- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-01-03
- Bylos Nr.
- AS-143-8-08
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Sigita Rudėnaitė (pirm.), Stasys Gagys, Anatolijus Baranovas (pran.)
- Atsakovas
- Šiaulių miesto savivaldybės tarybos
- Pareiškėjas
- J. K. L.
- Trečiasis asmuo
- Šiaulių apskrities viršininko administracijai, P. J., V. Č., Z. A., E. M., I. N., S. M., R. K., I. M., V. G., J. M., S. J., J. O., M. G. M., A. B., V. S. U.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Stasio Gagio ir Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės tarybos atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 14 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. K. L. skundą atsakovui Šiaulių miesto savivaldybės tarybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Šiaulių apskrities viršininko administracijai, P. J., V. Č., Z. A., E. M., I. N., S. M., R. K., I. M., V. G., J. M., S. J., J. O., M. G. M., A. B., V. S. U. dėl sprendimo dalies panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas J. K. L. (toliau – pareiškėjas) skundu kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir atsakovas) 2006 m. kovo 30 d. sprendimo Nr. T-103 ,,Dėl (duomenys neskelbtini) parko teritorijos (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“ 1.1 punktą, kuriuo patvirtintas rekreacinės paskirties (duomenys neskelbtini) miško parko sklypas.
Pareiškėjas 2007 m. lapkričio 14 d. Panevėžio apygardos administraciniam teismui pateikė prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, prašydamas uždrausti atsakovui imtis tolimesnių teritorijos planavimo veiksmų pagal (duomenys neskelbtini) parko teritorijos detalųjį planą ar atlikti kitus susijusius veiksmus, kol nebus priimtas galutinis teismo sprendimas.
Pareiškėjas nurodė, kad prašo imtis reikalavimo užtikrinimo priemonių, nes atsakovui atliekant ginčo detaliojo plano tolimesnius vykdymo veiksmus teismo sprendimas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
II.
Panevėžio apygardos administracinis teismas 2007 m. lapkričio 14 d. nutartimi pareiškėjo prašymą patenkino iš dalies ir uždraudė atsakovui imtis tolimesnių teritorijos planavimo ir kitokių veiksmų pagal (duomenys neskelbtini) parko teritorijos detalųjį planą sklype (duomenys neskelbtini) (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 71 str.).
Teismas nurodė, kad pagal ABTĮ 71 straipsnio 1 dalį reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu nesiėmus užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Pareiškėjo nuomone, tvirtinant detalųjį planą buvo pažeistos procedūros, parko teritorija buvo padidinta ir nepagrįstai neatkuriamos jam nuosavybės teisės žemės sklype, pažymėtame (duomenys neskelbtini). Šiame sklype pastačius pažymėtą apžvalgos aikštelę teismo sprendimo vykdymas pasunkėtų. Teismas padarė išvadą, kad ginčas kyla ne dėl visos (duomenys neskelbtini) parko teritorijos, todėl reikalavimo užtikrinimo priemonė taikytina tik tai sklypo daliai, į kurią pretenduoja atkurti nuosavybės teises pareiškėjas.
III.
Atsakovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 14 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Pagal ABTĮ 71 straipsnio 1 dalį, reikalavimo užtikrinimo priemonė turėtų būti pritaikoma tada, kai ji skirta bei yra tinkama užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Pareiškėjas, prašydamas taikyti ABTĮ 71 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę, nenurodė jokių motyvų, dėl ko ji reikalinga ir kaip galėtų būti apsunkintas teismo sprendimo įvykdymas. Teismo pritaikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė yra visiškai netinkama ir nėra skirta būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti.
2. Pareiškėjas skundžia viešo svarstymo su visuomene procedūras, todėl šios bylos nagrinėjimo ribos yra susijusios tik su pareikštu reikalavimu – panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2006 m. kovo 30 d. sprendimo Nr. T-103 ,,Dėl (duomenys neskelbtini) parko teritorijos (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“ 1.1 punktą. Kadangi šioje byloje nėra nagrinėjamas klausimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjui į žemės sklypą, pažymėtą (duomenys neskelbtini), teismas, uždrausdamas jam imtis tolimesnių teritorijos planavimo ir kitokių veiksmų pagal (duomenys neskelbtini) parko teritorijos detalųjį planą sklype (duomenys neskelbtini), peržengė skundo nagrinėjimo ribas.
3. Nepateikta jokių įrodymų, iš kurių būtų galima vienareikšmiškai spręsti, kad nesiėmus užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Pagal byloje esančią medžiagą realios grėsmės, kad nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių pasunkėtų arba pasidarytų negalimas teismo sprendimo vykdymas, nėra.
Atsiliepimas
Pareiškėjas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Panevėžio apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 14 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su atskiruoju skundu argumentai:
1. Pagrindinė priežastis, dėl kurios patenkinus skundą reikalavimo įvykdymas gali pasunkėti, - ginčijamu detaliuoju planu žemės sklype (duomenys neskelbtini) yra numatyta įrengti apžvalgos aikštelę, kurios išgriovimas pareikalautų papildomų lėšų, pastangų, laiko ir darbo sąnaudų.
2. Reikalavimas panaikinti ginčijamo sprendimo 1.1 punktą, kuriuo patvirtintas (duomenys neskelbtini) miško parko sklypas, yra tiesiogiai susijęs su jo pažeistomis teisėmis atkuriant nuosavybės teises į šiame sklype esančią žemę. Panaikinus šį punktą, yra didelė tikimybė, kad tolimesnis šios teritorijos dalies planavimas jam ir kitiems pretendentams bus palankus.
3. ABTĮ 71 straipsnis nenumato, kad turi būti pateikti įrodymai, patvirtinantys realią grėsmę įvykdyti teismo sprendimą ar apsunkinti jo vykdymą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas atmestinas.
Atskirajame skunde yra keliamas ABTĮ 71 straipsnio aiškinimo klausimas. Todėl yra būtina pateikti šios teisės normos aiškinimą, atsižvelgiant į šiai administracinei bylai reikšmingas aplinkybes.
ABTĮ 71 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti; reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Reikalavimo užtikrinimo priemonių, kurias gali taikyti administracinis teismas, sąrašas pateiktas ABTĮ 71 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią teismas gali uždrausti atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus, sustabdyti išieškojimą pagal vykdomąjį dokumentą arba laikinai sustabdyti ginčijamo akto galiojimą.
Kolegija pažymi, kad ABTĮ 71 straipsnio 1 dalies nuoroda į tai, jog priemonės reikalavimui užtikrinti gali būti teismo taikytos ne tik esant atitinkamam proceso dalyvio motyvuotam prašymui, bei ir paties teismo iniciatyva, parodo aiškinamos procesinės teisės normos svarbą ir jos paskirtį užtikrinti ne formalų, o realų bei veiksmingą tariamai pažeistos teisės ar įstatymų saugomų interesų (dėl kurių gynimo yra kreiptasi į teismą) gynybą. Tai reiškia, kad kiekvienu konkrečiu atveju priemonės užtikrinti skundo reikalavimą taikymą (arba jos netaikymą) nulemia ne tiek administracinio proceso dalyvių nurodyti argumentai ir pateikti įrodymai, o galimos situacijos (priėmus teismo sprendimą dėl skundo patenkinimo) vertinimas realaus bei veiksmingo iki skundžiamo akto buvusios padėties atkūrimo aspektu. ABTĮ taikymo požiūriu tai reiškia, kad ABTĮ 71 straipsnio nuostatos turi būti aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant į ABTĮ 92 straipsnio nuostatą, pagal kurią skundžiamo akto (veiksmo) panaikinimas reiškia, jog konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo akto (veiksmo) priėmimo padėtis, t. y. atkuriamos pažeistos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai. Pažymėtina, kad toks sąsajos tarp ABTĮ 71 ir 92 straipsnių aiškinimas yra pateiktas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS2-646/2007, į kurią būtina atsižvelgti sprendžiant ABTĮ 71 straipsnio taikymo klausimą (ABTĮ 13 str., 20 str. 3 d.).
Kolegija taip pat pažymi, kad sprendžiant ABTĮ 71 straipsnio taikymo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju taip pat yra būtina atsižvelgti ir į atsakovo, kuris, vykdydamas viešąjį administravimą, atstovauja visuomenei ar jos daliai, interesus. Tai įpareigoja daryti teisingumo bei teisinio proporcingumo principai. Tai taip pat yra pasakyta minėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 16 d. nutartyje.
Nagrinėjamuoju atveju kolegija, atsižvelgdama į nurodytą ABTĮ 71 straipsnio aiškinimą, taip pat į tai, kad ši administracinė byla nagrinėjama pirmosios instancijos teisme jau antrą kartą (Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007-05-02 nutartimi panaikino prieš tai priimtą sprendimą ir nurodė aplinkybes, kurios turėtų būti išaiškintos šioje administracinėje byloje, o pirmosios instancijos teismas jau yra surinkęs daugumą papildomų įrodymų), sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl jo pasirinktos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo.
Taigi tenkinti atskirąjį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės tarybos atskirąjį skundą atmesti.
Panevėžio apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.