Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl skolos priteisimo pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ieškovė) ieškinį atsakovei M. D. (toliau – atsakovė).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl ginčo esmės.

4. Teismas surašo sutrumpintus sprendimo motyvus dalyje dėl skolos priteisimo, kadangi atsakovė ieškinį dalyje iš esmės pripažino (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 268 straipsnio 5 dalis).

5. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovė 2020 m. sausio 28 d. ieškovės administruojamame portale www.gosavy.com elektroniniu būdu pateikė Vartojimo kredito paraišką Nr. (duomenys neskelbtini) dėl kredito sutarties sudarymo su portale registruotu (-ais) skolintoju (-ais). Tarp minėto portalo registruotų skolintojų įvyko aukcionas, kurio pagrindu tarp atsakovo ir skolintojų (268 skolintojai) 2020 m. sausio 31 d. buvo sudaryta Vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis Nr. 1), pagal kurią atsakovei buvo suteiktas 10 100,00 Eur vartojimo kreditas 72 mėnesių laikotarpiui, kurį, mokėdamas kartu su 12 procentų dydžio vartojimo kredito metinėmis palūkanomis, ji turėjo grąžinti dalimis pagal grafiką (paskutinė įmoka turėjo būti atlikta 2026 m. sausio 15 d.). Paskolos tikslas – refinansavimas. Atsakovė ieškovės administruojamame portale www.gosavy.com elektroniniu būdu pateikė dar vieną Vartojimo kredito paraišką Nr. (duomenys neskelbtini) dėl kredito sutarties sudarymo su portale registruotu (-ais) skolintoju (-ais). Tarp minėto portalo registruotų skolintojų įvyko aukcionas, kurio pagrindu tarp atsakovės ir skolintojų (116 skolintojų) 2020 m. gruodžio 15 d. buvo sudaryta Vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis Nr. 2), pagal kurią atsakovei buvo suteiktas 3000,00 Eur vartojimo kreditas 72 mėnesių laikotarpiui, kurį, mokėdamas kartu su 12 procentų dydžio vartojimo kredito metinėmis palūkanomis, ji turėjo grąžinti dalimis pagal grafiką (paskutinė įmoka turėjo būti atlikta 2027 m. vasario 15 d.). Paskolos tikslas – refinansavimas. Atsakovė sutartinių įsipareigojimų pagal minėtas sutartis laiku ir tinkamai nevykdė, todėl 2024 m. gruodžio 11 d. pranešimais ieškovė informavo atsakovę apie Sutarties Nr.1 ir Sutarties Nr.2 vienašališką nutraukimą, reikalavimo teisės automatinį perleidimą ieškovei bei pareikalavo nedelsiant grąžinti negrąžintą paskolos sumą, palūkanas, mokėjimo palūkanas bei delspinigius. Atsakovė nereagavo į ieškovės siųstus raginimus padengti įsiskolinimą. Byloje įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė sumokėjo ieškovei susidariusį įsiskolinimą ir/arba įvykdė sutartą prievolę, nėra (CPK 178, 185 straipsniai).

6. Lietuvos Respublikos civilinis proceso kodeksas (toliau – CK) numato, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, jeigu tai neprieštarauja įstatymui (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį sutartis jos šalims turi įstatymo galią ir įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. Šioje teisės normoje įtvirtintas sutarties privalomumo principas, kuriuo vadovaudamasis kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis, 6.38 straipsnio 1 dalyje). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis). CK 6.59 straipsnis nustato draudimą kuriai nors šaliai vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. Atsakovė atsiliepimo nepateikė, ieškovės nurodytų aplinkybių bei prašomų priteisti sumų neginčijo, todėl formaliai atlikus įrodymų tyrimą, darytina išvada, kad atsakovė nevykdė prisiimtų įsipareigojimų.

7. Pagal CK 6.205 straipsnį sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ar įvykdymo termino praleidimą. Paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Sutartines prievoles asmenys privalo vykdyti tinkamai ir laiku, o prievolės neįvykdęs ar ją netinkamai įvykdęs asmuo privalo atlyginti kitai sutarties šaliai jos patirtus nuostolius bei sumokėti netesybas (CK 6.256, 6.872 straipsniai).

8. Nustatyta, jog atsakovė sudarė Sutartį Nr.1 ir Sutartį Nr.2, pagal kurias suteiktas atsakovei vartojimo kreditas ir įsipareigojo nustatytais grafikais per šalių sutartą terminą vartojimo kreditą grąžinti bei sumokėti palūkanas, tačiau atsakovė tinkamai minėtų Sutarčių nevykdė, į ieškovės siųstus raginimus nereagavo, ir ieškovė sutartį nutraukė. Įrodymų, patvirtinančių tinkamą atsakovės sutartinių prievolių įvykdymą, byloje nepateikta. Atsakovė pažeidė prievolę ir sutarčių vykdymo principus. Ieškovės reikalavimo dėl kredito bei palūkanų dydžio pagrįstumas ir skolos dydis ginčijamas nebuvo. Ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 5339,44 Eur negrąžinto kredito, 398,31 Eur palūkanų paskaičiuotų pagal atsakovės įsiskolinimą nuo 2024 m. balandžio 15 d. iki sutarties nutraukimo dienos (2024 m. gruodžio 11 d.), yra pagrįsti, todėl tenkinami.

9. Ieškovė prašo iš atsakovės priteisti iš viso 427,11 Eur negautų palūkanų pajamų, paskaičiuotų nuo Sutarties Nr. 1 ir Sutarties Nr. 2 nutraukimo dienos (2024 m. gruodžio 11 d.) iki Sutarties Nr. 1 ir Sutarties Nr. 2 termino pasibaigimo dienos (Sutarties Nr. 1 termino pasibaigimo diena 2026 m. sausio 15 d., paskaičiuota negautų palūkanų suma – 227,08 Eur; Sutarties Nr. 2 termino pasibaigimo diena 2027 m. vasario 15 d., paskaičiuota negautų palūkanų suma – 200,03 Eur).

10. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl negautos (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, 54 punktas). Vartojimo kredito sutartis buvo nutraukta 2024 m. gruodžio 11 d., dėl ko ieškovė negavo tikėtinų gauti pajamų – palūkanų už laikotarpį iki Sutarties Nr. 1 ir Sutarties Nr. 2 termino pabaigos. Šių tikėtinų ir pagrįstų pajamų ieškovė negavo dėl atsakovės veiksmų (netinkamo sutartinių prievolių vykdymo), nulėmusių tai, kad ieškovė nutraukė su atsakove sudarytą sutartį. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad ieškovė turi teisę į nuostolių, pasireiškiančių kaip nesumokėtų palūkanų iki mokėjimo grafiko pabaigos, atlyginimą.

11. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad vertino atsakovės mokumą, kreditingumą, finansinius įsipareigojimus ir pagal gautus duomenis atsakovui pasiūlė paskolos sąlygas, su kuriomis ji sutiko. Ieškovės nuostoliai (negautos pajamos) pagal Sutartis Nr. 1 ir Nr. 2 sudaro 427,11 Eur negautų (pelno) palūkanų. Ieškovė ir Skolintojai pagrįstai tikėjosi gauti šias faktiškai negautas pajamas, jei ne Sutarties pažeidimas ir ne jos nutraukimas, ir šiomis lėšomis praturtėti iš teisėtos veiklos. Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas dėl negautų pajamų priteisimo yra pagrįstas, todėl iš atsakovės ieškovei priteisiama 427,11 Eur negautų palūkanų pajamų, paskaičiuotų už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos (2024 m. gruodžio 11 d.) iki Sutarčių Nr. 1, Nr. 2 termino pasibaigimo dienos.

12. Ieškovė taip pat prašo 320,18 Eur tarpininkavimo mokestį, paskaičiuotą iki Sutarčių nutraukimo dienos, bei 574,86 Eur negautas tarpininkavimo mokesčio pajamas, paskaičiuotas nuo Sutarčių Nr. 1, Nr. 2 nutraukimo dienos iki vartojimo kredito sutarčių termino pabaigos.

13. CK 6.156 straipsnis numato, kad šalys turi teisę sudaryti sutartį, turinčią kelių rūšių sutarčių elementų. Tokiai sutarčiai taikomos atskirų rūšių sutartis reglamentuojančios normos, jeigu ko kita nenumato šalių susitarimas arba tai neprieštarauja pačios sutarties esmei. Atsakovės sudaryta Sutartis turi kelių rūšių sutarčių elementų – ne tik vartojimo kredito sutarties, bet ir atlygintinų paslaugų teikimo, nes pagal Sutartį vartojimo kreditą suteikė byloje nedalyvaujantys tretieji asmenys skolintojai per ieškovės prižiūrimą ir administruojamą tarpusavio skolininko platformą, už kurios teikiamas konkrečias tarpininkavimo paslaugas atsakovė ieškovei sulygo mokėti atlygį – tarpininkavimo mokestį (CK 6.716 straipsnis). CK 6.720 straipsnio 1 dalis numato, kad paslaugų kaina nustatoma šalių susitarimu ir po sutarties sudarymo gali būti keičiama tik sutartyje nustatyta tvarka ir atvejais. Suteikiamas paslaugas klientas apmoka sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Jeigu sutartis nenustato ko kita, klientas privalo sumokėti visą kainą, kai visos paslaugos pagal sutartį yra suteiktos.

14. Vartojimo kredito sutartyje numatyta, jog vartojimo kredito gavėjas patvirtina, kad sutinka mokėti sutarties mėnesinį tarpininkavimo mokestį, kaip yra nurodyta jam skirtame individualiame paskolos grąžinimo grafike. Sutartimi atsakovė buvo įsipareigojusi per visą Sutarties terminą sumokėti ieškovei tarpininkavimo mokestį. Šis mokestis buvo išdėstytas dalimis ir įtrauktas į atsakovės mokėtiną kasmėnesinę įmokos sumą bei įskaičiuotas ir į bendrą vartojimo kredito gavėjo mokamą sumą. Tačiau tai nereiškia, kad ieškovė, 2024 m. gruodžio 11 d. nutraukusi sutartį, turi teisę reikalauti tos tarpininkavimo mokesčio dalies, kurią būtų sumokėjusi atsakovė, tinkamai ir laiku vykdydamas sutartinius įsipareigojimus. Vartojimo kredito sutarties nutraukimas prieš terminą atleidžia abi sutarties šalis nuo esamų sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje. Nutraukus sutartį, kredito davėjas turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (tiek tiesioginius, tiek negautas pajamas). Iš tarp šalių sudarytos vartojimo kredito sutarties bendrųjų pateikto tarpininkavimo mokesčio apibrėžimo matyti, kad tai iš esmės yra mokestis už Ieškovės patiriamas išlaidas, susijusias su kredito sutarties sudarymu (kredito gavėjo Organizatoriui mokamas vienkartinis mokestis už duomenų iš registrų surinkimo, įvertinimo, nemokumo galimybės nustatymo ir asmenų, kurie nori finansuoti paskolą (paskolinti), suradimo, paslaugą) ir sutarties vykdymo kontrole ją sudarius. Šis mokestis neskirtas kredito davėjo patirtiems nuostoliams kompensuoti, kai tie nuostoliai atsirado dėl netinkamo Sutarties vykdymo ir jos nutraukimo. Dėl to tarpininkavimo mokestis gali būti priteistas tik už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo, o ne už visą Sutarties vykdymo terminą, jeigu ji būtų vykdoma tinkamai.

15. Todėl ieškovės reikalavimas priteisti 320,18 Eur tarpininkavimo mokesčio paskaičiuoto iki sutarčių nutraukimo dienos, tenkinamas, o reikalavimas priteisti 574,86 Eur negautų pajamų, kurias ieškovė skaičiuoja kaip atsakovės turėtą sumokėti mėnesinį tarpininkavimo mokestį, paskaičiuotą pagal Sutarčių mokėjimo grafiką po Sutarčių nutraukimo iki Sutarčių termino pabaigos, nepagrįstas, todėl netenkinamas.

16. Ieškovė taip pat prašo iš ieškovės priteisti 115,19 Eur delspinigius, paskaičiuotus už laikotarpį nuo 2024 m. gegužės 15 d. iki 2024 m. lapkričio 15 d. Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 11 straipsnio 8 dalis nustato, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo bei netesybas (CK 6.221 straipsnio 2 dalis). Delspinigiai skaičiuojami ne ilgiau kaip už 180 dienų laikotarpį. Kadangi atsakovė sutartinės prievolės tinkamai nevykdė, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės delspinigius yra pagrįstas ir tenkinamas, priteisiami 115,19 Eur dydžio delspinigiai (CK 6.260 straipsnio 1, 2 dalys, 6.71 straipsnis, 6.73 straipsnio 1 dalis).

Dėl procesinių palūkanų priteisimo.

17. CK 6.37 straipsnyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 2 dalyje nustatytos skolininko mokėtinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos. Nors atsakovė nesutinka su ieškovės nustatytu 5 proc. metinių palūkanų suma nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, tačiau šis ieškovės reikalavimas yra pagrįstas įstatymu. Teismas atmeta kaip nepagrįstą atsakovės nemotyvuotą argumentą dėl procesinių palūkanų nepriteisimo. Teismo vertinimu ieškovės reikalavimas priteisti metines palūkanas už priteistą skolos sumą yra pagrįstas įstatymu, todėl tenkinamas visiškai ieškovei iš atsakovės priteisiant 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2025 m. kovo 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir priteisimo.

18. Ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 161,00 Eur žyminis mokestis ir 1232,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Nors atsakovė nesutinka su ieškovės patirtomis bylinėjimosi išlaidomis, tačiau jos yra pagrįstos rašytiniais įrodymais. Teismas atmeta kaip nepagrįstą atsakovės nemotyvuotą argumentą dėl bylinėjimosi išlaidų nepriteisimo. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Taigi, bylinėjimosi išlaidų paskirstymą ir atlyginimą numato įstatymas pagal proporcingai tenkintų reikalavimų dalį (CPK 93 straipsnio 2 dalis), dėl to ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovės ieškovei, proporcingai tenkintų reikalavimų daliai (tenkinta 91,99 procentai reikalavimų), priteisiamos 1281,41 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 148,10 Eur žyminio mokesčio ir 1133,31 Eur procesinių dokumentų parengimo išlaidos (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).

19. Byloje susidarė 15,86 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, kurių 14,59 Eur suma, proporcingai ieškovės patenkintų reikalavimų daliai (91,99 proc.), išieškotina valstybei iš atsakovės. 1,27 Eur bylinėjimosi išlaidų suma neišieškotina iš ieškovės valstybei, nes ji neviršija 5,00 Eur minimalios priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 1, 6 dalys).

Dėl atsakovės prašymo išdėstyti teismo sprendimo vykdymą.

20. Atsakovė pateikė rašytinius įrodymus, kad jos turtinė padėtis leidžia spręsti klausimą dėl teismo sprendimo išdėstymo. Ieškovė atsiliepimu neprieštaravo atsakovės prašymui.

21. CPK 284 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.

22. Atsižvelgęs į abiejų šalių turtinę padėtį teismas sprendžia, jog yra įstatymo pagrindas išdėstyti priimto teismo sprendimo vykdymą. Priimdamas tokį sprendimą teismas sprendžia, kad yra sąžininga, protinga ir teisinga teismo sprendimo vykdymą atsakovei dėl pakankamai sunkios jos turtinės padėties išdėstyti dalimis, nustatant mokėti ieškovei skolą dalimis po 100,00 Eur iki teismo spendimo visiško įvykdymo (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Toks teismo sprendimo įvykdymo išdėstymas yra proporcingas abiejų šalių teisių ir teisėtų interesų atžvilgiu (CK 1.2 straipsnio 1 dalis). Tuo atsakovės prašymas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo tenkintinas.

23. Teismo sprendimo įvykdymas išdėstytinas šia tvarka: atsakovė įpareigotina nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sumokėti ieškovei 6600,24 Eur skolą ir 1133,31 Eur bylinėjimosi išlaidas (viso 7733,55 Eur) per 78 mėnesius šia tvarka: 77 mėnesius mokėti po 100,00 Eur iki mėnesio paskutinės dienos (sumokant 7700,00 Eur sumą per 77 mėn.), paskutinį 78 mėnesį iki mėnesio paskutinės dienos sumokėti 33,55 Eur ir 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos (6600,24 Eur) sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2025 m. kovo 24 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CPK 284 straipsnio 1 dalis). Atsakovei paliktina teisė pasikeitus finansinei padėčiai sumokėti skolą bei bylinėjimosi išlaidas ir anksčiau. Atsakovei išaiškintina, kad jai nesumokėjus nors vieno iš išdėstytų mokėjimų laiku, ieškovė turi teisę reikalauti iš jos sumokėti visą nesumokėtos skolos ir bylinėjimosi išlaidų dalį, neatsižvelgiant į teismo sprendimo išdėstymą dalimis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 260, 268, 270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5339,44 Eur (penkių tūkstančių trijų šimtų trisdešimt devynių euro centų) skolą (negrąžintą paskolą), 398,31 Eur (trijų šimtų devyniasdešimt aštuonių eurų trisdešimt vieno euro centų) palūkanas, 427,11 Eur (keturių šimtų dvidešimt septynių eurų vienuolikos euro centų) negautas palūkanų pajamas, 320,18 Eur (trijų šimtų dvidešimties eurų aštuoniolikos euro centų) mėnesinį tarpininkavimo mokestį, 115,19 Eur (vieno šimto penkiolikos eurų devyniolikos euro centų) delspinigius, 5 (penkių) procentų metines palūkanas nuo priteistos (6600,24 Eur) sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2025 m. kovo 24 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1133,31 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto trisdešimt trijų eurų trisdešimt vieno euro cento) bylinėjimosi išlaidas ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Tenkinti atsakovės prašymą dėl teismo sprendimo išdėstymo ir teismo sprendimo įvykdymą išdėstyti šia tvarka: atsakovė M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įpareigotina nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sumokėti ieškovei 6600,24 Eur skolą ir 1133,31 Eur bylinėjimosi išlaidas (viso 7733,55 Eur) per 78 (septyniasdešimt aštuonis) mėnesius šia tvarka: 77 (septyniasdešimt septynis) mėnesius mokėti po 100,00 Eur iki mėnesio paskutinės dienos (sumokant 7700,00 Eur sumą per 77 mėn.), paskutinį 78 (septyniasdešimt aštuntą) mėnesį iki mėnesio paskutinės dienos sumokėti 33,55 Eur ir 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos (6600,24 Eur) sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2025 m. kovo 24 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atsakovei išaiškinti, kad jai nesumokėjus nors vieno iš išdėstytų mokėjimų laiku, ieškovė turi teisę reikalauti iš jos sumokėti visą nesumokėtos skolos ir bylinėjimosi išlaidų dalį, neatsižvelgiant į teismo sprendimo išdėstymą dalimis.

Priteisti iš atsakovės M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 14,59 Eur (keturiolikos eurų penkiasdešimt devynių centų) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, bylinėjimosi išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmus.