- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-04-15
- Bylos Nr.
- 2A-469-881/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-04-3-00091-2010-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vilija Mikuckienė, Virginijus Kairevičius, Jadvyga Mardosevič
- Ieškovas
- D. K.
- Atsakovas
- M. U., J. U., SB „(duomenys neskelbtini)“
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės
- Kategorijos
- 30.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijaus Kairevičiaus, Jadvygos Mardosevič ir Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012 m. vasario 6 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-32-808/2012 pagal ieškovės D. K. ieškinį atsakovams M. U., J. U., SB „(duomenys neskelbtini)“ dėl pažeistų teisių gynimo, tretieji asmenys – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, V. P., J. P., T. B..
Aprašomoji dalis
n ustatė:
I. Ginčo esmė
ieškovė D. K. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti žemės sklypų Nr. 81 ir Nr. 82, esančių sodų bendrijoje ,,(duomenys neskelbtini)“, ribą pagal UAB ,,Geoksis“ atliktus kadastrinius žemės sklypo matavimus be atsakovų M. U., J. U. ir SB ,,(duomenys neskelbtini)“ sutikimo bei įpareigoti atsakovus M. U. ir J. U. nugriauti 21,09 m ilgio tvorą, pastatytą ieškovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Nurodė, kad atsakovai M. U. ir J. U. 2006 metais tvora aptvėrė ne tik savo sodo sklypą, bet ir dalį ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo Nr. 82, esančio SB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), todėl atsakovų tualetas patenka į ieškovei priklausantį žemės sklypą. Siekdama nustatyti tikslias savo žemės sklypo ribas, ieškovė kreipėsi į UAB „Geoksis“ dėl kadastrinių matavimų atlikimo. Matavimai buvo atlikti, tačiau jų nepavyksta suderinti Vilniaus apskrities viršininko administracijoje, nes atsakovai J. U., M. U. ir SB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkas atsisako pasirašyti žemės sklypo ribų parodymo-paženklinimo aktą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas 2012 m. vasario 6 d. sprendimu ieškovės D. K. ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės atsakovams M. U. ir J. U. 2 500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 112,58 Lt pašto išlaidų valstybei.
Teismas nustatė, kad pagal ieškovės pateiktą UAB „Geoksis“ 2006 m. lapkričio 21 d. sudarytą žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo aktą, žemės sklypo Nr. 82 plotas yra 583 kv. m., o sklypo kraštinių ilgiai yra nurodyti: šiaurinės kraštinės – 18,35 m, rytinės – 18,20 m, pietinės ir vakarinės – po 31,90 m. Iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad remiantis nurodytais matavimais, vakarinė sklypo kraštinė (apibrėžta taškais 1-4) yra „persidengusi“ – t.y. ties tašku Nr. 4 – riba į sklypą Nr. 81 yra pasislinkusi 0,65 m., o ties tašku Nr. 1 – pasislinkusi 0,15 m. į sklypą Nr.82.
Sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ valdybos pirmininkui (nariams) 2010 m. spalio 4 d. atlikus apytikslius matavimus - žemės sklypo Nr. 80-81 (priklausančių atsakovams J. ir M. U.) bei sklypo Nr.82 priklausančio ieškovei D. K., nustatyta, kad sklypų Nr.80-81 bendras kraštinių ilgis nuo pravažiavimo pusės iki sklypo Nr. 82 ribos yra 35,03 m. (turi būti – 35,32 m.); bendras kraštinių ilgis tarp sklypų, nuo atskaitos taško iki sklypo Nr.82 ribos yra 35,81 m. (turi būti – 35,70 m.); bendras sklypų Nr.80-81 plotas yra 1140 kv. m. (turi būti – 1137 kv. m.); kraštinės ilgis tarp sklypų Nr. 81 ir 82 matuojant nuo sklypo Nr.61 link pravažiavimo yra 32,26 m. (turi būti – 31,90 m.). Taip pat neatitinka sklypo Nr.82 kraštinės ilgis tarp sklypų Nr.83 ir 81 – yra 17,58 m. (turi būti 18,20 m.). Iš pateiktų matavimų matyti, kad sklypų Nr. 81, 61, 82, ribos taškas yra 11 cm nustumtas nuo sklypo Nr.81 ribos į sklypo Nr. 82 pusę; sklypų Nr. 81 ir 82 ribos taškas, nuo pravažiavimo pusės yra 29 cm. nustumtas į sklypo Nr. 82 ribos pusę. Sklypų Nr. 83, 82 ir 60 ribos taškas yra 24 cm nustumtas nuo sklypo Nr. 83 ribos į sklypo Nr. 82 pusę. Iš teismui ieškovės pateiktų dokumentų, paaiškinimų ir sodų bendrijos pirmininko pateiktų duomenų matyti, kad šalių sklypų ribos realiai „persidengia“, t. y. nusistumia į vieno ir kito sklypus atitinkamai viename ribos taške – 11 cm, o kitame – 34 cm. Atsakovai teismui neneigė, kad pagal ieškovės pateiktą planą ir pirmininko atliktus matavimus sklypai „persidengia“, tačiau nurodė sutinkantys patvirtinti tokią sklypų ribą, kuri yra dabar, pagal jų sudarytą planą, kuriuo ieškovei kompensuotų 11 cm „pasislinkimą“ į jos sklypą žemės dalimi kitame tos ribos gale, kuri iš ieškovės sklypo yra pasislinkusi į jų sklypą 34 cm. Ieškovė su tokiu atsakovų pasiūlymu pagal pateiktą, kuriuo jos naudojamas žemės klypo plotas iš esmės nesikeičia, nesutiko iš principo, nurodydama, kad atsakovai privalo nugriauti, jos teigimu, neteisėtai pastatytą tvorą, einančią per jos sklype stovintį atsakovų tualetą. Teismas sprendė, kad ieškovė teismui neįrodė, kad patvirtinus ribas pagal atsakovų pasiūlymą, jos teisės būtų pažeistos, taip pat neįrodė, kad ant jai priklausančio sklypo stovi atsakovams priklausantis mūrinis statinys (tualetas). Teismas pažymėjo, kad Valstybės įmonės registrų centre atsakovų žemė su joje esančiais statiniais įregistruota 2000 m. vasario 11 d.. Teismui patvirtinus ieškovės prašomą planą, sudarytą nedalyvaujant atsakovams, iš esmės pasikeistų kaimyninių sklypų, kurių kadastriniai duomenys yra užregistruoti Nekilnojamojo turto registro kadastro duomenų bazėje, plotai ir ribos, kas nepagrįstai pažeistų tų sklypų savininkų teises ir sukeltų neigiamus padarinius. Ieškovė atsisakė byloje daryti ekspertizę. Vadovaujantis suformuota teismų praktika, vėliau formuojamas žemės sklypas turi būti derinamas su esama situacija, t. y. gretimai esančių sklypų ribomis bei pagal faktiškai naudojamo žemės sklypo ribas. Ieškovė patvirtino teismui, kad rengiant žemės sklypo planą atsakovai nedalyvavo. Ieškovė teismui neįrodė, kad atsakovų tvora yra pastatyta pažeidžiant leistiną matavimo paklaidą ir iš esmės pažeidžia jos teisę naudotis savo sklypu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovė D. K. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012 m. vasario 6 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, prijungti prie bylos naujus įrodymus – fotonuotraukas, apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas ignoravo ieškovės teisėtus ir pagrįstus interesus ir gynė atsakovų interesus ieškovės interesų sąskaita.
2. CK 4.45 straipsnis taikomas, kai žemės sklypų ribos nėra aiškios iš esamų dokumentų. Ieškovė savo reikalavimą nustatyti žemės sklypo Nr. 82 ribas grindė UAB „Geoksis“ parengtu žemės sklypo planu. Ieškovė atliko visus teisiškai reikšmingus veiksmus, nustatytos teisiškai reikšmingos aplinkybės nustatant žemės sklypo Nr. 82 ribas. Tai, kad pradinėje žemės sklypo Nr. 82 plano rengimo stadijoje atsakovai nedalyvavo, nereiškia, kad planas yra parengtas pažeidžiant nustatytą teisinį reglamentavimą. Teismas turėjo nesivadovauti atsakovų į bylą pateiktu S. L. IĮ parengtu žemės sklypo Nr. 81 planu, kadangi jis neatitinka SB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio plano.
3. Teismas pažeidė CPK 178 straipsnyje įtvirtintą įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę, nes ne ieškovei, bet atsakovui tenka pareiga įrodyti, kad jo pateiktas pasiūlymas nepažeidžia kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Ieškovė įvykdė jai tenkančią pareigą įrodyti, kad jos pateiktas žemės sklypo planas atitinka SB „(duomenys neskelbtini)“ generalinį planą, tačiau teismas ieškovės pateiktu dokumentu nepagrįstai nesivadovavo ir pažeidė konstitucinį šalių lygiateisiškumo principą.
4. Ieškovės parengtas žemės sklypo planas nepažeidžia žemės sklypų Nr. 60, 61, 62, 83 savininkų teisių bei teisėtų interesų. Atsakovams pastačius tvorą, skiriančią sklypus Nr. 81 ir 82, ieškovė prarado galimybę naudotis 7 kv. m. ploto žemės sklypu, kuriuo naudojosi iki tol.
5. Atmesdamas ieškinį, teismas neišsprendė tarp šalių kilusio ginčo, pateisino atsakovų neteisėtus veiksmus pasistatant tvorą ir taip užimant dalį ieškovės sklypo.
6. Teismas pažeidė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių taisykles ir nepagrįstai priteisė atsakovams 1 000 Lt už dokumento surašymą ir atstovavimą Vilniaus apygardos teisme.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškovės D. K. apeliacinį skundą atsakovai M. U. ir J. U. ginčija apeliacinio skundo pagrįstumą ir prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovė atsisako pripažinti, kad yra dalinis sklypų persidengimas, kuris nepažeidžia leistinų matavimo paklaidų normų, ir nepagrįstai reikalauja sau 7 kv. m. žemės ploto (trikampio), neatsižvelgdama į tai, kad be pagrindo jau valdo panašaus ploto atsakovų žemę (irgi trikampį). Taigi šių trikampių įskaitymas persidengimo būdu praktiškai panaikintų ginčo objektą, o ir bendras ieškovės sklypo plotas esmingai nepasikeistų, lyginant jį su esamu visos bendrijos generaliniu planu. Teismas atsižvelgė į visų gretimų žemės sklypų savininkų, o ne vien atsakovų, teisėtus interesus. Pagal UAB „Geoksis“ parengtą ieškovės 82 sklypo planą, jo kampų koordinatės visiškai nesuderintos su žemėtvarkos skyriuje bei VĮ Registrų centre oficialiai įregistruoto gretimo sklypo Nr. 61 kampiniais koordinaciniais taškais. Atsakovų 80 ir 81 sklypų geodeziniai planai, atlikti matininko S. L., yra ne tik suderinti tarpusavyje, bet ir su įregistruoto sklypo Nr. 63 koordinatėmis. Patenkinus ieškinio reikalavimus pagal UAB „Geoksis“ parengtą sklypo Nr. 82 planą, iš esmės pasislinktų visos sodų bendrijos sklypai, pasikeistų visas generalinis bendrijos planas. Naujas bendrijos generalinis planas dar tik ruošiamas. Nors ieškovė teigia, kad matininko S. L. paruoštas atsakovų sklypo Nr. 81 planas neatitinka bendrijos generalinio plano, tačiau jos pačios paruoštas sklypo Nr. 82 planas taip pat visiškai neatitinka generalinio plano. Be to, ieškovės 82 sklypo matavimai atlikti grubiai pažeidžiant įstatymus ir kitus norminius aktus. Nei atsakovai, nei bendrijos vadovai į sklypo matavimus nebuvo kviečiami ir juose nedalyvavo. Atsakovai savo sklypą Nr. 81 kartu su ten jau stovinčiais ir įregistruotais mūriniu tualetu ir ūkiniu pastatu nupirko iš tuometinio jo savininko A. R. dar 2003 m. kovo 20 d. Tualetas buvo pastatytas dar 1983 metais. Visą tą laiką, nuo sklypo pirkimo 2003 metais iki 2007 metų, tarp ieškovės ir atsakovų jokių ginčų dėl sklypų ribų ar nurodytų pastatų nebuvo. Tenkinant ieškovės reikalavimus tektų griauti teisėtai įgytus ir seniai įregistruotus mūrinius pastatus. Ieškovė nepagrįstai siekia įrodinėjimo pareigos naštą perkelti atsakovams, tačiau pirmiausia ieškovas, o ne kas kitas, turi įrodinėti bei pagrįsti savo ieškinio reikalavimus. Ieškovės teiginiai, kad naujai parengtas žemės sklypo Nr. 82 planas nepažeidžia gretimų sklypų Nr. 60, 61, 62 ir 83 savininkų teisių ir teisėtų interesų, neatitinka realybės. Dėl sklypų koordinačių nesuderinimo bei kitų paminėtų įstatyminių pažeidimų UAB „Geoksis“ parengtas žemės sklypo Nr. 82 planas yra neteisėtas, o iš neteisės negali kilti teisė. Ieškovės finansinės pretenzijos dėl 1 000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo atsakovams yra visiškai nepagrįstos ir netenkintinos. Ieškovės pateiktos fotonuotraukos pridėtos tik dėl vizualinio raiškumo, bet absoliučiai nieko neįrodo.
Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateiktame atsiliepime į ieškovės D. K. apeliacinį skundą prašo bylą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodo, kad pati ieškovė patvirtino, jog rengiant žemės sklypo planą atsakovai nedalyvavo. Preliminariais matavimais nustatytų žemės sklypų ribos turi būti nustatomos atsižvelgiant į gretimų sklypų ribas, kurios nustatytos kadastriniais matavimais ir įregistruotos Nekilnojamojo turto registre. Apeliantė teigia, kad jos žemės sklypo ribos yra suderintos su gretimo sklypo Nr. 61 ribomis. Teismas pažymėjo, jog ieškovė neįrodė, kad patvirtinus ribas pagal atsakovų pasiūlymą, ieškovės teisės būtų pažeistos. Realiai ieškovės sklypas įeina į atsakovų sklypą apie 11 cm, o atsakovų sklypas į ieškovės sklypą – 34 cm.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliantė prašė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau vadovaujantis CPK 322 straipsniu šis prašymas teismui nėra privalomas. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių skundą būtų būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Tokių aplinkybių ar kitų svarių argumentų nenurodė ir apeliantė. Dėl šių priežasčių apeliantės prašymas nagrinėti apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka netenkinamas.
Apeliacinis skundas atmetamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).
Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, tinkamai pritaikęs materialinės ir proceso teisės normas, atmetė ieškovės ieškinį dėl žemės sklypų ribos nustatymo ir pažeistų teisių gynimo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Teismas taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.
Nagrinėjamu atveju apeliantė prašė teismo nustatyti žemės sklypų Nr. 81 ir Nr. 82, esančių sodų bendrijoje ,,(duomenys neskelbtini)“, ribą pagal UAB ,,Geoksis“ atliktus apeliantei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo Nr. 82 kadastrinius matavimus be atsakovų sutikimo. Apeliantė pripažino, kad atsakovai, atliekant jos žemės sklypo kadastrinius matavimus, nedalyvavo, tačiau tai, pasak jos, nereiškia, kad planas parengtas pažeidžiant nustatytą teisinį reglamentavimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktas yra privalomas kadastrinių matavimų dokumentas, neatskiriamas nuo žemės sklypo ribų matavimo bylos, t. y. sudėtinė jos dalis. Tik esant tinkamai surašytam žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktui gali būti rengiamas žemės sklypo geodezinių matavimų planas ir tik tada žemėtvarkos skyrius gali derinti žemės sklypo planą bei gali būti tikslinami žemės sklypo kadastriniai matavimai viešajame registre (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje J. M. v. A. Š., civ. bylos Nr. 3K-3-226/2009; 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje L. J. v. P. A. T., civ. bylos Nr. 3K-3-6/2010). Nors Nekilnojamo turto kadastro nuostatuose nėra nustatyto reikalavimo, kad paženklinant žemės sklypo ribas vietovėje būtinai dalyvautų visi suinteresuoti asmenys, jiems turi būti tinkamai pranešta apie numatomą matavimų atlikimą (Nuostatų 32.1.1.2 p.). Šio reikalavimo nesilaikymas yra akivaizdus teisinio reglamentavimo pažeidimas.
Kita vertus, teisėjų kolegijos vertinimu, esminę reikšmę nagrinėjamoje byloje turi tai, kad byloje nėra įrodymų, jog ieškovės žemės sklypo planas buvo parengtas atsižvelgiant į gretimų žemės sklypų ribas, jau anksčiau nustatytas kadastriniais matavimais ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, teismui patvirtinus ieškovės prašomą planą, iš esmės pasikeistų kaimyninių sklypų, kurių kadastriniai duomenys yra užregistruoti Nekilnojamojo turto registro kadastro duomenų bazėje, plotai ir ribos. Nors apeliantė tvirtina, kad su gretimų žemės sklypų Nr. 61 ir Nr. 83 savininkais jos žemės sklypo ribos yra suderintos, įrodymų, patvirtinančių, kad šis suderinimas buvo atliktas teisės aktų nustatyta tvarka, t. y. ginčo matavimų metu įvertinus į Nekilnojamojo turto registrą įrašytus duomenis, apeliantė nepateikė (CPK 178 str.).
Atmetus apeliantės reikalavimą dėl žemės sklypų ribos nustatymo pagal apeliantės siūlomą planą, reikalavimas dėl tvoros nugriovimo taip pat negali būti tenkinamas, nes pirmiausia turi būti išspręstas klausimas dėl žemės sklypų ribos nustatymo.
Remdamasis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį ieškovės apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo.
Vis dėlto teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismas nepagrįstai iš ieškovės atsakovams priteisė 1 000 Lt už advokato pagalbą surašant atsiliepimą į ieškovės atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 3 d. nutarties. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių 8.15 p., tuo metu maksimalus už atsiliepimo į atskirąjį skundą priteistinas užmokesčio dydis galėjo būti 400 Lt, o atsižvelgiant į klausimo sudėtingumą, turėjo būti dar sumažintas. Teisėjų kolegijos vertinimu, už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą CPK 98 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus atitiktų 150 Lt suma. Dėl šių priežasčių atsakovams iš ieškovės priteista bylinėjimosi išlaidų suma mažintina iki 1 650 Lt.
Atsakovai pateikė prašymą priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Nurodė, kad už advokato pagalbą sumokėjo 1 600 Lt.
Teismas, remdamasis CPK 98 straipsniu, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, taip pat tai, kad atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvai iš dalies tapatūs atsiliepimo į ieškinį argumentams, prieina prie išvados, kad atsakovų prašoma priteisti 1 600 Lt bylinėjimosi išlaidų suma taip pat mažintina ir atsakovams iš ieškovės priteistina 500 Lt advokato teisinei pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
n utaria:
Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012 m. vasario 6 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.
Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012 m. vasario 6 d. sprendimu atsakovams M. U. ir J. U. iš ieškovės D. K. priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą sumažinti iki 1 650 Lt.
Priteisti iš ieškovės D. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)) atsakovų M. U. (a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)) ir J. U. (a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)) naudai 500 Lt išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.