Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Svetlanos Jurgaitienės ir Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. J. skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 22 d. nutarties, kuria nuteistojo R. J. skundas dėl Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2017 m. balandžio 26 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo atmestas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

R. J. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 307 straipsnio 2 dalį ir 308 straipsnio 2 dalį 3 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant 2 metams. Nuosprendis Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu pakeistas dalyje dėl bausmės vykdymo atidėjimo ir nuteistasis pasiųstas į laisvės atėmimo vietą 3 metų 8 mėnesių paskirtos bausmės atlikimui. Anksčiau teistas.2017 m. balandžio 26 d. Komisijos nutarimu buvo nutarta nuteistajam R. J. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą netaikyti.Marijampolės rajono apylinkės teismas 2017 m. gegužės 22 d. nutartimi nuteistojo R. J. skundą dėl Komisijos 2017 m. balandžio 26 d. nutarimo panaikinimo atmetė. Teismas nurodė, kad įvertinęs nuteistojo asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgęs į Komisijos nutarimo argumentus bei socialinio tyrimo išvadoje nurodytus tyrimo duomenis, darė išvadą, jog Komisijos nutarimas teisėtas ir pagrįstas ir nėra pagrindo taikyti lygtinio paleidimo.Skunde nuteistasis R. J. prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 22 d. nutartį ir taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos namų nuteistajam R. J..Skunde nurodo, kad formalus pagrindas taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos namų įstaigos yra. R. J. per trumpą laiką nusikalstamumo riziką sumažino nuo 73 balų iki 56 balų ir tai rodo, kad elgesys koreguojamas teigiama linkme. Teismas nemotyvavo kuo 56 balų dydžio nusikalstamo elgesio rizika gali reikšti dėl lygtinio paleidimo netaikymo, taip pat teismas neteisingai vertino aplinkybes dėl ankstesnio lygtinio paleidimo taikymo R. J. atžvilgiu. Teismas nevertino, kad 2013 m. buvo pripažinta, jog yra pagrindai taikyti lygtinį paleidimą ir tik dėl to, kad užsitęsė tyrimas bei teisminis nagrinėjimas už viekas padarytas 2009 m., jis bausmę pradėjo atlikinėti 2017 m. sausio 30 d. Nurodo, kad kitų nusikaltimų nuo lygtinio paleidimo 2013 m. birželio 5 d. R. J. nepadarė, jo veiksmuose nėra aplinkybių, kurios rodytų jo siekį pakartotinai nusikalsti ar nesilaikyti taisyklių, taikomų lygtinio paleidimo metu, todėl yra pagrindas pripažinti, kad R. J., atlikus daugiau kaip 4/5 dalis jam paskirtos bausmės, jo atžvilgiu gali būti taikomas lygtinis paleidimas. Pagrindų dėl ko jam gali būti netaikomas lygtinis paleidimas byloje nėra, jo nusikalstamumo rizika yra vidutinė, privalomi BVK 157 straipsnyje numatyti pagrindai – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir nusikalstamo elgesio žema rizika yra pagrįsti ir įrodyti. Teismas nepagrindė ir net neįvertino kuo yra ydingi pateiktuose į bylą dokumentuose fiksuoti duomenys dėl lygtinio paleidimo pagrindų, kuo jie neatitinka tikrovės, kad šiais pagrindais nebūtų galima taikyti lygtinio paleidimo.Skundas atmetamas. Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Nuteistieji turi būti atlikę ir įstatymo numatytą bausmės laiką, kad jų prašymai būtų nagrinėjami Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijoje (BVK 157 straipsnio 2 dalis). Nuteistąjį paleisti lygtinai yra teismo teisė, o ne pareiga. Taigi taikyti konkrečiam nuteistajam lygtinį paleidimą kompetentingos institucijos gali įvertinusios klausimo sprendimui reikšmingų aplinkybių visumą ir padariusios išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.Vadovaujantis BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka komisija motyvuotai sprendžia dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo ar netaikymo, priimdama nutarimą, kurio teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas bausmės atlikimo vietos apylinkės teismo įvertinus ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 1 ir 2 dalys). Apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo sprendimą pakankamai argumentavo, teismo išvada, kad nėra pagrindo taikyti R. J. lygtinio paleidimo institutą yra pagrįsta. Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad Komisija išnagrinėjo visus duomenis, reikšmingus nuteistojo lygtiniam paleidimui. Nuteistasis yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį bei vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Analizuojant pateiktos bylos medžiagą ir sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo pagrįstumo vertinamas ne tik formalus, bet ir materialus šio instituto taikymo pagrindas. Nuteistasis skunde akcentuoja formaliojo pagrindo buvimą ir jo pagrįstumą bylos duomenimis, tačiau itin reikšmingas yra materialus šio instituto pagrindas. Šiuo aspektu pažymėtina, jog teismas tinkamai įvertino reikšmingus duomenis dėl šio pagrindo egzistavimo ir pagrindė kodėl nėra naikinamas ar keičiamas skundžiamas Komisijos sprendimas netaikyti lygtinio paleidimo R. J.. Ši išvada grindžiama teismo nurodytais argumentais, kur akivaizdu, jog buvo apžvelgta ankstesnė nuteistojo asmenybės kriminalinė pusė, ankstesni lygtiniai paleidimai ir jų laikotarpiu paskirtų teismo įpareigojimų laikymąsis, analizuota ir vertinta socialinio tyrimo išvada, jos turinys, pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimas, kriminogeniniai veiksniai. Teismas pripažino, kad pastebima nuteistojo elgesio korekcija, nusikalstamo elgesio rizikos sumažėjimas, nors išlieka dar vidutinė, tačiau įvertinęs visumą šių aplinkybių padarė išvadą, kad nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals, skundžiamas Komisijos nutarimas šiuo aspektu teisėtas ir nenaikintinas. Nuteistasis skundą grindžia, jog teismas netinkamai įvertino šiam klausimui reikšmingus duomenis, jis atitinka BVK 157 straipsnyje numatytus pagrindus lygtinio paleidimo taikymui, jo nusikalstamo elgesio rizika yra 56 balai, vykdo nustatytas priemones ir yra atlikęs privalomą bausmės dalį, tačiau šie skundo argumentai nėra pagrįsti ir skundą nagrinėjantis teismas juos atmeta.Aukštesnysis teismas nurodo, jog apylinkės teismas tinkamai įvertino šiam klausimui reikiamus duomenis, savo išvadą dėl sprendimo atmesti nuteistojo R. J. skundą pagrindė nutarties motyvais, kurie nepaneigti nuteistojo skunde nurodyta kritika. Toks savitas proceso šalies lygtinio paleidimo taikymo pagrindų nustatymo vertinimas nėra teismui privalomas, kadangi lygtinio paleidimo instituto taikymas galimas tik tinkamai ir teisingai įvertinus nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir nustačius akivaizdžią pažangą koreguojant nuteistojo elgesį teigiama linkme, kas turi sudaryti pagrindą manyti, jog paleistas lygtinai nuteistasis nenusikals ir probacija pasieks tikslą.Tokios išvados nepriėjo ne tik Komisija ir bausmės atlikimo vietos apylinkės teismas, bet ir skundą nagrinėjantis teismas. Pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką vertinimo kriterijus lyginant su anksčiau atliktu pagal šią metodiką nuteistojo elgesio vertinimu matyti, kad nuteistasis deda pastangas ir savo elgesį koreguoja reikiama linkme, akivaizdu, kad balų skalė sumažėjo (kito nuo 73 iki 56), tačiau toks vertinimas, nors ir kitimas buvo pakankamai nemažas, tačiau nesuponuoja pagrindo tvirtinti, jog nuteistojo elgesys nusikalstamumo prasme yra žemas. Nesant šios aplinkybės, teismas itin preciziškai vertina visas kitas aplinkybes, susijusias su nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo vietoje, kuomet jis atlikinėja bausmę, kad būtų galima pagrįsti išvadą dėl lygtinio paleidimo taikymo įvertintų duomenų visete. Nuteistasis nebaustas ir neskatintas, laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose atlieka nuo 2017 m. vasario 8 d. ir darbu pataisos įstaigoje neaprūpintas. Iš socialinio tyrimo išvados pastebima, kad nuteistasis suvokia teigiamą darbo naudą, tačiau reiškia abejones dėl poreikio dirbti dėl atlyginimo dydžio ar jam prieinamų darbo sąlygų. Matyti, jog nuteistasis turi finansinių įsipareigojimų (skolų), kurių negali iškarto apmokėti, pataisos namuose jam finansiškai padeda artimieji. Nustatyti kriminogeniniai veiksniai, kurie aktualūs sprendžiamam klausimui ir vertinimui dėl skundžiamų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo, formuoja nuomonę, kad jie egzistuoja ir turi įtakos jo elgesio modeliui, kuris turi pasikeisti ne tik atliekant laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, bet ir po bausmės atlikimo ar pritaikyto lygtinio paleidimo, kad asmuo padarytų tinkamas išvadas ir prie neteisėto elgesio negrįžtų. Tam nustatyti apsauginiai veiksniai. Nurodytų veiksnių analizė ir jų aspektu apylinkės teismo motyvacija yra pagrįsta, todėl nekartotina aukštesnio teismo bei darytina išvada, jog bylos duomenys ir reikšmingos aplinkybės įvertintos tiek atskirai, tiek bendrai visumoje, kur formavo teismo manymą, kad visgi nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu ir pažanga mažinant nusikalstamą elgesį nėra tokia, jog būtų galima teigti, kad R. J. jau patyrė tokius suvaržymus, kurie patvirtintų pasiektą bausmės paskirtį ir probacijos tikslus, o Komisija ir apylinkės teismas to neįvertino ir padarė klaidingas išvadas. Nuteistojo skunde nurodyti argumentai, kad pasak jį, yra pagrindai taikyti lygtinį paleidimą jo atžvilgiu, nurodytas ankstesnis, 2013 metais taikytas lygtinis paleidimas, ir neva panašių aplinkybių vertinimas sudaro pagrindo jo skundą tenkinti, šios aplinkybės nagrinėjamu atveju nevertinamos, nes jos jau įvertintos ir nagrinėjamu atveju neaktualios, nes vertinant situaciją reikšmingos tik tos aplinkybės kurios yra konkrečioj byloje ir susijusios su konkrečiu nuteistuoju, kadangi kiekvienas atvejis yra individualus. Taigi, visuma aplinkybių, kurių kontekste sprendžiama ar pritaikius lygtinio paleidimo institutą nuteistasis elgsis pagal visuomenės nustatytas normas ir taisykles, bylos medžiaga šiuo klausimu įvertinta ne tik formaliai, bet ir tinkamai nustatant, jog materialus pagrindas nėra pakankamas.Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog Komisija ir apylinkės teismas tinkamai įvertino, jog nuteistasis šiuo metu neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo R. J. skundą dėl skundžiamo Komisijos nutarimo, priėmė neteisėtą nutartį, todėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 22 d. nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo R. J. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 22 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.