- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-14
- Bylos Nr.
- 1S-631-634/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-79-1-00210-2008-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Jankauskienė, Albinas Antanaitis, Giedrius Endriukaitis
- Nuteistasis
- N. C.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Daivos Jankauskienės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo N. C. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. rugsėjo 13 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos Pirmajame sektoriuje 2021 m. rugpjūčio 16 d. nutarimą Nr. 91-167 taikyti nuteistajam N. C. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. N. C. teistas Kauno apygardos teismo 2010 m. birželio 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, 9 punktą, 180 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi, paskirta galutinė 15 metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia – 2008 m. birželio 4 d., bausmės pabaiga – 2023 m. birželio 4 d.
2. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos Pirmajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2021 m. rugpjūčio 16 d. nutarimu nuspręsta taikyti nuteistajam N. C. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Neatlikta laisvės atėmimo dalis yra 1 metai 9 mėnesiai 22 dienos (skaičiuojama nuo įvykusio Komisijos posėdžio datos, t. y. 2021 m. rugpjūčio 12 d.).
Žemesnės instancijos teismas
3. Kauno apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 13 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2021 m. rugpjūčio 16 d. nutarimą taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam N. C., motyvuojant tuo, kad nors nuteistasis N. C. ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Šalies argumentai
4. Skundu apygardos teismui nuteistasis N. C. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 13 d. nutartį ir priimti naują sprendimą - patvirtinti Komisijos nutarimą, taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
1.1. Skunde nurodoma, kad teismas su bylos medžiaga susipažino tik paviršutiniškai ir Komisijos nutarime išdėstyti argumentai dėl sprendimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš įkalinimo įstaigos nebuvo deramai išnagrinėti ir įvertinti. Šis pirmosios instancijos teismo sprendimas yra abejotinas ir nepagrįstas, netinkamai argumentuotas, pažeidžiantis baudžiamojo proceso ir kitų teisės aktų reikalavimus ir savo esme turintis tik formalią biurokratinę funkciją automatiškai tenkinti bendrąja tvarka prokuratūros skundus atidžiai nenagrinėjant bylos esmės.
1.2. Nuteistasis sumenkinamas ir pastatomas į tokią poziciją, kad jis nežino ką daryti, kad būtų teigiama, jog jis pasitaisė. Šiuo atveju galima drąsiai teigti, kad lygtinio paleidimo svarstymo teisme esmė yra orientuota į vienintelį tikslą, bet kokiais argumentais patenkinti prokuroro pateiktą atsiliepimą į Lygtinio paleidimo komisijos nutarimą, nepaleisti nuteistojo iš pataisos įstaigos tuo nesuteikiant jam galimybės ir pasitikėjimo pasitikrinti savo naujai suformuotą elgesį ir įgūdžius „realioje aplinkoje“. Teismo manymas atsiduria aukščiau negu galimybė parodyti pasitikėjimą ir išbandyti nuteistojo elgesį laisvėje, kai jis būtų nuolat probacijos specialistų dėmesyje, aktyviai stebimas ir esant reikalui susilauktų pagalbos, o paaiškėjus, jog elgesys nepasikeitė pakankamai, kad būtų galima sėkmingai integruoti nuteistąjį į visuomenę, jis nesunkiai būtų grąžinamas atgal į įkalinimo įstaigą atlikti likusios bausmės laiko.
1.3. Pažymima, kad prokuroro skunde išdėstytas ir pirmos instancijos teismo nutartyje atkartotas „manymas“ jog nuteistajam valstybės taikomas prievartos poveikis nebūtų adekvatus ir bei proporcingas, kad jį paveiktų ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo ateityje, t. y. sudarytų klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo yra labiau nusistovėjusios senosios teisingumo sistemos reliktas, yra paveldėtas iš sovietinių laikų ir kaip matyti neatitinka šiuolaikinės modernios europinės bausmių atlikimo tikslų ir būdų sampratos.
1.4. Bausmę skiriantis teismas atsižvelgia į bausmės tikslus, nesuteikdamas prioriteto, išskirtinės reikšmės nei vienam iš jų, tačiau šiame skunde dėl lygtino paleidimo netaikymo, nepaisant to, kad nepakankamai atsižvelgta į tai, kad bausmės vykdymui keliamas tik resocializacijos tikslas, ypač akcentuoti (ir iš esmės jau įvertinti bausmę paskyrusio teismo) nubaudimo ir teisingumo užtikrinimo tikslai, nenurodant, kokią reikšmę tai turi siekiant nuteistojo resocializacijos. Kadangi sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, vertinama tam tikrų aplinkybių visuma, todėl vien pozityvus kalinių elgesys negarantuoja šio instituto pritaikymo arba, kaip nurodo teismai, „nuteistąjį teigiamai apibūdinančios aplinkybės negali būti besąlygiškas pagrindas taikyti jam lygtinį paleidimą“, tačiau manytina, kad lygtinio paleidimo pritaikymo galimybė yra stimulas nuteistiesiems koreguoti elgesį pozityvia linkme.
1.5. Akcentuojama, kad lygtinio paleidimo pagrindinis tikslas yra nuteistojo asmens resocializacija, todėl, priimant sprendimą dėl šio instituto taikymo, nederėtų vadovautis bausmės tikslais, numatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje. Be to, lygtinis paleidimas padeda sumažinti žalingą įkalinimo poveikį, ir tuo pačiu leidžia pasiekti kitų pozityvių tikslų: mažinamas kalinių skaičius, tokiu būdu sutaupant valstybės lėšų, skiriamų bausmių vykdymui, bei sprendžiama įkalinimo įstaigų perpildymo problema, skatinamas pozityvus nuteistųjų elgesys įkalinimo įstaigoje bei sudaromos palankesnės galimybės atlyginti nusikaltimu padarytą žalą. Esant ilgesniam įkalinimui už tyčinius nusikaltimus iki lygtinio paleidimo atliktina minimali laisvės atėmimo bausmės dalis, kuri išreiškiama atitinkama proporcija, yra gana didelė. Šio instituto taikymas neturėtų būti ribojamas formaliu reikalavimu dėl gana didelės įkalinimo įstaigoje atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalies, jeigu yra visos lygtinio paleidimo taikymo sąlygos. Nors po 2015 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusių BVK pakeitimų, teismų praktika dar tik formuojasi, tačiau teismo nutarčių analizė rodo, kad esminių pasikeitimų, susijusių su vertintinomis aplinkybėmis, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, neįvyko.
1.6. Komisijos nutarime teigiama aplinkybių visuma leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, jog jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas. Taip pat jį nuteisusio teismo nuosprendyje visų kriminogeninių aplinkybių visuma leidžia jam taikytis tokią bausmę kuri yra adekvati jo padarytai nusikalstamai veikai, o tai reiškia jog teismas įvertino visus jo padarytos nusikalstamos veikos aspektus ir aplinkybes individualizuodamas jam bausmę, kurios sudėtyje yra numatyta lygtinio paleidimo galimybė. Todėl pirmosios instancijos nutartyje išdėstyti argumentai jog reikia vertinti „paskutinės nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą ankstesnius teistumus ir panašiai...“ prieštarauja pagrindinei teisinei normai jog už jau padarytas nusikalstamas veikas antrą kartą nebaudžiama.
1.7. Vertinant nuteistojo pasiruošimą taikyti lygtinį paleidimą reiktų vertinti išimtinai jo elgesį tik laisvės atėmimo metu ir įvykusius pokyčius mažinant pakartotinio nusikalstamumo riziką. Šiuo atveju labai svarbu atsižvelgti jog Lygtinio paleidimo komisija, priimdama sprendimą taikyti jam lygtinį paleidimą, turėjo galimybę objektyviau vertinti jo pasiektus pokyčius vadovaudamasi tiesiogiai stebėjusių jį resocializacijos specialistų išvadomis ir charakteristikomis. Toks nesutikimas su Komisijos nuomone turi būti paremtas labai stipriais ir konkrečiais argumentais, o ne Komisijos nutarime išdėstytų faktų kitokia interpretacija, manipuliuojant tais pačiais faktais ir bandant jiems suteikti kitokią, negatyvesnę prasmę.
1.8. Tiek teismas, tiek prokurorė, nebuvo susitikęs su juo asmeniniam pokalbiui, neturėjo galimybės tiesiogiai įvertinti pokyčių, pasikeitusios pasaulėžiūros, todėl galėjo vadovautis tik antriniais šaltiniai, tai yra kitų specialistų pateikta informacija apie jį, kuri buvo iš esmės teigiamai charakterizuojanti. Šiuo atveju atsiranda tokia situacija, kai objektyvi jį tiesiogiai stebėjusių specialistų nuomonė susiduria su oponuojančia prokuratūros nuomone, kuri nematė reikalo tiesiogiai pabendrauti su juo ar jį stebinčiais specialistais ir nesikreipė dėl papildomos informacijos į įstaigą ar jos specialistus, kurioje jis atlieka bausmę, tuo demonstruodamas labai formalų ir neindividualizuotą požiūrį į šią bylą. Nuteistasis mano, kad teismo sprendimas netenkinti Lygtinio paleidimo komisijos nutarimo pasiremiant formaliu Kauno apygardos prokuratūros prokurorės atsiliepimu yra netinkamas ir visiškai neatspindi šių pusių argumentų svorių proporcijos.
1.9. Teismo nutartyje yra daug prieštaraujančių samprotavimų ir išvadų, kas leidžia daryti išvadą apie formalų ir atmestinį požiūrį į jo bylą. Teismas nutartyje rašo, jog pagal pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ sistemą jam nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Duomenų, kiek konkrečiai tai yra balų ir kiek iš jį statiniai (nekeičiami), o kiek dinaminiai (kuriuos galima pakeisti) teismas neturi, tačiau teismo manymu yra dinaminių balų, kuriuos reiktų keisti. Toks netinkamas ir labai atmestinas argumentavimas pagrįstas ne faktais, o manymu, atskleidžia teismo šališkumą, kai yra aklai pasitikima prokurorės atsiliepimu, netikrinant pateiktų faktų ir taip sudarant klaidingą nuomonę apie jo galimybes būti lygtinai paleistam iš įkalinimo įstaigos.
1.10. Teismas skundžiamoje nutartyje hiperbolizuoja ir sureikšmina jo gautas per 13 metų laisvės atėmimo nuobaudas ir papeikimus, kurie pačios Pravieniškių Lygtinio paleidimo komisijos yra vertinami kaip elgesio klaidos, kurios yra pakoreguotos, nei piktybiniai taisyklių nesilaikymai. Komisija priimdama sprendimą ir atsižvelgdama bendras nuteistųjų drausmės sąlygas nebuvo linkusi sureikšminti šio fakto, tačiau pirmosios instancijos teismas nutartyje tai naudoja kaip vieną iš esminių argumentų neva neigiamai jį charakterizuojančių.
1.11. Teismo teiginys, jog ankstesnės nuteistojo gautos bausmės jam reikiamos įtakos nepadarė, nepagrįstas, nes laisvės atėmimo bausme yra nubaustas pirmą kartą. Jis patyrė didelį šoką atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, būtent tai ir paskatino tuos asmenybės pokyčius, kurie įvyko. Jo sukaupta neigiama patirtis jam yra pakankamas pagrindas koreguoti savo gyvenimą ateityje taip, jog išvengtų apsilankymų tokiose įstaigose. Teismas, svarstydamas prokuroro atsiliepimą netaikyti jam lygtinio paleidimo, savo nutartyje žodis į žodį nukopijavo prokuratūros atsiliepimo tekstą, kas rodo, jog aklai pasitikėjo prokurorės skunde išdėstyta nuomone, tuo akivaizdžiai palaikydamas vieną pusę ir pažeisdamas lygiateisiškumo principą bei nusižengdamas teisėms aktams, kurie reglamentuoja teismų darbą ir teisėjo pareigas bei atsakomybę.
Atsiliepimas
1.12. Teismo nuomonė apie lygtinio paleidimo taikymo jam galimybę yra suformuota vadovaujantis tik jį nuteisusio teismo nuosprendyje išdėstyta jo padaryta nusikalstama veika ir prokurorės atsiliepime išdėstyta nuomone. Nuteistasis mano, kad nebuvo atkreiptas tinkamas dėmesys į Komisijos nutarime išdėstytus faktus ir motyvuotus argumentus. Lygtinio paleidimo komisijos nutarime jis yra teigiamai charakterizuojamas. Jo teigiamas elgesys buvo įvertintas paskiriant laisvės atėmimo bausmę atlikti lengvos grupės sąlygomis. Tokias privilegijas turi tik apie 15 % nuteistųjų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę. Šis pasitikėjimas juo pasiteisino ir sudarė sąlygas taikyti jam lygtinio paleidimo galimybę.
1.13. Nuteistasis nuo 2020 m. vasario 1 d. serga sunkia galvos smegenų naviko forma, kas sukelia neigiamus ir galimai letalinius padarinius žmogaus gyvenime ir sveikatoje. Šia liga nuteistasis susirgo laisvės atėmimo vietoje, dėl galimai netinkamų bausmės atlikimo sąlygų. Pažymėtina tai, kad asmeniui esant pataisos įstaigoje jo gydymas nėra tinkamai užtikrinamas. Asmeniui reikalingas gydymas, kad išsaugotų savo sveikatą ir gyvybę. Šiuo metu sveikatos būklė tik blogėja. Tai yra svarbus humaniškas faktorius į kurį teismas neatsižvelgė.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo N. C. skundas atmetamas.
5. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų gali būti laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius.
6. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis N. C. yra atlikęs įstatymo nustatytos paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Taigi yra formalus pagrindas svarstyti klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos materialiosios sąlygos - individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika arba pažanga ją mažinant.
7. Nuteistasis N. C. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu dalyvauja elgesio pataisos programose, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, pagal „OASys“ metodiką jo nusikalstamo elgesio rizika žema. Taigi, šiuo atveju sprendžiant apie N. C. pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, turi būti visapusiškai įvertinami jo elgesio ir nuostatų pokyčiai, nuteistajam taikomų pataisos priemonių įtaka jo kriminogeniniams veiksniams.
8. BPK 360 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos. Priešingai nei skunde nurodo nuteistasis, apylinkės teismas, spręsdamas šį klausimą, paminėtų nuostatų nepažeidė ir priėmė motyvuotą nutartį, dėl kurios teisėtumo teisėjų kolegijai abejonių nekyla.
9. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis N. C. atlikdamas bausmę net 27 kartus nesilaikė pataisos įstaigoje nustatytos tvarkos, už ką 23 kartus buvo baustas drausmine tvarka (iš jų buvo fiksuoti ir du apsvaigimai nuo alkoholio, atsisakymas atlikti narkotinių medžiagų patikrinimą, uždraustų daiktų laikymas ir kt.). Paskutinį kartą nuteistasis dar šiais metais, 2021 m. balandžio 19 d., padarė dienotvarkės pažeidimą. Nors paskirtos drausminės nuobaudos šiuo metu negaliojančios, tačiau toks sistemingas pataisos įstaigos tvarkos nesilaikymas ir gaunamos nuobaudos atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi atliekant bausmę. Šios aplinkybės kelia pagrįstas abejones, kad nuteistasis paleistas lygtinai sugebės laikytis jam taikytinų draudimų ir įpareigojimų.
10. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad N. C. alkoholio vartojimas turėjo įtakos jo smurtiniam elgesiui, jis nesuvokė poreikio kontroliuoti alkoholio vartojimą. Šiuo metu nuteistasis suvokia kai kuriuos alkoholio vartojimo padarinius, tačiau sumenkina jų poveikį ir su tuo susijusias problemas. Nustatyta, kad nuteistojo gyvenimo stiliuje nėra nuolatinės agresijos naudojimo pavyzdžių, tačiau nuteistasis yra grasinęs smurtu ir jį naudojęs, siekdamas kito žmogaus paklusnumo. Taip pat jį kartais apimdavo nekontroliuojami pykčio protrūkiai. Nuteistasis apgalvoja ne visas savo veiksmų pasekmes. N. C. anksčiau taip pat buvo teistas. Šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, sukėlusio negrįžtamas pasekmes – žmogaus nužudymą itin žiauriai. Šios aplinkybės neabejotinai didina nuteistojo pavojingumą visuomenei ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu nuteistojo atžvilgiu.
11. Nors nuteistajam nustatyta žema nusikalstamo elgesio rizika, tačiau vertinimo metu, N. C. nustatyti ir 3 kriminogeniniai veiksniai: 1) gyvenimo stilius ir draugai; 2) piktnaudžiavimas alkoholiu; 3) mąstymas ir elgesys. Taigi, teismas sprendžia, kad šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog N. C. neabejotinai daro pakankamą ir akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką.
12. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad Komisija nevieningai balsavo dėl nuteistojo N. C. lygtinio paleidimo taikymo. Nagrinėjamu atveju 3 komisijos nariai balsavo - už, o vienas komisijos narys – prieš lygtinį paleidimą. Nors Komisijos nutarime išdėstytos išvados iš esmės atitinka faktines aplinkybes, tačiau nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Byloje esančių nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad N. C. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.
13. Skundžiama Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 13 d. nutartis, kuria atsisakyta patvirtinti Komisijos 2021 m. rugpjūčio 16 d. nutarimą taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam N. C., yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama galioti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
atmesti nuteistojo N. C. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. rugsėjo 13 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.