Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Stasio Gagio (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisė pažeidimo bylą pagal J. V. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 27 d. nutarimo J. V. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Šiaulių miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros skyriaus magistralinių kelių priežiūros būrio viršila – vyresnysis patrulis 2008 m. vasario 6 d. surašė J. V. administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, kadangi jis 2008 m. vasario 6 d. apie 10 val. 10 min. kelio Panevėžys – Šiauliai 47 kilometre, Radviliškio rajone, vairavo lengvąjį automobilį būdamas neblaivus (1,86 promilės). Šiais savo veiksmais J. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių 68 punkto reikalavimus.

II.

III.

Sakė, kad apie jo nevartojamą alkoholį, gali paliudyti visas Radviliškio rajonas ir visa Šeduva.

Važiuojant nuo Radviliškio priešpriešiais važiuojančios mašinos vis akino šviesomis, panešdamos, kad yra policija. Jei būtų geriantis, būtų pasukęs į Antaniškių parką ir laukęs kol patruliai išsisklaidys. Paaiškino, kad pirmą kartą alkotesteris parodė 3.75 promiles. Po kelių minučių pučiant į alkotesterį, jau jis rodė 1,86 promilės. Kadangi bijojo bežūti patrulių sumuštas, nes yra girdėjęs tokių pasakojimų, ant pažeidimo protokolo įrašė, kad buvo vakar truputį išgėręs . Žodžio „vakar“ neįrašė, todėl ir kilo nesusipratimas, klaidą pastebėjo tik parvažiavęs.

Kitą dieną gydytojai jam paaiškino, kad jei vidurių lašus lašino ant liežuvio greitesniam jų paveikimui, visai natūralu, kad alkotesteris parodė sunkų girtumo laipsnį negėrusiam asmeniui. Be to, gydytojai paaiškino, jog streso būsenoje ir dar esant dideliam skrandžio rūgštingumui, organizmas pats pagamina alkoholį.

Teismui sakė, kad jei policija būtų patikėjusi savo prietaisų parodymais, nebūtų leidusi vairuoti automobilio važiuojant į namus. Sakė, jog streso būsenoje (nuo tokių parodymų) būtų pasirašęs net ir jeigu būtų užrašyta, jog užmušė žmogų. Rašė, kad pats yra policijos rėmėjo Šeduvos seniūnijos seniūno padėjėjas. Kad Dvynio seniūnijoje yra per 3000 gyventojų ir kai reikia naktimis važiuoti pas skandalingas šeimas, vienam nėra saugu. Gerai žino policijos pavojingą darbą ir tuo gerbia policijos pareigūnus.

IV.

Teisėjų kolegija konstatavo, kad abejoti J. V. kalte padarius šį pažeidimą nėra pagrindo, nes J. V. aiškinimai apie pažeidimo padarymo aplinkybes yra nenuoseklūs. Atkreipė dėmesį, kad tiek administracinio teisės pažeidimo protokole, tiek ant tikrinimo alkotesteriu šaknelės jis pasirašė, jog vairavo neblaivus. Todėl vėlesnius jo parodymus teismas vertintino kritiškai, kaip bandymą išvengti griežtos atsakomybės. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, ypatingų, pažeidėjo kaltę lengvinančių aplinkybių šioje byloje nenustatė, todėl atmetė J. V. prašymą dėl nuobaudos švelninimo.

Nesutikdamas su tokiu teismo sprendimu, J. V. kreipėsi dėl proceso atnaujinimo.

V.

ATPK 30 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, kad skiriant nuobaudą, atsižvelgiama ne tik į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, bet taip pat ir į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę. Skiriama nuobauda turėtų ne tik nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės jam atitinkamas neigiamas pasekmes, bet ir jį auklėti (ATPK 20 straipsnis). ATPK 338¹ straipsnyje įtvirtinta galimybė teismui individualizuoti nuobaudą, atsižvelgti į teisingumo ir protingumo principus.

ATPK 314 straipsnio 4 dalyje yra numatyta, kad jeigu nėra turto, į kurį gali būti nukreiptas baudos išieškojimas, rajono (miesto) apylinkės teismo (apylinkės teismo teisėjo) nutarimu bauda pažeidėjui sutikus gali būti pakeista nemokamais ne ilgesnės kaip 400 valandų trukmės viešaisiais darbais, skaičiuojant vieną nemokamų viešųjų darbų valandą už dešimt litų baudos. Kolegijos vertinimu, paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens išreikštas prašymas yra pakankamas pagrindas teismo nutarimu paskirtą baudą pakeisti nemokamais viešaisiais darbais. Byloje yra J. V. prašymas baudą pakeisti viešaisiais darbais (b. l. 40). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas spręsdamas klausimą dėl to, koks teisėjas (skyręs administracinę nuobaudą ar pagal pažeidėjo gyvenamąją vietą) turi spręsti baudos pakeitimo viešaisiais darbais arba administraciniu areštu klausimą, yra suformavęs poziciją, kad taikant ATPK 309 straipsnio pirmos dalies nuostatą, baudos pakeitimo viešaisiais darbais arba administraciniu areštu klausimą turi spręsti administracinę nuobaudą skyrusio teismo teisėjas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

VI.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. sausio 19 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A17-76/2007 yra pažymėjęs, kad „Administracinių bylų teisenos įstatyme jokios nuostatos dėl bylos nagrinėjimo ribų po proceso atnaujinimo nėra, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, atnaujintos bylos nagrinėjimas vis dėl to turėtų apsiriboti ribomis, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindas. Tokią išvadą pagrindžia Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika kai kuriose bylose, todėl administracinė byla nagrinėtina proceso atnaujinimo ribose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. liepos 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A1 – 495 – 05)“.

Iš esmės tokios pat pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kuris 2008 m. spalio 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2008 (procesinio sprendimo kategorijos 124.4; 106.5; 124.2.9; 27.1) nurodė, jog atnaujinus bylos procesą ir tęsiant jos nagrinėjimą Civilinio proceso kodekso 370 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka byla bus nagrinėjama pagal bendrąsias Civilinio proceso kodekso taisykles, tačiau neperžengiant ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai.

Procesas šioje administracinėje byloje buvo atnaujintas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu, kai pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį. Tai reiškia, atsižvelgiant į išdėstytas nuostatas dėl bylos nagrinėjimo ribų atnaujinus procesą, kad atnaujintos bylos procesas negalėtų peržengti tų ribų, kurios buvo nustatytos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. lapkričio 6 d. nutartimi. Radviliškio rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 27 d. nutarimu J. V. pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį paskirta 2000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atnaujino procesą, konstatuodamas, kad teismas, parinkdamas nuobaudą pažeidėjui, neatsižvelgė į ATPK 20 straipsnyje įtvirtintus nuobaudos skyrimo tikslus, netinkamai taikė ir aiškino 314 straipsnio 4 dalies nuostatas.

Atsižvelgiant į išdėstytas nuostatas vertinamos aplinkybės, turinčios įtakos vertinant nuobaudos pagrįstumą ir, kurios buvo pagrindas atnaujinti procesą pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 10 punktą.

Pagal ATPK 30 straipsnio 1 dalį nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų.

ATPK 126 straipsnio 4 dalis numato, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo (girtumo) laipsnis, neblaivumo patikrinimo vengimas, taip pat alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo – užtraukia baudą vairuotojams nuo dviejų tūkstančių iki trijų tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų.

Pagal ATPK 30 straipsnio 2 dalį, skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Nagrinėjamu atveju Radviliškio rajono apylinkės teismas, atsižvelgęs į tai, kad J. V. neteistas, administracine tvarka anksčiau nebaustas, ir vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, padarė išvadą, kad ATPK 20 straipsnyje numatyti nuobaudų tikslai bus pasiekti paskiriant J. V. minimalią pažeidimo sankcijoje numatytą nuobaudą. Dar labiau paskirta nuobauda gali būti švelninama tik pritaikius ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai kokia pabaiga (žr. administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N1-1396/2007, N17-103/2007). Tačiau byloje tokių aplinkybių nenustatyta, todėl taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas nėra pagrindo. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta.

Teisėjų kolegija pažymi, kad ATPK 126 straipsnio 4 dalis numato pagrindinę ir papildomą nuobaudą. Kaip pagrindinė nuobauda gali būti paskirta bauda arba areštas, ir taip pat numatyta papildoma nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. lapkričio 6 d. nutartyje nurodė, kad teismas netinkamai taikė ATPK 314 straipsnio 4 dalį. Pažymėtina, kad ATPK 314 straipsnis reglamentuoja priverstinį nutarimo skirti nuobaudą vykdymą. Šio straipsnio 4 dalis numato, kad, jeigu nėra turto, į kurį gali būti nukreiptas baudos išieškojimas, rajono (miesto) apylinkės teismo (apylinkės teismo teisėjo) nutarimu bauda pažeidėjui sutikus gali būti pakeista nemokamais ne ilgesnės kaip 400 valandų trukmės viešaisiais darbais, skaičiuojant vieną nemokamų viešųjų darbų valandą už dešimt litų baudos <...>. Tokiu būdu Radviliškio rajono apylinkės teismas skirdamas J. V. pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį nuobaudą, ATPK 314 straipsnio 4 dalies nuostatų negalėjo taikyti, nes ši norma nustato baudos priverstinio vykdymo procesą. Nuobaudos vykdymo procedūros pradedamos po nutarimo skirti nuobaudą priėmimo, o ne jo priėmimo metu (ATPK 304 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Radviliškio rajono apylinkės teismas 2008 m. vasario 27 d. nutarimu skirdamas J. V. nuobaudą, tinkamai atsižvelgė į ATPK 20 straipsnyje numatytus nuobaudų tikslus, ir pagrįstai netaikė ATPK 314 straipsnio 4 dalies nuostatų.

Dėl išdėstytų priežasčių J. V. prašymas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 162 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

J. V. prašymą atmesti.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.