- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-05-04
- Bylos Nr.
- e2-12173-845/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-07230-2021-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lijana Visokavičienė
- Ieškovas
- AB „Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- AB „Energijos skirstymo operatorius“
- Kategorijos
- 2.6.10.2.1Neteisėta veika
- 2.6.39.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.2.4.11Įrodymų vertinimas
- 3.2.6.5Galutinis sprendimas
Vilniaus m. apylinkės teismo teisėja Lijana Visokavičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui AB „Energijos skirstymo operatorius“ dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą ieškiniu atsakovui AB “Energijos skirstymo operatorius“ dėl 142,10 Eur turtinės žalos, 8,69 Eur kompensacinių palūkanų, 6 proc. dydžio metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Nurodė, kad 2019-07-04 sutrikus elektros energijos tiekimui buvo padaryta žala ieškovo apdraustam turtui, esančiam (duomenys neskelbtini). Dėl šio įtampos šuolių buvo sugadinta kaitlentė. Įvykio metu minėtas turtas ieškovo buvo apdraustas Verslo draudimu. Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju. Apskaičiuojant nuostolį ir mokant draudimo išmoką, ieškovas vadovavosi Verslo draudimo taisyklėmis Nr. 61-1 (2015-10-20 redakcija, galioja nuo 2015-10-28) (toliau – Taisyklės). Pagal Taisyklių nuostatas, nuostolio dydis yra nustatomas vadovaujantis surašytu turto sunaikinimo ar sugadinimo aktu (jei apžiūra buvo vykdoma ir aktas buvo surašytas), gautais iš draudėjo ir kompetentingų įstaigų dokumentais, būtinais turto sunaikinimo ar sugadinimo priežastims ir nuostolių dydžiui nustatyti. Kai pastatai (pastatų elementai (įrenginiai)) ar namų turtas, apdrausti atkūrimo verte, dėl draudžiamojo įvykio buvo sugadinti, tai nuostolis yra šio turto remonto kaina. Nuostoliu laikomos tik remonto išlaidos, būtinos sugadintam turtui atstatyti iki buvusios būklės prieš pat įvykį bei neviršijančios to turto atkūrimo vertės, buvusios prieš pat draudžiamąjį įvykį. Ieškovas, įvertinęs draudėjo pateiktus žalos dydį patvirtinančius dokumentus, apskaičiavo 203,50 Eur žalą ir išmokėjo draudimo išmoką. Pasak ieškovo, elektros energiją adresu (duomenys neskelbtini), tiekia atsakovas, kuris turi pareigą užtikrinti, kad energijos kokybė atitiktų sutarties bei kokybės standartus, kitų energijos kokybę reglamentuojančių norminių dokumentų nustatytus reikalavimus. Nors ieškovas siuntė pretenziją atsakovui, ragindamas atlyginti žalą, turtinė žala iki šiol nėra atlyginta. Ieškiniu prašoma priteisti žala, atsižvelgiant į 61,40 Eur nusidėvėjimą, sudaro 142,10 Eur. Ieškovas nurodytą žalą prašė priteisti CK 6.1015 straipsnio 1 ir 2 dalių, CK 6.383 straipsnio 1 dalies, CK 6.386 straipsnio 1 dalies pagrindais; taip pat prašė priteisti palūkanas pagal CK 6.260 straipsnio 2 dalį, 6.261 straipsnį, 6.37 straipsnio 2 dalį ir 6.210 straipsnio 2 dalį.
Atsakovas AB „Energijos skirstymo operatorius“ su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad sprendžiant dėl deliktinės civilinės atsakomybės, pareiga įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus ar žalos padarymo faktą didesnį pavojų aplinkiniams keliančiu veiksniu tenka asmeniui, prašančiam tokią atsakomybę taikyti. Šiuo atveju ieškovui teigiant, kad draudėjo turtas sugedo sutrikus elektros energijos tiekimui, dėl įtampos šuolio, tenka pareiga tai įrodyti. Tuo tarpu ieškovas nepateikė įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad draudėjo turto gedimo priežastis buvo – įvykis operatoriaus skirstomajame tinkle. Pažymėjo, jog atsakovui priklausančiame elektros tinkle, kuriuo tiekiama elektros energija adresu (duomenys neskelbtini), įvykio metu nuo 19:59 iki 20:31 dėl 10 kV kabelio gedimo buvo nutrauktas elektros energijos tiekimas 982 vartotojams. Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 71 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog elektros energijos persiuntimą nutraukti ar apriboti tinklų naudotojams be išankstinio įspėjimo galima tais atvejais, kai tuo siekiama išvengti avarijos ar gedimų elektros energetikos sistemoje ar operatoriaus elektros tinkle arba likviduoti patirtą avariją, gedimus ar sutrikimus. Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 136 punktas nustato, kad elektros energijos persiuntimą nutraukti ar apriboti vartotojams be išankstinio įspėjimo galima tik tais atvejais, kai tuo siekiama išvengti avarijos ar gedimų energetikos sistemoje ar operatoriaus elektros tinkle arba likviduoti patirtą avariją, gedimus ar sutrikimus. Taigi, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, akivaizdu, jog atsakovas, siekdamas pašalinti sutrikimus skirstomajame tinkle, veikė atsakingai bei laikydamasis teisės aktų nustatytų reikalavimų. Teigė, kad nei pagal elektros energijos pirkimo – pardavimo (persiuntimo paslaugos) sutartis su draudėjais, nei pagal teisės aktų reikalavimus, atsakovas nėra įpareigotas elektros energiją tiekti be jokių elektros energijos svyravimų ar nenutrūkstamai. Atsakovo teigimu, ieškovas nedetalizavo, kaip tiksliai pasireiškė tariamai neteisėti jo veiksmai, nepateikė juos įrodančių duomenų, o vadovaujasi tik bendromis CK nuostatomis. Taigi, byloje nėra duomenų, kuriais vadovaujantis galima būtų spręsti, jog Vartotojo įrenginys sugedo būtent dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ar neveikimo. Pažymėjo, kad sutrikimas įvyko 10 kV skirstomojo tinklo dalyje, ši tinklo dalis yra tik viena iš elektros energijos kelio į vartotojų objektus dalių, tačiau Vartotoja tiesiogiai prie 10 kV elektros linijų nėra prijungta ir elektros energijos tiesiogiai 10 kV linijomis negauna. Elektros energija Vartotojai tiekiama iš transformatorinės MT-2355, 0,4 kV linijomis. Vadovaujantis 2014-11-20 Elektros tinklų nuosavybės ribų aktu, elektros tinklų nuosavybės riba nustatyta ant kabelio (atvado), pakloto iš komercinės apskaitos spintos į savininko objekto vidaus tinklą, prijungimo gnybtų. Taip pat nurodė, kad ieškovas priežastinio ryšio egzistavimą įrodinėjo 2019-09-19 UAB „AG service“ raštu dėl buitinių prietaisų patikros, kuriame nurodyta, jog „apžiūrėjus prietaisą SIEMENS ET715501 (Kaitlentės) nustatyta, kad reikia keisti galios plokštę. Viršįtampis. Detalė netiekiama. Remontas negalimas“. Atsakovo vertinimu, nurodytas dokumentas jokiu būdu nepatvirtina, jog dėl Vartotojos Įrenginio gedimo yra atsakingas atsakovas. Pirma, nėra nurodyta kokiu būdu buvo nustatyta, jog kaitlentės gedimo priežastis buvo viršįtampis. Pažymėtina, jog viršįtampių buvimas negali būti nustatomas tik iš vizualinės apžiūros. Įtampos svyravimai, jeigu tokie buvo, galėjo atsirasti dėl daugybės priežasčių, tame tarpe ir dėl Vartotojos vidaus tinkle esančių gedimų, instaliacijos trūkumų, per didelės apkrovos, ir pan. Antra, nėra detalizuota kaip sutrikimas skirstomajame tinkle priežastiniu ryšiu nulėmė ir kokiu būdu galėjo nulemti ir nulėmė neigiamus padarinius – Vartotojos Įrenginio gedimą. Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog Akte nurodyta gedimo priežastis nėra pagrįsta nei faktiniais duomenimis, nei specialiomis techninėmis žiniomis, kurios šiuo atveju, siekiant nustatyti ar atsakovo veiksmai galėjo lemti Vartotojos įrenginio gedimą, yra būtinos. Taigi, ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovo veiksmais buvo padaryta žala vartotojui. Pasak atsakovo, vien draudimo išmokos faktas nėra pagrindas tenkinti subrogacinį reikalavimą.
Ieškovas rašytiniuose paaiškinimuose papildomai nurodė, kad atsakovas neginčija aplinkybės, kad buvo sutrikęs elektros energijos tiekimas į butą, esantį (duomenys neskelbtini). Aplinkybė, kad sutriko elektros energijos tiekimas, vertintina kaip netinkamų sutartinių įsipareigojimų vykdymu. Atsakovo teigimu, gedimo jis iš anksto negalėjo numatyti, tačiau, veikdamas kaip rūpestingas ir atsakingas subjektas, atnaujinusi elektros energijos tiekimą vartotojui atsakovas privalėjo įsitikinti elektros energijos kokybe. Atsakovas yra parengęs Elektros energijos kokybės analizatoriaus nustatymų atmintinę, kuri patvirtina, kad atsakovas turi galimybę pamatuoti įtampą, įtampos kryčius, viršįtampius, įtampos pertrūkius, viršsrovį ir pan., t. y. pateikti įtampos charakteristikas. Pažymėjo, kad Draudėjui priklausantys elektros įrengimai ir prietaisai iki ieškinyje minimo įvykio veikė tinkamai ir sugedo tik po to, kai įvyko elektros energijos tiekimo sutrikimas. Pažymėjo, jog elektros energijos tiekimo sutrikimas priežastiniu ryšiu yra susijęs su žalos atsiradimu.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 441 straipsnio pagrindu, jeigu ieškinio suma neviršija dviejų tūkstančių eurų sumos, bylą nagrinėjantis teismas turi teisę pats nuspręsti, kokia forma ir tvarka nagrinėti bylą, taip pat trumpai išdėstyti motyvus. EŽTT savo nuoseklioje praktikoje, aiškindamas asmens teisės į teisingą teismą principo įgyvendinimą, pažymėjo, jog pareiga nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nėra absoliuti; galimas teisminis nagrinėjimas, kuris nereikalauja žodinio bylos nagrinėjimo: pavyzdžiui tuomet, kai nekyla klausimų dėl patikimumo ar ginčijamų faktų, dėl kurių būtina būti išklausytam, taip pat kai teismas gali teisingai ir pagrįstai išspręsti bylą šalių pateiktų įrodymų ir paaiškinimų pagrindu (Jussila v. Finland, no. 73053/01, 23 November 2006, § 41). Taip pat Europos Žmogaus Teisnių Teismas pabrėžė, jog kiekvienu atveju būtina nustatyti, ar aplinkybės buvo tokio pobūdžio, kurios galėjo atleisti teismą nuo žodinio teismo posėdžio; tai galėtų būti situacijos, kai keliami teisniai klausimai nėra ypatingai sudėtingi (Saccoccia v. Austria, no. 69917/01, 4 May 2009, § 73, § 75-76). Taigi, atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos pobūdį ir EŽTT praktiką, teismas mano, jog protinga, efektyvu ir ekonomiška bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Juolab, kad šalys savo pozicijas yra išsamiai išdėstę procesiniuose dokumentuose, adversarinio proceso ir šalių lygiateisiškumo principai įgyvendinti tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Bylos duomenimis nustatyta, jog 2017-01-17 tarp Ž. K. (vartotojos) ir atsakovo buvo sudaryta elektros energijos persiuntimo paslaugos sutartis Nr. 10735804-51112/271370, kurios pagrindu atsakovas tiekia elektros energijos persiuntimo paslaugą į objektą – gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), o klientas ją perka. Ieškovas laikotarpiu nuo 2019-01-24 iki 2020-01-23 apdraudė būsto draudimu turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje (tai patvirtina Būsto draudimo liudijimas serija LD Nr. 113077850, draudėjas Ž. K.).
Byloje nustatyta, jog 2019-07-04 nuo 19:59 iki 20:31 dėl 10 kV kabelio gedimo buvo nutrauktas elektros energijos tiekimas 982 vartotojams. 2019-07-12 UAB „AG Service“ buvo gautas draudiko iškvietimas, nurodant, jog sugedo kaitlentė nuo elektros įtampos, AGSCore užsakymo Nr: UZ190712907. 2019-09-19 UAB „AG Service“ rašte dėl buitinių prietaisų patikros nurodyta, jog pagal UZ190712907 užsakymą, apžiūrėjus prietaisą SIEMENS ET715501 (Kaitlentės) nustatyta, kad reikia keisti galios plokštę, viršįtampis, detalė netiekiama bei nėra galimas remontas.
Taip pat byloje nustatyta, jog 2019-11-26 ieškovas draudėjui išmokėjo 173,00 Eur žalos atlyginimą, taip pat ieškovas 2019-10-02 UAB „AG Service“ sumokėjo 30,50 Eur už namų turto gyvenamajame name draudimo įvykio apžiūrą, bylos Nr. 2218725.
Iš ieškovo 2019-11-25 elektroninio laiško matyti, jog 2019-07-04 atsakovo eksploatuojamame elektros tinkle, kuriuo elektros energija tiekiama adresu: (duomenys neskelbtini), ir per kurį nukentėjo Namų turto gyvenamajame pastate draudimas (savininkas Ž. K.). Kadangi šis turtas apdraustas AB „Lietuvos draudimas“, dėl įvykio padarytai žalai atlyginti išmokėta 203,50 Eur draudimo išmoka; atsižvelgiant į šias aplinkybes, prašė per 15 dienų sumokėti 203,50 Eur ieškovui.
Ieškovo teigimu, 2019-07-04 sutrikus elektros energijos tiekimui, buvo padaryta žala ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ apdraustam turtui, esančiam (duomenys neskelbtini). Dėl įtampos šuolių buvo sugadinta kaitlentė. Kadangi nurodytas turtas buvo apdraustas ieškovo, jis įvykį pripažino draudiminiu ir išmokėjo draudėjui 203,50 Eur draudimo išmoką. Taigi, ieškovas subrogacijos pagrindu, įgijo teisę reikalauti žalos atlyginimo iš atsakovo.
Tuo tarpu atsakovas teigė, jog ieškovas neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų fakto ar neveikimo.
Nagrinėjamojoje byloje ieškovas atsakovo atsakomybę kildino iš CK 6.1015 str., teigdamas, jog atsakovas pažeidė CK 6.383 str. 1 d. ir 6.386 str. reikalavimus.
Pažymėtina, jog remiantis jura novit curia principu, teismas nėra saistomas šalies pateikto teisinio santykių kvalifikavimo; tai yra teismo prerogatyva kvalifikuoti teisinius santykius (Radomilja et autres c. Croatie [GC], nos 37685/10 et 22768/12, § 126, 20 mars 2018). Šios bylos kontekste svarbu pažymėti, jog atsakovo atsakomybė yra kildinama iš CK 6.266 str. ir 6.1015 str. nuostatų.
CK 6.266 straipsnyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Pagal šią teisės normą objekto savininkas (valdytojas) privalo atlyginti žalą net ir nesant jo kaltės, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Kai asmuo už padarytą žalą atsako net ir nesant jo kaltės, reiškiantis reikalavimą dėl žalos atlyginimo asmuo privalo įrodyti likusias deliktinės atsakomybės taikymo sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai).
Atsakovo veikla, kaip asmens tiekiančio elektros energiją, yra susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams ir remiantis CK 6.270 straipsniu toks asmuo privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Nagrinėjamu atveju reikalinga nustatyti šias civilinės atsakomybės sąlygas: žalą (nuostolius), neteisėtus veiksmus – žalos padarymo faktą didesnį pavojų aplinkiniams keliančiu veiksniu, priežastinį ryšį – tarp žalos (nuostolių) ir didesnį pavojų aplinkiniams keliančio veiksnio. Kaltė nenustatinėtina, nes didesnio pavojaus šaltinio padaryta žala atlyginama visais atvejais, jeigu neįrodoma, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2012).
Nurodyta didesnio pavojaus šaltinio kaltės prezumpcija visgi neatleidžia ieškovo nuo pareigos įrodinėti visas kitas civilinės atsakomybės taikymo sąlygas - didesnio pavojaus šaltinio valdytojo veiksmų (neveikimo) neteisėtumą (CK 6.246 straipsnis), žalą (CK 6.249 straipsnis priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos atsiradimo (CK 6.247 straipsnis). Neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys nėra preziumuojami ir juos visais atvejais privalo įrodyti ieškovas. Neįrodžius bent vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, civilinė atsakomybė negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-474-219/2017 ir joje nurodyta teismų praktika).
Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu/neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę taip, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo/neveikimo) rezultatu. Nagrinėdamas civilinės atsakomybės draudimo klausimus kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad asmuo gali būti įpareigotas atlyginti žalą, tik esant priežastiniam ryšiui tarp teisei priešingų jo veiksmų ir kilusios žalos. Priežastinio ryšio nebuvimas visais atvejais atleidžia asmenį nuo pareigos atlyginti žalą. Tos pačios taisyklės taikytinos ir draudimo įmonėms (draudikams), kurie pareiškia regresinius reikalavimus asmenims, atsakingiems už padarytą žalą. Šiuo atveju nepakanka įrodyti draudimo išmokų fakto, bet būtina įrodinėti, ar atitinkamas draudimo išmokų dydis yra susijęs priežastiniu ryšiu su žalą padariusio asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286-313/2017). Šioje byloje ieškovo pareiga buvo įrodyti, jog žala draudėjui padaryta būtent neteisėtais atsakovo veiksmais.
Ieškovui teigiant, kad draudėjo turtas sugedo dėl atsakovo valdomoje elektros linijoje nutrūkusios elektros energijos ar kilusio elektros energijos svyravimo (viršįtampio), pareiga įrodyti elektros energijos svyravimo fakto buvimą tenka ieškovui.
Byloje nėra ginčo dėl to, kad draudėjos būste, kuriame buvo ginčo elektros prietaisas, 2019-07-04 nuo 19:59 iki 20:31 buvo dingusi elektros energija. Tarp šalių kilo ginčas, ar nurodytu laikotarpiu dingusi elektra galėjo sukelti draudėjos prietaiso – kaitlentės gedimą.
Sprendžiant dėl atsakomybės pagal CK 6.266 straipsnį, visų pirma svarbu pažymėti, jog byloje konstatuota, kad atsakovas vykdo skirstomųjų elektros tinklų eksploatavimą, priežiūrą ir valdymą bei užtikrina patikimą ir saugų elektros energijos persiuntimą vartotojams skirstomaisiais tinklais visoje Lietuvoje. Taigi atsakovas tiekia elektros energiją adresu (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamoje byloje svarbu nustatyti, ar atsakovas, būdamas įrenginių savininku ir prižiūrėtoju, veikė taip, kaip pagal teisės aktus privalėjo veikti.
Ieškovas, siekdamas įrodyti elektros prietaisų gedimų priežastis, šioje byloje pateikė teismui draudėjos apdraustame būste sugedusio elektros prietaiso defektų nustatymo dokumentus - UAB „AG Service“ raštą dėl buitinių prietaisų patikros. Pažymėtina, jog ieškovo pateiktame dokumente nurodytos tik galimos prietaiso sugedimo priežastys, tačiau šie įrodymai nėra pakankami išvadai, jog elektros prietaisas sugedo dėl ieškovo nurodytos priežasties – trumpalaikio elektros energijos pertrūkio 2019-07-04 nuo 19:59 iki 20:31. Pažymėtina, jog pateiktame elektros prietaiso defektų patikrinimo dokumente nurodyta tik galima prietaiso sugedimo priežastis, kuri nėra pagrįsta įrodymais, patikimai patvirtinančiais elektros energijos svyravimus ar viršįtampius, taip pat nepaaiškinta, kaip elektros tiekimo nutraukimo faktas galėjo sugadinti elektros prietaisą; taigi, išvados nėra pagrįstos ne tik faktiniais duomenimis, bet ir specialiomis žiniomis. Paprastai, bet kokio prietaiso atjungimas nuo elektros nelemia jo sugedimo, todėl šiuo atveju buvo ypač svarbu nustatyti tikslias draudėjos elektros prietaisų gedimo priežastis. Defektus nurodančiame dokumente taip pat nenurodytas tikslus prietaiso sugedimo laikas, tik jo apžiūros laikas. Darytina išvada, jog ieškovo pateiktas defektą nurodantis dokumentas neįrodo, jog elektros energijos atjungimas 2019-07-04 nuo 19:59 iki 20:31 sukėlė įtampos svyravimą, dėl kurio galėjo įvykti trumpas sujungimas ir atsirasti kaitlentės gedimas.
Esant tokio pobūdžio aplinkybėms, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo teigti, jog atsakovas, kaip asmuo atsakingas už elektros tinklų eksploatavimą, savo pareigas, susijusias su elektros energijos tiekimu, vykdė netinkamai. Tokiu būdu teismas sprendžia, jog ieškovas neįrodė atsakovo neteisėto veikimo fakto, o būtent, kad atsakovas netinkamai vykdė elektros tinklų eksploatavimą, priežiūrą ir valdymą; todėl atsakovui nekyla atsakomybė už trečiojo asmens turtui padarytą žalą CK 6.1015 straipsnio prasme. Ieškovo pateiktas 2019-09-19 UAB „AG Service“ raštas dėl buitinių prietaisų patikros nėra pakankamas išvadai, jog kaitlentė būste, (duomenys neskelbtini), sugedo dėl atsakovo netinkamo pareigų vykdymo. Ieškovo pateikti įrodymai byloje nėra pakankami išvadai, kad būtent 2019-07-04 sutrikęs elektros energijos tiekimas sąlygojo draudėjo įrangos gedimą.
Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 71 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog elektros energijos persiuntimą nutraukti ar apriboti tinklų naudotojams be išankstinio įspėjimo galima tais atvejais, kai tuo siekiama išvengti avarijos ar gedimų elektros energetikos sistemoje ar operatoriaus elektros tinkle arba likviduoti patirtą avariją, gedimus ar sutrikimus. Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 136 punktas nustato, kad elektros energijos persiuntimą nutraukti ar apriboti vartotojams be išankstinio įspėjimo galima tik tais atvejais, kai tuo siekiama išvengti avarijos ar gedimų energetikos sistemoje ar operatoriaus elektros tinkle arba likviduoti patirtą avariją, gedimus ar sutrikimus. Atsakovo elektros atjungimas negali būti pripažintas neteisėtu veiksmu, kadangi tiek iš pateiktos elektros energijos pirkimo – pardavimo sutarties, tiek ir iš įstatymo seka išvada, jog atsakovas turi teisę elektros energijos persiuntimą nutraukti ar apriboti tinklus naudotojams be išankstinio įspėjimo tais atvejais, kai tuo siekiama išvengti avarijos ar gedimų elektros energetikos sistemoje ar operatoriaus elektros tinkle arba likviduoti patirtą avariją, gedimus ar sutrikimus.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog ieškovas šioje byloje neįrodė, kad elektros energijos pertrūkis 2019-07-04 buvo neteisėtas atsakovo veiksmas, o taip pat, jog minėtas elektros energijos pertrūkis yra priežastiniu ryšiu susijęs su ieškovo draudėjos elektros prietaiso gedimu.
Taigi, nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų ar neveikimo fakto, nėra ir kitų civilinės atsakomybės sąlygų, sudarančių pagrindą priteisti ieškovo sumokėtą 142,10 Eur draudimo išmoką trečiajam asmeniui.
Atmetus ieškinį, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 str.).
Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo atsakovams išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-355) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovų nepriteisiamos (CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 93 str., 259 str., 260 str., 268 str., 270 str., teismas
nusprendžia:
ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui AB “Energijos skirstymo operatorius“ dėl žalos atlyginimo atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.