- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-01-12
- Bylos Nr.
- 1S-72-594/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-71-1-00012-2011-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Albinas Antanaitis
- Nuteistasis
- V. L.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Albinas Antanaitis, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjęs nuteistojo V. L. skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nutarties, kuria atmestas V. L. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Marijampolės pataisos namuose 2014-11-18 nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. L., gim. (duomenys neskelbtini), nuteistas Kupiškio rajono apylinkės teismo 2011-07-07 nuosprendžiu pagal BK 180 str. 2 d. - 3 metams 3 mėnesiams laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 64 str. 1, 3 d., pridėta dalis bausmės paskirtos ir neatliktos pagal 2011-04-07 ir 2008-11-18 nuosprendžius ir paskirta galutinė bausmė – 4 metai 4 mėnesiai laisvės atėmimo. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2011-02-02, bausmės pabaiga – 2015-06-02.
Žemesnės instancijos teismas
Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Marijampolės pataisos namuose 2014-11-18 nutarimu nuspręsta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, kadangi iš surinktų duomenų nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Nuteistajam apskundus šį nutarimą, Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014-12-12 nutartimi jo skundas atmestas, kadangi padaryta išvada, jog netikslinga nuteistąjį paleisti iš laisvės atėmimo vietos lygtinai, nes nėra pagrindo manyti, kad jis būdamas laisvėje nedarys naujų nusikaltimų bei laikysis įstatymų.
Nuteistasis V. L. prašo paleisti jį lygtinai iš pataisos namų, kadangi paskirtos nuobaudos negalioja, už ankstesnius nusikaltimus jam jau yra paskirtos bausmės, jo sesuo sunkiai serga, atlikdamas bausmę įgijo dvi specialybes, lanko socialinės reabilitacijos programas, skatintas.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo skundas atmetamas.
Lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos galima taikyti asmenims, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals (LR BVK 157 str. 1 d., straipsnio redakcija galiojanti nuo 2012-07-01). Ar tokią išvadą galima daryti, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos.
Bylos duomenimis nustatyta, kad nuteistasis V. L. anksčiau teistas 5 kartus, šis teistumas 6-tas. Iš ankstesnių nuteistojo teistumų matyti, kad jam anksčiau jau buvo taikytas lygtinis paleidimas, taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau tai nuteistojo teigiamai nekoregavo, nes jis ir vėl nusikalto. Tai rodo nuteistojo polinkį nusikalsti, jo pavojingumą visuomenei, visuomenės normų bei įstatymų ignoravimą. Atlikdamas bausmę nuteistasis vidaus tvarkos taisyklių reikalavimus pažeidė penkis kartus. Nors nuobaudos negaliojančios, tačiau tai rodo, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu negali būti vertinamas kaip nepriekaištingas. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė - 87 balai pagal „OASys“ pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimo metodiką, t.y. artimesnė aukštai. Iš pataisos namų psichologinės tarnybos išvados matyti, kad nusikaltimai įvykdyti spontaniškai, neplanuojant, nuteistasis linkęs rizikuoti, negalvoja apie pasekmes, lengvai pasiduoda neigiamai draugų įtakai. Rizika pakartotinai nusikalsti labiausiai sietina su alkoholio vartojimo problemomis, darbinės patirties bei motyvacijos stoka, silpnoka savireguliacija, neigiama pasirenkamų draugų įtaka bei netinkamai pasirenkamo elgesio modeliais. Kaip nuteistasis integruosis į visuomenę priklausys nuo jo vidinės motyvacijos nenusikalsti, aplinkos sąlygų bei nuteistojo asmenybių faktorių (reiklumo sau, pareigos bei atsakomybės jausmo).
Pažymėtina ir tai, kad bausmę nuteistasis atlieka pagal kelis subendrintus nuosprendžius, nusikalstamos veikos, už kurių padarymą V. L. buvo teisiamas yra tyčinės, o tai reiškia, kad nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos nėra atsitiktinės. Toks nuteistojo nusikalstamas elgesys tik įrodo jo nenorą paklusti visuotinai privalomoms elgesio taisyklėms, pavojingumą visuomenei ir būtinumą jį izoliuoti nuo visuomenės. Be to, kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, nors nuteistajam buvo pasiūlytas darbas, jis jo atsisakė, o tai leidžia teigti, kad jis nėra linkęs keisti savo neigiamo požiūrio į galimybę pragyvenimui užsidirbti sąžiningu darbu. Aplinkybės, kad nuteistojo socialiniai ryšiai su artimaisiais nenutrūkę, pataisos namuose įgijo profesiją, buvo skatintas, vertintinos teigiamai, tačiau negali būti laikomos besąlygišku pagrindu nuteistąjį paleisti lygtinai.
Aukštesnės instancijos teismas atmeta skundo argumentus, kad lygtinio paleidimo netaikymas reiškia baudimą antrą kartą už atliekant bausmę padarytus drausmės pažeidimus, kadangi lygtinio paleidimo netaikymas negali būti prilyginamas baudžiamumui už tą pačią veiką (tame tarpe ir drausmės pažeidimą) antrą kartą, kadangi sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, bausmės (nuobaudos) skyrimo klausimas nesprendžiamas. Svarstymas dėl lygtinio paleidimo taikymo galimybės ir atitinkamo procesinio sprendimo priėmimas nėra asmens baudimas, nes teismas sunkinti nuteistojo teisinės padėties neturi galimybės - priešingai, galima tik švelninti nuteistojo teisinę padėtį arba nieko nekeisti, tačiau net ir netaikius lygtinio paleidimo nuostatų, nuteistajam neužkertamas kelias, nustatyta tvarka vėl kreiptis su prašymu dėl jo pataisos proceso svarstymo. Nors nuteistasis yra atlikęs privalomą bausmės dalį, tačiau atlikta įstatyme numatyta bausmės dalis ir kitos nuteistojo skunde nurodytos jį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės nėra besąlyginis pagrindas taikyti lygtinį paleidimą, nes lygtinis paleidimas taikomas tik padarius išvadą, jog galima tikėtis įstatymus atitinkančio elgesio laisvėje. Atsižvelgtina ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamas veikas padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmės dalį, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, kadangi formalus lygtinio paleidimo taikymas, gali suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų.
Vertindamas skundo argumentus ir analizuodamas pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus, aukštesnysis teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju apylinkės teismas pagrįstai atmetė nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo, kuriuo atsisakyta nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos - tinkamai įvertino nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jo asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, neatliktos bausmės dalį bei visas kitas pataisos procesui reikšmingas aplinkybes ir pagrįstai nepadarė įstatymo reikalaujamos išvados, kuriai esant, nuteistąjį būtų galima lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas
nutaria:
nuteistojo V. L. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nutartį.
Ši nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.