- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-02-01
- Bylos Nr.
- 1A-26-185-2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Pranas Šimkus (pirm.), Tomas Zdanavičius, Ričardas Gilys
- Nuteistasis
- J. J., ir T
Pranešėjas Pranas Šimkus Baudžiamoji byla Nr. 1A-26-185-2010-59
Teisėjas Artūras Ridikas Procesinio dokumento kategorija 1.1.8; 1.1.8.1;
2.4.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2010 m. vasario 1 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Prano Šimkaus,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo nuteistojo J. J. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 21 d. nuosprendžio, kuriuo J. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., 187 str. 1 d. ir nubaustas:
pagal Lietuvos Respublikos BK 187str. 1d. laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 ir 2 d., 5 d. 1 p. bausmės subendrintos ir nustatyta galutinė 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 ir 3 d., šiuo nuosprendžiu skirta bausmė subendrinta su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu skirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir paskirta galutinė 2 (dvejų) metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir T. J., tačiau jo atžvilgiu nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas.
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
J. J. nuteistas už tai, kad 2009 m. kovo 13 d., apie 3.12 val., veikdamas bendrininkų grupėje su T. J., tyčia išdauždami 1378,15 Lt vertės lango stiklo paketą, įsibrovė į UAB (duomenys neskelbtini) patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), iš ten slapta pagrobė svetimą – UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą – nešiojamąjį kompiuterį ACER EX 5220 su programine įranga „Microsoft N09-01849, bendros 1484,92 Lt vertės.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu J. J. prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 21 d. nuosprendžiu skirtą bausmę švelninti. Nurodo, kad paskirta dvejų metų keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra per griežta. Jo bendrininkui už tą pačią veiką teismas paskyrė tik įspėjimą ir laisvės apribojimą aštuoniems mėnesiams. Nusikalto būdamas nepilnametis, prisipažino padaręs nusikaltimą ir labai gailisi. Pradėjo mokytis septintoje klasėje. Atlikęs bausmę, žada atlyginti padarytą žalą.
Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad paskirta bausmė per griežta, nurodydamas vieną iš argumentų - jo bendrininkui T. J. už tas pačias nusikalstamas veikas teismas paskyrė žymiai švelnesnę bausmę. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad T. J. nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir 187 str. 1 d. atleistas, baudžiamoji byla nutraukta bei paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės. Taigi, apelianto manymu, jo atžvilgiu pažeistas lygybės prieš įstatymą principas.
Baudžiamojoje teisėje lygybės principas reiškia, kad už padarytą nusikaltimą yra nustatyti vienodi atsakomybės pagrindai. Tačiau vienodas patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagrindas nereiškia, kad visiems asmenims, padariusiems tokį pat nusikaltimą, turi būti paskirta vienoda bausmė. Bausmės skyrimas yra viena iš sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo stadijų, kurią būtų galima apibrėžti kaip tam tikrą procesą, kai teismas parenka konkrečią, baudžiamajame įstatyme numatytą prievartos priemonę asmeniui, pripažintam kaltu konkrečios nusikalstamos veikos padarymu. Įstatymuose yra nustatyta, kad skiriant bausmę atsižvelgiama į Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribas bei į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes ir kt. (BK 54 str.). J. J. nusikalto, būdamas nepilnamečiu, todėl šiuo atveju be bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų atsižvelgta ir į BK XI skyriuje numatytus nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus. Bausmės individualizavimas, atsižvelgus į paminėtas aplinkybes, nepažeidžia asmens lygybės įstatymui principo.
Griežčiausios bausmės rūšies - laisvės atėmimo nustatymui įtakos turėjo tai, kad J. J. yra ne kartą teistas už analogiškus tyčinius nusikaltimus, nusikalto, esant neišnykusiems ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintiems teistumams. Tai vertintina kaip nusikaltimų recidyvas, o J. J. laikomas recidyvistu (BK 27 str. 1 d.). Įstatymas neįpareigoja teismą recidyvistui skirti tik laisvės atėmimo bausmę - išskirtiniais, netipiškais atvejais ir nustačius atsakomybę lengvinančias aplinkybes, teismas motyvuotai gali skirti švelnesnę bausmės rūšį (BK 56 str. 1 d.). Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad J. J. teistas net už šešis nusikaltimus nuosavybei: penkias kvalifikuotas vagystes ir vieną plėšimą. Ankstesniais nuosprendžiais buvo taikytos įvairios prievartos priemonės, jų tarpe ir laisvės atėmimo bausmės, tačiau, kaip matyti, teigiamo poveikio nuteistojo asmenybei jos nepadarė. J. J. charakterizuojamas kaip sistemingai praleidinėjantis pamokas, draugaujantis su nusikalsti linkusiais asmenimis (1 t., b.l. 165). Visa tai teismui davė pagrindą manyti, kad kitos rūšies bausmių nepilnamečio nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka (BK 91 str. 3 d.). Bausmės dydis nustatytas, įvertinus šias bei kitas bausmės skyrimui reikšmės turinčias aplinkybes: padaryti savanaudiški nusikaltimai nuosavybei priskiriami nesunkių ir apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str.), yra viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė - prisipažino padaręs nusikaltimus ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.) ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikaltimus padarė bendrininkų grupė (BK 60 str. 1 d. 1 p.). Atsižvelgus į paminėtas aplinkybes, teismo skirtos laisvės atėmimo bausmės, kurios savo dydžiu yra mažesnės, nei sankcijose nustatyti šios bausmės rūšies vidurkiai, negali būti laikomos per griežtomis.
Bendrindamas bausmes, teismas įstatymų taip pat nepažeidė. J. J. nusikaltimus padarė idealiąją sutaptimi, todėl bausmės už abu nusikaltimus bendrintos apėmimu (BK 63, str. 5 d. 1 p.), nustatant 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę. Ši bausmė, vadovaujantis BK 64 str. 1 ir 3 d. subendrinta su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu skirta ir neatlikta bausmės dalimi ir nustatyta galutinė 2 (dvejų) metų keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri taip pat negali būti laikoma aiškiai per griežta.
Dėl paminėto, nuosprendis paliktinas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
NUTARĖ:
Nuteistojo J. J. apeliacinį skundą atmesti.