Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2011-09-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1-467-818/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2011-09-07
Bylos Nr.
1-467-818/2011
Teisminio proceso Nr.
1-13-1-00549-2010-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Miroslavas Gvozdovičius
Kaltinamasis
S. P.
Nukentėjusysis
A. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-467-818/2011(Proceso Nr. 1-13-1-00549-2010-7)Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.4.2., 1.2.14.1.2.1., (S) 1.2.14.5.1.
NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. rugsėjo 7 d.Vilnius
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius,sekretoriaujant Renatai Kvaraciejūtei,dalyvaujant prokurorams L.Urbonienei, T.Tukleriui,kaltinamajam S. P.,jo gynėjui adv. R. M.,nukentėjusiajai A. K.,

viešame teisiamajame posėdyje, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), dirbantis Airijoje kompanijoje (duomenys neskelbtini), administracinė tvarka baustas, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 1 dalį,

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis S. P. apgaulė savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent:

jis, 2010-02-24 apie 14.30 val. privažiavo prie namo esančio Pergalės g. 17, Riešė, Vilniaus r., ir prisistatęs Artūro vardu pasiūlė M. B. nusipirkti jo tariamai turimus 300 1 dyzelinio kuro ir pastarajam sutikus, jis kartu su M. B. nuvyko į degalinę „Statoil“ esančią Savanorių pr. 119A, Vilniuje, kur apie 16.15 val. M. B. perdavė S. P. 660 Lt, kaip mokestį už pastarojo tariamai parduodamus 300 1 dyzelinio kuro, po ko S. P. pasišalino. Tokiais savo veiksmais jis apgaule savo naudai įgijo M. B. priklausančius 660 Lt, t. y. padarė nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d.

Taip pat jis pasikėsino pagrobti svetimą turtą įsibrovęs į gyvenamąjį namą, o būtent:

jis, 2010-08-14 apie 10.20 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, atidaręs pirmo aukšto langą pro jį įsibrovė į namą, esantį Riovonių g. 43, Vilniuje, priklausančio A. K., tačiau nusikaltimo nebaigė, dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes tuo metu pasirodžiusi namo šeimininkė A. K. jį išvarė. Šiais savo veiksmais jis padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d.

Kaltinamasis S. P. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai ir, nekeisdamas ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, teismui parodė, 2010 m. vasario mėn. jis neturėjo pinigų pragyvenimui, todėl nusprendė sukčiavimo būdu įvykdyti nusikaltimą, todėl 2010-02-24 d. privažiavo prie namo esančio Pergalės g. 17, Riešė, Vilniaus r., ir prisistatęs Artūro vardu pasiūlė ankščiau jam nematytam vyrui, vėliau ikiteisminio tyrimo metu sužinojo jo vardą bei pavardę, tai yra M. B. nusipirkti jo tariamai turimus 300 1 dyzelinio kuro. M. B. sutikus, jis kartu su juo nuvyko į degalinę „Statoil“ esančią Savanorių pr. 119A, Vilniuje, kur M. B. perdavė jam 660 Lt, kaip mokestį už pastarojo tariamai parduodamus 300 1 dyzelinio kuro, po ko S. P. pasišalino. Kaltinamasis prisipažino, kad nusikaltimą padarė tyčią, t.y. M. B. jis norėjo apgauti iš anksto sugalvodamas sukčiavimo planą. Su M. B. pareikštu civiliniu ieškiniu dėl 660 Lt žalos padarymo sutinka, mano, jog ieškinys yra pagrįstas ir nori žalą atlyginti.

Taip pat, kaltinamais S. P. visiškai prisipažįsta, kad jis pasikėsino pagrobti svetimą turtą įsibrovęs į gyvenamąjį namą. 2010-08-14 apie 10.00 val. jis turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, pasinaudojęs prie gyvenamojo namo esančių kopėčių pagalbą, atidarę namo pirmo aukšto langą, pro kurį įsibrovė į namą, esantį Riovonių g. 43, Vilniuje, priklausančio A. K., tačiau nusikaltimo nebaigė, dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes tuo metu pasirodžiusi namo šeimininkė A. K. jį išvarė. Dėl padarytų nusikaltimų nuoširdžiai gailisi ir prašo teismo skirti jam kuo švelnesnė bausmę.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, padaryti nesunkus ir apysunkis nusikalstimai, jų padarymo aplinkybės aiškios, todėl byla, remiantis LR BPK 273 str., teismo posėdyje buvo nagrinėta, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo S. P. kaltė padarius jam inkriminuotus nusikaltimus, be jo visiško prisipažinimo, įrodyta sekančiais duomenimis (įrodymais):

Nuketėjusiosios A. K. teisme duotais parodymais, kuri nekeisdama ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, teismui parodė, kad 2010-08-14 apie 10.20 val. jai būnant namuose Vilniuje, Riovonių g. 43, išgirdo kažką dūžtant. Ji gyvena nuosavame dvejų aukštų name, o tuo metu ji buvo pirmo aukšto kambaryje. Atėjusį į virtuvę, esančią pirmame aukšte ji pamatė jai nepažįstamą vyrą 25-30 metų amžiaus. Paklausus minėto vyro ką jis veikia jos virtuvėje, vyras logiškai paaiškinti negalėjo. Kai ji pasakė, kad iškvies policiją, vyras nesutriko ir nutilo. Ji nesitikėdama vyro atsakymo ir įvertinusi situaciją, kad ji namuose yra viena, leido vyrui išeiti pro duris. Policijos ji nekvietė. Vyras išeidamas jos paklausė ar po dvejų valandų ji bus namuose, nes jis atneš pinigus už sudaužytą vazoną. Vyras į jos namus pateko pro virtuvės langą. Langas buvo uždarytas, atidaryta buvo tik orlaidė. Vyras pasinaudojęs kopėčiomis esančiomis jos garaže įlindo pro pridarytą orlaidę, nes ji yra didelė, taip atidarė langą ir prieš jos valią su tikslu apvogti įsibrovė į jos namą. Lipdamas pro langą jis sudaužė gėlių vazoną ir taip ją pažadino. Ji galvoja, kad minėtas vyras įjos namus įsibrovė apvogti ir tik tai, kad jis ją pažadino sudaužydamas vazoną jam sutrukdė. Vyras neigė, kad į namus pateko ką nors pavogti, nes jei norėtų galėtų pavogti dviratį, bet to nepadarė. Tai kad vyras paminėjo dviratį, ji mano, kad jis spėjo apžiūrėti ne tik garažą, iš kur paėmė kopėčias, bet ir ūkinį pastatą. Minėtą dieną garažas buvo neuždarytas, o ūkinis pastatas yra rakinamas visada. Po įvykio ūkinio pastato duris rado atrakintas. Dar vienas įtarimas, kad minėtas vyras buvo vagis yra tas, kad namo kiemo vartus iš ryto jos tėvas užrakino. Iš šono galėjo atrodyti, kad nieko nėra. Ji mano, kad vyras galėjo tikrinti, ar kas yra namuose, skambinti į namo duris, tačiau, ji būdama pirmame aukšte skambučio girdėti negalėjo, nes skambutis skamba tik antrame aukšte. Vyras sakė, kad namo durys yra neužrakintos, nepriėjus prie durų ir ne pabandžius jų atidaryti šito žinoti negali. Minėtą dieną duris buvo užrakintos. Su vyru ji bendravo apie 5 min, todėl jį atpažinti galės. Vyras buvo 25-30 metų amžiaus, ūgis apie 180 cm, lieso kūno sudėjimo, trumpi pilkšvi plaukai, apsirengęs juodais džinsais, juodos spalvos, ilgom rankovėm marškiniais, avėjo juodais smailianosiais batais. Kalbėjo lietuviškai be jokio akcento, vyras apsvaigęs nebuvo, bendravo lengvai. 2010-08-16 įjos namus atėjo kaimynas ir pasakė, kad 2010-08-14 ryte po įvykio mano namuose praėjus 30 min jis buvo apvogtas. Jam iš piniginės buvo pavogti pinigai.

Apklausto ikiteisminio tyrimo metu liudytojo M. B. parodymais (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso – toliau (LR BPK) 291 straipsnis), kuris parodė, kad jis gyvena Vilniuje, Riešė, Pergalės g.17. Pas jį 2010-02-24 apie 14.30 val. atvažiavo į kiemą jam nepažįstamas vaikinas su mergina. Jie atvažiavo su a/m „Ranault Lagūna“, valstybinių numerių jis neįsidėmėjo. Išėjęs vaikinas pasiūlė jam nusipirkti iš jo dyzelinio kuro. Jis paaiškino, kad dirba keleivinio autobuso vairuotoju, dažnai važinėja po Lietuvą, pas jį susikaupė kuro, kurį jis norėtų parduoti. Jis jam pasiūlė 300 litų. Jis sutiko. Jis prisistatė kaip Artūras ir paliko savo mobiliojo telefono numerį 864614100. Pasakė, kad nuveš merginą namo, o pats tuoj grįš. Po kiek laiko jis grįžo, savo mašiną paliko prie jo namų gatvėje. Jis , jo sūnus ir jie atsisėdo į jo a/m ir nuvažiavo į Savanorių pr. 119A esančią „Statoil“ degalinę. Sustojo prie degalinės pastato už kampo. Vaikinas pasakė, kad jis nueis į degalinę, susitars su operatoriumi , bet pradžiai jam reikia pinigų. M. B. turėjo 660 litų grynais(viena 500 litų kupiūra, 100 litų kupiūra ir 60 litų kupiūra ), šiuos pinigus jis jam davė, jis išėjo, pasakė, kad reikės palaukti apie 10 minučių. Daugiau vaikinas nepasirodė. Jis jam paskambino į telefoną, vaikinas nekėlė, o vėliau išjungė šį numerį. Jis paskambino namo į Riešę ir sužinojo, kad jo a/m prie jo namų jau nėra. Įvykis buvo degalinėje apie 16.01 val. Vaikinas buvo apie 25 metų amžiaus, smulkaus kūno sudėjimo, buvo su akiniais, ūgiu apie 175 cm. Vaikiną atpažinti galėtų. Dėl šio įvykio jis patyrė 660 litų žalą. Papildomos apklausos metu M. B. parodė, kad kai 2010 m. vasario 24 d. prie jo namo privažiavo vaikinas automobiliu „Renault Laguna“ tamsiai žalios spalvos, pastebėjo, kad automobilis yra gana senas, nes kai matė automobilį iš dešinės (vairuotojo) pusės pastebėjo, kad priekinis sparnas, virš automobilio rato yra labai aprūdijęs ir galinis sparnas iš tos pačios pusės taip pat yra aprūdijęs tik kiek žemiau nei priekinis, arčiau slenksčio. Vaikinas atvažiavęs prie jo namo priėjo prie jo, kai buvo savo namo kieme, ir iškart kreipėsi į jį, paklausęs ar jo vardas Marijonas. Priėjęs prie automobilio kuriuo jis atvažiavo ir pamatė, kad jame sėdi moteris, stamboko kūno sudėjimo, tamsiais ilgais plaukais, kuriais dengė veidą kai bandė ją užkalbinti. Bandė su panele pajuokauti, bet ji vis kraipė galvą lyg nenorėdama parodyti savo veido, bet jis pastebėjo, kad panelės yra tamsios akys, jinai lygtais turėjo du apgamus ant smakro, buvo apie 22-25 metų amžiaus, kaip jam pasirodė. Jos buvo tamsiai rudi, beveik juodi gražus tankūs plaukai, tamsus antakiai. Kai 2010 m. balandžio 14 d. jis buvo atvykęs į komisariatą atpažinimui, pastebėjo budėtojų dalyje panelę kurį jam pasirodė labai panaši į tą kurį kartu su vaikinu 2010 m. vasario 24 d. buvo „Renault“ automobiliu privažiavę prie jo namo. Į ją atkreipė dėmesį budėtojų dalyje nes ji vaikščiojo ten pirmyn atgal susinervinusi, atrodė lyg su kažkuo ginčitųsi, tuo momentu dar ir sūnui Tomui užsiminė apie ją sakydamas „žiūrėk, dar ir tą panelę savo atsivedė". Kai vaikinas degalinėje pasiėmęs iš jo pinigus pasišalino, o jis jo nesulaukė sugrįžtančio, nuėjo į degalinę jo ieškoti. Degalinėje jo neradęs paklausė operatoriaus ar nebuvo užėjęs vaikinas, kuris atsakė kad ne. Tada nuėjęs pas degalinės administratorę paprašė parodyti vaizdo įrašą paaiškinęs kad iš jo pavogė pinigus. Parodytuose įrašuose matėsi tik jo stovintis automobilis, matėsi kaip išėjo iš jos vaikinas bet nesimatė jo veido parodytame vaizdo įrašę (l tomas, b. l. 10-11).

Apklausto ikiteisminio tyrimo metu liudytojo T. B. parodymais (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso – toliau (LR BPK) 291 straipsnis), kuris parodė, kad 2010 m. vasario 24 d. apie 12 val. 30 min., tikslaus laiko jis neprisimena, ir nurodyti negali, jam būnant mieste, sulaukė savo tėvo M. B. skambučio į mobilaus ryšio telefoną. Paskambinęs tėvas paprašė jo, kad kuo greičiau grįžtų namo, nes nepažįstamasis siūlė įsigyti dyzelino kuro, pigiai. Po skambučio iš karto nuvažiavo namo, kada jis buvo namuose tikslaus laiko jis neprisimena. Privažiavęs prie tėvo namo Pergalės g. 17, pastebėjo nuvažiuojantį automobilį „Ranault Lagūna“, valstybinio numerio neįsidėmėjo, kuriame sėdėjo vaikinas su panele. Jų veidų nematė , nes buvo apytiksliai 10 metrų atstumu nuo jo. Tėvas jam pasakė, kad vaikinas sėdėjęs automobilyje „Ranault“ nuvežė savo draugę namo ir neužilgo grįš, nes jie susitarė dėl dyzelino pirkimo. Maždaug už 40 min. vaikinas, nepažįstamas jam, grįžo automobiliu „Ranault“ prie jų namų ir paliko automobilį stovėti prie kelio, į kiemą atsisakė įvažiuoti, kai tėvas pasiūlė jam. Tada visi kartu, tėvas, jis minėtas vaikinas -prisistatė Artūro vardu, įsėdo į jų automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir nuvažiavo į „Statoil“ degalinę Savanorių pr. 119A. Privažiavę prie degalinės sustojo prie dujų pylimo įrangos. Dujų įranga randasi už degalinės pastato, todėl iš mašinos jam nesimatė įėjimo į degalinės vidų ir nesimatė kas vyksta degalinės viduje. Kai sustojo (prie dujų įrangos) Artūras pasiūlė, kad pirmiau jam reikia susitarti su degalinės operatoriumi ir kad jam reikia pinigų iš anksto. Jo tėvas davė jam 660 litų grynais pinigais-3 kupiūras po 200 litų. Artūras kelis kartus atidarė savo tašę, užsidėjo bei nusiėmė akinius. Pasiėmė iš jo tėvo pinigus, paprašė palaukti jo mašinoje ir sakė, kad grįš už 10-15 minučių. Nuėjo link degalinės įėjimo, kitoje nei jie stovėjo pusėje, tad nematė kaip jis įėjo į vidų. Jie laukė vaikino apie 30-40 min., bet jis taip ir nepasirodė. Po to apėjo aplink degalinę, įėjo į vidų, bet Artūro nematė. Jo tėvas turėjo vaikino telefono numerį, tad pabandė paskambinti, bet niekas nekėlė, o vėliau atjungė telefoną. Vaikiną kuris paėmė pinigus jis įsidėmėjo ir galėtų atpažinti.

Labai liesas kūno sudėjimas, juodų plaukų, maždaug 180 cm ūgio, visą laiką tai dėjosi akinius tai nusiimdavo, apsirengęs tamsiais mėlynais džinsais, juoda striuke, bei kepure, trumpai kirptas, ypatingų požymių nepastebėjo (1 tomas, b. l. 20-21).

Apklausto ikiteisminio tyrimo metu liudytojo J. K. parodymais (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso – toliau (LR BPK) 291 straipsnis), kuris parodė, kad 2010 metų vasario 24 d., kiek jis prisimena tarp 10 val. ir 13 val. susitiko su Sergejumi prie ofiso, adreso tikslaus nežino, ir negali tiksliai nurodyti kurioje iš dviejų vietų, arba prie Tauro kalno (prireikus galėtų nurodyti), arba prie geležinkelio stoties Geležinkelio g. 6, įmonėje kurioje dirba. Ką konkrečiai iškart jie darė neatsimena, atrodo S. P. tarėsi dėl vizitų, tad kurį laiką užtruko susitikimo vietoje, ir tada pas klientą, tiksliai veiksmų eigos nepamena. Apsilankę ofisuose nuvažiavo pas jo klientą kažkur į sodus prie Eišiškių plente. Ten užtruko apie dešimti minučių, ir po to nuvyko pietauti apsipirkę parduotuvėje „Maxima“ (netoli Dariaus ir Girėno gatvės ir Eišiškių plento sankirtos). Valgė automobilių aikštelėje Baltosios vokės miške važiuojant nuo Eišiškių plento link Aukštųjų Panerių. Pavalgę, gerą pusvalandį, nuvyko pas sekančią klientę Gražiną į Trakų vokę, į grožio saloną kuriame minėta moteris dirba. Ten tikrino vandenį, užtruko apie valandą. Vėliau nuvyko į miestą, kiek atsimena, atrodo važiavo į Antakalnio mikrorajoną, bet nėra įsitikinęs. (Kad buvo pas klientę Antakalnio mikrorajone įsitikinęs, tik neprisimena kurią dieną tiksliai). Jei tai buvo Sergejaus tvarkarašty, tai tikrai buvo, nes tada mokėsi dirbti jo pavyzdžiu. Atrodo kad kai jie išėjo iš klientės Antakalnyje buvo jau sutemę, ir Sergėjus nuvežė jį pas draugę (jos vardo nesakys), Aguonų gatvėje laikotarpyje nuo 20 val. iki 22 val. tikslaus laiko neprisimena. Tą dieną daugiau Sergejaus nematė. Nori pridurti, kad pas klientę G. T. Vokėje lankėsi, kiek prisimena, apie 16 val. Kadangi žino, kad Sergėjus vizitus planuoja kas 3 valandas, tai Antakalnyje galėjo būti arba 18 val. arba 19 val. Daugiau nieko neprisimena. (1tomas, b.l. 25).

Apklaustos ikiteisminio tyrimo metu liudytojos G. N. parodymais (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso – toliau (LR BPK) 291 straipsnis), kurį parodė, kad ji turi individualią įmonę, kuri yra Šešėlių g. 11, Vilniuje. Įmonė užsiima grožio paslaugų teikimu. Šiuo metu dienos ir mėnesio dienos tiksliai įvardyt negali, įjos mobilų telefoną nurodytą ant įmonės vizitinės kortelės Nr. 8601 06905 paskambino asmuo ir prisistatęs kažkokios įmonės vadybininku, tarėsi su ja dėl susitikimo. Asmuo pageidavo atvykti adresu kur yra įsikūręs grožio salonas. Paskambinęs asmuo paklausė jos kada galėtų atvykti į grožio saloną. Ji jam skyrė laiką nuo 14.00 val. iki 16.00 val. Norėtų pažymėti, kad skambinęs asmuo jai skambino dvi dienas prieš tai, o po dviejų dienų atvyko į susitikimą. Dabar tiksliai laiko įvardint negali, bet asmuo atvyko į grožio saloną pavėlavęs. Kiek laiko jis atvyko pavėlavęs ji tiksliai įvardint negali. Į grožio saloną jie atvyko dviese. Vienas iš atvykusių vaikinų buvo kaip vėliau jai paaiškėjo tai buvo S. P. gim. 1983-06-25, o kitas vaikinas buvo galėjo tik pasakyti, kad jaunesnis už Sergejų ir žemesnio ūgio. Daugiau kito vaikino požymių įvardint negali. Atvykę į grožio saloną vienas iš vaikinų tai yra Sergejus ir kitas vaikinai nuėjo į virtuvėlę ir pasiėmė savo atvežtus vandens filtrus pradėjo tirti vandenį. Į grožio saloną vaikinas buvo atvykęs kadangi norėjo siūlyti vandens filtrus. Vaikinai buvo virtuvėlėje, o ji buvo tuo metu grožio salone ir į virtuvėlę tai ateidavo tai išeidavo. Jos, vaikino siūlomi vandens filtrai nesudomino ir jis susirinkęs savo visus daiktus su kitu vaikinu išėjo iš grožio salono. Kokiu automobiliu buvo atvykę vaikinai į grožio saloną įvardint negali. Grožio salone vaikinai prabuvo apie 1 valandą. Išvykus vaikinams daugiau ji jų tą dieną nematė. Abu vaikinus kai jie atvyko į grožio saloną pamatė pirmą kartą ir su jais asmeniškai pažįstama nebuvo. Kažkur prieš dvi ar tris savaites jai į tą patį jos nurodytą grožio salono telefoną paskambino vyriškis ir perspėjo ją, kad į grožio saloną gali atvykti policija. Dėl kokios priežasties atvyks policija paskambinęs asmuo neįvardijo. Norėjo patikslinti, kad jos minėtas jaunuolis į grožio saloną atvyko po 16.15 val. kaip ir minėjo laibai pavėlavęs (1 tomas, b.l. 26).

Apklaustos ikiteisminio tyrimo metu liudytojos I. P. parodymais (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso – toliau (LR BPK) 291 straipsnis), kurį parodė, kad telefono numeriu 860994534 naudojosi kiek dabar prisimena pirmą mėnesį po to kai jį pasiėmė savo vardu, o po to jau

nepamena, bet šiuo metu ji juo nesinaudoja. Po to juo naudojosi kitas asmuo, jos buvusi klientė Justina, pavardės nežino, jos su ja dirbo pagal verslo liudijimus, užsiiminėjo kvepalų pardavimu. Jos kontaktinių duomenų neturi, kadangi kiek žino su ja galima buvo susisiekti tel. Nr. 860994534, kuris šiuo metu yra išjungtas, nes ji nėra už ji sumokėjusi. Šiuo metu naudojasi telefono aparatu „Nokia“, „Samsung Duos“ į kurį vienu metu gali būti įdėtos dvi SIM kortelės, ir jom abiem kartu gali naudotis, jų neišimdama iš aparato. Laiko tarpe nuo 2010 m. nuo sausio mėn. iki kovo mėnesio šį telefono aparatą kartu su SIM kortelėm, abiem ir 860994534 ir 867574839 galėjo kam nors trumpam paskolinti, ar kur nors palikti. Ir kiek dabar prisimena tai tikrai ne ilgesniam laiko tarpui kaip 3-5 dienom. Apart šių numerių dar galėjo naudotis darbiniu tel. numeriu, numeriu 86-8414974 (abonentas registruotas TELE2 jos vardu), na ir aišku galėjo naudotis vyro telefonais. Jos vyras, S. P., naudojosi iki dabar šiais tel. Nr. 868384144, 860069075, bei iki sutarties pasibaigimo galėjo naudotis tel. Nr. 867434788, OMNITEL abonentu vyro vardu. Telefono numerių 868601154, 865919904 bei 864614100 negali pasakyti ar anksčiau yra mačiusi, kadangi atmintinai nepamena visų numerių kuriais skambina, ir kuriais skambina jai. Ką veikė šių metų vasario 24 tikrai nepamena, bet anksčiau, kai buvo pateikti įtarimai jos vyrui, pasižiūrėjo užrašus darbo kalendoriuje, ir kiek pamena nebuvo jokių užrašų, nes tuo laikotarpiu tingėdavo rašytis darbotvarkę, bet tikriausiai dirbo, nes tai buvo darbo savaitės diena. Ką veikė tą dieną tikrai nepamena. Asmens su pavarde Bernotas dabar atsiminti negali, taip pat nepamena ar yra sutikusi, ar bendravusiai (1 tomas, b. l. 27).

Apklausto ikiteisminio tyrimo metu liudytojo J. K. parodymais (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso – toliau (LR BPK) 291 straipsnis), kuris parodė, kad jis gyvena Riovonių g. 50-1, Vilniuje. 2010 m. vasarą, rugpjūčio mėn., datos tiksliai nepaskys, pas jį namuose jo pažįstamas P. U., gyvenantys netoli jo namų jam tvarkė tvorą. Jis, jei gerai pamena 2010-08-14 namuose nebuvo, buvo išvykęs į Turgelių k., Šalčininkų raj. Tuo metu jam prie namų tvorą galėjo taisyti P. U., kuris dažnai tuo momentu labai išgerdavo. Todėl sunku būdavo kartais su juo susikalbėti. Jis vėliau kalbėjo su A. K. tėvu, kuris sakė, kad 2010-08-14 pas juos į namus buvo įlindęs jaunuolis. Jis apibūdino jaunuolį, kuris pagal aprašymą panašus į kaimyną V. B., tačiau Aistė turėtų jį pažinoti pati. Tačiau jis prisimena, kad labai panašus vaikinas į Vitalijų vasaros pradžioje, kada tiksliai pasakyti negali iki Joninių šventės, buvo užsukęs pas jį į garažą ir klausė dėl automobilių dažymo. Vaikinas buvo lieso kūno sudėjimo, tamsių plaukų, apie 30 metų amžiaus, apie 1,80 cm ūgio, buvo apsirengęs juodos spalvos lengva odine striuke. Garažo durys tuo metu buvo pravertos. Jis pasakė jam kur yra dažoma ir jaunuolis išėjo. Jis praktiškai iškart po pokalbio važiavo į miestą ir sutiko tą patį jaunuolį, kuris buvo praėjęs pora namų, tačiau kaip jam buvo keista jis ėjo į priešingą pusę, nei jis nurodė kur yra dažymas. Jam kilo kažkoks įtarimas, tačiau jis to nesureikšmino. Jaunuolio veido bruožų jis neįsidėmėjo, todėl atpažinti negalės. Jis paskui kalbėjo ir su P. U., klausė ar koks nors vyriškis buvo priėjęs 2010-08-14, tačiau Pavel pasakė, kad nepamena. Jis tikrai dažnai gėrė tuo momentu, todėl gali ir neprisiminti. Daugiau nieko pasakyti negali, nes kas buvo pas Aistę tikrai nežino (l tomas, b.l. 186).

Apklausto ikiteisminio tyrimo metu liudytojo P. V. parodymais (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso – toliau (LR BPK) 291 straipsnis), kuris parodė, kad jis pažįsta S. P. apie 6-7 metus. Paskutinius du metus su Sergej susitinka gan dažnokai. Jis nuo 2010 m. liepos mėn. iki gruodžio mėn. pradžios Lentvaryje statėsi namą. Jam statyti namą padėjo Sergej. Jis pas jį būdavo, postovei ką nors darydavo. Savaitgaliais irgi dirbdavo, nes norėjosi greičiau pastatyti namą. Visus savaitgalius tikrai dirbo. 2010 m. rugpjūčio 14 d. irgi dirbo, jei gerai pamena tuo metu darė stogą ar pabaiginėjo sienas. Sergėj pas j į atvažiuodavo maždaug apie 8 val. ryte. Būdavo iki sutemų. Jis tikrai atsimena, kad 2010-08-14 pas jį buvo S. P. ir dirbo su juo, niekur išvažiavęs nebuvo, kadangi tai buvo savaitgalis o jie visus savaitgalius dirbo. Sergej dažniausiai būdavo apsirengęs darbiniais rūbais, būdavo su šortais, su džinsais atvažiuodavo. Dažniausiai būdavo apsiavęs sportiniais bateliais. Gerai apsirengimo smulkmenų nepamena, neatkreipė dėmesio. Jis nepamena, kad jis būtų kada nors apsirengęs klasikiniu stiliumi, t.y. kostiuminėmis kelnėmis ir marškiniais. Daugiau pasakyti nieko negali. Papildomai apklaustas kaip liudytojas P. V. parodė, kad jis gali klysti dėl valandų, kad S. P. buvo pas jį 2010-08-14. Jis tą dieną galėjo būti ir išvažiavęs į Senukų prekybos centrą. Kai kurių detalių jo prašydavo nupirkti. Kada jis tą dieną pas jį atėjo jis irgi pasakyti negali, nes praėjo nemažai laiko. Dažniausiai ateidavo ryte. Jis jam konkrečiai laiko nenurodydavo, nes jis jam padėdavo, jis jo nesamdė. Sąžiningai sako, kad jis galėjo suklysti dėl S. P. buvimo 2010-08-14 pas jį. Jam atrodo, kad visus savaitgalius jie dirbo pas jį prie statomo namo. O kadangi 2010-08-14 buvo savaitgalis, tai ir pasakė ankščiau apklausoje, kad S. P. buvo pas jį. Tačiau dabar patvirtinti, kad 2010-08-14 S. P. buvo pas jį jis negali, neatmeta tokios galimybės, kad jis galėjo būti, tačiau įsitikinęs nėra. Jis neatkreipė dėmesio, ar Sergej su savimi nuolatos turėdavo mobiliojo ryšio telefonus. Žino, kad nešiojasi du mobiliojo ryšio telefonus (1 tomas, b.l. 188-189).

Asmens parodymo atpažinti metu nukentėjusysis M. B. atpažino S. P., kaip vaikiną kuris apgaulės būdu paėmė iš jo 660 Lt grynųjų pinigų. „Statoil“ degalinėje, Savanorių pr. 119A, 2010 m. vasario 24 d.(l tomas, b. l. 15-16).

Asmens parodymo atpažinti meti liudytojas T. B. atpažino S. P., kaip vaikiną, kuris 2010-02-24 apgaulės būdu paėmė iš jo tėvo M. B. 660 lt grynaisiais pinigais, „Statoil“ degalinėje, Savanorių pr. 119A, Vilniuje. (1tomas, b. l. 22-24).

Asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų kartotekos metu nukentėjusioji A. K. atpažino vyrą vardu S. P., gim. 1983-06-25, kuris 2010-08-14 d. buvo įsibrovęs į jos namus (1 tomas, b. l. 184-185).

Automobilio „Renault Laguna“, v/n (duomenys neskelbtini) apžiūros protokolo su fotolentelė duomenimis (1 tomas, b. l. 42-43).

Gyvenamojo namo, esančio adresu Riovonių g. 43, Vilniuje, į kurį buvo įsibrovęs kaltinamasis S. P., patalpų apžiūros protokolo su nuotraukomis duomenimis (2 tomas, b. l. 22-27).

Nenustatyta, kad nuketėjusieji A. K. bei M. B., liudytojai T. B., J. K., G. N., I. P., J. K., P. V., dėl kokių tai priežasčių galėjo apkalbėti kaltinamąjį S. P.. Jų parodymai nuoseklūs, išsamūs, patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes, todėl teismas jais tiki ir juos laiko kaltinamojo S. P. kaltės įrodymais.

Be to, aukščiau paminėtuose protokoluose esantys duomenys patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes, jais netikėti nėra priežasčių, todėl teismas ir juos laiko kaltinamojo kaltės įrodymais.

Ištyręs ir įvertinęs aukščiau paminėtų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis S. P., nuo pat savo veiksmų pradžios suvokdamas pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, tyčia kaltinime nurodytomis aplinkybėmis apgaulės būdu savo naudai įgijo svetimą turtą bei pasikėsino pagrobti svetimą turtą įsibrovęs į gyvenamąjį namą. Teismas konstatuoja, kad kaltinamojo S. P. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 1 dalį. Surinktoje medžiagoje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių kaltinamojo S. P. kaltę, padarius minėtas nusikalstamas veikas..

Kaltinamojo S. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas kaltinamajam S. P. bausmę, teismas atsižvelgia į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nusikalstamos veikos pavojingumą visuomenei, į tai, kad įrodytą nusikalstama veika buvo tyčinė, baigta, sukėlusi pasekmes, kaltinamojo asmenybę. Kaltinamasis S. P. neteistas (1 tomas, b.l. 146), administracine tvarka baustas (1 tomas, b.l. 158-159), į Priklausomybės ligų centro įskaitą neįrašytas (1 tomas, b.l. 156), Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje bei Vilniaus m. psichikos sveikatos centre negydytas (1 tomas, b.l. 155, 157). Šios aplinkybės rodo, kad jis nelinkęs nusikalsti, jis teisme pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikaltimų. Dėl padarytų nusikalstamų veikų nuoširdžiai gailisi.

Įvertinus visumą aukščiau nustatytų aplinkybių ir padarytų išvadų darytina išvada, kad bausmės paskirtis gali būti pasiekta paskyrus kaltinamajam S. P. bauda, jos dydį, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, parenkant artimą minimaliam įstatymo numatytam bausmės dydžiui.

S. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki įsiteisės nuosprendis palikti nepakeista, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nukentėjusysis M. B. pareiškė civilinį ieškinį dėl 660 Lt turtinės žalos atlyginimo priteisimo. Jo pareikštas civilinis ieškinys pagrįstas, realūs, įrodytas, šiam ieškiniui (ieškinio dydžiui) kaltinamasis neprieštaravo, todėl civilinis ieškinys tenkintinas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 str.). Priteistina iš S. P. 660 Lt nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo M. B. naudai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 296, 297, 301 – 305, 307 straipsniais, teismas,-

nusprendė:

pripažinti S. P., a.k. (duomenys neskelbtini) kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį už pasikėsiną pagrobti svetimą turtą įsibrovęs į gyvenamąjį namą ir paskirti 30 MGL, t.y. 3900 litų (trijų tūkstančių devynių šimtų litų) baudą.

pripažinti S. P., a.k. (duomenys neskelbtini) kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį už apgaulės būdu savo naudai įgytą svetimą turtą, ir paskirti 40 MGL, t.y. 5200 litų (penkių tūkstančių dvejų šimtų litų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 4 dalimi šias bausmes subendrinti ir galutinę subendrintą bausmę S. P. paskirti 45 MGL, t.y. 5850 (penkių tūkstančių aštuonių šimtų penkiasdešimties litų) baudą.

Nustatyti šešių mėnesių terminą, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, baudai sumokėti į Valstybinė mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos sąskaitą LT247300010112394300, esančią banke AB „Swedbank“, įmokos mokesčio kodas 6800. Sumokėjus baudą, mokėjimo dokumentą pristatyti Vilniaus m. 2 apylinkės teismui.

S. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki įsiteisės nuosprendis palikti nepakeista, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Priteisti iš S. P. 660 Lt (šešių šimtų šešiasdešimties litų) nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo M. B. naudai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.

Teisėjas Miroslavas Gvozdovičius