Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Paužaitė, sekretoriaujant Daivai Paliokaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, teismo posėdyje išnagrinėjusi R. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 str. 3 d. ir 130² str.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. P. 2016 m. vasario 18 d., 21.25 val., Taikos g. 32, Vilniuje, vairavo automobilį Hyundai, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neblaivus, atsisakė nuo patikrinimo neblaivumui nustatyti, teisė vairuoti atimta, prieš pradėdamas važiuoti neįsitikino, kad tai bus saugu, atsitrenkė į pravažiuojantį automobilį ir abu automobilius apgadino.

Teismo posėdyje R. P. kaltę dėl inkriminuojamų administracinių teisės pažeidimų pripažino ir paaiškino, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytą dieną norėjo nuvaryti motinos mašiną į servisą. Bevažiuojant, jo automobilį kliudė kitas automobilis, tačiau kaltas dėl eismo įvykio buvo jis. Susitarė užpildyti deklaraciją, tačiau kito automobilio vairuotojas iškvietė policiją. Atsisakė tikrintis blaivumą nes buvo išgėręs. Automobilis Hyundai, su kuriuo jis važiavo, priklauso jo motinai. Motina jam neleidžia su juo važinėti, nes žino, kad neturi teisių. Jo mama turi vairuotojo pažymėjimą, pati vairuoja automobilį. Automobilio dokumentai visada būna automobilyje, o raktelių yra keli komplektai, todėl jis gali pasiimti automobilį neklausęs mamos. Tą dieną mama išvažiavo į turgelį Justiniškėse, nuėjo apsipirkti, o jis paėmė jos automobilį ir norėjo nuvaryti į servisą,

R. P. kaltę, padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 3 d. ir 130² str., be jo paties prisipažinimo, patvirtina byloje esančių įrodymų visuma. Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės pareigūno 2016 m. vasario 18 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad buvo gautas pranešimas, kad Taikos g. 32 susidūrė du automobiliai, vienas vairuotojas palikęs dokumentus iš eismo įvykio vietos pasišalino. Įvykio vietoje automobilio Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas R. G. paaiškino, kad automobilis Hyundai, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kliudė jo automobilį, paaiškino, kad pajuto nuo Hyundai automobilio vairuotojo alkoholio kvapą, Hyundai vairuotojas palikęs dokumentus pasišalino iš įvykio vietos. Vėliau Toyota vairuotojas atpažino Hyundai vairuotoją R. P.. R. P. buvo akivaizdžiai neblaivus, bendraujant jautėsi stiprus alkoholio kvapas, nuo patikrinimo neblaivumui nustatyti jis atsisakė (b. l. 10). Tokias pareigūno tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes patvirtina ir papildo kiti byloje esantys įrodymai: BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys (b. l. 11-12); papildomi duomenys apie eismo įvykį, kuriuose užfiksuota, kad automobilio Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas priekinis bamperis, automobilio Hyundai, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas priekinis bamperis, priekinis kairės pusės sparnas (b. l. 14); R. G. 2016 m. vasario 18 d. paaiškinimas, kuriame nurodoma, kad jis 2016 m. vasario 18 d., apie 21 val. vairavo automobilį Toyota, kai staiga iš parkavimo vietos pradėjo išvažinėti Hyundai, išvengti susidūrimo buvo neįmanoma, buvo apgadintas jo automobilio dešinės pusės priekinis bamperis, nuo Hyundai automobilio vairuotojo jautėsi alkoholio kvapas, kalba nerišli, judesiai nekoordinuoti (b. l. 15); transporto priemonių techninės apžiūros aktai, kuriuose užfiksuoti automobiliams padaryti apgadinimai (b. l. 20-23). Tiek R. G., tiek policijos pareigūnai nurodė, kad nuo R. P. jautėsi alkoholio kvapas, tokiais šių asmenų paaiškinimais teismas neturi pagrindo abejoti, todėl darytina išvada, kad R. P. vairavo neblaivus. Iš išrašo apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus matyti, kad R. P. 2014 m. vasario 28 d. baustas už pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 3 d, padarymą. Teismas pažymi, kad už šį pažeidimą paskirta bauda nesumokėta, todėl nėra suėjęs terminas, kuriam pasibaigus laikoma, kad asmeniui nebuvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 36 str.), todėl asmuo laikytinas anksčiau baustu.

Administracinio teisės pažeidimo protokole prie pažeidimo esmės ir nustatymo aplinkybės nurodoma, jog pažeidimas padarytas 2015 m. vasario 18 d., tuo tarpu protokolo grafoje „pažeidimo data, laikas, vieta“ nurodoma, kad pažeidimo padarymo data yra 2016 m. vasario 18 d. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pažeidimas padarytas 2016 m. Atsižvelgiant į tokias aplinkybes, darytina išvada, kad protokole, nurodant pažeidimo aplinkybes, padaryta klaida, kuri taisytina – vietoj 2015 m. nurodant 2016 m., šis taisymas administracinio teisės pažeidimo protokole nurodomos pažeidimo kvalifikacijos nekeičia.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad R. P., anksčiau būdamas baustas pagal ATPK 127 str. 3 d., vairavo automobilį, būdamas neblaivus, atsisakė nuo neblaivumo patikrinimo ir kai jam atimta teisė vairuoti transporto priemones, atsitrenkė į pravažiuojantį automobilį, taip apgadino svetimą turtą, tokiais savo veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 17 ir 101 p. reikalavimus, todėl tokie jo veiksmai kvalifikuojami pagal ATPK 127 str. 3 d. ir 130² str.

R. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs pažeidimą ir gailisi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.).

Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, taip pat atsižvelgia į padarytų teisės pažeidimų pobūdį, į R. P. asmenybę apibūdinančius duomenis – anksčiau ne kartą baustas už Kelių eismo taisyklių nuostatų pažeidimus, turi galiojančių nuobaudų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, R. P. už pažeidimų, numatytų ATPK 130² str. ir 127 str. 3 d., padarymą skirtinos sankcijose numatytos baudos be transporto priemonės konfiskavimu. ATPK 26 str. 2 d. nuostatos leidžia konfiskuoti trečiajam asmeniui priklausantį turtą be kita ko ir tuomet, kai perleisdamas daiktą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis daiktas bus naudojamas administraciniam teisės pažeidimui daryti įrankis, tiesioginis objektas arba pajamos, gautos dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo. Remiantis VĮ „Regitra“ duomenų bazės duomenimis nustatyta, kad automobilio Hyundai, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė ir valdytoja yra A. P.. Teismo posėdyje R. P. paaiškino, kad motina jam neleidžia naudotis automobiliu, o pažeidimo padarymo dieną buvo išvykusi į turgų ir net nežinojo, kad jis vairavo jai priklausantį automobilį. Šiuo atveju nenustatyta, kad Hyundai, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė A. P. žinojo, kad automobilis bus naudojamas administraciniam teisės pažeidimui daryti. Todėl automobilio konfiskavimas netaikytinas.

Paskirtos nuobaudos bendrinamos ATPK 33 str. nustatyta tvarka.

A. P. taip pat teismo posėdyje prašė išdėstyti jam paskirtos baudos mokėjimą dalimis. Pagal ATPK 313 str. 3 d. numatyta, kad teismas atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu organas (pareigūnas), priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį. Atsižvelgus į tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo šiuo metu negauna pakankamai pajamų, į jam paskirtos baudos dydį, teismas sprendžia, kad sumokėti skirtiną baudą iš karto jam būtų didelė finansinė našta, paskirta nuobauda gali likti neįvykdyta, todėl yra pagrindas šiuo nutarimu jam skirtinos baudos mokėjimą išdėstyti vienerių metų ir trijų mėnesių laikotarpiui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 24, 30 str. 127 str. 3 d., 130² str., 224, 286 str., 287 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

R. P. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 3 d., skirti 1500 (vieno tūkstančio penkių šimtų) eurų dydžio baudą.

R. P. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130² str., skirti 1400 (vieno tūkstančio keturių šimtų) eurų dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d., paskirtas nuobaudas subendrinti ir R. P. skirti galutinę administracinę nuobaudą – 1500 (vieno tūkstančio penkių šimtų) eurų dydžio baudą.

Vadovaujantis ATPK 313 str. 3 d., išdėstyti A. P. paskirtos 1500 (vieno tūkstančio penkių šimtų) eurų dydžio baudos mokėjimą 1 (vienerių) metų ir 3 (trijų) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant kiekvieną mėnesį sumokėti po 100 (vieną šimtą) eurų paskirtos baudos.

Išaiškinti, kad pirmoji įmoka turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Mokant baudą, būtina nurodyti pažeidimo identifikacinį kodą (ROIK).

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas bus perduotas antstoliui dėl priverstinio baudos išieškojimo (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d.).

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302² – 302⁵ str. nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.