Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

2007-12-10 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-2869-171/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-12-10
Bylos Nr.
II-2869-171/2007
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Irena Paulauskienė
Nukentėjusysis
Z. G.
Advokatai
Ugnis Pėdnyčia

ATP byla Nr. II-2869-23/2007 Procesinio sprendimo kategorija 32

(S)NUTARTIS

2007 m. gruodžio 10 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Irena Paulauskienė, sekretoriaujant Jūratei Domarkaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovams advokatui Ugniui Pėdnyčiai ir Eglei Juškevičiūtei, nukentėjusiajai Z. G.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. R. skundą dėl Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos pareigūno A. N. 2007-08-24 nutarimo Nr. E 812543 panaikinimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2007-06-26 Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 10-1-80195-07, kadangi nėra veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Atliekant ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad 2007-02-11, apie 16 val. 26 min., Laisvės pr. - Architektų g. sankryžoje, Vilniuje, susidūrė A. R. vairuojamas automobilis ,,NISSAN Sunny”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Z. G. vairuojamas automobilis ,,(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir V. K. vairuojamas automobilis ,,HONDA Prelude”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).

Nutraukus ikiteisminį tyrimą ir išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą, Vilniaus miesto VPK VP EPT pareigūnas A. N. 2007-08-22 nutarimu Nr. E 812543 A. R. už pažeidimų, numatytų ATPK 127 str. 1 d. ir 2 d., padarymą skyrė administracinę nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 18 mėnesių (b. l. 6).

Asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn, nurodė, kad nuobauda paskirta nepagrįstai, neatsižvelgus į nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes.

ATPK 35 str. numato, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos. Šiame straipsnyje nustatytų terminų pasibaigimas iki administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo yra viena iš aplinkybių, darančių administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną negalimą. ATPK 250 str. 1 d. 7 p. nustatyta, kad tokiu atveju administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta. Skundžiamas nutarimas yra neteisėtas, nes priimtas pažeidžiant įstatymo nustatytus terminus, kadangi autoįvykis įvyko 2007-02-11, o nutarimas dėl administracinio teisės pažeidimo priimtas 2007-08-24, todėl administracinio teisės pažeidimo teisena (dėl administracinės nuobaudos skyrimo termino suėjimo) turi būti nutraukta.

Nurodė, kad vairuodamas automobilį administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo buvo atsargus, važiavo antrąja eismo juosta apie 55 km/h greičiu. Iki viaduko likus 3 metrams, greta trečiąja eismo juosta važiavęs Z. G. vairuojamas automobilis (duomenys neskelbtini), rikiuodamasis į antrąją eismo juostą, galine automobilio dalimi A. R. pareiškėjo vairuojamo automobilio priekinę dalį. Dėl to A. R. automobilis pradėjo slysti ir susidūrė su iš paskos važiavusiu V. K. vairuojamu automobiliu ,,HONDA Prelude“. Z. G., vairavusi ,,(duomenys neskelbtini)“, ketino sukti ant viaduko, esančio Architektų g. Šalikelės buvo apledėjusios. Automobiliai vienas nuo kito važiavo 10 m atstumu, todėl argumentas, kad buvo nesilaikyta atstumo, yra nepagrįstas. Matomumas buvo geras, nes autoįvykis įvyko šviesiu paros metu. A. R. išdėstytas faktines aplinkybes patvirtina liudytojai S. C., G. A. ir G. A..

Šalies argumentai

A. R. taip pat nurodė, kad jo veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo požymių. Jis nenumatė, kad į antrąją eismo juostą rikiuodamasis Z. G. vairuojamas automobilis (duomenys neskelbtini) galine automobilio dalimi kliudys pareiškėjo vairuojamo automobilio priekinę dalį. Dėl to pareiškėjo vairuojamas automobilis ,,NISSAN Sunny” pasisuks ir susidurs su iš paskos važiuojančiu automobiliu ,,HONDA Prelude”. A. R. veikoje nėra kaltės, nes eismo įvykį sukėlė neatsargūs Z. G. veiksmai, todėl jis negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas nuobaudą už administracinio teisės pažeidimo padarymą, pareigūnas A. N. vadovavosi ATPK 32 str. 1 d. 5 p., numatančiu pakartotinio administracinio teisės pažeidimo padarymą kaip atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Pareiškėjas neginčija 2006-09-27 padaryto administracinio teisės pažeidimo (greičio viršijimo) ir nuoširdžiai gailisi.

Pareiškėjas nurodo, kad iš liudytojo V. K. 2007-02-11 ir 2007-02-12 duotų parodymų, matyti, kad jie buvo keičiami, nenuoseklūs, todėl tokiais parodymais nėra pagrindo tikėti.

Eismo įvykio schema negalima remtis, nes ji parengta pažeidžiant Policijos patrulių veiklos instrukcijos 88.2 p., t. y. schema yra be mastelio, joje neaprašyti transporto priemonių apgadinimai ir transporto priemonių pėdsakai. Į eismo įvykio vietą atvykę pareigūnai privalėjo vadovautis Policijos patrulių veiklos instrukcija, tačiau ja nesivadovavo.

Nurodė, kad buvo pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas, nes nuo 2007-04-06 iki 2007-05-29 Vilniaus miesto VPK VPEPT Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyrius draudimo bendrovėms išsiuntė 7 skirtingus pranešimus ir informavo, kad A. R. kliudė ta pačia kryptimi važiuojantį automobilį MAZDA, nors ikiteisminis tyrimas dar nebuvo baigtas.

Nurodė, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. R. veikoje neįvertintos atsakomybę švelninančios aplinkybės, t. y. kad jis padėjo išaiškinti pažeidimo aplinkybes ir jame dalyvavusius asmenis.

A. R. prašo Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos pareigūno A. N. 2007-08-24 nutarimą Nr. E812543 panaikinti ir nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą dėl administracinio pažeidimo sudėties nebuvimo ir termino administracinei sankcijai paskirti pasibaigimo.

Nukentėjusioji Z. G. nurodė, kad kartu su dukra važiavo iš Liepkalnio, kelyje automobilių buvo nedaug. Jos vairuojamas automobilis važiavo trečiąja eismo juosta 50 km/h – 60 km/h, ji niekur neskubėjo. Kelio danga buvo drėgna, važiuojamosios dalies kraštai apledėję. Privažiavusi sankryžą, kurioje įvyko autoįvykis, pastebėjo antrojoje eismo juostoje iš priekio antra eismo juosta važiuojantį automobilį ir nesuprato, ar jis stovi ar važiuoja. Tada minėtas automobilis pradėjo slysti ir suktis. Nukentėjusioji, siekdama išvengti autoįvykio, paspaudė akseleratoriaus pedalą, tačiau transporto priemonių susidūrimo neišvengti nepavyko (b. l. 97).

Institucijos, priėmusios nutarimą, atstovas A. N. nurodė, kad A. R. bandė rikiuotis į trečiąją eismo juostą ir slydo. Pagal fizikos dėsnius, jei į asmens, patraukto administracinėn atsakomybėn, vairuojamą transporto priemonę smūgis būtų iš kairės pusės, tai jo vairuojamas automobilis turėtų nuslysti į dešiniąją kelio pusę. Per autoįvykį A. R. vairuojamas automobilis nuslydo į kairiąją pusę, o tai prieštarauja fizikos dėsniams (b. l. 97-98).

Skundas netenkintinas.

Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs kitų asmenų lengvą kūno sužalojimą, užtraukia vairuotojams baudą nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių iki dvejų metų (ATPK 127 str. 1 d.), o Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), - baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių (ATPK 127 str. 2 d.).

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. R. nubaustas už tai, kad vairuodamas automobilį buvo neatsargus, važiuodamas atitinkamu greičiu nesilaikė atstumo, neatsižvelgė į kelio sąlygas, nesugebėjo suvaldyti automobilio, persirikiuodamas nepraleido gretima juosta ta pačia krytimi važiuojančio nekentėjusiosios vairuojamo automobilio, su juo susidūrė ir užkirto kelią gretima eismo juosta važiavusiam liudytojo V. K. vairuojamam automobiliui. Šiais veiksmais jis pažeidė ATPK 127 str. 1 d. ir 2 d. ir Kelių eismo taisyklių 53 p., 148 p., 171 p. ir 172 p. nuostatas (b. l. 12).

ATPK 35 str. įtvirtinta nuostata, kad nutraukus baudžiamąjį procesą, administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per du mėnesius nuo sprendimo nutraukti baudžiamąjį procesą priėmimo dienos. Remiantis šia nuostata, darytina išvada, kad Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato VP EPT pareigūnas 2007-08-24, priėmęs nutarimą Nr. E 812543 dėl administracinio teisės pažeidimo, kuriuo A. R. paskirta administracinė nuobauda, nepraleido teisės aktų nustatyto administracinės nuobaudos paskyrimo termino, kadangi nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą buvo priimtas 2007-06-26, o nutarimas dėl administracinio teisės pažeidimo priimtas 2007-08-24, t. y. nepraėjus 2 mėnesiams nuo sprendimo nutraukti baudžiamąjį procesą priėmimo dienos.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens argumentas dėl praleisto termino patraukti asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn yra atmestinas.

Iš liudytojo G. A. paaiškinimų matyti, kad jis važiavo kartu su pareiškėju. Nukentėjusiosios vairuojamas automobilis pradėjo juos lenkti ir užkabino pareiškėjo vairuojamo automobilio priekinį kairįjį sparną, tada automobilis ,,NISSAN Sunny“ pradėjo slysti į dešinę, o vėliau į kairę (b. l. 98).

Iš liudytojo S. C. parodymų matyti, kad jis važiavo antrąja eismo juosta, o prieš jį važiavo A. R. vairuojamas automobilis. Prieš tiltą persirikiuodamas nukentėjusiosios vairuojamas automobilis užkabino A. R. vairuojamo automobilio šoną. Liudytojas nurodė, kad jis baudžiamojoje byloje apklaustas vėliau, nes tik internete sužinojo, kad prašoma atsiliepti liudytojus, kurie matė autoįvykį, todėl jis ir atvyko (b. l. 98).

Iš liudytojos G. A. parodymų matyti, kad ji važiavo kartu su A. R. vidurine eismo juosta, o iš kairės pusės juos pradėjo lenkti nukentėjusiosios vairuojamas automobilis ir užkabino A. R. vairuojamą automobilį, apsuko jį į kairę, o vėliau į jį įvažiavo V. K. vairuojamas automobilis ,,HONDA Prelude“ (b. l. 99).

Iš liudytojo J. M. parodymų matyti, kad jis, vairuodamas automobilį GOLF, važiavo antrąja eismo juosta. Jam iš paskos važiavo automobilis ,,HONDA Prelude“. Z. G. vairuojamas automobilis važiavo trečiąja eismo juosta. J. M. pastebėjus, kad iš priekio važiuojantis A. R. vairuojamas automobilis keistai įvažiuoja į trečiąją eismo juostą, jis persirikiavo į pirmąją eismo juostą, tačiau paskui jį važiuojantis automobilis ,,HONDA Prelude“ nesuspėjo sustabdyti ir įvažiavo į A. R. vairuojamą automobilį. Nukentėjusiosios vairuojamas automobilis nebuvo išsukęs iš trečiosios eismo juostos (b. l. 98).

V. K. liudytojo apklausos protokole (b. l. 128-129) ir paaiškinime (b. l. 130) nurodė, kad jis, vairuodamas automobilį ,,HONDA Prelude“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiavo 50-60 km/h greičiu trečiąja eismo juosta Laisvės pr. nuo Lazdynų mikrorajono link Karoliniškių mikrorajono. Ties viaduku liudytojas pastebėjo A. R. vairuojamą automobilį ,,NISSAN Sunny“, kuris skersai kelio slydo trečiojoje eismo juostoje link skiriamosios juostos. Atstumas tarp automobilių buvo 10 m. Liudytojas, bandydamas išvengti susidūrimo, pradėjo stabdyti transporto priemonę ir rikiuotis į antrąją eismo juostą, tačiau iš priekio važiavęs ,,NISSAN Sunny“ užkirto kelią liudytojo vairuojamam automobiliui. Kad išvengtų susidūrimo, jis ketino persirikiuoti į antrą eismo juostą, tačiau joje važiavo kitas automobilis. Liudytojui pabandžius pasitraukti į kitą pusę, pareiškėjo vairuojamas automobilis visiškai užkirto jo vairuojamai transporto priemonei kelią ir liudytojo vairuojamas automobilis atsitrenkė į pareiškėjo vairuojamo automobilio kairįjį šoną.

Įrodymai byloje turi būti objektyvūs, patikimi ir nekelti abejonių. Liudytojų G. A., G. A. ir S. C. parodymus teismas atmeta, nes abejoja jų patikimumu. Liudytojas S. C. atvyko liudyti po mėnesio, susiradęs internete kvietimą, todėl abejotina, ar jis apskritai betarpiškai matė eismo įvykį, nes eismo įvykio vietoje jo parodymai neužfiksuoti, o liudytojai G. A. ir G. A., važiavę kartu su administracinėn atsakomybėn patrauktu asmeniu, galimai yra su juo susiję asmenys (baudžiamoji byla, b. l. 37, 50).

Teismas remiasi liudytojo J. M. parodymais, nes iš bylos medžiagos matyti, kad jis betarpiškai stebėjo autoįvykį, jo išvengė. Byloje nėra duomenų, kad jis galėtų būti suinteresuotas bylos baigtimi ar turėtų kontaktų su kitais eismo įvykio dalyviais (b. l. 98, baudžiamoji byla b. l. 36).

Nukentėjusiosios Z. G. parodymais teismas taip pat neturi pagrindo abejoti. Jos parodymai sutampa su liudytojo J. M. parodymais ir yra nuoseklūs (b. l. 97, baudžiamoji byla, b. l. 29).

Teismas taip pat remiasi liudytojo V. K. parodymais, kurie nėra prieštaringi ir patvirtina liudytojo J. M. ir nukentėjusiosios Z. G. parodymus (baudžiamoji byla, b. l. 22).

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo argumentas, kad negalima remtis eismo įvykio schema, nes ji parengta pažeidžiant Policijos patrulių veiklos instrukcijos 88.2 p., kadangi schema yra be mastelio, joje neaprašyti transporto priemonių apgadinimai ir transporto priemonių pėdsakai, yra atmestinas, kadangi 2003-12-15 Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymo ,,Dėl Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002-12-24 įsakymo Nr. 660 ,,Dėl policijos patrulių veiklos instrukcijos patvirtinimo“ pakeitimo ir papildymo“ Nr. V-721 87 p. nustatyta, kad įforminant eismo įvykio dokumentus, kurio metu nukentėjo žmonės, kaip ir buvo šiuo atveju, surašomas eismo įvykio vietos apžiūros protokolas ir sudaromas eismo įvykio vietos planas, o ne sudaroma schema. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad eismo įvykis įformintas tinkamai, t. y. po eismo įvykio buvo surašytas eismo įvykio vietos apžiūros protokolus ir sudarytas eismo įvykio vietos planas, kuris atitinka reikalavimus (įsakymo 8 priedas) ir atitinka liudytojų V. K., J. M. ir nukentėjusios Z. G. parodymus (b. l. 16-20).

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas nurodė, kad pareigūnas, priėmęs nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo, neįvertino administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. R. atsakomybę švelninančios aplinkybės, t. y. kad pareiškėjas padėjo išaiškinti pažeidimo aplinkybes ir jame dalyvavusius asmenis. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. R. nurodyta atsakomybę švelninanti aplinkybė nenustatyta, todėl pareigūnas, priėmęs nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo, pagrįstai jos neįvertino.

Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad A. R. veikoje yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė, nes jis pakartotinai per metus padarė du tokios pačios rūšies teisės pažeidimus, už kuriuos jam buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.) (b. l. 13).

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo argumentas, kad negalima remtis liudytojo V. K. nenuosekliais parodymais, nes jis suinteresuotas bylos baigtimi, atmestinas, nes tiek iš paaiškinimo (b. l. 130), tiek iš liudytojo apklausos protokolo (b. l. 128-129) matyti, kad jie yra nuoseklūs ir neprieštarauja vienas kitam.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. įtvirtintas nekaltumo prezumpcijos principas, kuris apibrėžia, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Vienas iš nekaltumo prezumpcijos principo pažeidimo atvejų yra tada, kai valstybės pareigūnai, dar nesant priimto įsiteisėjusio teismo sprendimo, kalba apie asmenį, neabejotinai padariusį teisės pažeidimą. Nekaltumo prezumpcija taip pat reikalauja, kad procesiniuose dokumentuose, priimamuose iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, vengti formuluočių apie įrodytą pažeidėjo kaltę. Tokių formuluočių turi būti vengiama ir informuojant visuomenę apie tiriamus teisės pažeidimus. Iš baudžiamojoje byloje esančių įrodymų matyti, kad Vilniaus miesto VPK VPEPT Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyrius nepadarė nė vieno iš aukščiau paminėtų nekaltumo prezumpcijos pažeidimo atvejų (baudžiamoji byla, b. l. 39-46, 52, 53, 54, 56, 57, 59).

Atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, teismas daro išvadą, kad Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos pareigūno A. N. 2007-08-24 nutarimas Nr. E812543 administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. R. atžvilgiu yra teisėtas ir pagrįstas, jo veikoje yra visi teisės pažeidimo sudėties elementai ir terminas administracinei atsakomybei kilti nėra pasibaigęs, todėl skundas atmestinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 1 p., 128 str. ir 129 str., teismas

Rezoliucinė dalis

n utarė:

palikti Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos pareigūno A. N. 2007-08-24 nutarimą Nr. E 812543 nepakeistą.

Nutartis per 10 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

TeisėjaIrena Paulauskienė