Šiaulių apygardos teismo sprendimas

Pranešėja R. A. Gutauskienė Civilinė byla Nr. 2A-273-71/2010

Teisėjas A. Švedavičius Procesinio sprendimo kategorija 21.4.1.4; 121.18

Sprendimas

2010 m. gegužės 10 d.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

trečiojo asmens UAB „Dantų technika“ atstovams Petrui Pagareckui ir advokatui Sigitui Lukauskui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Nemuno prekybos centras“ ir atsakovų O. J., E. V., D. J., J. S. V., D. Ž., V. P., M. Z., A. M., V. V., S. K. ir R. M. apeliacinius skundus dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Nemuno prekybos centras“ ieškinį atsakovams

A. M., D. J., S. K., A. T., E. V., J. S. V., R. M., R. K., Ž. M., A. K., V. P., V. V., O. J., J. A., D. Ž., M. Z., Ž. R. ir G. R., tretysis asmuo UAB „Dantų technika“, dėl akcijų dovanojimo sandorių pripažinimo negaliojančiais.

Aprašomoji dalis

nustatė:

atsakovė O. J. 2007-12-14 dovanojo atsakovei Ž. M. 460 vnt. UAB „Dantų technika“ akcijų, atsakovei R. K. dovanojo 125 vnt. UAB „Dantų technika“ akcijų, atsakovei E. V. dovanojo 100 vnt. UAB „Dantų technika“ akcijų, atsakovei D. J. dovanojo 100 vnt. UAB „Dantų technika“ akcijų ir atsakovei J. S. V. dovanojo 100 vnt. UAB „Dantų technika“ akcijų; atsakovė J. A. 2007-12-22 atsakovei A. K. dovanojo 460 vnt. UAB „Dantų technika“ akcijų ir atsakovei V. P. dovanojo 429 vnt. UAB „Dantų technika“ akcijų; atsakovė D. Ž. 2007-11-15 atsakovei V. P. dovanojo 31 vnt. UAB „Dantų technika“ akcijų, 2007-12-20 atsakovui A. T. dovanojo 460 vnt. UAB „Dantų technika“ akcijų ir 2007-12-22 atsakovei R. K. dovanojo 41 vnt. UAB „Dantų technika“ akcijų; atsakovė M. Z. 2007-12-19 atsakovei A. M. dovanojo 100 vnt. UAB „Dantų technika“ akcijų, atsakovei R. K. dovanojo 12 vnt. UAB „Dantų technika“ akcijų, atsakovei V. V. dovanojo 200 vnt. UAB „Dantų technika“ akcijų, atsakovei S. K. dovanojo 100 vnt. UAB „Dantų technika“ akcijų ir atsakovei R. M. dovanojo 460 vnt. UAB „Dantų technika“ akcijų; atsakovas Ž. R. 2008-04-10 atsakovei Ž. M. dovanojo 507 vnt. UAB „Dantų technika“ akcijų ir atsakovas G. R. 2008-04-10 atsakovei Ž. M. dovanojo 440 vnt. UAB „Dantų technika“ akcijų,

apsimestiniais pirkimo-pardavimo sandoriais ir negaliojančiais nuo sudarymo momento bei taikyti restituciją, įpareigojant atsakovus grąžinti vienas kitam visa, ką yra gavę pagal ginčijamus sandorius.

pripažino negaliojančiais nuo sutarčių sudarymo momento UAB „Dantų technika“ akcijų dovanojimo sutartis, pagal kurias atsakovė O. J. 2007 m. gruodžio 14 d. dovanojimo sutartimi dovanojo atsakovei E. V. 100 vnt. akcijų, atsakovei D. J. dovanojo 100 vnt. akcijų ir atsakovei J. S. V. dovanojo 100 vnt. akcijų, atsakovė D. Ž. 2007 m. lapkričio 15 d. dovanojimo sutartimi dovanojo atsakovei V. P. 31 vnt. akcijų ir atsakovė M. Z. 2007 m. gruodžio 19 d. dovanojimo sutartimis dovanojo atsakovei A. M. 100 vnt. akcijų, atsakovei V. V. dovanojo 200 vnt. akcijų, atsakovei S. K. dovanojo 100 vnt. akcijų ir atsakovei R. M. dovanojo 460 vnt. akcijų;

taikė restituciją ir įpareigojo atsakovus grąžinti vieni kitiems visa tai, ką jie yra gavę pagal pripažintas negaliojančiomis akcijų dovanojimo sutartis;

ieškinį dėl kitų akcijų dovanojimo sandorių pripažinimo negaliojančiais atmetė.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.

1. Atsakovai R. K. (trečiojo asmens valdybos narė) ir A. T. (trečiojo asmens valdybos narys ir administracijos vadovas) teismo posėdyje teigė, kad atsakovai (ginčijamų akcijų įsigijėjai) yra sudarę sutartį veikti bendrai, tikslu įsigyti ir išlaikyti trečiojo asmens akcijų paketą. Būtent šis susitarimas veikti kartu ir paneigia atsakovų teiginius apie realiai įvykusius dovanojimo sandorius.

Apeliaciniu skundu atsakovai O. J., E. V., D. J., J. S. V., D. Ž., V. P., M. Z., A. M., V. V., S. K. ir R. M. prašo panaikinti Pasvalio rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 12 d. sprendimo dalį ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.

1. Teismas priėmė ir išnagrinėjo ieškinį, kuris neatitinka net minimalių formalių reikalavimų, įstatymo keliamų ieškinio turiniui. Ieškinio tenkinimas objektyviai negali sukurti teisinių padarinių (ieškovės teisės nei padidėjo, nei sumažėjo, lyginant su jos teisėmis, turėtomis iki ieškinio pateikimo dienos).

2. Sprendimo dėl teisinių ir techninių sąlygų nebuvimo priverstinai įvykdyti neįmanoma. Pritaikyta dvišalė restitucija neįgyvendinama, nes esant dovanojimo sutarčiai iš jos naudą gauna tik viena šalis.

3. Teismas be teisinio pagrindo, pažeisdamas materialines ir procesines teisės normas, ieškovei UAB „Nemuno prekybos centras“ procese sudarė išskirtines sąlygas, atleisdamas ją nuo pareigos pateikti imperatyvias įstatymo normas atitinkantį ieškinį, atleido nuo aplinkybių įrodinėjimo naštos, tuo tarpu iš atsakovų reikalavo įrodyti aplinkybes, kurių pagal įstatymą įrodinėti apeliantai neprivalo, visi ieškovei nenaudingi argumentai ir paaiškinimai, išdėstyti atsiliepime į ieškinį, neatmesti, o palikti nenagrinėtais.

4. Teismo nenurodymas abiems proceso šalims, kokios įrodinėtinos aplinkybės ir kad šioms aplinkybėms įrodyti būtina pateikti įrodymus, nulėmė neteisėto, nepagrįsto ir nelogiško sprendimo priėmimą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovo UAB „Nemuno prekybos centras“ apeliacinis skundas atmestinas, atsakovų O. J., E. V., D. J., J. S. V., D. Ž., V. P., M. Z., A. M., V. V., S. K. ir R. M. apeliacinis skundas tenkintinas.

Pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieškinio reikalavimų pagrįstumą, konstatavo, kad ieškinys yra grindžiamas iš esmės vieninteliu ieškovo nurodytu motyvu, jog atsakovai jų turėtas akcijas buvo pardavę, tačiau šie akcijų pirkimo-pardavimo sandoriai teismo sprendimais buvo pripažinti negaliojančiais, ir pripažino, kad tuo tarpu kitų įrodymų, patvirtinančių, kad dovanojimo sandoriai yra apsimestiniai, ieškovas nepateikė. Vadovaudamasis šiais argumentais bei atsižvelgęs į teismo posėdyje dalyvavusių atsakovų R. K., A. T., J. A. ir Ž. M. parodymus, teismas pripažino, kad šių atsakovų sudaryti sandoriai nelaikytini apsimestiniais ir negaliojančiais. Tuo tarpu teismo posėdyje nedalyvavusių atsakovų A. M., D. J., S. K., E. V., J. S. V., R. M., A. K., V. P., V. V., O. J., D. Ž., M. Z., Ž. R. ir G. R. atžvilgiu teismas padarė visiškai priešingą išvadą, pripažindamas, kad sandoriai, pagal kuriuos atsakovės O. J., D. Ž. ir M. Z. dovanojo joms priklausančias akcijas, yra apsimestiniai ir neteisėti. Tokį skirtingą posėdyje dalyvavusių ir nedalyvavusių atsakovų sudarytų sandorių vertinimą teismas motyvavo šiais pagrindais: 1) posėdyje dalyvavę atsakovai paneigė ieškovo nurodymą, kad sandoriai yra apsimestiniai, t. y. atsakovai paaiškino, kad jų sudaryti sandoriai nėra apsimestiniai bei nurodė sandorių sudarymo aplinkybes; 2) posėdyje nedalyvavę atsakovai nenurodė sandorių sudarymo aplinkybių, o byloje nėra jokių duomenų, kad šie atsakovai pakeitė ankstesnius ketinimus sudaryti akcijų pirkimo-pardavimo sandorius.

Teisėjų kolegija nesutinka su šiais pirmosios instancijos teismo nurodytais vertinimo kriterijais, lėmusiais tokį kardinaliai priešingą ginčijamų sandorių teisinį kvalifikavimą. Atsakovų sudarytų dovanojimo sutarčių klasifikavimas į neapsimestinius ir apsimestinius sandorius, iš esmės apsiribojant vien tik vertinimu, ar sutartį sudarę atsakovai dalyvavo teismo posėdyje ir nurodė sandorių sudarymo aplinkybes, nelaikytinas tinkamu ir išsamiu bylos aplinkybių ištyrimu bei teisiškai reikšmingų faktų konstatavimu. Pripažintina, jog bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo netinkamai įgyvendintas Civilinio proceso kodekse įtvirtintas imperatyvus reikalavimas bylą nagrinėti vadovaujantis rungimosi principu (LR CPK 12 str.), pažeistos įrodinėjimo pareigų paskirstymo šalims (LR CPK 178 str.) bei įrodymų įvertinimo (LR CPK 185 str.) taisyklės.

Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs ieškinio reikalavimus pagrindžiančių įrodymų nepakankamumą, atmetė tik dalį ieškinio reikalavimų. Tuo tarpu likusių ieškinio reikalavimų patenkinimo pagrindu teismas pripažino atsakovų nepakankamai pagrįstą ir neįrodytą valios sudaryti dovanojimo, o ne pirkimo-pardavimo sandorius, susiformavimą. Pripažintina, jog toks ieškinio reikalavimų pagrįstumo susiejimas su atsakovų pareiga nuginčyti ieškovo pareikštus, bet teismo pripažintus neįrodytais, reikalavimus iš esmės neatitinka minėtų civilinio proceso principinių nuostatų – rungimosi principo bei tinkamo įrodinėjimo pareigų paskirstymo realizavimo, reiškiančio, jog kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. Nagrinėjamoje byloje teismui konstatavus, jog ieškinys visų reikalavimų apimtyje iš esmės nėra pagrįstas jokiais įrodymais, tačiau dalį šių reikalavimų patenkinus motyvuojant atsakovų įrodinėjimo nepakankamumu, toks ieškovui tenkančios įrodinėjimo pareigos perkėlimas atsakovams neabejotinai laikytinas pažeidžiančiu minėtus civilinio proceso principus. Savo ruožtu, atsakovų atsikirtimų pripažinimas neįrodytais pats savaime nesudaro pakankamo pagrindo pripažinti ieškovo reikalavimus pagrįstais ir įrodytais.

Be to, teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismo konstatavimas, kad byloje nėra jokių duomenų apie teismo posėdyje nedalyvavusių atsakovų sandorių sudarymo aplinkybes bei jų ketinimus sudaryti dovanojimo sutartis, neatitinka proceso teisės normų reikalavimo išsamiai ir visapusiškai išnagrinėti bylos aplinkybes, atliekant byloje esančių įrodymų įvertinimą (LR CPK 185 str.). Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovų pateiktame atsiliepime į ieškinį (t. 1, b. l. 80-82), taip pat atsakovų Ž. R. ir G. R. 2009-06-29 bei atsakovių O. J., J. A., M. Z. ir D. Ž. 2009-06-30 teismui pateiktuose pareiškimuose (t. 2, b. l. 87, 88) yra išreikšta jų pozicija dėl apsisprendimo neatlygintinai perleisti akcijas, sudaryti akcijų dovanojimo sandorius bei tokio apsisprendimo motyvai bei tikslai. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismo sprendimu šios aplinkybės nebuvo vertinamos, klaidingai nurodant, jog atsakovai tokių duomenų teismui nepateikė.

Nurodytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija pripažįsta, jog netinkamas įrodinėjimo naštos paskirstymas bylos šalims, neišsamiai ir nevisapusiškai išnagrinėtos bylos aplinkybės lėmė neteisėto ir nepagrįsto teismo sprendimo priėmimą ir nebuvo atskleista bylos esmė. Šios aplinkybės sudaro skundžiamo teismo sprendimo panaikinimo pagrindą (LR CPK 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d.). Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija pripažįsta, jog pagal byloje pateiktus įrodymus bylą galima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas ir priimtinas naujas sprendimas (LR CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

Apsimestiniu laikomas sandoris, sudarytas kitam sandoriui pridengti ir todėl taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės (LR CK 1.87 str.). Apsimestinis sandoris turi būti pripažintas negaliojančiu vien dėl to, kad jame nėra esminio sandorio elemento – šalių valios, kadangi išreikštoji valia neatitinka šalių tikrųjų ketinimų. Tokiu sandoriu yra dengiamas kitas sandoris, kurio teisinių padarinių ir siekė sandorio šalys. Įrodinėjant sandorio apsimestinumą, reikia įrodyti, kad šalys iš tikrųjų siekė kito nei ginčijamame sandoryje nurodyto teisinio tikslo.

Ieškovas UAB „Nemuno prekybos centras“ patikslintu ieškiniu ginčydamas atsakovų sudarytų akcijų dovanojimo sutarčių teisėtumą, ieškinio pagrindu nurodė, jog šie dovanojimo sandoriai yra apsimestiniai, kuriais buvo pridengiami anksčiau sudaryti pirkimo-pardavimo sandoriai, pagal kuriuos atsakovai O. J., J. A., D. Ž., M. Z., Ž. R. ir G. R. kitiems atsakovams buvo pardavę trečiojo asmens UAB „Dantų technika“ akcijas. Šių akcijų pardavimą Panevėžio miesto apylinkės teismas 2007 m. liepos 16 d. sprendimu ir Pasvalio rajono apylinkės teismas 2008 m. sausio 17 d. sprendimu pripažino negaliojančiais ir taikė restituciją. Ieškovo manymu, atsakovai nevykdė įsiteisėjusių teismų sprendimų, o akcijų pirkimo-pardavimo sandorių pridengimui sudarė ginčijamus dovanojimo sandorius. Ieškovas nurodė, kad ginčijamų sandorių apsimestinį pobūdį įrodo faktas, jog apdovanotieji atsakovai veikia bendrai kaip grupė trečiojo asmens susibūrusių akcininkų. Ginčijami sandoriai pažeidžia įstatymu nustatytą ieškovo pirmumo teisę įsigyti parduodamas trečiojo asmens akcijas.

Vienas iš esminių požymių, lemiančių dovanojimo ir pirkimo-pardavimo sandorių pagrindu kylančių teisinių santykių skirtumą, yra atlygintinumas. Pagal įstatymu apibrėžiamas šių sutarčių sąvokas, dovanojimo sutartimi viena šalis (dovanotojas) neatlygintinai perduoda turtą ar turtinę teisę (reikalavimą) kitai šaliai, o pirkimo-pardavimo sutartimi pirkėjui už gaunamą daiktą (prekę) tenka pareiga sumokėti pinigų sumą (kainą) (LR CK 6.305 str. 1 d., 6.465 str. 1 d.). Šiuo atveju byloje ginčijant dovanojimo sutarčių realumą tuo pagrindu, jog tarp atsakovų faktiškai susiklostė ne dovanojimo, tačiau pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai, būtina įrodyti minėto atlygintinumo elemento egzistavimą atsakovų sutartiniuose santykiuose.

Ieškovas nurodo, jog tokiais atlygintino pobūdžio sandoriais yra atsakovų anksčiau sudarytos akcijų pirkimo-pardavimo sutartys. Bylos duomenimis nustatyta, jog Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. liepos 16 d. ir Pasvalio rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 17 d. sprendimais buvo pripažintos negaliojančiomis nuo sudarymo momento atsakovų 2006 m. lapkričio 24 d. ir 2007 m. kovo 29 d. sudarytos UAB „Dantų technika“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartys ir taikyta dvišalė restitucija (t. 1, b. l. 13-16). Ieškovas byloje nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo daromą prielaidą, jog šie įsiteisėję teismų sprendimai yra neįvykdyti. Tuo tarpu atsakovai pateikė rašytinius dokumentus, kuriuose yra išreikštas sutarčių šalių patvirtinimas apie visišką restitucijos įvykdymą (t. 1, b. l. 85-98). Ieškovo apeliaciniame skunde nurodyti motyvai, jog šie dokumentai yra fiktyvūs (surašyti atgaline data), kadangi pagal juos restitucija buvo įvykdyta praėjus tik vienai dienai po teismo sprendimo paskelbimo, o D. J. Ž. R. akcijas grąžino tebevykstant teisminiam ginčui, teisėjų kolegijos nuomone, neįrodo šių dokumentų nepagrįstumo – teismų sprendimuose nenustačius restitucijos įvykdymo terminų, šalys turėjo teisę savo nuožiūra pasirinkti restitucijos įvykdymo datą, taip pat, nesant disponavimo akcijomis apribojimų, šias akcijas grąžinti pardavėjui ir nepasibaigus teisminiam bylos nagrinėjimui. Nesant įrodymų, paneigiančių atsakovų tiek žodine, tiek rašytine forma byloje išreikštą patvirtinimą apie 2007 m. liepos 16 d. ir 2008 m. sausio 17 d. teismų sprendimų įvykdymą, nėra teisinio pagrindo konstatuoti, jog šiais sprendimais nustatyti įpareigojimai buvo neįvykdyti.

Nesant paneigtoms aplinkybėms, jog pripažintų negaliojančiais pirkimo-pardavimo sandorių atžvilgiu restitucija buvo tinkamai įvykdyta, darytina išvada, kad po visiškai įvykdytos dvišalės restitucijos buvusių pirkimo-pardavimo sutarčių šalių nebesieja tarpusavio turtiniai įsipareigojimai, atsiradę šių sandorių pagrindu. Todėl tvirtinant, jog atsakovų sudarytos dovanojimo sutartys yra apsimestiniai sandoriai, pridengiantys pirkimo-pardavimo sutartis, būtina įrodyti, jog šių sutarčių šalys už įgytas akcijas sumokėjo (įsipareigojo sumokėti) pinigų sumą (kainą). Ieškovas tokių duomenų byloje nepateikė, o atsakovai nuosekliais ir neprieštaringais parodymais vienareikšmiškai patvirtino, kad akcijas perleido neatlygintinai. Savo ruožtu, atsakovų nurodyti akcijų dovanojimo motyvai ir tikslai nesudaro prielaidų konstatuoti sudarytų sandorių atlygintinį pobūdį. Ieškovo nurodytos aplinkybės, jog apdovanotieji atsakovai veikia bendrai kaip grupė trečiojo asmens susibūrusių akcininkų, nesudaro teisinio pagrindo pripažinti dovanojimo sutartis neteisėtomis. Pripažintina, jog atsakovams siekiant tam tikro bendro tikslo, akcijos gali būti ne tik parduodamos, tačiau ir dovanojamos – nurodytas atsakovų siekimas išsaugoti kontrolinį trečiojo asmens UAB „Dantų technika“ akcijų paketą neapriboja jų teisės sudaryti dovanojimo sutartis.

Kitas reikšmingas bylos aspektas, vertinant ieškinio pagrindu nurodytą aplinkybę, jog apsimestiniais dovanojimo sandoriais yra pridengiami anksčiau sudaryti pirkimo-pardavimo sandoriai, yra šių sandorių, t. y. apsimestinio ir juo pridengiamo realaus, tarpusavio ryšio nustatymas. Iš byloje pateiktų akcijų dovanojimo sutarčių (t. 1, b. l. 99-115) ir Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. liepos 16 d. bei Pasvalio rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 17 d. sprendimų turinio nustatyta, jog ginčijamos akcijų dovanojimo sutartys ir sprendimais pripažintos negaliojančiomis akcijų pirkimo-pardavimo sutartys iš esmės yra neadekvačios – skiriasi tiek sutarčių šalys, tiek ir sutarčių dalykas (perleidžiamų akcijų skaičius). Nustačius, jog tiek sandorių subjektų, tiek ir objektų (dalyko) atžvilgiu iš esmės nesutampa anksčiau sudarytos akcijų pirkimo-pardavimo sutartys su šioje byloje ginčijamomis akcijų dovanojimo sutartimis, nėra pagrindo pripažinti galimo akcijų pirkimo-pardavimo sutarčių transformavimo į akcijų dovanojimo sutartis. Iš esmės nesutampant tariamai apsimestinio ir juo pridengiamo tikrojo sandorio šalims ir dalykui (apimčiai), toks sandorių tarpusavio santykis (jų disproporcija) objektyviai apriboja tokių sandorių pridengimo vienas kitu galimybę.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teisės normų aiškinimo ir taikymo teismuose praktikoje įtvirtinta nuostata, jog draudžiama varžyti akcininkų teisę perleisti akcijas kito asmens nuosavybėn labiau, nei nustatyta teisės aktuose. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 47 straipsniu yra reglamentuojamas uždarosios akcinės bendrovės akcijų perleidimas tik tuo atveju, kai akcijos yra parduodamos. Šio straipsnio 10 dalis numato, jog uždarosios akcinės bendrovės akcijas perleidžiant kitu įstatymų nustatytu būdu (ne pardavimo) arba vykdant teismo sprendimą, šie 47 straipsnyje nustatyti imperatyvūs reikalavimai netaikomi. Šiuo atveju, nesant draudimo akcijas perleisti ne tik pardavimo, bet ir kitais įstatymuose įtvirtintais būdais, akcijų savininkai turi teisę sudaryti akcijų dovanojimo sandorius. Perleidžiant akcijas dovanojimo būdu, Akcinių bendrovių įstatymas nenumato tokio perleidimo ypatumų, todėl akcijų dovanojimo sutartims taikytinos bendrosios dovanojimo sandorius reglamentuojančios civilinio kodekso nuostatos. Byloje pateiktų akcijų dovanojimo sutarčių (t. 1, b. l. 99-115) pagrindu nenustatyta, jog šios sutartys tiek turinio, tiek formos atžvilgiu pažeistų įstatymu nustatytus dovanojimo sandoriams keliamus reikalavimus. Ieškovo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, jog dovanojimo procesai vyko organizuotai, visos dovanojimo sutartys buvo surašytos ant tos pačios formos šablono, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog šiais veiksmais buvo pažeistos tam tikros įstatymo nuostatos, todėl nėra teisiškai reikšmingos pripažinti šias sutartis negaliojančiomis.

Sutarties laisvės principas leidžia asmenims sudaryti bet kokius sandorius, kurie neprieštarauja imperatyvioms teisės normoms, viešajai tvarkai ir gerai moralei. Sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo, neatitiktų sutarties laisvės, nesikišimo į privačius santykius, teisinio apibrėžtumo, taip pat teisingumo ir protingumo principų (LR CK 1.2, 1.5 str.). Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo pateikti įrodymai nėra pakankami pagrįsti išvadai, jog ieškiniu ginčijami atsakovų sudaryti dovanojimo sandoriai neatitinka įstatymo reikalavimų ir sutarčių šalių tikrosios valios. Konstatuotina, kad ieškovas neįrodė sandorių apsimestinumo ir kitų sandorių, kuriuos ketino sudaryti šalys, egzistavimo, todėl ginčijamas akcijų dovanojimo sutartis pripažinti apsimestinėmis ir negaliojančiomis nėra pagrindo.

Ieškinys atmestinas.

Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 150 straipsnio 4 dalies nuostatomis, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 5 d. nutartimi byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikintinos.

Ieškinį atmetus, atsakovams iš ieškovo priteistinos jų turėtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme – R. K. priteistinos 1000 Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti (LR CPK 93 str. 1, 4 d.), o valstybei iš ieškovo priteistinos 71,30 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p.).

Ieškovo apeliacinį skundą atmetus, o atsakovų skundą patenkinus, iš ieškovo priteistinos atsakovei R. K. apeliacinėje instancijoje patirtos bylinėjimosi išlaidos – 178,65 Lt žyminis mokestis ir 500 Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti, valstybei iš ieškovo priteistinos 68,65 Lt procesinių dokumentų įteikimo apeliacinio nagrinėjimo metu išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 2 p.,

nusprendžia:

Pasvalio rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 12 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Ieškinį atmesti.

Panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 5 d. nutartimi byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Priteisti iš ieškovo UAB „Nemuno prekybos centras“ atsakovei R. K. 1678,65 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo UAB „Nemuno prekybos centras“ valstybei 139,95 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.