui kilimo momentu. Tačiau byloje surinkti įrodymai: specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) dėl eismo įvykio, 2014-07-17 ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini), matomumo eksperimento rezultatai, eksperto M. M. apklausa teisminio nagrinėjimo metu ir specialisto V. M. apklausos tiek nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme (2012-03-19 posėdis), tiek apeliacinės instancijos teisme, nedavė kategoriškos išvados, kad V. D. grėsmės eismo saugumui kilimo metu turėjo objektyvią galimybę pamatyti abu jo judėjimo kryptimi stovinčius ir pilnai užėmusius jo eismo juostą automobilius ,, (duomenys neskelbtini)“ ir ,, (duomenys neskelbtini)“ ir išvengti kilusių eismo įvykio metu padarinių. Teismas, vertindamas aukščiau aptartus įrodymus, daro išvadą, kad šioje situacijoje kliūtis V. D. buvo tokia, kurios jis negalėjo pastebėti laiku. Ekspertizės 2014-07-17 Nr. (duomenys neskelbtini) akte nurodyta, kad į daugelį klausimų, kurie buvo ekspertizei pateikti atsakyti, nebuvo galima atsakyti tik dėl to, kad nebuvo surinkti pirminiai, po eismo įvykio atsiradę duomenys, o pateiktieji nedavė pagrindo kategoriškoms išvadoms padaryti, bei nuspręsti, kurio būtent iš eismo įvykio dalyvių veiksmai buvusioje kelio eismo situacijoje techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti. Minėtoje išvadoje nurodoma, kad visų trijų eismo įvykio dalyvių veiksmai turėjo priežastinį ryšį eismo įvykio kilimui: tiek V. D., kuris nežymiai viršijo leistiną greitį, tiek V. B., kuri sustojusi tamsiuoju paros metu, ne stovėti skirtoje vietoje ir išlipusi iš transporto priemonės, nevilkėjo ryškiaspalvės liemenės su šviesą atspindinčiais elementais, arba neprisisegė prie drabužių kitiems eismo dalyviams matomoje vietoje atšvaitą, o taip pat, priverstinai sustojusi ten, kur sustojusią transporto priemonę kiti dalyviai pamatytų likus iki jos mažiau kaip 100 m, nepastatė avarinio sustojimo ženklo ne arčiau, kaip 25 m. atstumu nuo sustojusios transporto priemonės, tiek (duomenys neskelbtini), kuri priverstinai sustojusi ten, kur sustojusią transporto priemonę kiti dalyviai pamatytų likus iki jos mažiau kaip 100 m., nepastatė avarinio sustojimo ženklo ne arčiau, kaip 25 m. atstumu nuo sustojusios transporto priemonės, ir, sustabdžiusi vairuojamą transporto priemonę, stovėjo dviem eilėmis, o ne viena paskui kitą, klaidino O. A. vairuotoją V. D. ir sudarė jam kliūtį. Pirminė specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) prieštarauja minėtam ekspertizės aktui ir prieštarauja teisme nustatytoms aplinkybėms: joje daroma išvada, kad ,, (duomenys neskelbtini)“, kurio vairuotojas savalaikiai nesiėmė visų būtinų veiksmų, kad išvengti eismo įvykio, per vėlai pradėjo stabdyti bei suko vairą link dešiniojo kelkraščio, kur stovėjo automobilis ir vairuotoja; kad automobilio ,, (duomenys neskelbtini)“ minimalus greitis betarpiškai prieš stabdymą buvo 65 km/h, kad šioje kelio situacijoje automobilio ,, (duomenys neskelbtini)“ vairuotojas V. D. turėjo techninę galimybę išvengti eismo įvykio, važiuodamas nustatytu 65 km/h greičiu, važiuodamas įsijungęs trumpąsias šviesas, nes sustojimo kelias yra didesnis, nei atstumas, kuriame galima pastebėti kliūtį S₆₅=45 m> 80 m. bei kad techniniu požiūriu pagrindinė sąlyga šio eismo įvykio kilimui buvo V. D. veiksmai, t. y. savalaikiai nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad išvengti eismo įvykio, per vėlai pradėjo stabdyti, bei suko vairą į dešinę, link dešiniojo kelkraščio, kur stovėjo automobilis ir vairuotoja. Tuo tarpu atlikus papildomą tyrimą byloje buvo nustatyta, kad automobiliui „(duomenys neskelbtini)" važiuojant (duomenys neskelbtini) kaime nemažesniu kaip 59 km/h greičiu ir važiuojamojoje dalyje vairuotojui nusukus į dešinę, V. D. efektyviai stabdė savo vairuojamą transporto priemonę, kad automobilio „(duomenys neskelbtini)" važiavimo greitis prieš pat intensyvų stabdymą buvo nemažesnis nei 59 km/h; ir nors automobilio „(duomenys neskelbtini)" vairuotojo V. D. veiksmai, - važiuodamas ne mažesniu kaip 59 km/h greičiu, viršijo maksimalų leistiną gyvenvietėje greitį bei laiku nemažino automobilio greičio, - techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir sąlygojo šio eismo įvykio kilimą, taipogi ir vairuotojos V. B. veiksmai,- tamsiu paros metu būdama kelio važiuojamojoje dalyje nevilkėjo ryškiaspalvės liemenės su šviesą atspindinčiais elementais, nebuvo prie drabužių prisisegusi kitiems eismo dalyviams matomoje vietoje atšvaitą, taip sudarė sunkiai pastebimą kliūtį automobilio „(duomenys neskelbtini)" vairuotojui V. D.,- techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir, tikėtina, turėjo priežastinį ryšį šio eismo įvykio kilimu. Buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio vairuotoja V. B. priverstinai sustojusi kairėje (žiūrint automobilio „(duomenys neskelbtini)" priekio kryptimi) kelio pusėje turėjo įjungti avarinę signalizaciją, bei automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojos M. K. veiksmai, - stovėdama su įjungtais priekiniais žibintais, nukreiptais prieš eismą priešpriešinio eismo juostoje šalia automobilio „(duomenys neskelbtini)" (ne viena eile), klaidino automobilio „(duomenys neskelbtini)" vairuotoją V. D. ir sudarė jam kliūtį - techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu.
Aukščiau aptarti matomumo eksperimento rezultatai neišsprendė bylos prieštaravimų, nes jį atliekant nebuvo žinomi reikšmingi duomenys, o būtent ar ,, (duomenys neskelbtini)“ ir ,, (duomenys neskelbtini)“ vairuotojos visgi buvo įsijungusios avarines signalizacijas. O šie veiksmai, t.y. jų neatlikimas kaip aptarta ekspertizės akte, techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį šio eismo įvykio kilimui. Be to kaip matyti eksperimento protokole užfiksuoti rezultatai skiriasi, jei avarinės signalinės šviesos buvo įjungtos ir jei nebuvo.
Tai, kad V. B. ir M. K., pastačiusios savo automobilius neleistinoje vietoje, ir taip, kad ,, (duomenys neskelbtini)“ priekiniai įjungti žibintai prieš eismą, šalia ,, (duomenys neskelbtini)“ automobilio ne viena eile, klaidino V. D., vairuojantį ,, (duomenys neskelbtini)“ ir nepastačiusios avarinio sustojimo ženklų, bei V. B. dar ir nevilkėdama ryškiaspalvės liemenės ar neprisisegusi atšvaito, pažeidė KET reikalavimus, patvirtina, tai, kad abi už šiuo veiksmus buvo nubaustos administracine tvarka.
Nors V. B. teisme nurodė, kad ji stovėjo veidu į savo automobilį, tačiau jai padaryti sužalojimai, kurie aptarti specialisto išvadose dėl sužalojimo sunkumo ir ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtina, kad ji visgi buvo atsisukusi į atvažiuojantį automobilį ,, (duomenys neskelbtini)“, kas nepaneigia galimybės, kad ji šioje situacijoje taip pat galėjo išvengti eismo įvykio pasekmių. Juolab, kad matomumo eksperimento metu užfiksuota, jog artėjant nuo (duomenys neskelbtini) m. pusės artimųjų automobilių žibintų šviesos matomos 900 m. atstumu.
Ekspertas, apklaustas teisme ir patvirtinęs savo ekspertizės išvadas, visgi nurodė, kad negali pasakyti, kurio veiksmai (ar kaltinamojo, ar nukentėjusiosios, ar liudytojos) buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti, nes nėra nustatyta pirminių duomenų, kurių trūko ekspertizei atlikti. Pagrindiniai duomenys: t. y. nebuvo žinoma, ar automobilis ,, (duomenys neskelbtini)“ prieš susidūrimą judėjo ar stovėjo, nebuvo byloje spalvotų nuotraukų, o tik juodai-baltos, kurios padarytos tamsoje, matyti tik šešėliai, nežinoma, ar buvo įjungtos signalinės šviesos, neleido atsakyti į esminius ekspertizės atlikimui užduotus klausimus. Taip pat šių duomenų trūkumas neleido atsakyti, ar kaltinamasis galėjo matyti kliūtį tokiu atstumu, kad būtų galėjęs išvengti susidūrimo.
Byloje buvo išnaudotos visos galimybės prieštaravimams panaikinti, o trūkstant pirminių duomenų, kuriuos ekspertai pripažino svarbiais sprendžiant klausimą, kieno iš eismo įvykio dalyvių veiksmai buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti, darytina išvada, kad nesant pirminių duomenų, pagrindo skirti dar vieną papildomą eismo įvykio ekspertizę pagrindo nėra.
Esant nurodytoms aplinkybėms teismas daro išvadą, kad kaltinimas yra paremtas tik prielaidomis, kuriomis apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas, o V. D. išteisintinas dėl jam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 281 str. 1 d., nenustačius, kad buvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d. 1 p.).
Nukentėjusiosios V. B. civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtu ir jai išaiškinama teisė kreiptis dėl žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka (BPK 115 str. 3 d. 2 p.).
Daiktiniai įrodymai, kvitai (t. 1 b. l. 124, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini nukentėjusiajai V. B. (BPK 94 str. 1 d. 5 p.).
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
V. D. (V. D.) dėl kaltinimo, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. išteisinti nenustačius, kad jo veiksmuose yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Nukentėjusiosios V. B. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu ir jai išaiškinti, kad ji turi teisę kreiptis dėl žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka.
Daiktinius įrodymus, kvitus, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti nukentėjusiajai V. B..
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.