- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-01-27
- Bylos Nr.
- 1-274-870/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Virginija Liudvinavičienė
- Civilinis ieškovas
- J. K.
- Civilinis atsakovas
- UAB „Meteorit turas“, AB „Lietuvos draudimas“
- Kaltinamasis
- A. Š.
- Advokatai
- Nikolajus Semionovas, Silva Mardosaitė, Gitana Šimkutė
Civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovei Indrei Pelėdaitei, Justinai Paškevičienei,
viešame teisiamajame posėdyje, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), ten ir deklaruota gyvenamoji vieta, turintis vidurinį išsilavinimą, VRM pensininkas, nedirbantis, vedęs, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis A. Š. vairavo kelių transporto priemonę ir pažeidė Kelių eismo taisykles (toliau – KET), dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent:
jis, 2013 m. sausio 15 d., apie 15.10 val., Vilniuje, vairuodamas UAB „Meteorit turas“ (įmonės kodas 155902759; registruotos adresu: Partizanų g. 4-1, Visaginas) nuosavybės teise priklausantį autobusą „SETRA S215HR“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas juo Nemenčinės plento važiuojamosios dalies vienintele savo krypties eismo juosta link O. M. gatvės pusės, pažeidė KET 132 punkto reikalavimus, numatančius, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, 133 punkto reikalavimus numatančius, kad pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, o taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, ir 134 punkto reikalavimus numatančius, kad jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams, tai yra, pasirinkdamas vairuojamo autobuso važiavimo greitį neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, – slidžią, sniegu padengtą kelio dangą, meteorologines sąlygas bei eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, be to, važiuodamas pasirinktu greičiu nesilaikė saugaus atstumo iki priekyje jo ta pačia kryptimi važiuojančios transporto priemonės, dėl ko, apie 30 metrų atstumu prieš sankryžą su Talkos Sodų 4-ąja gatve, ta pačia kryptimi priekyje važiavusio automobilio „Seat Alambra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojui A. K. pradėjus stabdyti, jis prarado vairuojamo autobuso valdymo kontrolę ir savalaikiais veiksmais jo nesuvaldė bei nesustabdė prieš priekyje ta pačia kryptimi važiavusią ir stabdomą transporto priemonę, dėl ko nevaldomas autobusas pradėdamas suktis apie savo ašį prieš laikrodžio rodyklę ir iš dalies priekine dalimi išslysdamas į priešingos krypties eismo juostą dešinės pusės galiniu kampu atsitrenkė į ta pačia kryptimi važiavusį automobilį „Seat Alambra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamą A. K., o priekine dalimi – į priešpriešiais, priešingos krypties eismo juosta važiavusį automobilį „Subaru Forester“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamą J. K., po ko, nevaldomas autobusas minėta trajektorija toliau slysdamas O. M. gatvės kryptimi dešinės pusės galiniu kampu atsitrenkė į eismo juostoje, skirtoje važiuoti O. M. gatvės kryptimi, sustojusį automobilį „Chrysler Voyager“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamą J. V., o autobuso dešiniu šonu stumiamas automobilis „Subaru Forester“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas J. K., atsitrenkė į priešpriešiais, eismo juosta, skirta važiuoti nuo O. M. gatvės pusės, važiavusį automobilį „VW Bora“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamą R. V.. Šio eismo įvykio metu automobilio „Subaru Forester“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojai J. K. dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, o taip pat buvo apgadinti: autobusas „SETRA S215HR“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis UAB „Meteorit turas“, automobilis „Seat Alambra“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis J. K., automobilis „Subaru Forester“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis J. K., automobilis „Chrysler Voyager“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis R. V., ir automobilis „VW Bora“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis A. V..
Kaltinamasis A. Š. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad kaltę pripažįsta ir gailisi. Aplinkybės kaltinamajame akte nurodytos teisingai. Buvo lietus, stipriai snigo. Jis vairavo UAB „Meteorit turas“ priklausantį autobusą. Sutinka, kad pažeidė KET. Sutinka, kad dėl jo neatsargumo nukentėjo J.. Nori atsiprašyti ponios J.. Kai atvažiavo pagalba tam miškovežiui, tai tik tada pastatė avarinį ženklą. Prieš juos važiavo Chrysler ir Seat automobiliai. Miškovežis toliau stovėjo. Jis nespėjo sustabdyti. Gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Jo vairavimo stažas apie 30 metų. Snigti pradėjo kažkur tai už Pabradės, apie 60 km iki įvykio vietos. Kiek galėjo, tiek įvertino oro sąlygas. Važiavo su keleiviais. Savo veiksmus gali įvertinti kaip neatsargius. Iš 26 keleivių nei vienas nesusimušė.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo prisipažinimo, jo padaryta nusikalstama veika įrodyta surinktais įrodymais, kurie bylos nagrinėjimo metu buvo ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos BPK 273 str.).
Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji J. K. paaiškino, kad kai įvyko įvykis dar buvo šviesu, tik tiek, kad snyguriavo. Po įvykio buvo be sąmonės. Nedarbingumas buvo ne iki kovo mėn., ilgiau berods iki gegužės mėn., lygiai 4 mėn. Ji neįsivaizdavo, kad ji buvo be sąmonės, nes tai buvo labai trumpai, kažkur tai minutę laiko. Susidūrimas įvyko, garsas. Jie susidūrė kaktomuša. Atgavus sąmonę ji pamatė, kad autobusas stovi šalia jos, prispaudęs jos dureles. Iš tyrėjo ji suprato, kad ji buvo be sąmonės, nes to momento, kai buvo stumiama autobuso, ji neatsimena. Jos automobilis kontaktavo su autobusu. O po to kai stūmė atgal, tada iš paskos važiavęs automobilis šiek tiek atsitrenkė į ją. Tai gydymas visam gyvenimui. Tai yra kaulų lūžiai, raiščiai nutraukti, kuriems operacija bus žiemą daroma, nes kitokiu atveju vaikščioti negalima. Dėvisi kremzlės, artrozė, reumatiniai skausmai visam gyvenimui. Medikamentai bus reikalingi. Į reabilitaciją vaikšto pagal galimybes, nes dirba. Kas pora mėnesių ji privalo vaikščioti į reabilitaciją. Ta suma paskaičiuota bent 10 metų į priekį su reabilitacija, su medikamentais. Ligoninėje pragulėjo apie 4 mėn. be poros dienų, gegužės 7 d. išėjo į darbą. Po dviejų savaičių kompiuterinę tomografiją darė ir nustatė, kad kitos kojos užpakaliniai raiščiai nutraukti. Vaikščioti visiškai negalėjo, neįgali buvo. Po reabilitacijos yra ne kokia sveikata, ištisai skauda, medikamentai naudojami, vonelės ir panašiai. Operacija turi būti daroma kažkur vasario mėn. Operacija kainuos apie 3500 Lt, ligonių kasos padengia dalį, o kita dalis pati – varžtai, įtvarai, medikamentai bus perkami. Tai sakė konsultacijos metu plastinės-rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas Tutkus Santariškių klinikoje. Pas psichologą lankėsi. Viskas yra ligos istorijoje. Ligos istorijoje yra rekomendacija dėl operacijos. Šiuo metu lūžiai yra sugiję.
Ikiteisminio tyrimo metu A. Š. parodė, kad nuo 2012-10-19 d. dirbo UAB „Meteorit turas“ tarpmiestinių autobusų vairuotoju. 2013-01-15 d., darbo metu atlikdamas savo tiesiogines pareigas, vairuojamu UAB „Meteorit turas“ priklausančiu autobusu „SETRA S215HR“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), važiavo maršrutu Visaginas – Vilnius. Apie 15.00 val., Vilniuje, nedidesniu nei 50 km/h greičiu važiavo vienintelė Nemenčinės plento eismo juosta, skirta važiuoti nuo Antavilių pusės link miesto centro. Buvo įjungęs artimųjų šviesų žibintus. Tuo metu stipriai snigo, matomumas buvo iki 50 metrų. Kelio važiuojamoji dalis buvo slidi, nes ją dengė sniegas. Eismas Nemenčinės plentu nebuvo intensyvus. Pravažiavus sankryžą su Balžio gatve, artėjo prie sankryžos su Talkos sodų 4-ąją gatve. Važiuodamas pamatė kelio dešinėje pusėje stovintį krovininį miškovežį. Prieš jį, jo važiavimo krypties eismo juostoje buvo trys automobiliai, kurie lyg ir stovėjo. Automobiliuose nebuvo įjungti jokie avariniai ar kiti signalai, įspėjantys apie pavojų kelyje. Automobilius pamatė tuo metu, kai iki jų buvo likęs apie 50 metrų atstumas. Pradėjus stabdyti vairuojamą autobusą, jis pajuto, kad autobuso galinė dalis pradėjo slysti link dešinio važiuojamosios dalies krašto, o priekinė dalis – į priešingos krypties eismo juostą. Bandydamas stabilizuoti stabdymo metu slystanti autobusą atleido autobuso stabdžius. Tuo metu autobusas stabilizavosi ir liko savo eismo krypties eismo juostoje, tačiau toliau judėjo prie priekyje stovėjusių automobilių. Vengdamas atsitrenkimo į automobilius, jis vėl pradėjo stabdyti autobusą. Jo galinė dalis vėl pradėjo slysti link dešinio važiuojamosios dalies krašto, o priekinė dalis įslydo į priešingos krypties eismo juostą. Toliau judant su į priešingos krypties eismo juostą išslydusia priekine autobuso dalimi, jis pamatė šia juosta priešpriešiais atvažiuojančius lengvuosius automobilius. Tuo metu tarp šių automobilių ir jo autobuso priekinės dalies buvo apie 20 metrų atstumas. Negali nurodyti ar priešpriešiais važiavę automobiliai buvo pradėti stabdyti. Po akimirkos pajuto, kad priešinga kryptimi važiavęs automobilis „Subaru Forester“ priekine dalimi atsitrenkė į autobuso priekinės dalies kairę pusę. Po susidūrimo, autobuso priekinė dalis sustojo, tuo tarp galinė dalis dar kurį laiką tęsė slydimą prieš laikrodžio rodyklę link dešinio važiuojamosios dalies krašto. Autobusas pilnai sustojo užkirsdamas visą kelio važiuojamąją dalį, skersai jos išilginės ašies atžvilgiu. Kada autobuso galine dalimi buvo kliudyti jo važiavimo kryptimi važiavę automobiliai „Seat Alhambra“ ir „Chrysler Voyager“, jis nurodyti negali, susidūrimo su šiomis transporto priemonėmis nepajuto. Taip pat negali nurodyti kada ir dėl kokios priežasties įvyko automobilių „Subaru Forester“ ir „VW Bora“ susidūrimas. Šio eismo įvykio metu buvo sužalota automobilio „Subaru Forester“ vairuotoja, kuri po įvykio buvo išvežta į ligoninę. Kitiems eismo įvykio dalyviams buvo sugadintos transporto priemonės. Pripažįsta, kad eismo įvykį sukėlė tinkamai neįvertinęs meteorologinių sąlygų ir eismo situacijos. Pilnai pripažįsta padaręs teisės pažeidimą, dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi (t. 1, b.l. 96-97).
Remiantis ikiteisminio tyrimo metu pateiktais Valstybinės TMT prie LR Teisingumo ministerijos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 785/13(01) ir Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktu Nr. 59, nustatyta, kad eismo įvykio metu A. Š. buvo blaivus (jo kraujyje etilo alkoholio nerasta) (t.1, b.l. 103,104).
Ikiteisminio tyrimo metu Valstybinės TMT prie LR Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus teismo medicinos specialistui (ekspertui) apžiūros metu susipažinus su J. K. medicininiuose dokumentuose užfiksuotais duomenimis, buvo pateikta teismo medicinos specialisto išvada, kuria konstatuota, kad J. K. įvykio metu patyrė muštinę žaizdą kairės blauzdos viršutinėje dalyje ir dešinės pėdos antro bei ketvirto padikaulių lūžius, t.y. sužalojimus, kurie visumoje atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą, nes dėl jų sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (t. 1, b.l. 55,56).
Teisiamajame posėdyje apklaustas ekspertas J. M. Paliulis paaiškino, kad teikdamas išvadą naudojosi asmens sveikatos kortele. Negali atsakyti už gydytoją, kuris nustatė diagnozę. Lūžis gali būti tiek akivaizdus, kad jis aiškus be nuotraukos. Sprendžia gydantis gydytojas ar reikia daryti rentgeno nuotrauką esant kojos lūžiui. Pirma pagalba teikiama Respublikinėje universitetinėje ligoninėje, o gydyta (J. K.) Santariškėse. Tai kita ligoninė, kiti medikai, o kalbama apie tų pačių kaulų gijimą.
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji J. K. parodė, kad 2013-01-15 d., apie 15.00 val., Vilniuje, vairuojamu jai nuosavybės teise priklausančiu automobiliu „Subaru Forester“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) važiavo Nemenčinės plentu nuo miesto centro pusės link Antavilių. Kelio važiuojamoji dalis buvo padengta šlapiu sniegu, be to, kelyje buvo išvažinėtos provėžos. Dėl slidžios kelio dangos ji važiavo apie 60 km/h greičiu, nors leistinas maksimalus greitis buvo 70 km/h. Privažiuodama sankryžą su Talkos sodų 4-ąja gatve, ji matė, kad priešingos krypties eismo juostoje, prieš sankryžą, stovi krovininis automobilis, skirtas gabenti medieną. Krovininiame automobilyje buvo įjungti avariniai signalai. Toje kelio atkarpoje prieš ją ta pačia kryptimi važiuojančių automobilių nebuvo, tuo tarpu priešinga kryptimi, t.y. nuo Antavilių pusės, link miškovežio artėjo daug transporto priemonių. Pravažiavus miškovežį ir nuvažiavus apie 20-30 metrų atstumą, ji pamatė, kad priešingos krypties eismo juosta važiavęs autobusas priekine dalimi pradėjo įvažinėti į jos važiavimo krypties eismo juostą. Tuo metu tarp jos automobilio ir autobuso buvo apie 20-30 metrų atstumas. Matydama, kad autobusas negrįžta į savo krypties eismo juostą ir suvokusi, kad gali įvykti susidūrimas, ji pradėjo stabdyti vairuojamą automobilį ir pasuko jį link dešiniojo važiuojamosios dalies krašto. Po akimirkos, autobusas, jau pilnai įvažiavęs į jos važiavimo krypties eismo juostą, priekine dalimi trenkėsi į jos automobilio priekinę dalį. Atsigavusi po transporto priemonių susidūrimo, ji pamatė, kad jos automobilis kairiuoju šonu yra prisispaudęs prie autobuso šono, o į automobilio dešinį šoną yra atsitrenkęs kitas automobilis. Po kiek laiko šis automobilis buvo patrauktas, po ko kažkoks vyras padėjo jai išlipti per automobilio dešinės pusės duris (t. 1, b.l. 51-54).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja R. V. parodė, kad 2013-01-15 d., apie 15.00 val., Vilniuje, vairuodama automobilį „VW Bora“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį sutuoktiniui A. V., važiavo Nemenčinės plentu nuo miesto centro pusės link Nemenčinės. Tuo metu snigo, kelio važiuojamoji dalis buvo padengta suvažinėtu sniegu ir slidi. Eismas buvo pakankamai intensyvus. Minėta kryptimi važiavo paskui priekyje ta pačia kryptimi važiuojantį automobilį „Subaru Forester“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Dėl slidžios kelio dangos neartėjo prie šio automobilio mažesniu nei 15-20 metrų atstumas. Pravažiavus plento susiaurėjimą, t.y. išnykus priešingos krypties eismo puses skiriančiai skiriamajai juostai, ir artėjant prie sankryžos su Talkos sodų 4-ąją gatve, ji pamatė priešingos krypties eismo juostos kelkraštyje stovintį mediena pakrautą krovininį automobilį su įjungta avarine signalizacija. Už šio automobilio stovėjo lengvasis automobilis. Šių transporto priemonių markių ir modelių neįsidėmėjo. Pravažiavus sankryžą su Talkos sodų 4-ąją gatve, ji staiga pamatė, kad apie 50 metrų atstumu priekyje minėto automobilio „Subaru Forester“ į jų važiavimo krypties eismo juostą iš priešingos krypties eismo juostos įvažiavo raudonos spalvos autobusas, kuris lenkė jo kryptimi važiavusius automobilius. Pamačiusi toki neatsargų autobuso vairuotojo manevrą, o taip pat įvertinusi kelio dangos būklę, ji pradėjo stabdyti vairuojamą automobilį. Matė, kad buvo pradėtas stabdyti ir priekyje važiavęs automobilis „Subaru Forester“. Po to pamatė, kad link jų artėjančio autobuso galinė dalis pradėjo slysti link dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, žiūrint autobuso važiavimo kryptimi. Po akimirkos autobusas susidūrė su automobiliu „Subaru Forester“. Susidūręs su šiuo automobiliu, autobusas skersai pasisuko važiuojamosios dalies atžvilgiu ir dešiniu šonu stumdamas automobilį „Subaru Forester“ toliau judėjo link jos automobilio. Nuslydęs apie 10 metrų atstumą, autobusas stumiamą automobilį „Subaru Forester“ įrėmė į jos jau beveik sustabdyto automobilio „VW Bora“ priekinę dalį. Po įvykio, matydama, kad įvykio vietoje susirinkę vyrai negali atidaryti automobilio „Subaru Forester“ durelių ir padėti šio automobilio vairuotojai išlipti, ji vairuojamu automobiliu atbuline eiga pavažiavo apie 5 metrų atstumą atgal. Eismo įvykio metu ji sužalojimų nepatyrė, buvo apgadinta tik jos vairuota transporto priemonė (t. 1, b.l. 85,86).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J. V. parodė, kad 2013-01-15 d., apie 14.00 val., Vilniuje, vairuodama automobilį „Chrysler Voyager“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį jos sutuoktiniui R. V., važiavo Nemenčinės plentu nuo Nemenčinės link miesto centro pusės. Tuo metu pakankamai stipriai snigo, važiuojamoji dalis buvo padengta suvažinėtu sniegu, todėl kelias buvo slidus. Eismas nebuvo intensyvus. Priekyje jos automobilio ta pačia kryptimi važiuojančių transporto priemonių nebuvo, todėl važiavo apie 60-70 km/h greičiu. Artėjant prie sankryžos su Talkos sodų 4-ąją gatve, ji pamatė jos eismo pusėje stovintį mediena pakrautą krovinį automobilį. Krovininis automobilis stovėjo jos važiavimo krypties eismo pusės kelkraštyje, tačiau jo kairės pusės ratai buvo važiuojamosios dalies ribose. Ties krovininio automobilio galine dalimi stovėjo lengvasis automobilis. Likus iki šių transporto priemonių apie 40-50 metrų atstumui, ji pradėjo stabdyti vairuojamą automobilį, nes apvažiuoti automobilius galėjo tik išvažiuodama į priešingos krypties eismo juostą. Stabdant automobilį, ji ties savo automobilio kairiu šonu pamatė raudonos spalvos autobuso priekinę dalį. Lenkdamas jos automobilį, autobusas judėjo ta pačia kryptimi, tačiau priešingos krypties eismo juosta. Neatkreipė dėmesio ar tuo metu buvo priešinga kryptimi atvažiuojančių automobilių. Staiga, kairėje nuo savo automobilio, ji išgirdo transporto priemonių susidūrimo garsą. Pamatė, kad autobuso priekinė dalis pasisuko link važiuojamosios dalies kairiojo krašto ir dingo iš jos matomumo ribų. Po akimirkos pajuto smūgį į jos vairuojamo automobilio, kuris jau buvo sustabdytas, galinį kairės pusės kampą. Nematė ir negali nurodyti kokiomis aplinkybėmis buvo apgadintos kitos įvykio vietoje buvusios transporto priemonės. Šio eismo įvykio metu ji sužalojimų nepatyrė (t. 1, b.l. 79,80).
Eismo įvykio vietos apžiūros metu buvo nustatyta, kad 2013-01-15 d. eismo įvykis kilo Vilniuje, Nemenčinės plento važiuojamojoje dalyje, ties nereguliuojama sankryža su Talkos sodų 4 – ąja gatve. Leistinas maksimalus greitis šioje Nemenčinės plento atkarpoje yra 70 km/h. Nemenčinės plento važiuojamąją dalį šioje kelio atkarpoje sudaro dvi 3,1 m pločio eismo juostos, t.y. po vieną eismo juostą, skirtą važiuoti kiekviena iš krypčių. Įvykio vietos apžiūros metu kelio važiuojamoji dalis buvo padengta šlapiu sniegu. A. Š. vairuotas autobusas „SETRA S215HR“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), po įvykio stovėjo: kelio ilgio atžvilgiu – apie 40 m atstumu prieš sankryžą su Talkos sodų 4 – ąja gatve (žiūrint miesto centro kryptimi nuo Nemenčinės pusės, t.y. nustatyta pirmine autobuso važiavimo kryptimi), kelio pločio atžvilgiu – beveik skersai važiuojamosios dalies išilginės ašies atžvilgiu, visu korpusu užkirsdamas visą važiuojamąją dalį, t.y. jo priekinė dalis buvo kairiajame kelkraštyje (žiūrint miesto centro kryptimi nuo Nemenčinės pusės), galinė dalis – dešiniajame kelkraštyje. Prie pat autobuso dešiniojo šono priekinės dalies stovėjo kairės pusės šonu prisiglaudęs J. K. įvykio metu vairuotas automobilis „Subaru Forester“, valst. nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis priekine dalimi, kaip ir autobusas, buvo išvažiavęs (išslydęs) į kairįjį kelkraštį (žiūrint miesto centro kryptimi nuo Nemenčinės pusės). Nemenčinės plento eismo juostoje, skirtoje važiuoti nuo miesto centro pusės link Nemenčinės, apie 2,3 m atstumu prieš (žiūrint nuo miesto centro pusės) skersai šios eismo juostos stovintį automobilį „Subaru Forester“, stovėjo R. V. įvykio metu vairuotas automobilis „VW Bora“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Šis automobilis stovėjo lygiagrečiai važiuojamosios dalies išilginės ašies atžvilgiu, priekine dalimi nukreiptas eismo kryptimi. Kelio ilgio atžvilgiu beveik toje pačioje vietoje, tik priešingos krypties eismo juostoje (t.y. skirtoje važiuoti miesto centro kryptimi nuo Nemenčinės pusės), stovėjo J. V. įvykio metu vairuotas automobilis „Chrysler Voyager“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Šis automobilis stovėjo beveik lygiagrečiai važiuojamosios dalies išilginės ašies atžvilgiu, priekine dalimi nukreiptas eismo kryptimi. Toje pačioje eismo juostoje, skirtoje važiuoti miesto centro kryptimi nuo Nemenčinės pusės, tačiau ne už autobuso, kaip automobilis „Chrysler Voyager“ (žiūrint miesto centro kryptimi nuo Nemenčinės pusės), o apie 14,4 m atstumu prieš jį, stovėjo A. K. įvykio metu vairuotas automobilis „Seat Ahlambra“, valst. nr. (duomenys neskelbtini). Šis automobilis stovėjo lygiagrečiai važiuojamosios dalies išilginės ašies atžvilgiu, priekine dalimi nukreiptas eismo kryptimi, t.y. link autobuso (t. 1, b.l. 6-11).
Transporto priemonių apžiūrų metu buvo nustatyta, kad visos 2013-01-15 d. eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės buvo apgadintos (sugadintos): 1) A. Š. vairuoto autobuso „SETRA S215HR“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (priklausančio UAB „METEORIT TURAS“, Partizanų g. 4-1, Visaginas; civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu drausto AB „Lietuvos draudimas“; techninė apžiūra atlikta) apgadinimai: įlenkimai kėbulo dešiniame šone, sulaužytas priekinis bamperis (labiau jo kairė pusė), sudaužyti abu priekiniai priešrūkiniai žibintai, įdaužtas priekinis stiklas, įlenktas galinis bamperis (ties jo dešiniuoju kampu) (t. 1, b.l. 12-19); 2) J. K. vairuoto automobilio „Subaru Forester“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (priklausančio J. K.) apgadinimai: sulaužytos (pilnai deformuotos) visos automobilio priekinės dalys ir uždaužtas priekinis stiklas, mažesnio dydžio apgadinimai (įlenkimai) įvairiose kėbulo dalyse (ant visų durelių, sparnuose, stoge) (t. 1, b.l. 34-39); 3) R. V. vairuoto automobilio „VW Bora“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) (priklausančio A. V.) apgadinimai: sulaužytas priekinis bamperis, įlenkimai ant variklio dangčio ir priekinio dešinės pusės sparno (t. 1, b.l. 42-48); 4) J. V. vairuoto automobilio „Chrysler Voyager“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (priklausančio R. V.) apgadinimai: įlenkimai ant bagažinės dangčio ir galinio kairės pusės kampo, išdaužtas galinis kairės pusės žibintas, įbrėžimai ant galinio bamperio (t. 1, b.l. 27-33); 5) A. K. vairuoto automobilio „Seat Alhambra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (priklausančio J. K.) apgadinimai: sulaužytas priekinis bamperis (nulūžęs), sudaužytas priekinio kairės pusės posūkio žibintas, įlenkimai ant priekinio kairės pusės sparno, sulaužytas kairės pusės galinio vaizdo veidrodis (t. 1, b.l. 20-26).
Įrodymų vertinimas ir teismo išvados
Vertindamas byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtus įrodymus teismas pažymi, kad byloje neabejotinai nustatytas tiek paties eismo įvykio, kurio metu nukentėjusiajai J. K. padaryti kūno sužalojimai, teismo medicinos specialisto įvertinti nesunkiu sveikatos sutrikdymu, faktas, tiek ir tai, kad šiuos sužalojimus 2013 m. sausio 15 d., apie 15.10 val., Vilniuje sukėlė kaltinamojo A. Š. vairuojamas UAB „Meteorit turas“ priklausantis autobusą „SETRA S215HR“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Esminė aplinkybė, lemianti išvadą dėl kaltinamojo A. Š. kaltumo yra tai, ar kaltinamasis pažeidė jam inkriminuojamus KET 132 punkto reikalavimus, numatančius, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, 133 punkto reikalavimus numatančius, kad pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, o taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, ir 134 punkto reikalavimus numatančius, kad jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams, tai yra, pasirinkdamas vairuojamo autobuso važiavimo greitį neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, – slidžią, sniegu padengtą kelio dangą, meteorologines sąlygas bei eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, be to, važiuodamas pasirinktu greičiu nesilaikė saugaus atstumo iki priekyje jo ta pačia kryptimi važiuojančios transporto priemonės
Šioje baudžiamojoje byloje kaltinamasis A. Š. pilnumoje kaltę pripažino – jis paaiškino, kad aplinkybės kaltinamajame akte nurodytos teisingai. Buvo lietus, stipriai snigo. Jis vairavo UAB „Meteorit turas“ priklausantį autobusą. Sutinka, kad pažeidė KET. Sutinka, kad dėl jo neatsargumo nukentėjo J. K.. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis A. Š. taip pat kaltę pilnumoje pripažino, nurodė, kad eismo įvykį sukėlė tinkamai neįvertinęs meteorologinių sąlygų ir eismo situacijos. Jo parodymus patvirtina ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų parodymai, nukentėjusioji J. K., kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas (t. 1, b. l. 6-7), eismo įvykio vietos planas (t. 1, b. l. 8), fotolentelėje prie kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo užfiksuoti duomenys (t. 1, b. l. 9-11). Iš esmės visi surinkti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais tarpusavyje sutampa, papildo vieni kitus, todėl teismas plačiau jų neaptaria.
Apibendrindamas teismas konstatuoja, kad kaltinamojo A. Š. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis kaltę pilnumoje pripažino ir gailisi, sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą (kaltinamasis padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą sukėlusį neatsargų nusikaltimą), kaltinamojo asmenybę (kaltinamasis anksčiau neteistas, šiuo metu yra VRM pensininkas), kitas teisiškai reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes (eismo įvykį sukėlė atlikdamas darbines funkcijas, turi finansinių įsipareigojimų (t. 2, b. l. 105-108). Jis paskutinį kartą administracine tvarka baustas 2004-04-27, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (t. 1, b. l. 108, 109). VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje nesigydė (t. 1, b. l. b.l. 113). Į VšĮ Visagino pirminės sveikatos priežiūros centro psichiatrinę ir narkologinę įskaitą neįrašytas (t. 1, b. l. b. 115).
Teismas laiko, kad šios nustatytos aplinkybės rodo, kad kaltinamajam skirtina BK 281 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė – bauda (tokios bausmės rūšies prašė ir prokuroras) mažesnė nei vidurkis. Kadangi baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis A. Š. pilnumoje pripažino savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, jo atžvilgiu yra taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir bausmė mažintina vienu trečdaliu. Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti kaltinamajam paliktina galioti iki įsiteisės nuosprendis.
Dėl civilinio ieškinio
Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusioji J. K. pareiškė civilinį ieškinį dėl 50 000 neturtinės žalos atlyginimo bei 5871,40 Lt turtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 148-170). Nukentėjusioji pateikė patikslintą cililinį ieškinį 42 000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 4 275 08 turtinei žalai atlyginti (t. 2, b. l. 77-82). Patikslintame ieškinyje nurodoma, kad draudimo bendrovė 2013-11-05 ir 2013-11-12 priėmė sprendimus ir išmokėjo nukentėjusiajai 515 Lt automobilio transportavimo išlaidų, 447, 51 Lt gydymo išlaidų, 633, 81 Lt kelionės išlaidų, 8000 neturtinės žalos atlyginimo dėl to tikslintinas ieškinys.
Civilinį ieškinį nukentėjusioji grindžia tuo, kad po šio įvykio sekė daug neigiamų pasekmių, susijusių su nukentėjusiosios sveikata. O būtent nukentėjusioji jaučia didelius skausmus ir nepatogumus. Eismo įvykis sukėlė taip pat ir dvasines kančias ir skausmą, nes pasichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki autoįvykio, nebeįmanoma sugrąžinti. Iki šiol nukentėjusioji išgyvena didelį dvasinį sukrėtimą ir emocinę depresiją, nuolatos jaučia skausmą, kas sąlygoja baimę, stresą, kankina nemiga. Nukentėjusiajai buvo skirta vartoti daug vaistų. Vaistams ir gydymo priemonėms įsigyti nukentėjusioji patyrė 817, 75 Lt dydžio išlaidas. Atkreipia dėmesį į tai, kad išlaidos didės, kadangi gydymas nėra baigtas. Nukentėjusioji toliau turės gydytis, vykti į papildomas reabilitacijas, taip pat bus reikalinga atlikti dar vieną operaciją, siekiant sutvirtinti plyšusius raisčius, todėl ateityje patirs tiek turtinę, tiek neturtinę žalą. Taip pat nukentėjusiajai rekomenduota nešioti abiems pėdoms pritaikytą ortopedinę avalynę bei pėdų įdėklus. Ortopedinei avalynai išleistos išlaidos sudaro 283,00 Lt. Ieškinyje nurodyta, kad ieškovė po eismo įvykio metu patirtų traumų išliko nedarbinga iki 2013-04-17 ir nors ieškovei buvo paskirtas medikamentinis gydymas, ambulatorinė reabilitacija, ieškovės sveikatos būklė, buvusi iki eismo įvykio, neatsistatė, iš medicininių dokumentų matyti, kad eisena išliko netaisyklinga jai rekomenduojama vaikščioti su supinatoriais iki vienerių metų, taip pat paskirta traumatologo-ortopedo reguliari kontrolė, rekomenduota spręsti dėl operacinio gydymo. Po patirtų sužalojimų negalėjo nukentėjusioji savarankiškai judėti, lauko sąlygomis judėjo vežimėlio, stumiamo kito asmens pagalba. Dėl to, kad automobilis avarijos metu buvo nepataisomai sugadintas, nukentėjusioji privalėjo naudotis vežimo paslaugas teikiančių asmenų ir įmonių pagalba. Jai buvo būtina lankytis gydymo įstaigose. Už suteiktas vežimo paslaugas bei kurą vykstant pas gydytojus, reabilitacijas iš viso patyrė 3055, 65 Lt išlaidų. Pažymi, kad nors ieškovė deklaravusi gyvenamąją vietą Vilniaus m. Gabijos g., tačiau faktiškai gyvena nuosavame name, esančiame (duomenys neskelbtini), dažniausiai į Santariškių klinikas vykdavo iš faktinės gyvenamosios vietos, atstumas nuo ieškovės namų iki gydymo įstaigos į vieną pusę apie 22 km. Eismo įvykio metu buvo sugadintas kailinis paltas, kurio atsižvelgiant į nusidėvėjimą vertė yra 1200 Lt.
Civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimo“ atstovė pateikė išsamų atsiliepimą į byloje pareikštą civilinį ieškinį (t. 2, b. l. 55-63). Atsiliepime nurodoma, kad su pareikštu ieškiniu iš dalies nesutinka. Šiuo metu draudimo bendrovė remiantis 2013-10-29 gydytojo eksperto išvada, priėmė sprendimą išmokėti 8.000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Tokia suma yra visiškai pakankama atsižvelgiant į tai, kad ieškovei buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, patirti nesunkūs sužalojimai, nedidelis diskomfortas, stresas, skausmas. Dėl prašomos turtinės žalos atlyginimo atsiliepime nurodoma, kad draudimo bendrovė yra išmokėjusi 447, 51 Lt išlaidas vaistams. Gydytojo eksperto išvadoje išvardijami visi preparatai, kurie yra kompensuojami ir kartu nurodoma, kad nekompensuojama 63,37 Lt išlaidų vaistams t. y. Livosil (kepenų veiklai gerinti) įsigytas eismo įvykio dieną, tad darytina išvada, kad kepenų veikla dėl vartojamų vaistų dar nebuvo sutrikdyta. Magnetrans bei Calcium įsigyti tuo metu, kai jau lūžiai buvo sugiję, tad vaistas nebuvo daugiau reikalingas eismo įvykio pasekmėms šalinti, Radirex vaistas nesusijęs su patirtais sužalojimais. Pažymi, kad kad šios priemonės nėra pagrįstos medicininiais dokumentais, t. y. nepateiktas gydytojo nurodymas vartoti šias priemones. Iš viso reikalauja ieškovė atlyginti 817, 75 Lt. išlaidų medikamentams, tačiau pateikia vaistų įsigijimo čekius tik už 510, 88 Lt. Prašomos išlaidos avalynei negali būti kompensuojamos, kadangi tai nėra laikoma gydomąja priemone. Šios dvi batų poros standartinė prekė, kurią gali įsigyti bet kuris žmogus, siekiantis individualaus kasdieninio patogumo. Avalynė nėra pagaminta konkrečiai ieškovei, nėra gydytojo nurodymo naudoti būtent šią avalynę. Dėl prašomų atlyginti 3055, 65 Lt. išlaidų kurui bei taksi paslaugoms atsiliepime nurodoma, kad ieškovė buvo nedarbinga nuo 2013-01-15 iki 2013-03-26, todėl ieškovei turi būti atlygintinos tik šiame laikotarpyje patirtos išlaidos kurui ir taksi paslaugoms, t. y. 633, 81 Lt. Draudimo bendrovės atstovės vertinimu, nukentėjusiajai negali būti kompensuojama 2388,48 Lt suma kurui ir taksi paslaugoms, kadangi šios išlaidos buvo patirtos nuo 2013-04-01 iki 2013-09-18, t. y. tuo metu, kai ieškovei buvo nutrauktas nedarbingumo laikotarpis, tad jai nereikėjo vykti į Santariškes jo prasitęsti. Be to nėra jokių duomenų, kad jai reikėjo vykti pas medikus nuo balandžio mėnesio. Pateikus papildomus gydytojų paskyrimus vykti į Santariškes dėl patirtų sužalojimų – draudimo bendrovė peržiūrės atlygintiną žalą. Be to, reikalaujamas 2 388, 48 Lt. kelionės išlaidų dydis yra prieštaraujantis protingumo ir sąžiningumo principams. Kuro čekiai pateikiami nuo 2013-04-01 iki 2013-09-18, t. y. 171 dienai. Atstumas nuo ieškovės namų iki Santariškių klinikų yra apie 6 km. Tad atsižvelgiant į atstumą ieškovė turėjo kiekvieną dieną įskaitant savaitgalius ir švenčių dienas po du kartus važinėti į Santariškes ir atgal. Papildomai reikalaujama atlyginti taksi paslaugas, kuriomis buvo šiuo laikotarpiu naudotasi dar 7 kartus. Dėl patirtų automobilio transportavimo išlaidų – sutinka draudimo bendrovė atlyginti prašomą 515 Lt sumą.
BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.
Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Pagal CK 6.254 straipsnio 2 dalį, jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo, faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą. Tačiau, remiantis CK 6.264 straipsnio 1 dalimi, samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės. Pagal CK 6.264 straipsnio 2 dalį, darbuotojais laikomi asmenys, atliekantys darbą darbo sutarties arba civilinės sutarties pagrindu, jeigu jie veikia atitinkamo juridinio ar fizinio asmens nurodymu ir jo kontroliuojami. Eismo įvykio metu kaltinamasis vykdė darbines funkcijas, vežė keleivius (ginčo dėl to byloje nėra), dirbdamas įmonėje „Meteorit turas“.
Šioje byloje atsakovas, privalantis betarpiškai atlyginti kaltinamojo veiksmais padarytą turtinę žalą – AB „Lietuvos draudimas“, kadangi eismo įvykio metu transporto priemonės, kurią vairuodamas A. Š. sukėlė eismo įvykį buvo drausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu nuo 2012-12-21 iki 2013-12-20 bendrovėje „Lietuvos draudimas“. Tai patvirtina draudimo polisas (t. 1, b. l. 19). Likusią dalį, kai išmokėtinos nukentėjusiesiems sumos viršija Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte išdėstytas nuostatas, padengia samdantis darbuotojus asmuo, šiuo atveju įmonė „Meteorit turas“ .
Byloje nustatyta, kad A. Š. padarė BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą. Nusikalstamais veiksmais kaltinamasis A. Š. nukentėjusiajai J. K. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Iš teismui pateiktų medicininių dokumentų apžiūros protokolo matyti, kad Specialistas J. M. Paliulis išnagrinėjęs J. K. pateiktus medicinius dokumentus bei susipažinęs su eismo įvykio aplinkybėmis daro išvadą, kad J. K. įvykio metu patyrė muštinę žaizdą kairės blauzdos viršutinėje dalyje ir dešinės pėdos antro bei ketvirto padikaulių lūžius, t.y. sužalojimus, kurie visumoje atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą.
Aprašytos aplinkybės yra pagrindas pripažinti, kad kaltinamojo A. Š. veiksmai sukėlė neigiamas pasekmes nukentėjusiosios sveikatai, kurių liekamieji reiškiniai išliko iki šiol (teisiamajame posėdyje nukentėjusioji paaiškino, kad ištisai skauda, medikamentus naudoja, voneles, pas psichologą lankosi).
Taip pat neginčytina, kad dėl nusikalstamų kaltinamojo veiksmų nukentėjusioji patyrė labai stiprų emocinį sukrėtimą, psichologinį diskomfortą ir baimę. Nukentėjusioji gulėjo ligoninėje, buvo nedarbinga (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba apskaičiavo 9.114,98 Lt. ir išmokėjo ligos pašalpą už laikotarpį nuo 2013-01-16 iki 2013-03-26, t. 1, b. l. 146), negalėjo pilnavertiškai leisti laiką pagal savo pageidavimus. Todėl šios pasekmės nukentėjusiosios fizinei ir dvasinei sveikatai yra pagrindas konstatuoti, kad jai padaryta neturtinė žala, susijusi su fiziniu skausmu, dvasiniais išgyvenimais, nepatogumais, bendravimo galimybių sumažėjimu (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgiama į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus. Neabejotina, kad asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį taip pat atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis neturėjo tyčios sužaloti nukentėjusiąją, padarė neatsargų nusikaltimą. Kaltinamasis yra darbingas asmuo, šiuo metu VRM pensininkas, mėnesinės pajamos nuo 650 iki 878,86 Lt. (t. 2, b. l. 71), tačiau turi ir finansinių įsipareigojimų už įsigytą būstą (t. 2, b. l. 105-108). Šios kaltinamąjį apibūdinančios aplinkybės turi įtakos pareikštam ieškiniui dėl neturtinės žalos atlyginimo. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymą (nesant pagrindo dėl tam tikrų faktinių ypatumų nukrypti nuo teismų praktikoje susiformavusių neturtinės žalos dydžių), paprastai priteisiama nuo 2000 iki 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (kasacinės nutartys Nr. 2K-350/2012, 2K-280/2010, 2K-215/2010). Taigi, atsižvelgiant į išdėstytus kriterijus, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, teismas laiko, kad pareikštas 42 000 Lt civilinis ieškinys atlyginti neturtinei žalai yra tenkintinas iš dalies ir nustato nukentėjusiajai priteistinos neturtinės žalos dydį – 10 000 Lt. (8000 Lt draudimo bendrovė išmokėjo).
Pasisakydamas dėl turtinės žalos atlyginimo teismas nurodo, kad nukentėjusiosios patirtos išlaidos už sugadintą paltą tenkintinos iš dalies, t. y. sumai, kurią sutinka draudimo bendrovė atlyginti 960 Lt. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas neturi duomenų už kokią kainą paltas buvo įsigytas ir koks jo nusidėvėjimo laipsnis. Teismo vertinimu, pagrįstos išlaidos pagalbai taisyklingos eisenos, pėdos gijimui įsigyti (ortopediniams priedams), kadangi nukentėjusiajai buvo sužalota pėda, todėl neabejotinai svarbi avalynė ir nukentėjusioji pagrindžia, jog įsigijo įdėklus (t. 1, b. l. 168), pridėdama sąskaitą – faktūrą 65 Lt sumai (šios išlaidos įskaičiuotos į draudimo bendrovės gydytojo – eksperto išvadą kaip kompensuotinos, t. 2, b. l. 60), bei 90 Lt sumokėjo ortopedei – technikei (t. 1, b. l. 158) įsigijo basutes Burma, kaina 149 Lt. bei šlepetes Energy, kaina 59 Lt. (t. 1, b. l. 156). Teismo vertinimu, taipogi pateisinamos išlaidos įsigyjant preparatą Calcium super, kaina 13,73 Lt. Magnetrans, kaina 17,17 Lt. Šie maisto papildai visgi vertintini kaip būtini atsižvelgiant į eismo įvykio metu patirtus kojos pirštų sužalojimus, tikslu greičiau gydant traumą. Kitų preparatų Lovosil, Radirex, vartojimo nukentėjusioji nepagrindžia (nėra pateikta gydytojo receptų, jog jie reikalingi gijimui). Teismo vertinimu, nėra pagrindo pripažinti prašomų atlyginti visų 3055, 65 Lt. išlaidų kurui bei taksi paslaugoms. Nors nukentėjusioji nurodo patikslintame civiliniame ieškinyje, kad ji faktiškai gyveno atstumu nuo gydymo įstaigos Santariškių 22 km atstumu, tačiau iš kelionės taksi kvitų matyti, jog nukentėjusioji važiavo atstumais nuo Gabijos g. iki Santariškių, apie 6 km (t. 1, b. l. 154, 156, 157), todėl prašoma suma neprotinga, nepagrįsta ir nesąžiningai didelė. Ši suma mažintina iki draudimo bendrovės pripažintos pagrįstos sumos 633 Lt, 81 Lt. (t.2, b. l. 60, pateikti išsamūs skaičiavimai), kurią draudimo bendrovė jau išmokėjo. Taip pat teismo vertinimu, papildomai turi būti kompensuojamos taksi išlaidos 2013-05-02, 40 Lt, 2013-05-06-, 40 Lt, 2013-05-07, 40 Lt., 2013-04-15, 23 Lt., 2013-04-18, 23 Lt., 2013-04-29, 70 Lt., 2013-04-30, 63Lt, iš viso 239 Lt. (t. 1, b. l. 154, 156-157), kadangi pateikti kvitai įrodo, kad nukentėjusioji važiavo atstumais nuo Gabijos g. į Santariškes. Nežiūrint į tai, kad nukentėjusioji šiuo laikotarpiu buvo laikoma darbinga, nepateikė gydytojų įrašų, jog tomis dienomis lankėsi pas gydytojus tačiau neabejotina, jog nukentėjusioji po traumos turėjo vykti konsultuotis pas gydytojus.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta prašoma atlyginti turtinė žala be jau draudimo bendrovės išmokėtos sumos (nukentėjusiosios tvirtinimu draudimo bendrovė išmokėjo nukentėjusiajai 515 Lt automobilio transportavimo išlaidų, 447, 51 Lt gydymo išlaidų, 633, 81 Lt kelionės išlaidų) priteistina 1527, 90 Lt.
Pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusio Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punktą, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant, kiek yra nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų yra 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1000 000 eurų dėl žalos turtui. Taigi, šioje byloje visą priteisiamą tiek turtinę tiek neturtinę žalą, privalo atlyginti draudimo bendrovė „Lietuvos draudimas“.
Pagal BPK 106 str. 2 d. pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Nukentėjusioji iš kaltinamojo taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teisminio bylos nagrinėjimo metu jokie dokumentai apie nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokatui nebuvo pateikti, todėl šis nukentėjusiosios prašymas paliekamas nenagrinėtu.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
A. Š. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalį ir nubausti 24 MGL (3120Lt) bauda.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinai jam skirti 16 MGL (2080) litų baudą.
Bauda turi būti sumokėta per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (sąskaitos Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6801).
Išaiškinti, jog baudos bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22-25 straipsniai. Baudos bausmė įvykdoma savanoriškai arba priverstinai.
Baudos bausmė savanoriškai įvykdoma per teismo nustatytą terminą sumokant baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“ arba sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, įmokos kodas 6801. Sumokėjęs baudą nuteistasis pateikia nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui tai patvirtinančius dokumentus.
Jeigu nuteistasis per teismo nustatytą terminą nesumokėjo jam paskirtos baudos, baudos bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
Teismas išaiškina nuteistajam, kad jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.
Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti areštu.
Priteisti iš draudimo bendrovės AB “Lietuvos draudimas”, įmonės kodas 110051834 nukentėjusiajai J. K. kaltinamojo A. Š. nusikalstamais veiksmais 2000 Lt. (du tūkstančius) litų padarytos neturtinės žalos atlyginimui bei 1527, 90 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus dvidešimt septynis litus, 90 centų) turtinės žalos atlyginimui.
Paskelbus nuosprendį grąžinti VŠĮ Respublikinei Vilniaus universiteto ligoninei Šiltnamių g. 29, Vilnius J. K. asmens ambulatorinio gydymo priėmimo skyriuje apskaitos kortelę Nr. 2013/4311, byloje paliekant kopiją.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti kaltinamajam paliktina galioti iki įsiteisės nuosprendis.
Nukentėjusiosios prašymą atlyginti bylinėjimosi (proceso) išlaidas palikti nenagrinėtą.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.