Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. 1-177-284/2015 m.

Procesinio sprendimo kategorija 1; 1.1.7; 1.1.7.2; 1.1.7.2.5; 1.1.8; 1.1.8.1; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6; 1.1.8.6.2; 1.1.8.10; 1.1.8.10.1; 1.1.8.13; 1.2; 1.2.4; 1.2.4.8; 1.2.4.8.1; 1.2.5; 1.2.5.4; 2; 2.10; 2.10.1; 2.10.1.3; 2.10.1.4.

2016 m. spalio 25 d.

išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Almos Mikalauskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2007-05-31 Pakruojo r. a.teismo nuosprendžiu pagal LR BK 236 str. 1 d. – 3 mėn. viešųjų darbų, 2012-11-14 Pakruojo r. a. teismo nuosprendžiu pagal LR BK 140 str. 1 d. nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas, teistas 2015-03-09 Pakruojo r. a. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis D. L. 2016-10-20 apie 11.00 val., Pakruojo r., (duomenys neskelbtini), namuose, buitinio konflikto metu, tyčia, ranka suėmęs kartu gyvenančiai brolio G. L. sugyventinei L. I. už kaklo, ją smaugė, taip sukeldamas nukentėjusiajai L. I. fizinį skausmą, bei rankoje laikytu kirviu užsimojęs grasino ją sukapoti, sudarydamas pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas realus ir gali būti įvykdytas.

Kaltinamojo D. L. kaltė, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje, įrodyta byloje surinktais rašytiniais įrodymais:

D. L., apklaustas įtariamuoju, kaltu dėl padarytų nusikalstamų veikų prisipažino visiškai ir parodė, kad 2016-10-20 jis buvo namuose, esančiuose Pakruojo r., (duomenys neskelbtini), kuriuose gyvena su broliu G. L., jo sugyventine L. I. ir tėvais - mama N. L. ir tėvu S. L.. Gyvendami tame pačiame name jie visi turi po atskirą kambarį. Jis buvo virtuvėje, kurioje ruošėsi kurti pečių. Kurdamas pečių, jis paskaldė malkų su kirviu ir tuo metu į namus grįžo L. I. Ji paprašė atiduoti vaistus nuo nugaros skausmo, kuriuos jam buvo davusi ryte. Tai išgirdęs jis pasakė, kad jai vaistų neduos, nes ji pati turi kitokių vaistų nuo nugaros skausmo, o jam tinkami būtent tie, kuriuos L. I. buvo paskolinusi. Po jo paaiškinimo, L. supyko ir paėmė iš jo rankoje laikytą kirvį. L. I. pasakė, kad kirvio neatiduos, nes neatiduoda vaistų ir ruošėsi eiti į savo kambarį. Kai ji ėjo link savo kambario, jis pasivijo L. I. ir, iš nugaros ranka apkabinęs per kaklą, stipriai suėmęs, pervertė ant žemės. L. I. galėjo jausti smaugimą, nes už kaklo jai sugriebė dešine ranka ir stipriai suspaudė, norėdamas ją perversti. L. I. pergriuvus ant žemės, paėmė iš jos kirvį ir jai atsistojus nuo grindų, laikydamas rankoje kirvį, jis užsimojo ir paklausė ar ji nori, kad ją sukapotų. Tuo metu, kai suėmęs už kaklo smaugė L. I., siekdamas, kad ji pargriūtų ant žemės, jis buvo piktas ir įsiutęs. Pagąsdinęs kirviu L. I., jis nuėjo prie pečiaus, toliau kurti ugnies. Visas konfliktas įvyko virtuvės kambaryje. Konfliktą tarp jo ir L. I. girdėjo mama N. L., kuri buvo kitame kambaryje. Dėl įvykusio konflikto, t. y. sukelto fizinio skausmo L. I. ir grasinimo ją sukapoti jis gailisi. Prieš L. I. jis pirmą kartą panaudojo fizinį smurtą, iki tol jie tik žodiškai konfliktuodavo. Šį kartą jis labai susinervino ir ją smaugdamas pervertė ant žemės, o po to, kriviu pamojavęs, grasino (57-58 b. l.);

nukentėjusioji L. I. parodė, kad 2016-10-20 apie 11 val. Pakruojo r., (duomenys neskelbtini), namuose ji nuėjo į virtuvę, kur savo sugyventinio G. L. kartu gyvenančio brolio D. L., kuris virtuvėje kirviu kapojo malkas, paprašė grąžinti jam paskolintus vaistus (tepalą nuo nugaros). Jis nesutiko grąžinti ir tarp jų kilo žodinis konfliktas. Konflikto metu D. sugriebė kažkuria ranka jai už kaklo ir smaugė apie 4 sekundes. Smaugdamas D. rankoje turėtu kirviu užsimojo ir jai pasakė "ar nori, kad tave sukapočiau". Užsimotu kirviu D. smūgio nesudavė. D. buvo agresyvus ir piktas. Ji išsigando, kad jis tai gali padaryti. Anksčiau D. jai nėra grasinęs, kad ją nužudys. Anksčiau D. prieš ją yra smurtavęs, tačiau D. pasigailėdavo ir policijai pareiškimo nerašydavo. Kai D. pasakė, kad iškvies policiją, tuomet D. nuleido kirvį ir ją paleido. Suspaustą kaklą skaudėjo apie pusę valandos. Byloje civilinio ieškinio nereikšia. Kirvis, kuriuo užsimojo D., priklauso jam. Konfliktą matė D. mama N. L. (6-7 b. l.);

liudytojos N. L. parodė, kad 2016-10-20 apie 11 val. ji buvo namuose Pakruojo r., (duomenys neskelbtini), savo kambaryje. Būdama kambaryje išgirdo, kaip virtuvėje sūnaus G. sugyventinė L. I., kito jos sūnaus D. L. paprašė grąžinti nugaros tepalą. D. nesutiko grąžinti, tarp jų kilo žodinis konfliktas. Ji virtuvėje girdėjo beldimą, suprato, kad stumdomasi. Išgirdusi triukšmą, ji nuėjo į virtuvę. Eidama į virtuvę, koridoriuje sutiko L., kuri išėjusi iš virtuvės verkė ir sunkiai kvėpavo. L. jai pasakė, kad D. ją smaugė. Sūnus yra nervingas, jis dažnai būna piktas, kartais būna agresyvus. D. alkoholį vartoja retai. Kai būna girtas nebūna agresyvus (23 b. l.);

iš tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad L. I. kvietė policiją (25-28 b. l.);

iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas įvykio vietoje paimtas kirvis (13-15 b. l.).

Kaltinamojo D. L. veikos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį kvalifikuotos teisingai, nes jis smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą kartu gyvenančiai brolio sugyventinei L. I. bei grasino nužudyti žmogų, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Kadangi už nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje, gali būti skiriama laisvės apribojimo bausmė, prokurorė nusprendė kreiptis į teismą su pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, bylos aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis D. L. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, byloje civilinio ieškinio nėra, todėl procesas užbaigtinas surašant teismo baudžiamąjį įsakymą.

Prokurorė už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje, kaltinamąjį D. L. prašė nubausti 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam darbo biržoje bei dalyvauti elgesio pataisos programoje, skirtoje smurtinius nusikaltimus įvykdžiusiems asmenims, šią programą užbaigiant ne vėliau kaip per 3 (tris) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalyje, kaltinamąjį D. L. prašė nubausti 1 metų laisvės apribojimu, įpareigojant jį 3 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 48 str. 6 d. 3 p., 7 d.). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti D. L. galutinę subendrintą bausmę – 1 (vienerius) metus laisvės apribojimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, D. L. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti 8 (aštuonis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant jį per visą bausmės atlikimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam darbo biržoje bei dalyvauti elgesio pataisos programoje, skirtoje smurtinius nusikaltimus įvykdžiusiems asmenims, šią programą užbaigiant ne vėliau kaip per 3 (tris) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos ir 3 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Kaltinamasis D. L. su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko.

Kaltinamojo D. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę kaltinamajam D. L., teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje.

Kaltinamasis D. L. yra teistas (37, 38-40 b. l.), padarė du nesunkius nusikaltimus (BK 11 str. 3 d.), metų laikotarpyje administracine tvarka nebaustas tačiau turi galiojančią administracinę nuobaudą (45-51 b. l.), nedirbantis (43 b. l.), darbo biržoje neregistruotas (44 b. l.), yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tiek prokurorė, tiek kaltinamasis, prašė skirti laisvės apribojimo bausmę, todėl įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai (BK 41 str.) D. L. atžvilgiu bus pasiekti paskiriant už nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje, prokurorės prašomas bausmes, t. y. už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje, D. L. skirtina 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam darbo biržoje bei dalyvauti elgesio pataisos programoje, skirtoje smurtinius nusikaltimus įvykdžiusiems asmenims, šią programą užbaigiant ne vėliau kaip per 3 (tris) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalyje, D. L. skirtina 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant jį 3 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintinos jas apimant ir D. L. skirtina galutinė subendrinta bausmė – 1 (vieneri) metai laisvės apribojimo, įpareigojant jį per visą bausmės atlikimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam darbo biržoje bei dalyvauti elgesio pataisos programoje, skirtoje smurtinius nusikaltimus įvykdžiusiems asmenims, šią programą užbaigiant ne vėliau kaip per 3 (tris) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos ir 3 (tris) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 48 str. 1-2 d., 6 d. 3 p., 7 d.).

Kadangi byla užbaigtina teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis D. L. prisipažino esąs kaltas, todėl, paskyrus jam bausmę, ji tuo pačiu teismo baudžiamuoju įsakymu sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ str.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsnio nuostatomis, kaltinamajam D. L. į atliktą bausmės laiką įskaitytinas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2016 m. spalio 20 d. 11.15 val. iki 2016 m. spalio 21 d. 12.00 val. (52, 62 b. l.), tai yra vieną parą, kas prilyginama dvejoms laisvės apribojimo dienoms (BK 65 str. 1 d. 2 p. „c“ pp.).

D. L. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (60-61 b. l.), paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Prie bylos esantis daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, - kirvis, saugomas Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariate (17 b. l.), kaip nusikalstamos veikos įrankis, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikintinas (BPK 94 str. 1 d. 4 p.), tai įpareigojant padaryti Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariatą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais, teismas

d. l. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje bei 145 straipsnio 1 dalyje, ir jį nubausti:

- pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant jį per visą bausmės atlikimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam darbo biržoje bei dalyvauti elgesio pataisos programoje, skirtoje smurtinius nusikaltimus įvykdžiusiems asmenims, šią programą užbaigiant ne vėliau kaip per 3 (tris) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos,

- pagal Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 1 (vieneriems) mėnesiams, įpareigojant jį 3 (tris) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalies, 2 dalies ir 5 dalies 1 punkto taisyklėmis, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrinti jas apimant ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant jį per visą bausmės atlikimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam darbo biržoje bei dalyvauti elgesio pataisos programoje, skirtoje smurtinius nusikaltimus įvykdžiusiems asmenims, šią programą užbaigiant ne vėliau kaip per 3 (tris) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos ir 3 (tris) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio taisyklėmis, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam darbo biržoje bei dalyvauti elgesio pataisos programoje, skirtoje smurtinius nusikaltimus įvykdžiusiems asmenims, šią programą užbaigiant ne vėliau kaip per 3 (tris) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos ir 3 (tris) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Į atliktą bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016 m. spalio 20 d. 11.15 val. iki 2016 m. spalio 21 d. 12.00 val., tai yra vieną parą, kas prilyginama dvejoms laisvės apribojimo dienoms.

D. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti, galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Prie bylos esantį daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, - kirvį, kaip nusikalstamos veikos įrankį, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikinti, tai įpareigojant padaryti Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariatą.

Kaltinamasis, nesutikdamas su laisvės apribojimo bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis per nurodytą terminą tokio prašymo nepaduoda, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas nei apeliacine, nei kasacine tvarka neskundžiamas.