- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-08-09
- Bylos Nr.
- ATP-868-195/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-02848-2013-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Artūras Šumskas
- Pažeidėjas
- R. B.
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Artūras Šumskas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos R. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 7 d. nutarimo, kuriuo ji nubausta pagal LR ATPK 173¹³ str. 1 d. 1000 Lt bauda,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. B. pagal LR ATPK 173¹³ str. 1 d. nubausta už tai, kad 2012-11-14 apie 12.00 val., laikinai einanti UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas, organizavo įmonės darbo veiklą, kurios metu iš asmenų už įdarbinimo paslaugą užsienio valstybėse rinko pinigus. Tokiais veiksmais pažeidė Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos Nr. 181 „Dėl privačių įdarbinimo agentūrų“ 7 straipsnį, ratifikuotą Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl konvencijos dėl privačių įdarbinimo agentūrų ratifikavimo“ bei Lietuvos Respublikos darbo kodekso 88 straipsnį.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patraukta R. B. (toliau – apeliantė) skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 7 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą R. B. atžvilgiu nutraukti, kadangi neįrodyta jos kaltė dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 173¹³ str. 1 d. padarymo, arba administracinio teisės pažeidimo bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Nurodo, kad su pirmosios instancijos teismo nutarimu nesutinka, kadangi jis yra neteisėtas ir nepagrįstas.
Apeliantė pažymi, kad šioje byloje surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas prieštarauja LR ATPK 260 str. 1 d. nustatytiems reikalavimams, keliamiems administracinio teisės pažeidimo protokolo formai ir turiniui. Protokole nurodyta, kad iš asmenų už įdarbinimo paslaugą užsienio valstybėse buvo renkami pinigai. Kada ir iš ko buvo renkami pinigai protokole nenurodyta. Pasak apeliantės, tokia nekonkreti kaltinimo formuluotė ne tik suvaržė galimybes gintis, bet ir aiškiai apsunkino bylos nagrinėjimą teisme, todėl pirmosios instancijos teismo nutarimas administracinėje byloje, apeliantės nuomone, pripažintinas nepagrįstu ir neteisėtu.
Žemesnės instancijos teismas
Skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog Vilniaus apskr. VPK Vilniaus miesto 2 PK iš Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (toliau – VVTAT) gautas I. G. prašymas išnagrinėti atvejį dėl galimai netiesiogiai imamų mokesčių už tarpininkavimą įdarbinant užsienyje, tačiau čia pat teismas ignoravo VVTAT komisijos 2013-02-13 nutarimą Nr. 10-143 dėl I. G. prašymo grąžinti jai 750 Lt už nesuteiktas paslaugas, kuriuo buvo atmestas pastarosios prašymas kaip nepagrįstas. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu teisėja netgi darė spaudimą liudytojoms – VVTAT darbuotojoms R. G. ir Ž. P., po kurio pastarosios pakeitė savo nuomonę, kad VVTAT komisijos sprendimas dėl I. G. prašymo gali būti neteisingas.
Šalies argumentai
Apeliantė nurodo ir tai, kad teismas nustatydamas, jog įrodyta, kad Ž. G. liko be darbo pasiūlymų ir į užsienį neišvyko, tuo pačiu ignoravo faktą, kad 2012-12-06 UAB (duomenys neskelbtini) Ž. G. pateikė darbo pasiūlymus, kuriuos ji priėmė. Pasak apeliantės, tą patvirtina tą pačią dieną jos pasirašyta sutartis dėl išvykimo į Jungtinę Karalystę.
Apeliantė skunde pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepateikė išaiškinimo, kodėl legaliai veikianti įmonė negali teikti klientams mokamų paslaugų, kurios yra nelicencijuojamos, nepriklauso reguliuojamų kainų sektoriui, nedraudžiamos teikti pagal Įmonės įstatus. Taip pat teismas nepateikė išaiškinimo, kokia institucija įdarbinimo tarpininkavimo paslaugas teikiančiai įmonei turi apmokėti tiesiogines išlaidas, kurioms priskiriama: darbo užmokestis darbuotojams, mokesčiai valstybei, biurų įrengimas ir nuoma, reklamos išlaidos. Be to teismas nepateikė išaiškinimo dėl ATPK 91(5) straipsnio dėl dokumentų pateikimo nevalstybine kalba, todėl apeliantės teigimu, neaišku, kas ir už kieno lėšas turi atlikti būtinų dokumentų vertimus į valstybinę kalbą.
Skunde nurodoma ir tai, kad klientas gali rinktis sudaryti tik nemokamų paslaugų sutartį, kuri patenka į LR DK reguliuojamą darbo santykių sritį. Priešingai, mokamų paslaugų sutartys negali būti vertinamos LR DK normų prasme, kadangi šios su darbiniais santykiais nėra susijusios. Pasak apeliantės, konsultacija dėl išvykimo ir buvimo konkrečioje šalyje nėra konsultavimas įdarbinimo klausimais. Taip pat asmuo turi teisę pasirinkti, kas atliks vertimus ir už kokią kainą. Tokiu atveju asmuo yra laisvas nuspręsti rinktis įmonės teikiamas mokamas paslaugas ar ne.
Šalies argumentai
Apeliantės teigimu, Lietuvos Respublikos įstatymuose nėra nustatyto draudimo teikti mokamas paslaugas už dokumentų tvarkymą. Būtent tokias paslaugas, nesusijusias su darbo teisiniais santykiais, nurodo ir teikusi bendrovė šalia tarpininkavimo įdarbinant teikiamų paslaugų.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2 policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus prevencijos poskyris prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 7 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Įvertinus byloje esančią medžiagą ir pirmosios instancijos teismo nutarimą, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, teismo išvados padarytos pakankamai argumentuotai, teismas išnagrinėjo visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei juos tinkamai įvertino.
Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma akivaizdžiai patvirtina faktą, jog UAB (duomenys neskelbtini), kurios direktorės pareigas laikinai ėjo R. B., tarpininkavo asmenims, norintiems įsidarbinti užsienyje ir už tam reikalingų dokumentų paruošimą reikalavo apmokėjimo, t. y. ėmė mokestį.
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Seimo 2004-02-12 įstatymu ,,Dėl konvencijos dėl privačių įdarbinimo agentūrų ratifikavimo“ (Žin., 2004-03-16, Nr. 40-1291) ratifikuotos Tarptautinės darbo organizacijos 1997-06-19 priimtos Konvencijos dėl privačių įdarbinimo agentūrų 7 str. 1 d. numatyta, kad privačios įdarbinimo agentūros nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nereikalauja, kad darbuotojai visiškai arba iš dalies sumokėtų bet kokius mokesčius ar padengtų bet kokias išlaidas. LR DK 88 str. 1 d. 2 p. numatyta, kad tarpininkavimo įdarbinant paslaugas ieškantiems darbo asmenims nemokamai teikia Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo ar jo filialai, kurių steigimo dokumentuose nurodytas veiklos tikslas – tarpininkavimo įdarbinant paslaugų teikimas.
Kaip matyti iš byloje surinktų įrodymų, administracinėn atsakomybėn patrauktos R. B. kaltė padarius LR ATPK 173¹³ str. 1 d. numatytą administracinės teisės pažeidimą, buvo grindžiama 2013-01-21 VTAT raštu dėl I. G. prašymo Nr. 4-627 (b.l. 45), 2013-01-16 vartotojo prašymu (b.l. 6-7), 2012-11-14 sutartimi dėl UAB (duomenys neskelbtini) teikiamų nemokamų paslaugų Nr. 121114-01 DVV (b.l. 8-9, 30, 102), 2012-11-14 sutartimi dėl UAB (duomenys neskelbtini) teikiamų mokamų paslaugų Nr. 121114-01 DVV (b.l. 10-11, 31, 103), 2012-11-14 mokėjimo nurodymu Nr. 92 (b.l. 14), 2012-12-10 Ž. G. prašymu, skirtu UAB (duomenys neskelbtini) grąžinti 750 litų (b.l. 15), 2012-12-15 (duomenys neskelbtini) elektroniniu laišku (duomenys neskelbtini) (b.l. 16-17), 2013-02-27 R. B. paaiškinimu (b.l. 25), UAB (duomenys neskelbtini) veiklos aprašymu (b.l. 27), 2013-03-01 administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.l. 43-44), 2013-03-04 Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2 policijos komisariato raštu dėl I. G. prašymo Nr. 10-13-S-6979 (b.l. 45), 2011-12-19 UAB (duomenys neskelbtini) įstatais (b.l. 57-66), 2013-02-13 VTAT komisijos nutarimu dėl I. G. prašymo Nr. 10-143 (b.l. 86-89).
ATPK 173¹³ str. l d. nustatyta, kad tarpininkavimo įdarbinant paslaugų teikimo reikalavimų, nustatytų Lietuvos Respublikos darbo kodekse, pažeidimas užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki trijų tūkstančių litų. LR DK 87 str. numatyta, kad įdarbinimas yra sistema teisinių, ekonominių, socialinių ir organizacinių priemonių, kurias teikia valstybė, savivaldybė arba Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo, valstybėje narėje įsteigtas juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų filialai, įsteigti Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje, arba Lietuvos Respublikos ar kitos valstybės narės pilietis, kitas fizinis asmuo, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, padedantys ieškančiam darbo asmeniui įsidarbinti. Valstybė narė – bet kuri Europos Sąjungos valstybė narė ar Europos ekonominės erdvės valstybė.
Iš bylos medžiagos matyti, kad viena iš UAB (duomenys neskelbtini) veiklos sričių ir yra tarpininkavimas įdarbinant. R. B. nepripažįsta, kad padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 173¹³ str. l d., apeliaciniame skunde nurodo, kad įmonės klientai gali naudotis teikiamomis paslaugomis nemokamai ir pasirašyti sutartį dėl UAB (duomenys neskelbtini) teikiamų nemokamų paslaugų, įmonėje teikiamos nemokamos paslaugos, susijusios su tarpininkavimu įdarbinant ir, kliento pageidavimu kitos paslaugos, priskirtinos vartojimo sutarčiai. Nors apeliantė ginčija pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą ir jo pagrindu nustatytas faktines aplinkybes, taip bandydama pagrįsti savo versiją, kad jokio pažeidimo nepadarė, kad įmonėje tarpininkavimo įdarbinant paslaugos yra suteikiamos nemokamai, o mokestis tik mokamas už kitas paslaugas, apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs apeliacinio skundo argumentus, byloje surinktus įrodymus, nenustatė pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nustatytomis įvykio aplinkybėmis ir išvada, kad UAB (duomenys neskelbtini) l.e. direktoriaus pareigas R. B. organizavo įmonės veiklą, kurios metu iš asmenų už tarpininkavimo įdarbinant užsienio valstybėse paslaugas buvo renkami pinigai, pridengiant tai mokamų paslaugų suteikimu.
Nors apeliantė skunde teigia, kad UAB (duomenys neskelbtini) iš klientų ėmė mokestį už vadinamąsias mokamas paslaugas, tačiau skundą nagrinėjančio teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad šie UAB (duomenys neskelbtini) imami mokesčiai už teikiamas paslaugas – konsultavimą žodžiu paslaugos gavėjo dėl išvykimo ir buvimo Norvegijos Karalystėje klausimais, paruošimas ir išvertimas į užsienio kalbą ir išsiuntimas į Norvegiją paslaugos gavėjo pateiktų reikiamų asmeninių dokumentų (gyvenimo aprašymo, rekomendacijų, kvalifikacijos pažymėjimų, pažymų apie pradėtą ikiteisminį tyrimą ir teistumą, vykstančiojo į užsienį medicininės pažymos), paruošimas, išvertimas į lietuvių kalbą ir pateikimas paslaugos gavėjui dokumentų, gautų iš Norvegijos, pateikimas informacijos apie dokumentų paketą, reikalingą mokesčių iš Norvegijos grąžinimui, administravimo išlaidos, kaip tik ir yra betarpiškai susiję su asmenų įdarbinimu. Tokiu būdu konstatuotina, kad jų ėmimas akivaizdžiai prieštarauja LR DK ir Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos „Dėl privačių įdarbinimo agentūrų“ nuostatoms tarpininkavimo įdarbinant paslaugas teikti nemokamai.
Tai, kad apeliantė nesutinka su teismo priimtu nutarimu bei su tuo, kad jos kaltė pilnai įrodyta byloje surinktais ir ištirtais įrodymais, dar nereiškia kad minėtas nutarimas nėra teisėtas ir pagrįstas. Apeliantės aiškinimą, jog mokestis negali būti siejamas su pačiu tarpininkavimu įdarbinant, o šie mokesčiai esą už suteiktas kitas paslaugas, teismas vertina kaip pasirinktą gynybinę poziciją, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Be to argumentas, kad Ž. G. paslaugos buvo suteiktos, o ji nepasinaudojo jomis dėl asmeninių priežasčių, šiuo nagrinėjamu atveju neturi reikšmės, nes šiuo atveju yra svarbi pažeidimo sudėtis, o ne nukentėjusiosios pusės prašymo grąžinti sumokėtus pinigus pagrįstumas. Apeliantė teigė ir tai, kad jos bendrovėje pirmiausiai yra suteikiamos mokamos paslaugos, o paskui sumokami už tai pinigai. Tačiau, kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, informacija I. G. bei jos dukrai Ž. G. nebuvo teikiama tol, kol I. G. nesumokėjo mokesčio pagal sutartį Nr. 121114-01 DW. Esant tokioms aplinkybėms, skundą nagrinėjantis teismas daro išvadą, kad R. B. padarytas administracinis teisės pažeidimas, numatytas LR ATPK 173¹³ str. l d., yra visiškai įrodytas.
Apeliantė skunde nurodo, kad šioje byloje surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas prieštarauja LR ATPK 260 str. 1 d. nustatytiems reikalavimams, keliamiems administracinio teisės pažeidimo protokolo formai ir turiniui, pažymi, kad protokole nenurodyta, kada ir iš ko buvo renkami pinigai. Pasak apelianto, tokia nekonkreti kaltinimo formuluotė ne tik suvaržė galimybes gintis, bet ir aiškiai apsunkino bylos nagrinėjimą teisme. Šie apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Priešingai nei nurodo apeliantė, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ji suprato, kuo yra kaltinama, bylos nagrinėjimas teisme nebuvo apsunkintas, teisminio bylos nagrinėjimo metu administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumai buvo ištaisyti. Patikrinęs pateiktas UAB (duomenys neskelbtini) sutartis dėl teikiamų mokamų paslaugų, kitą rašytinę bylos medžiagą, apklausęs liudytojus ir atlikęs kitus veiksmus teismas nustatė, kaip UAB (duomenys neskelbtini) buvo teikiamos mokamos paslaugos.
Skundą nagrinėjantis teismas atkreipia dėmesį, kad apeliantės skunde išdėstyti argumentai dėl to, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą turėjo išaiškinti, kas turi apmokėti klientui už dokumentų vertimus ir kitas būtinas mokamas paslaugas bei kas turi apmokėti įmonei būtinąsias išlaidas nebus nagrinėjami, nes tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
Atsižvelgus į minėtas aplinkybes, daroma išvada, kad R. B. pažeidimas, numatytas LR ATPK 173¹³ str. l d., yra visiškai įrodytas, o pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (LR ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (LR ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. bbirželio 7 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistu.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. Birželio 7 d. nutarimą palikti nepakeistą ir R. B. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.