Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.7;

1.1.8.6.2; 1.1.8.6.3; 1.2.14.5.1; 1.2.18.2; 1.2.18.3; 2.1.10.1; 2.3.2.1.3.4.2; 2.3.4.3; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.6.1; 2.3.6.4.6.2

2024 m. rugsėjo 5 d.

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nesusituokęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis E. P. 2024 m. vasario 1 d. apie 21.00 val. Alytuje, (duomenys neskelbtini), automobilio „Subaru Impreza“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) daiktadėžėje, iš A. R. piniginės, pagrobdamas A. R. vardu išduotą AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortelę (duomenys neskelbtini), neteisėtai įgijo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę – A. R. vardu išduotą AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir neteisėtai ją laikė iki 2024 m. vasario 2 d. 5 val. 39 min.

Be to, kaltinamasis E. P. 2024 m. vasario 2 d. Alytuje, (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės atlikti finansinių operacijų A. R. banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), su šia sąskaita susieta AB „Swedbank“ banko A. R. išduota mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai inicijavęs finansinę operaciją, žinodamas jo asmeninį identifikavimo kodą (PIN), suklaidino AB „Swedbank“ banką, pateikdamas save operacinei sistemai kaip A. R., turintį teisę disponuoti banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančiomis lėšomis, 5 val. 39 min. vienu kartu nuėmė 800 Eur, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą A. R. priklausantį turtą – 800 Eur, tuo padarydamas nukentėjusiajam A. R. bendrą 800 Eur turtinę žalą.

Kaltinamasis E. P. teisme visiškai pripažino savo kaltę dėl visų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų. Parodė, jog būdamas A. R. automobilyje pasisavino jo banko kortelę. Banko kortelė buvo piniginėje, o piniginė padėta prie automobilio pavarų perjungimo svirties. Važiuojant automobiliu, nukentėjusiajam nematant, jis iš piniginės paėmė nukentėjusiajam priklausančią banko mokėjimo kortelę. Tuo metu jie abu važiavo iš baseino, buvo tamsu. Nukentėjusysis jį parvežė iki namų, užėjo pas jį į butą pasiimti alaus. Jis iš anksčiau žinojo nukentėjusiojo banko kortelės PIN kodą, todėl nutarė kortelę paimti ir ja pasinaudoti. Nukentėjusysis kreipėsi į jį, nurodydamas, kad neranda banko kortelės, tačiau jam neprisipažino, kad jis paėmė jo banko kortelę. Pinigus su nukentėjusiojo banko mokėjimo kortele nuėmė bankomate, esančiame prie Maximos parduotuvės Santaikos gatvėje. Jam žinoma, kad bankomatai yra filmuojami, todėl buvo ant galvos užsidėjęs kapišoną, o ant veido - kaklaskarę. Nuo nukentėjusiojo banko sąskaitos nuėmė 800 eurų. Vėliau nukentėjusiajam prisipažino, kad jis pasisavino jo pinigus. Žalą nukentėjusiajam atlygino, į jo sąskaitą pervedė 800 eurų. Kratos metu buvo rasti ir pareigūnų paimti 700 eurų, tai ne tie patys pinigai, kurie buvo išgryninti 2024 m. vasario 2 d, prašo juos grąžinti. Dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi. Prašo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Prižada daugiau nenusikalsti.

Panašius parodymus kaltinamasis E. P. davė ir ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b.l. 92–95, 96–99).

Be kaltinamojo visiško kaltės pripažinimo, jo kaltė pilnai įrodyta ir kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio nustatyta tvarka, BPK 273 straipsnio pagrindu atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Nukentėjusysis A. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog 2024 m. vasario 1 d. apie 19.00 val. jis kartu su pažįstamu E. P. savo nuosavu automobiliu „Subaru Impreza“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) atvažiavo į Alytaus sporto ir rekreacijos centrą, nes norėjo nueiti į baseiną. Prieš eidamas į baseiną, jis užėjo į sporto klubą „MARGIRIS“, kur įsigijo vienkartinį bilietą į baseiną, už kurį jis atsiskaitė savo „Swedbank“ banko kortele, kurios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini). Kai jis pirko bilietą į baseiną, E. P. stovėjo laiptinėje, prie įėjimo į sporto klubą „MARGIRIS“. Nusipirkęs bilietą, jis kartu su E. P. nuėjo į baseiną, ten jie nuėjo į persirengimo patalpas, kur buvo įrengtos daiktų saugojimo spintelės. Visus savo drabužius ir daiktus jis susidėjo į vieną spintelę, telefoną ir piniginę paliko spintelėje, su savimi pasiėmė tik higienos reikmenis ir rankšluostį. E. P. persirenginėjo prie kitos spintelės, šio spintelė buvo toli nuo jo, kitoje persirengimo patalpos pusėje. Baseino spintelės buvo su elektroniniu užraktu, kuris atrakinamas apyranke, kurią išduoda baseino administratorė prie įėjimo į baseiną. Su ta apyranke jis buvo visą laiką, kol jie buvo baseine, nusiėmė apyrankę tik išeidamas iš baseino ir atidavė administratorei. Baseine kartu su E. P. jis buvo apie dvi valandas. Kol jis maudėsi duše, jo spintelė buvo užrakinta, iš baseino išėjo kartu su E. P.. Išeidamas iš Sporto rūmų, piniginę jis buvo įsidėjęs į striukės kišenę. Įsėdęs į savo automobilį, jis apsižiūrėjo, kad neturi savo mobilaus telefono, todėl nusprendė grįžti į baseino persirengimo patalpas jo paieškoti. Prieš išeidamas ieškoti telefono, pasidėjo savo piniginę į daiktadėžę, esančią E. P. sėdėjimo pusėje (priešais jį). E. P. tiksliai matė, kad jis ten pasidėjo piniginę. Vėliau, nuėjęs į Alytaus sporto ir rekreacijos centro persirengimo rūbinę, spintelėje rado savo telefoną, kuris skambėjo tuo metu (skambino E. P.), jis atsiliepė ir pasakė, kad rado telefoną ir tuojau grįžta atgal. Jam grįžus į automobilį, E. P. sėdėjo toje pačioje vietoje. Grįžęs, jis nebuvo atidaręs daiktadėžės ir netikrino piniginės. Apie 21 val. 10 min. jis parvežė E. P. jo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Būnant kieme, paklausė, ar šis turi alaus, jam atsakė, kad turi sau kelias skardines, todėl paklausė, ar galėtų jam parduoti. E. P. patikino, kad šiaip nepardavinėja, tačiau šįkart gali parduoti. Tuo metu savo piniginės neėmė, nes automobilyje kituose skyriuose turėjo euro monetų. Pasiėmė saują monetų, kad galėtų atsiskaityti ir nuėjo kartu su E. P. jo gyvenamuoju adresu. Būnant kambaryje E. P. padavė jam dvi skardines alaus, už kurias jam sumokėjo 2 Eur ir kažkiek centų. Tas butas buvo bendrabučio tipo, jame yra du gyvenamieji kambariai. Jam būnant minėtu adresu, tame bute nebuvo jokių kitų pašalinių asmenų. Atsiskaičius su E. P., jis sugrįžo į savo automobilį ir išvažiavo į namus. Apie 21 val. 20 min., tiksliai laiko neprisimena, jam grįžus savo gyvenamuoju adresu, jis pasiėmė piniginę ir nuėjo į namą. Būnant namuose, pasitikrino savo piniginę ir pastebėjo, kad joje nebuvo jo AB „Swedbank“ banko kortelės, kurios paskutiniai skaitmenys „1215“ ir ši kortelė susieta su jo banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini). Jis dar paskambino E. P., klausė, ar šis nematė jo banko kortelės, tačiau jis sakė, kad nematė. Po pokalbio su E. P. jis neblokavo savo banko kortelės, nes vis dar galvojo, kad ją kažkur ras. Kitą dieną, tai yra 2024 m. vasario 2 d. jis gavo trumpąją SMS žinutę iš banko apie tai, kad 5 val. 39 min. išgrynino 800 Eur, todėl nedelsdamas paskambino į banką ir užblokavo savo kortelę. Jis buvo nustatęs 800 Eur dienos limitą, todėl didesnės sumos nebuvo galima išgryninti, nors sąskaitoje pinigų buvo ir daugiau. Jis iš karto pamanė, kad pinigus galėjo išgryninti E. P., nes savo banko kortelės pasigedo po buvimo su juo. Pamena, kad būnant Alytaus sporto ir rekreacijos centro baseine, jis atsiskaitinėjo banko kortele už suteiktas paslaugas, kortelę fiziškai įdėjo į banko mokėjimo kortelių skaitytuvą ir jame suvedė savo PIN kodą, kuris yra nesudėtingas, iš keturių skaitmenų, kurie yra pasikartojantys dvejetais (du vienodi skaičiai ir kiti du vienodi skaičiai). Jis mano, kad E. P. galėjo atsiminti jo banko kortelės PIN kodą iš anksčiau, nes ne kartą yra buvę situacijų, jog kažkur atsiskaitant parduotuvėse, jis būdavo šalia, o suvesdamas PIN kodą, jo neslėpė, todėl šis ir galėjo lengvai jį įsiminti. E. P. per programėlę „Messenger“ susisiekė su juo, rašė, jog gailisi, kad paėmė jo kortelę ir išgrynino pinigus bei tikino, kad žalą atlygins, ką iš tiesų ir padarė. 2024 m. vasario 12 d. iš savo mokėtojo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) E. P. pervedė jam 800 Eur į jo AB „Swedbank“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Prie apklausos protokolo prideda minėto mokėjimo išrašo kopiją. Taip pat E. P. jam yra rašęs, kad atsiprašo, jog taip pasielgė. Civilinio ieškinio dėl turtinės ar neturtinės žalos jis nereikš, kadangi turtinė žala jam jau yra atlyginta. Kuomet 2024 m. vasario 6 d. peržiūrėjo vaizdo įrašus, pateiktus tyrėjo, jis iš karto iš asmens eisenos atpažino, kad tai yra būtent E. P. (1 t., b. l. 1 – 9, 21 – 23, 24 – 27, 28 – 31).

Liudytoja E. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog ji yra E. P. sugyventinė, jie kartu gyvena (duomenys neskelbtini) ir veda bendrą namų ūkį. 2024 m. vasario 1 d. ji buvo savo darbe nuo 10.00 val. ryto iki 22 val. 15 min. 2024 m. vasario 1 d. į namus ji grįžo apie 23.00 val., kadangi jos darbovietė buvo (duomenys neskelbtini). Namuose buvo E. P., kuris pasakė, kad namuose buvo atlikta krata, jis buvo iškviestas į policijos komisariatą, buvo pareikšti įtarimai dėl to, kad A. R. parašė pareiškimą dėl dingusios banko kortelės ir nuimtos 800 Eur pinigų sumos. Jokių įvykio aplinkybių E. P. jai nepaaiškino, o ji pati ir neklausinėjo (1 t., b. l. 46–49).

Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole A. R. pareiškė, jog 2024 m. vasario 1 d. nuo 19.00 val. iki 21.00 val. adresu (duomenys neskelbtini) dingo jam priklausanti AB „Swedbank“ banko kortelė, kurios Nr. nurodyti tuo metu negalėjo. Taip pat negalėjo nurodyti, kas galėjo paimti jo banko kortelę. Prašė pradėti tyrimą dėl šio įvykio (1 t., b. l. 1 – 9).

Iš reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo ir banko sąskaitos išrašo bei 2024 m. vasario 7 d. AB „Swedbank“ banko rašto Nr. S/1235k pateiktos informacijos apie A. R. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą, matyti, kad 2024 m. vasario 2 d. 5 val. 39 min. bankomate buvo išgryninta 800 Eur suma (1 t., b. l. 53–55, 2 t., b.l. 4–6).

Iš 2024 m. vasario 6 d. kratos protokolo matyti, jog, atliekant kratą pas E. P., kambaryje, spintelėje ant knygų rasta piniginė, kurios viduje rastos septynios kupiūros po 100 Eur. Piniginė buvo supakuota į paketą Nr. 571585, o pinigai – į paketą Nr. 571586, šalia durų į koridorių, prie krepšio rasti sportiniai bateliai, kurie atitinka vaizdo įraše užfiksuotus batelius, kurie supakuoti į paketą Nr. 303977, vėliau ant pakabo rasta striukė, kuri supakuota į paketą Nr. 333500, ir liemenė, kuri supakuota į paketą Nr. 303986, taip pat koridoriuje ant dėžės rasta kepurė, kuri supakuota į paketą Nr. 303987, ir vėliau kambaryje esančioje spintoje rastos kelnės, kurios supakuotos į paketą Nr. 303987 (1 t., b. l. 62–72).

Iš 2024 m. vasario 8 d. ir 2024 m. kovo 5 d. daiktų apžiūros protokolų matyti, jog buvo apžiūrėti 2024 m. vasario 6 d. kratos metu iš E. P. paimti grynieji pinigai – 700 Eur, piniginė, striukė, sportiniai bateliai, liemenė su gobtuvu, kelnės ir kepurė (1 t., b. l. 84–90, 91–108).

2024 m. vasario 6 d. kitų objektų apžiūros protokolu užfiksuota, kad dalyvaujant nukentėjusiajam A. R., buvo atlikta vaizdo įrašų iš DPD apžiūra (1 t., b.l. 124–130).

2024 m. kovo 8 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota trijų vaizdo įrašų, gautų iš UAB „OMNIVA LT“, apžiūra (1 t., b.l. 131–137).

2024 m. kovo 8 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota dviejų vaizdo įrašų, kurie buvo išreikalauti iš UAB „VADENA“ administratorės P. P., apžiūra (1 t., b.l. 151–155).

2024 m. kovo 8 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota trijų vaizdo įrašų, kurie buvo išreikalauti iš E. V., apžiūra (1 t., b.l. 142–146).

2024 m. vasario 12 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuota mobilaus ryšio telefono „Apple iPhone 12 Pro“ apžiūra (1 t., b.l. 160–170).

2024 m. vasario 20 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuota mobilaus ryšio telefono „Poco X3 Pro“ apžiūra (1 t., b.l. 178–193).

Iš 2024 m. vasario 12 d. mokėjimo nurodymo matyti, jog E. P. 2024 m. vasario 12 d. į nukentėjusiojo A. R. banko sąskaitą pervedė 800 eurų (1 t., b.l. 32).

Dėl įrodymų vertinimo ir veikų kvalifikavimo

Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. BK 214 straipsnio 1 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas gamino vieną ar daugiau netikrų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų dalių ar suklastojo vieną ar daugiau tikrų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai įgijo, importavo, eksportavo, gabeno, laikė, perdavė ar realizavo vieną ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių, arba neteisėtai įgijo, importavo, eksportavo, gabeno, laikė, perdavė ar realizavo vienos ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, arba gamino, įgijo, importavo, eksportavo, gabeno, laikė, perdavė ar realizavo techninę įrangą, programinę įrangą ar kitokias priemones, tiesiogiai skirtas ar pritaikytas netikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms ar jų dalims gaminti ar tikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms klastoti. Pagal BK 215 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai inicijavo ar atliko vieną ar daugiau finansinių operacijų viena ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai panaudodamas vieną ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba panaudodamas žinomai netikrus vienos ar daugiau tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba žinomai neteisėtą vienos ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių panaudojimą pripažino teisėtu.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta bei įrodyta, jog kaltinamasis E. P. kaltinime nurodytu laiku, vietoje bei aplinkybėmis, iš A. R. piniginės, pagrobdamas A. R. vardu išduotą AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu neteisėtai įgijo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę – A. R. vardu išduotą AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir neteisėtai ją laikė. Be to, kaltinamasis E. P., neturėdamas teisės atlikti finansinių operacijų A. R. banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), su šia sąskaita susieta AB „Swedbank“ banko A. R. išduota mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai inicijavęs finansinę operaciją, žinodamas jo asmeninį identifikavimo kodą (PIN), suklaidino AB „Swedbank“ banką, pateikdamas save operacinei sistemai kaip A. R., turintį teisę disponuoti banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančiomis lėšomis, ir vienu kartu išgrynino 800 Eur, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą A. R. priklausantį turtą – 800 Eur, tuo padarydamas nukentėjusiajam A. R. bendrą 800 Eur turtinę žalą. Pirmiau aptarti kaltinamojo E. P. įvykdyti nusikalstami veiksmai atitinka BK 182 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų sudėties požymius.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu

Kaltinamasis E. P. padarė tris nusikalstamas veikas, kurias baudžiamasis įstatymas priskiria nesunkių ir apysunkių nusikaltimų kategorijoms (BK 11 straipsnio 3, 4 dalys). Visas šias nusikalstamas veikas kaltinamasis įvykdė veikdamas tiesiogine tyčia, kadangi jis pats suvokė pavojingą savo veikų pobūdį ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Kaltinamojo E. P. atsakomybę lengvina aplinkybė, jog jis prisipažino padaręs visas jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai dėl jų gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teismas atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta tai, jog kaltinamasis E. P. atlygino nukentėjusiajam A. R. padarytą turtinę žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). E. P. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Teismas yra gavęs kaltinamojo E. P. ir laiduotojos G. R. prašymus atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant kaltinamąjį laiduotojos G. R. atsakomybėn pagal laidavimą. G. R. sutinka būti kaltinamojo laiduotoja.

BK 40 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant įstatyme numatytų būtinų sąlygų visumai: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką (baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą); 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Visų šių sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės.

Net ir nustačius visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tai yra, teismas, priimdamas sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius duomenis, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui.

Sprendžiant klausimą, ar yra pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgiama į duomenis, leidžiančius daryti išvadą apie atsitiktinį padarytos veikos pobūdį ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus. Taip pat vertintinos aplinkybės, apibūdinančios kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan.

Nors kaltinamasis E. P. padarė tris nusikalstamas veikas, tačiau teismas įvertinęs kaltinamojo parodymus, laiko, jog visos nusikalstamos veikos padarytos esant vieningai kaltinamojo E. P. tyčiai. Jis savo veiksmus suvokė, kaip vientisą nusikalstamą veiką, kadangi pasisavindamas nukentėjusiojo banko mokėjimo kortelę, žinojo nukentėjusiojo banko kortelės PIN kodą ir turėjo jau iš anksto susiformavusį sumanymą pasisavinti nukentėjusiojo pinigus. Laikytina, jog nusikalstamos veikos padarytos esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Pagal teismų praktiką, esant tokiai situacijai, laikoma, jog kaltinamojo atžvilgiu gali būti taikoma BK 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta pirmoji iš atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų, susijusi su nusikaltimo priskyrimu vienai iš kategorijų – apysunkiam nusikaltimui. Kaltinamasis neteistas, nebaustas administracine tvarka. E. P. šiuo metu nedirba, tačiau yra registruotas Užimtumo tarnyboje bei mokosi Alytaus kolegijoje, turi ateities planų. Kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, atlygino nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą. Tokiu būdu konstatuotinos BK 40 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3 punktuose numatytų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų buvimas. Savo veiksmus vertina kritiškai, dėl savo elgesio išgyvena. Ir jau vien tik šis baudžiamasis procesas leido kaltininkui pakankamai neigiamai įvertinti savo veiksmus, vengiant ateityje daryti teisės pažeidimus. Įvertinęs visus kaltinamojo E. P. charakterizuojančius duomenis, bylos aplinkybes, laikytina, kad yra ir ketvirta būtinoji atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga, nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte, pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Esant BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumai, laidavimo instituto taikymui būtina ir BK 40 straipsnio 3 dalyje numatyta nuostata. Pagal BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalis, laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo. Ši sąlyga turi savarankišką reikšmę, todėl būtinas išsamus motyvavimas ir konstatavimas. Tokią išvadą galima padaryti įvertinus laiduotoją apibūdinančių savybių visumą: asmenines savybes, veiklos pobūdį, ar nenustatyta ankstesnių laiduotojo nuteisimo ar patraukimo administracinėn atsakomybėn atvejų, taip pat realias galimybes daryti teigiamą įtaką nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, kad šis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Įvertinus visus laiduotojos G. R. charakterizuojančius duomenis, jos paaiškinimus teisme, teismas mano, jog G. R. kaip laiduotoja yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo.

Apibendrinant išdėstytus motyvus, atsižvelgus į tai, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas išvadai, kad E. P. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys nusikalstamų veikų, į tai, kad laiduotoja pageidaujanti tapti jo šeimos draugė G. R. yra neteista, nebausta administracine tvarka, teigiamos charakteristikos, gali būti laikoma vertu teismo pasitikėjimo asmeniu, į tai, kad E. P. yra svarbi G. R. nuomonė, yra pagrindas jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, kadangi pagrįstai manytina, jog laiduotojos įtaka jo elgesiui turės esminės reikšmės. Įvertinus visas nustatytas aplinkybes, nėra pagrindo atsisakyti E. P. atžvilgiu taikyti BK 40 straipsnio nuostatas.

Įvertinus visus bylos duomenis, teismas daro išvadą, jog yra pagrindas ir sąlygos taikyti BK 40 straipsnį ir atleisti E. P. nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį pagal laidavimą laiduotojai G. R. be užstato, nustatant vienerių metų laidavimo terminą, o baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti (BK 40 straipsnis, BPK 254 straipsnio 5 dalis).

Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra sąlyginis atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės. Jeigu per teismo nustatytą terminą asmuo padaro nusikalstamą veiką, šis sprendimas gali nustoti galioti arba būti panaikintas ir tuomet asmuo atsakytų už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 40 straipsnio 7 ir 8 dalys).

Dėl kitų klausimų

Šios bylos ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam E. P. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Ši kardomoji priemonė E. P. panaikinama įsiteisėjus nuosprendžiui (BPK 139 straipsnio 1 dalis).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 700 Eur (7 kupiūros po 100 Eur), kurios saugomos Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje (Alytus, Jotvingių g. 8) pagal 2024-02-09 kvitą A Nr. PD-00000022856, – grąžinami E. P. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

CD laikmenos paliekamos saugoti prie bylos medžiagos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 254 straipsnio 5 dalimi, 297, 298, 303-308 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

E. P., padariusį nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį pagal laidavimą G. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybei be piniginio užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą ir baudžiamąją bylą kaltinamojo E. P. atžvilgiu nutraukti.

Kardomąją priemonę – rašyti nį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 700 Eur (septynis šimtus eurų) (7 kupiūros po 100 Eur), saugomus Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje (Alytus, Jotvingių g. 8) pagal 2024 m. vasario 9 d. kvitą A Nr. PD-00000022856, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti E. P..

CD laikmenas su duomenimis palikti saugoti prie bylos medžiagos.

Išaiškinti E. P., jeigu jis laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas jo padarytas nusikalstamas veikas, jeigu jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas jo padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai G. R., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį ji laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmuose ir nurodant savo poziciją dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo rašytinio ar žodinio proceso tvarka.

Teisėja V. D.