Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant prokurorui Dariui Burbuliui, Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus (toliau ir – probacijos tarnyba) atstovui Egidijui Petkevičiui, nuteistajam V. S., jo atstovei advokatei Kristinai Sandaraitei-Butvilienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo probacijos tarnybos teikimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo nuteistajam V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. S. nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-02-11 nuosprendžiu už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 245 straipsnyje, 45 parų arešto bausme; taikytos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir paskirtoji bausmė sumažinta iki 30 parų arešto; šiuo nuosprendžiu skiriama sumažinta bausmė visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-02-07 nutartimi paskirta subendrinta bausme, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „a“ papunktyje numatytu santykiu pakeičiant šiuo nuosprendžiu skiriamą arešto bausmę į laisvės atėmimo bausmę, ir nustatyta galutinė subendrinta 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė (BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalys); vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant V. S.: 1) dirbti visą šio nuosprendžio vykdymo laiką, darbo praradimo atveju nedelsiant registruotis užimtumo tarnyboje, 2) neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, 3) per pirmus tris šio nuosprendžio vykdymo mėnesius atlyginti 2017-07-21 nuosprendžiu priteistą turtinę žalą D. D., jei žala iki šiol neatlyginta (BK 75 straipsnio 3 dalis), 4) per vienerius metus nuo šio nuosprendžio vykdymo pradžios pilnai sumokėti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-07-02 sprendimu Nr. e2-13172-432/2018 V. S. priteistą užmokestį už paslaugas, mokant kas mėnesį ne mažiau kaip po 250 eurų iki visiško šios prievolės įvykdymo, išaiškinant V. S., kad šią sumą jis gali sumokėti ir anksčiau (BK 75 straipsnio 3 dalis).

Probacijos pradžia 2020-03-10, bausmės vykdymo atidėjimo pabaiga 2021-09-09.

Probacijos tarnyba pateikė teismui teikimą, kuriuo siūlo nuteistajam V. S., vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo (toliau ir – probacijos įstatymas) 30 straipsnio 2 dalies 3 punktu, panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą. Teikime nurodė, kad V. S. registravosi užimtumo tarnyboje, vykdo individualią veiklą ir dirba VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, naujų duomenų apie V. S. patraukimą baudžiamojon atsakomybėn nėra, probuojamasis administracine tvarka nebaustas, įpareigojimo neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo pažeidimų neužfiksuota. Tačiau asmuo iki 2020-06-10 neatlygino priteistos turtinės žalos D. D. ir nepradėjo mokėti priteisto užmokesčio už paslaugas V. S.. Dėl šių įpareigojimų nevykdymo V. S. 2020-06-22 buvo skirtas įspėjimas. Po įspėjimo probuojamasis atsiuntė atliktų mokėjimų D. D. kvitų kopijas ir sąskaitos išrašus, bendra mokėjimų suma – 1581 euras. Tačiau 2021-01-13 gautas antstolės Brigitos Palavinskienės patvarkymas dėl informacijos pateikimo, iš kurio paaiškėjo, kad V. S. D. D. priteistos žalos nėra atlyginęs, pastarajam tėra sumokėjęs tik 243,15 euro. Susisiekus telefonu su V. S. paaiškėjo, kad nuteistasis jai nėra pervedęs nė vienos įmokos. Be to, teikime nurodyta, kad įvertinus pakartotinio teistumo riziką pagal teisės pažeidėjo įvertinimo metodiką OASys, V. S. priskiriamas vidutinei rizikos grupei, rizika yra didėjanti – 43 balai iš 168 galimų.

Teismo posėdžio metu nuteistasis V. S. paaiškino, kad D. D. atlygino neturtinę žalą, yra atlyginęs dalį turtinės žalos per antstolį ir siųsdamas paštu, be to, jam negrąžinta į teismo depozitinę sąskaitą įmokėta suma. Su V. S. susitarė, kad pasirašys susitarimą dėl atsiskaitymo, bet dėl karantino buvo sunku patekti pas notarą. Taip pat yra atlikęs dalį darbų V. S., tad tarėsi, kad ji atsisakys dalies mokėtinos sumos arba iš viso anuliuos skolą. Karantino metu gyveno iš 260 eurų pašalpos, nes dirbti pavežėju nebegalėjo, todėl jokių įmokų V. S. nepervedė. Prašė teikimo netenkinti.

Probacijos tarnybos atstovas Egidijus Petkevičius prašė teikimą tenkinti, nurodė, kad nuteistasis nevykdo ir neįvykdė įpareigojimų atlyginti žalą.

Prokuroras Darius Burbulys pateikė išvadą, jog teikimas yra pagrįstas, prašė jį tenkinti, nes nuteistasis V. S. pusantrų metų nevykdo įpareigojimų atlyginti žalą, nors aiškiai žinojo savo pareigas, laiko turėjo pakankamai.

Nuteistojo atstovė advokatė Kristina Sandaraitė-Butvilienė prašė teikimo netenkinti, teigė, kad ginamojo veiksmai nėra piktybiški, yra noras įvykdyti teismo sprendimą. Atlyginti žalą buvo sunku, nes nepavyko susisiekti su nukentėjusiaisiais. Prašė suteikti galimybę ginamajam savo noru atlyginti žalą.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkinamas.

Probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, jog jeigu probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu be pateisinamų priežasčių nevykdo probacijos sąlygų arba ir po papildomų probacijos sąlygų paskyrimo jų nevykdo ar padaro administracinį nusižengimą, už kurį jam taikyta administracinė nuobauda ir (ar) administracinio poveikio priemonė, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybos teikimu priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę arba panaikinti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir vykdyti likusią bausmės dalį.

Teikime ir nuteistojo asmens byloje pateiktais duomenimis nustatyta, kad pagal pakartotinio nusikalstamumo vertinimo metodiką OASys nuteistojo V. S. rizika vidutinė (43 taškai iš 168), rizika yra didėjanti. Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nuteistajam naujų ikiteisminių tyrimų nėra pradėta, administracinėmis nuobaudomis jis nėra baustas, vykdo individualią veiklą ir dirba VšĮ „(duomenys neskelbtini)“.

Tačiau teismas atkreipia dėmesį, jog BK 75 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas nustato probacijos įstatymas. Probacijos pagrindas – įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis, kuriuo nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausmė ir jos vykdymas atidėtas, ir teisėjo patvarkymas vykdyti teismo nuosprendį (probacijos įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Probacijos tikslas – užtikrinti veiksmingą probuojamųjų resocializaciją ir mažinti jų nusikalstamų veikų recidyvą (probacijos įstatymo 4 straipsnio 1 dalis). Probacija pradedama vykdyti įsiteisėjusio teismo nuosprendžio (nutarties) ir patvarkymo (potvarkio) vykdyti nuosprendį ar nutartį gavimo probacijos tarnyboje dieną. Probacijos tarnybos, gavusios šiuos dokumentus, pradeda priežiūros vykdymo bylą ir vykdo priežiūrą (probacijos įstatymo 11 straipsnio 2 dalis). Probacijos įstatyme yra nustatytos probuojamųjų teisės ir pareigos. Pagal probacijos įstatymo nuostatas probuojamieji, be kita ko, privalo vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas probuojamojo priežiūros priemones, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus (probacijos įstatymo 14 straipsnio 2 punktas).

Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-02-11 nuosprendžio matyti, kad, atidėjus bausmės vykdymą, V. S. buvo paskirti įpareigojimai, be kita ko, ir tokie: per pirmus tris šio nuosprendžio vykdymo mėnesius atlyginti 2017-07-21 nuosprendžiu priteistą turtinę žalą D. D., jei žala iki šiol neatlyginta, ir per vienerius metus nuo šio nuosprendžio vykdymo pradžios pilnai sumokėti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-07-02 sprendimu Nr. e2-13172-432/2018 V. S. priteistą užmokestį už paslaugas, mokant kas mėnesį ne mažiau kaip po 250 eurų iki visiško šios prievolės įvykdymo, išaiškinant V. S., kad šią sumą jis gali sumokėti ir anksčiau. Nuosprendis įsiteisėjo 2020-03-03, su bausmės atlikimo tvarka ir sąlygomis nuteistasis supažindintas 2020-03-16 (asmens bylos 9-22 lapas), tačiau iki šio laiko jis teismo paskirtų įpareigojimų neįvykdė: D. D., kaip matyti iš antstolės Brigitos Palavinskienės informacijos, jis tėra atlyginęs 243,15 euro (asmens bylos 41-42 lapas), o V. S. nė nepradėjo atlyginti žalos. Iš nuteistojo paaiškinimų matyti, kad jis tik teisinasi, jog atlyginti žalą jam trukdė karantinas, lėšų neturėjimas, aplinkybės, jog nepavyko susitarti su V. S.. Tokie paaiškinimai negali būti vertinami kaip pateisinantys nuteistojo elgesį. Iš asmens bylos duomenų ir iš tokių nuteistojo paaiškinimų teismas daro išvadą, jog V. S. aplaidžiai ir abejingai žiūri tiek į teismo nuosprendžiu jam paskirtus įpareigojimus, tiek į savo neabejotiną pareigą vykdyti paskirtus įpareigojimus. Pabrėžtina, kad apkaltinamajam nuosprendžiui įsiteisėjus V. S. jau žinojo apie jam skirtus įpareigojimus atlyginti žalą D. D. ir V. S., apie nustatytus terminus, kai ši žala turi būti atlyginta, tačiau šių įpareigojimų nesiėmė vykdyti, tęsė laiką, o po to pasiteisino tiek karantino įvedimu šalyje, tiek pragyvenimu iš pašalpos ir nepasiektu susitarimu su nukentėjusiąja. Šios jo nurodytos priežastys charakterizuoja nuteistąjį kaip asmenį, kuris nelinkęs vykdyti teismo nuosprendžio, o linkęs ieškoti jo netinkamą, aplaidų elgesį pateisinančių priežasčių.

Iš probacijos įstatymo nuostatų, nurodytų aukščiau, akivaizdu, jog turi būti vertinama visa probacijos vykdymo sąlygų visuma (jų pažeidimai ir pan.), taip pat turi būti atsižvelgiama į konkretaus nuteistojo resocializacijos – gebėjimo gyventi nenusikalstant bei integruojantis į visuomenę, – pažanga (probacijos įstatymo 2 straipsnio 10 punktas).

Vienas iš bausmės tikslų – paveikti asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų (BK 41 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Būtent laikydamasis probacijos sąlygų, jų nepažeisdamas asmuo gali parodyti, kad bausmės specialiosios prevencijos tikslas yra pasiektas. Nagrinėjamu atveju V. S. pažeidė probacijos sąlygas ir vietoj to, kad pastangas nukreiptų nuosprendžiu paskirtų įpareigojimų vykdymui, padaręs dėl probacijos tarnybos paskirto įspėjimo atitinkamas išvadas, jis ir toliau vengė savo pareigas atlyginti žalą tinkamai vykdyti. Jis net nepradėjo vykdyti teismo įpareigojimo atlyginti žalą V. S., nors tam buvo skirta net vieneri metai (atkreiptinas dėmesys ir į aplinkybę, jog ši žalos atlyginimo pareiga jam buvo paskirta dar 2018-07-02 teismo sprendimu), o nukentėjusiajam D. D. tesugebėjo įmokėti vos 243,15 euro, kai tuo tarpu per pirmus tris nuosprendžio vykdymo mėnesius privalėjo visiškai atlyginti žalą, priteistą dar 2017-07-21 nuosprendžiu. Nevykdydamas paskirtų įpareigojimų, tai yra, nesilaikydamas nuosprendžiu nustatytų bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų, nuteistasis demonstruoja, kad jam visiškai nėra svarbu pateisinti teismo parodyto pasitikėjimo atidedant bausmės vykdymą, todėl darytina išvada, jog bausmės specialiosios prevencijos tikslas nebus pasiektas. Iš asmens byloje esančių duomenų matyti, kad jis priklauso vidutinės pakartotinio teistumo rizikos grupei, kuri siekia 43 taškus pagal OASYS metodiką ir, be to, yra didėjanti.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, jog V. S. elgesys probacijos metu rodo, kad probacijos ir bausmės tikslai negali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl nuteistasis siųstinas atlikti jam paskirtos bausmės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 358, 364 straipsniais, probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

tenkinti Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus teikimą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-02-11 nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo nuteistajam V. S..

Pasiųsti V. S. atlikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-02-11 nuosprendžiu paskirtą 1 (vienerių) metų 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.