Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2014-10-30 · Byla Nr. A2.6.-12180-271/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2014-10-30
Bylos Nr.
A2.6.-12180-271/2014
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Pažeidėjas
A.P.
Kategorijos
  • 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A2.6-12180-271/2014Proceso numeris 4-68-3-11702-2014-9Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.2.,45.4.3.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMASVilnius, 2014 m. spalio 30 d.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas P.Borkovski,sekretoriaujant A.Nikitinai,dalyvaujant A. P.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje

A.P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinio teisės pažeidimo kodekso 126 straipsnio 5 dalį ir 124¹ straipsnio 7 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr.10P-19418925-14 A. P. buvo surašytas 2014-10-04 dėl to, kad jis 2014 m. spalio 4 d., apie 04.04 val., Vilniuje, Krokuvos gt., vairavo automobilį Toyota Avensis, v/n (duomenys neskelbtini) įtariama apsvaigęs nuo narkotikų arba vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, vengė patikrinimo, ar yra apsvaigęs, nepateikė automobilio techninės apžiūros kortelės, transporto priemonės registracijos liudijimo, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo. Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 16, 18 p.p. reikalavimus, padarė teisės pažeidimus pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 5 d. ir 124(1) str. 7 d.

Šalies argumentai

A. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad protokole paminėtą naktį vairavo išnuomotą automobilį ir atvažiavo į Krokuvos gatvę, Vilniuje, kuomet prie jo automobilio privažiavo policijos pareigūnų automobilis. Kadangi kitas asmuo išnuomavo jam automobilį, jis nežinojo, kad pareigūnams pateikė ne vairuojamo automobilio, bet kitos transporto priemonės dokumentus. Šioje dalyje su kaltinimu sutinka. Dėl kaltinimo, jog jis vengė pasitikrinti dėl narkotinių ar kitokių medžiagų vartojimo, pripažįsta, kad policijos darbuotojai siūlė jam vykti į narkologinį centrą, tačiau jis atsisakė tai padaryti. Atsisakymą pareigūnams motyvavo tuo, kad narkotinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų prieš vairavimą nevartojo, vartojo praeitą savaitgalį, tą naktį apsvaigęs tikrai nebuvo, kad nenorėjo vykti pasitikrinti, nes galėjo būti be pagrindo apkaltintas, jei šlapime būtų buvę rasta psichiką veikiančių medžiagų pėdsakų. Retkarčiais (savaitgaliais) parūko žolę, todėl šlapime ilgai - 6-8 savaites - gali laikytis tų medžiagų vartojimo pėdsakai. Pareigūnai tinkamai nepaaiškino jam, kad atsisakymas pasitikrinti bus prilygintas vengimui ir už tai jam gresia griežta atsakomybė. Be to, jį iki tos nakties buvo kelis kartus sustabdę policijos pareigūnai Lietuvoje. Nuvykus į ligoninę kraujo taip pat niekas netyrė, nes pareigūnai to nereikalavo.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, teismo išvados

Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. numato, jog įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 5 d. numatyta atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojams apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, apsvaigimo patikrinimo vengimą, taip pat narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimą po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo.

Šioje normoje įtvirtintos trys alternatyvios veikos, už kurių padarymą asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 5 d.: transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams apsvaigusiems, arba apsvaigimo patikrinimo vengimas, arba narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. Tam, kad galima būtų asmenį pratraukti administracinėn atsakomybėn pagal šį Lietuvos Respublikos ATPK straipsnį, pakanka nustatyti, kad asmuo, padarė bent vieną iš šių alternatyvių veikų.

Iš policijos pareigūnų T. P., E. Z. tarnybinių pranešimų, pridėto prie bylos medžiagos pokalbio garso įrašo matyti, kad pareigūnai tikrino vairuotojo pateiktus dokumentus ir nustatė, kad jis teikia ne vairuojamo automobilio, o kitos transporto priemonės dokumentus. Pareigūnams pokalbio metu kilo įtarimas, kad vairuotojas yra apsvaigęs nuo narkotinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Vairuotojas tai neigė, tačiau pripažino, jog savaitgaliais „parūko žolės“. Jis atsisakė vykti pasitikrinti apsvaigimo faktą į narkologinį kabinetą. Teismo proceso metu A. P. pripažino, kad atsisakė vykti pasitikrinti, nes bijojo, kad jo šlapime gydytojai suras psichiką veikiančių medžiagų pėdsakų, kurie organizme išlieka net keletą savaičių. Iš patirties žino, kad kraujo tyrimo neatliks. Taigi, nurodydamas motyvus, vairuotojas patį atsisakymo pasitikrinti faktą pripažino.

Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 9 punktu, policijos pareigūnai, siekdami nustatyti, ar transporto priemonės vairuotojas yra apsvaigęs (neapsvaigęs): įvertina bendrą asmens būklę; prieš pristatydami įtariamą esant apsvaigusį transporto priemonės vairuotoją į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros, žodžiu paaiškina atsisakymo atlikti medicininę apžiūrą asmens sveikatos priežiūros įstaigoje teisinius padarinius; nedelsdami pristato jį į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros. Iš policijos pareigūnų T. P., E. Z. tarnybinių pranešimų, garso įrašo (3.16-3.22 minutė) matyti, kad vairuotojui buvo paaiškinta, jog įtariama, kad jis yra apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, todėl turi būti pristatytas į Vilniaus priklausomybės ligų centrą, tačiau tai padaryti jis atsisakė, jam buvo paaiškinta, kad atsisakius pasitikrinti bus surašytas protokolas dėl atsisakymo pasitikrinti, į ką A. P. atsako, kad jis žino tai, pažeidimą ginčys teisme. Tokiu būdu byloje esantys įrodymai paneigia pažeidėjo teiginius teismo proceso metu, kad pareigūnai jam nepaaiškino vengimo pasitikrinti pasekmių. Iš aukščiau nurodytų aplinkybių matyti, kad jam buvo tikrai žinomos atsisakymo pasitikrinti įtariamą apsvaigimą teisinės pasekmės. Iš A. P. pokalbio su pareigūnais, kuomet jis keletą kartų kategoriškai atsisako vykti pasitikrinti, pareigūnų daugkartinių raginimų nuvykti pasitikrinti ir paaiškinimo, kad jie patys jį nuveš į narkologinį centrą, pasekmių jam išaiškinimo (pareigūnai nurodė, kad surašys protokolą), vairuotojo pozicijos, kad jis ginčys kaltinimus teisme, darytina išvada, kad A. P. sąmoningai pasirinko savo elgesio modelį – atsisakymą (vengimą) vykti pasitikrinti galimą apsvaigimą vairuojant transporto priemonę. Pažymėtina, kad pareigūnai turėjo pakankamą pagrindą reikalauti apsvaigimo patikrinimo, kadangi jie matė galimo apsvaigimo požymius, pats vairuotojas neneigė, kad savaitgaliais rūkantis „žolės“ (2014-10-04 d. ir buvo savaitgalis).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad vairuotojas A. P. vengė apsvaigimo patikrinimo. Tokiais veiksmais pažeidė KET 18 p. (redakcija, galiojusi iki 2014-10-11 d.). Jo veika kvalifikuojama teismo pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 5 d.

A. P. nepateikė pareigūnams automobilio Toyota Avensis, v/n (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimo, techninės apžiūros kortelės, draudimo poliso. Tokiais veiksmais jis pažeidė KET 16 p. (redakcija, galiojusi iki 2014-10-11 d.) ir padarė teisės pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124(1) str.7d.

Teismas vadovaudamasis LR ATPK 284 str. 2 p. šalina iš kaltinimo nuorodą į KET 14 (redakcija, galiojusi iki 2014-10-11 d.) punkto pažeidimą, kadangi minėtas punktas numato atsakomybę vairuotojui už vairavimą transporto priemonių apsvaigus, o toks kaltinimas A. P. nepareikštas.

Nuobaudos skyrimas

Vienas iš nuobaudos tikslų yra teisingumo principo įgyvendinimas. Administracinių teisės pažeidimų kodekso prasme teisingumo principas reikalauja, kad administracinė nuobauda savo griežtumu ir dydžiu atitiktų padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumą. Individualizuodamas pažeidėjui skiriamą nuobaudą teismas turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Teismas, parinkdamas A. P. nuobaudą, atsižvelgia į tai, kad A. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Sunkina jo atsakomybę tai, kad jis per metus padarė tos pačios rūšies teisės pažeidimą - 2014-05-23 Klaipėdos miesto teismo nutarimu buvo baustas pagal ATPK 123 str. 1 d., 124(1) str. 7 d., be to jo atsakomybę sunkina tai, kad jis yra teistas už tyčinius nusikaltimus.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į pažeidimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę – A. P. administracinėn atsakomybėm traukiamas ne pirmą kartą (b.l. 9-11).

Esant tokioms aplinkybėms, pagrįstai manytina, jog administracinės nuobaudos tikslai A. P. atžvilgiu bus pasiekti paskiriant jam baudas, artimas įstatymo sankcijose numatytam baudų vidurkiui. Pagal LR ATPK 126 str. 5 d. taikytinas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Nuobaudos bendrintinos LR ATPK 33 str. pagrindu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30 str., 33 str., 126 str. 5d., 124(1) str.7d., 287 str.1d.1p., teisėjas

nutarė:

A.P. pripažinti kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 5 dalyje ir 124¹ straipsnio 7 dalyje ir paskirti:

už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 5 dalyje, padarymą – 1400 Lt baudą su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones 1 metams ir 6 mėnesiams;už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 7 dalyje, padarymą, administracinę nuobaudą – 30 Lt (trisdešimties litų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsniu, A. P. už šiuos pažeidimus skirti galutinę nuobaudą – 1400 Lt (vieno tūkstančio ir keturių šimtų litų) baudą, kas atitinka 405 eurus, su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones 1 metams ir 6 mėnesiams.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos į „Swedbank“ banko Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, banko kodas 73000 arba Nordea Bank F. P. banko Lietuvos skyriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT122140030002680220, banko kodas 21400. Įmokos kodas 6030.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas P.Borkovski