- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-02-20
- Bylos Nr.
- 1N-30-165/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Kęstutis Jucys, Elena Vainienė (pran.), Rūta Mickevičienė
- Nuteistasis
- D. T.
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Elenos Vainienės, teisėjų Kęstučio Jucio ir Rūtos Mickevičienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. T. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 21 d. nutarties, kuria subendrintos nuteistajam paskirtos bausmės.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 30 d. nuosprendžiu D. T. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnio 1 dalį nuteistas laisvės atėmimo bausme 1 metams ir 2 mėnesiams. Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiu pakeitė Kauno apygardos teismo 2014 m. spalio 30 d. nuosprendį, D. T. pripažino kaltu ir pagal BK 239 straipsnio 1 dalį bei nuteisė jį laisvės atėmimo bausme 2 metams, kurią vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1–2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmių apėmimo būdu subendrino su bausme, paskirta pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, ir D. T. paskyrė galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 metams. Į bausmės laiką įskaitė suėmime išbūtą laiką nuo 2013 m. balandžio 25 d. iki šio nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. iki 2014 m. gruodžio 8 d.
Utenos rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžiu D. T. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 2 metams ir 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2013 m. vasario 8 d. iki 2013 m. vasario 10 d. (2 dienos). Bausmės pradžia pradėta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2013 m. rugsėjo 26 d.
Utenos rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 4 d. nuosprendžiu D. T. nuteistas pagal BK 294 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 1 metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2013 m. vasario 19 d. iki 2013 m. vasario 28 d. Bausmės pradžia pradėta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2013 m. spalio 4 d.
Utenos rajono apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 21 d. nutartimi, patenkinęs nuteistojo D. T. prašymą dėl bausmių subendrinimo, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 9 dalimi, dalinio sudėjimo būdu subendrino bausmes, D. T. paskirtas Utenos rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 26 d. ir 2013 m. spalio 4 d. nuosprendžiais, bei paskyrė galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę 2 metams ir 10 mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose. Į paskirtą bausmę įskaitė sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2013 m. vasario 19 d. iki 2013 m. vasario 28 d. ir atliktą bausmę pagal Utenos rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 26 d. nuosprendį. Bausmės pradžia pradėta skaičiuoti nuo 2013 m. spalio 4 d.
Kauno apygardos teisme gautas Vilniaus pataisos namų direktoriaus pavaduotojo, atliekančio direktoriaus funkcijas, teikimas priimti sprendimą dėl kelių neįvykdytų nuosprendžių, priimtų prieš D. T., vykdymo tvarkos.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2015 m. sausio 21 d. nutartimi D. T. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiu paskirtą, subendrintą 2 metų laisvės atėmimo bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrino su Utenos rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nutartimi paskirta 2 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir D. T. paskyrė galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 4 metams ir 2 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Į paskirtą bausmę įskaitė D. T. sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2013 m. vasario 19 d. iki 2013 m. vasario 28 d., nuo 2013 m. balandžio 25 d. iki 2014 m. gruodžio 8 d., taip pat bausmę, atliktą pagal Utenos rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 26 d. nuosprendį ir Utenos rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nutartį.
Šalies argumentai
Nuteistasis D. T. skunde, nesutikdamas su Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 21 d. nutartimi, prašo ją pakeisti ir bausmes subendrinti pagal BK 63 straipsnio 2 dalį. Nuteistojo nuomone, teismas turėjo atsižvelgti, kad laisvės atėmimo bausmė 2 metams ir 10 mėnesių pradėta skaičiuoti nuo Utenos rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nutarties paskelbimo dienos, įvertinti, jog Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu bausmė paskirta už 2010 metais padarytą nusikalstamą veiką. Be to, nuteistasis mano, kad pirmosios instancijos teismas turėjo nurodyti bausmės pabaigos laiką, iš paskirtos 4 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmės išskaičiuoti suėmimo laiką nuo 2013 m. balandžio 25 d. iki 2014 m. gruodžio 8 d. bei įskaityti atliktą bausmę nuo 2013 m. rugsėjo 26 d.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Žemesnės instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Pirmosios instancijos teismas nepažeidė baudžiamojo įstatymo normų, reglamentuojančių bausmių subendrinimą (BK 63 ir 66 straipsniai). Apygardos teismas laikėsi ir baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų (BPK 347 straipsnis).
Bausmės skyrimą už kelias nusikalstamas veikas reglamentuoja BK 63 straipsnis. Šio baudžiamojo įstatymo 1 dalyje nustatyta, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai, arba iš dalies jas sudėti. Šių bausmių subendrinimo taisyklių laikomasi ir tuo atveju, kai nauju nuosprendžiu paskirta bausmė bendrinama su subendrinta bausme, paskirta pirmesniu nuosprendžiu. Kai bausmės, paskirtos nauju nuosprendžiu, bendrinamos su pirmesniu nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme, kitos bausmės pridedamos (t. y. subendrinamos apėmimo, dalinio sudėjimo ar visiško sudėjimo būdais) prie griežčiausios bausmės, paskirtos nauju nuosprendžiu, o kai griežčiausia bausmė yra pirmesniu nuosprendžiu subendrinta bausmė – pridedamos prie šios bausmės (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-193/2007).
Nuteistasis nesutinka su teismo parinktu bausmių subendrinimo būdu (daliniu bausmių sudėjimu) ir siekia, kad subendrinant jam paskirtas bausmes pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gruodžio 8 d. nuosprendį ir Utenos rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nutartį, būtų taikytas bausmių apėmimo būdas. Teisėjų kolegija nenustatė sąlygų, kurios leistų taikyti šį bausmių bendrinimo būdą.
BK 63 straipsnio 5 dalyje įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs atvejus, kada teismas taiko bausmių apėmimą, t. y., kai: 1) yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis; 2) padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal BK 10 straipsnį ar 11 straipsnį; 3) už vieną nusikalstamą veiką paskirta 20 metų laisvės atėmimo arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Taigi viena iš sąlygų, kuriai esant teismas privalomai taiko bausmių apėmimą, yra atvejis, kai padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal BK 10 ar 11 straipsnį (BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Sprendžiant, ar konkrečios nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą, būtina įvertinti ne tik, kokiai nusikalstamų veikų rūšiai ar kategorijai priskiriamos nusikalstamos veikos, bet įvertinti ir konkrečių padarytų nusikaltimų pavojingumo pobūdį ir laipsnį. Konkretaus nusikaltimo pavojingumo pobūdis ir laipsnis gali lemti, kad nusikaltimai, priskiriami gretimoms kategorijoms pagal BK 11 straipsnį, labai skiriasi pagal pavojingumą, arba atvirkščiai – nors priskiriami skirtingoms kategorijoms, tačiau pagal pavojingumą gali nesiskirti. Panašios nuomonės laikomasi ir formuojamoje kasacinio teismo praktikoje (kasacinė nutartis 2K-570/2012). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad D. T. padarytos nusikalstamos veikos, už kurias jis yra nuteistas įsiteisėjusiais Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gruodžio 8 d., Utenos rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 26 d. ir Utenos rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 4 d. nuosprendžiais, priskirtinos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms pagal BK 11 straipsnį, tačiau vertinant jas pagal pavojingumo pobūdį ir laipsnį, šios iš esmės labai nesiskiria. Todėl apibendrinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad žemesnės instancijos teismas, skundžiama nutartimi subendrindamas D. T. paskirtas bausmes, pagrįstai parinko dalinį bausmių sudėjimo būdą. Nuteistajam paskirta galutinė subendrinta 4 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra teisinga.
Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė BK 63 straipsnio 9 dalies ir 66 straipsnio 1 dalies nuostatas bei teisingai į paskirtą bausmę įskaitė D. T. sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2013 m. vasario 19 d. iki 2013 m. vasario 28 d., nuo 2013 m. balandžio 25 d. iki 2014 m. gruodžio 8 d., taip pat bausmę, atliktą pagal Utenos rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 26 d. nuosprendį ir Utenos rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nutartį. D. T. skundžiama nutartimi paskirtos subendrintos bausmės pradžia – 2013 m. balandžio 25 d., o pabaiga – 2017 m. birželio 16 d.
Kitokia nuteistojo D. T. nuomonė dėl bausmių subendrinimo būdo, laikotarpio, išbūto suėmime ir sulaikyme, atliktos bausmės pagal ankstesnius teismo nuosprendžius (ne)įskaitymo į galutinę subendrintą bausmę, negali būti pagrįstu pagrindu keisti apskųstą teisėtą nutartį.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo D. T. skundą atmesti ir Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.