Panevėžio apygardos teismo nutartis

2008-12-22 · Civilinė byla Nr. 2A-498-198/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-12-22
Bylos Nr.
2A-498-198/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Margarita Dzelzienė (pirm.), Laimantas Misiūnas, Birutė Jonaitienė (pran.)
Ieškovas
J. V.
Atsakovas
AB „Lietuvos draudimas“
Trečiasis asmuo
M. A.
Advokatai
Žygimantas Rutkauskas

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A – 498 – 198 / 2008

Rita Dambrauskaitė Procesinio sprendimo kategorija:(S)38; 44.2.4.1; 73.2.6.1; 121.15; 121.21PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2008 m. gruodžio 22 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Margaritos Dzelzienės,

kolegijos teisėjų: Birutės Jonaitienės (pranešėja), Laimanto Misiūno,sekretoriaujant Angelei Andrikonienei,dalyvaujant ieškovui J. V., jo atstovui advokatui Žygimantui Rutkauskui,atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovei E. B.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. V. ieškinį atsakovui AB „Lietuvos draudimas“, trečiajam asmeniui M. A. dėl draudimo išmokos priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustat ė:

Šalies argumentai

Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 5 856,45 Lt draudimo išmoką ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2007-10-05 eismo įvykio metu, įvykusio Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, buvo apgadintas jo vairuojamas automobilis BMW 318. Kaltininku pripažintas M. A., kuris vairuodamas automobilį Peugeot 405 nepraleido ieškovo, važiavusio pagrindiniu keliu, ir atsitrenkė į ieškovo automobilio dešinį šoną, jį apgadino. Eismo įvykio kaltininkas buvo apsidraudęs vairuotojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu draudimo bendrovėje AB „Lietuvos draudimas“. Pagal AB „Lietuvos draudimas“ padarytą žalos sąmatą, draudimo suma (ieškovo automobilio remonto kaina su PVM) sudaro 5 856,45 Lt. Tačiau draudimo bendrovė atsisakė išmokėti šią draudimo išmoką motyvuodama tuo, kad įvykis įvyko kitomis aplinkybėmis nei užfiksuotos 2007-10-05 eismo įvykio protokole Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas savo atsisakymą išmokėti draudimo išmoką grindžia jo paties ekspertų surašyta 2007-11-10 ekspertine pažyma Nr. (duomenys neskelbtini). Mano, kad atsakovas nepagrįstai atsisakė išmokėti draudimo išmoką. Įvykio kaltininkas nubaustas administracine tvarka už LR ATPK 127 str. pažeidimus. Atsakovas šio nutarimo neginčijo, jo neskundė. Nutarimas yra įsiteisėjęs, o kaltas asmuo jau yra sumokėjęs jam skirtą administracinę nuobaudą. Nutarime nurodytos aplinkybės (oficialiame rašytiniame įrodyme) laikomos visiškai įrodytomis. Kadangi didesnę įrodomąją galią turinčiais dokumentais įrodyta, kas yra kaltas dėl kilusio autoįvykio (CPK 197 str. 2 d.), todėl tai suponuoja atsakovui pareigą išmokėti draudimo išmoką.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2008 m. rugsėjo 22 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškovui J. V. 4 963,09 Lt draudimo išmokų, 149 Lt žyminio mokesčio, 200 Lt advokato atstovavimo išlaidų, 103,80 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų viešu paskelbimu, bei 44,80 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų paskelbimu, valstybei. Kitoje dalyje ieškinį atmetė.

Nustatė, kad 2007 m. spalio 5 d. Panevėžyje, Bijūnų – Eglyno gatvių sankryžoje, įvyko eismo įvykis, kurio metu į ieškovo J. V. vairuojamą automobilį BMW 318, v/n (duomenys neskelbtini) atsitrenkė M. A. vairuojamas automobilis Peugeot, v/n (duomenys neskelbtini). Kaltininku pripažintas M. A.. Automobiliui BMW buvo apgadintas priekinis dešinės pusės sparnas, priekinės dešinės pusės durys, užpakalinės dešinės pusės durys, priekinis stiklas, šoninis priekinis dešinės pusės stiklas, šoninis užpakalinės dešinės pusės stiklas, stogas. Su AB „Lietuvos draudimas“ įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis dėl automobilio (duomenys neskelbtini) sudaryta T. K. vardu vieno mėnesio laikotarpiui, t. y. įvykio metu sutartis galiojo visa apimtimi. AB „Lietuvos draudimas“ vertintojai apžiūrėjo ieškovui priklausantį automobilį ir nustatė, kad sugadintas priekinis dešinės pusės komplektas, galinės dešinės pusės durys, dešinės pusės slenkstis, priekinis stiklas, centrinis dešinės pusės statramstis, centrinis dešinės pusės vidaus apdaila, priekinis dešinės pusės sparnas, stogo panelis, kėbulo deformacija, dešinės pusės kėbulo grindys, galinis dešinės pusės sparnas, priekinė dešinės pusės sėdynė. Pagal paskaičiuotą AB „Lietuvos draudimas“ žalos sąmatą, ieškovui turėtų būti išmokama 4 963,09 Lt dydžio draudimo išmoka. AB „Lietuvos draudimas“ žalos sąmatoje nurodoma, kad remonto kaina su PVM yra 5 856,45 Lt.

Teismas, vadovaudamasis nustatytomis aplinkybėmis, sprendė, kad draudikui atsirado prievolė išmokėti draudimo išmoką sutartyje nurodytos draudimo sumos ribose. Nors atsakovas atsisakė išmokėti draudimo išmoką atsižvelgdamas į AB „Lietuvos draudimas“ Turto žalų skyriaus vyresniojo inžinieriaus eksperto pateiktą ekspertinę pažymą, tačiau teismas vadovavosi šalių paaiškinimais bylos nagrinėjimo metu, byloje esančiais rašytiniais įrodymais (eismo įvykio protokolu (duomenys neskelbtini)), kurie nekėlė abejonių, kad ieškovui priklausantis automobilis buvo sugadintas jo paties nurodytomis aplinkybėmis. Tokiu būdu, teismas ieškinį tenkino iš dalies - priteisė iš atsakovo 4 963,09 Lt draudimo išmokos. Ieškinį dalyje dėl 893,36 Lt PVM mokesčio, kuris yra paskaičiuotas AB „Lietuvos draudimas“ žalos sąmatoje, atmetė, nes ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad mokestis yra sumokėtas ir jis patyrė tokio dydžio nuostolius.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas prašo apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo, kad sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas pažeidžiant materialines ir procesines teisės normas. Teismas, apklausdamas vienintelį iš autoįvykio dalyvių – patį ieškovą, iš esmės apie autoįvykio aplinkybių tikrumą padarė išvadą remdamasis vien ieškovo paaiškinimu. Nors teismas rėmėsi eismo įvykio protokolu (duomenys neskelbtini), tačiau paties eismo įvykio, jo aplinkybių, pareigūnai netiria, jie neturi tam reikalingų specialių žinių. Be to, visiškai nepasisakyta dėl AB „Lietuvos draudimas“ pateiktų rašytinių įrodymų - 2007-11-10 ekspertinės pažymos Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, jog atsižvelgiant į vairuotojų nurodomas aplinkybes ir atliktus modeliavimus, kad esant vairuotojų nurodomoms aplinkybėms automobilis Peugeot po eismo įvykio turėjo sustoti apie 10 m. atstumu nuo susidūrimo vietos, o automobilis BMW – apie 16 m, kas prieštarauja bylos medžiagoje užfiksuotoms aplinkybėms ir vairuotojų parodymams; apžiūrint automobilius ant BMW dešiniojo šono pastebimi besikryžiuojantys pėdsakai, besitęsiantys įvairiomis kryptimis, kas akivaizdu, jog tai ne vieno įvykio metu patirti sugadinimai; ant automobilio BMW galinių durelių yra baigtiniai įmušimai, kurių kilmės taip pat negalima sutapatinti su vairuotojų nurodomomis aplinkybėmis; ant automobilio Peugeot priekinio kairiojo sparno viršutinės dalies yra horizontalūs subraižymai, kurie galėjo susiformuoti tik automobilio Peugeot sparnui jau esant sugadintam, nedideliu greičiu kontaktuojant su kito automobilio išorinėmis kėbulo detalėmis. Tokiu būdu, atlikto ekspertinio tyrimo išvada vienareikšmiška – automobiliai Peugeot 405 ir BMW 318 buvo sugadinti ne vairuotojų nurodomomis aplinkybėmis, bet kitomis aplinkybėmis. Teismas neturi pagrindo nevertinti atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ pateikto rašytinio įrodymo vien tik tuo pagrindu, kad aplinkybių tyrimą atliko pats atsakovas. Mano, kad ieškovas neįrodė draudiminio įvykio fakto, t. y. automobilių susidūrimo situacijos, automobilių apgadinimų atsiradimo mechanizmo. Autoįvykio aplinkybes ieškovas įrodinėja tik savo paties bei kaimynų paaiškinimais, kurie autoįvykio nematė.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti apylinkės teismo sprendimą. Nurodo, kad eismo įvykio kaltininku pripažintas M. A., kuris nubaustas administracine tvarka. Šis policijos nutarimas nepanaikintas, galiojantis ir turi prejudicinę galią. Byloje apklausti liudytojai patvirtino aplinkybes, jog iš savo namų jis (ieškovas) išvažiavo nesugadintu automobiliu, todėl neatitinka tikrovės eksperto išvados teiginiai apie tai, kad ieškovo transporto priemonė dalyvavo ir kitame eismo įvykyje.

Apeliacinis skundas netenkintinas, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 22 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d.).

Teismas sprendime nurodė konkrečius įrodymus ir jų pagrindu nustatytas faktines bylos aplinkybes, tinkamai motyvavo savo išvadas ir nurodė teisės normas, kuriomis vadovaujasi, kas ir sudarė faktinį bei teisinį pagrindą ieškinį tenkinti iš dalies. Todėl apeliantas nepagrįstai nurodo, kad ieškovas J. V. neįrodė draudiminio įvykio fakto, t. y. eismo įvykį sudarančių aplinkybių – automobilių susidūrimo situacijos, automobilių apgadinimų atsiradimo mechanizmo, ko pasėkoje apylinkės teismas priimdamas sprendimą pažeidė materialines ir procesines teisės normas, ir šie pažeidimai turėjo įtakos neteisėto sprendimo priėmimui. Ginčo dalyje dėl 893,36 Lt PVM mokesčio, kuris paskaičiuotas AB „Lietuvos draudimas“ žalos sąmatoje, nėra.

Teisėjų kolegijos nuomone, apeliantas nepagrįstai teigia, kad teismas iš esmės apie autoįvykio aplinkybių tikrumą padarė išvadą remdamasis vien ieškovo paaiškinimu. Priešingai, bylą nagrinėjant iš esmės teismo posėdžio metu buvo apklausti liudytojai R. G. ir K. M., kurie patvirtino, jog prieš eismo įvykį ieškovo automobilis BMW buvo visiškai sveikas (b. l. 93). Šie liudytojų paaiškinimai kitais įrodymais nepaneigti, todėl jais abejoti pagrindo nėra. Apeliantas teigia, jog sprendime nepasisakyta ir dėl AB „Lietuvos draudimas“ pateiktos 2007-11-10 ekspertinės pažymos Nr. (duomenys neskelbtini), su kuo kolegija nesutinka. Teismas šiuo aspektu pagal įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas ištyrė pateiktą pažymą ir teisingai sprendė, kad atsižvelgiant į šalių paaiškinimus, esančius byloje rašytinius įrodymus (eismo įvykio protokolas (duomenys neskelbtini) (b. l. 21), nėra pagrindo netikėti, jog ieškovo automobilis buvo apgadintas būtent jo nurodytomis aplinkybėmis. Šiuo atveju teismas apie ieškinio pagrįstumą sprendė įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą ir pagrįstai 2007-11-10 ekspertinės pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) nelaikė pakankamu įrodymu, tuo labiau, kad ekspertinė pažyma surašyta atsakovo darbuotojo, o atsakovas yra suinteresuotas bylos baigtimi. Pažymėtina, kad atsiliepime į ieškovo ieškinį atsakovas nurodė, jog jeigu ieškovas manys, kad AB „Lietuvos draudimas“ atliktas eismo įvykio aplinkybių ekspertinis tyrimas yra šališkas, AB „Lietuvos draudimas“ prašys skirti autotechninę ekspertizę kitoje ekspertinėje institucijoje (b. l. 32). Atsakovas nei pirmos, nei apeliacinės instancijos teisme su atsakovo ekspertinio tyrimo išvadomis, užfiksuotomis minėtoje ekspertinėje pažymoje nesutiko, tačiau ieškovė skirti autotechninę ekspertizę neprašė. Apeliacinės instancijos teisme atsakovo atstovė teigė, jog jei bus panaikintas pirmos instancijos teismo sprendimas, atsakovas, bylą nagrinėjant iš naujo, prašys skirti nepriklausomą ekspertizę. Taigi, atsakovas, atsižvelgiant į jo teisinį statusą, kaip pakankamai protinga, rūpestinga ir atidi šalis, galėjo ir turėjo elgtis apdairiai, įvertinti savo elgesio galimas pasekmes ir pasinaudoti teise skirti nepriklausomą ekspertizę, tačiau dėl savo nerūpestingumo – neveikimo tokia teise tinkamai nepasinaudojo.

Paneigus apelianto skunde nurodytus argumentus ir konstatavus, kad eismo įvykio metu draudimo sutartis galiojo visa apimtimi, dėl ko draudikui atsirado prievolė išmokėti draudimo išmoką sutartyje nurodytos draudimo sumos ribose, pirmosios instancijos teismo sprendimas priteisti iš atsakovo 4 963,09 Lt draudimo išmoką visiškai pagrįstas ir teisėtas. Nesant ginčui dėl žalos dydžio, kolegija atskirai dėl šio klausimo nepasisako.

Iš to kas pasakyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvada priimant skundžiamą procesinį sprendimą pagrįsta įrodymais, kurie nekelia abejonių savo įrodomąja galia, leistinumu ir tarpusavio ryšiu (CPK 177, 180, 183 ir 185 str.), tinkamai taikant materialinės ir procesinės teisės normos. Todėl apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 236 str. 1 d. 1 p.). Atmetus apeliacinį skundą iš apelianto priteistinos teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą (CPK 88 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš AB „Lietuvos draudimas“, į. k. (duomenys neskelbtini), 7,00 Lt (septynis litus) teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.

Teisėjai Margarita DzelzienėBirutė JonaitienėLaimantas Misiūnas