Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Pranešėja Violeta Miliuvienė Teisėjas Valdas Alška Baudž. byla Nr. 1A–36-174/2008 Procesinio sprendimo kategorija 1.2.10, 2.1.6.2. (S)

2008 m. vasario 7 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Miliuvienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo (privataus kaltintojo) A. M. apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2007-11-10 nuosprendžio, kuriuo J. G., gim. (duomenys neskelbtini), išteisinta, nesant jos veikoje nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 165 str., sudėties.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. G. buvo kaltinama tuo, kad 2007-08-14, apie 12 val., išlaužė A. M. namų valdos, esančios Klaipėdos g. 115, Kretingoje, prieangio duris ir pateko į jo namų valdą.

Apeliaciniame skunde nukentėjusysis prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį. Nurodo, kad skundžiamas nuosprendis yra priimtas neįvertinus visų byloje esančių įrodymų, todėl naikintinas. Nuosprendyje teigiama, kad tarp proceso dalyvių kilo ginčas dėl naudojimosi nuosavybe tvarkos nustatymo, tačiau tokia naudojimosi tvarka buvo nustatyta Kretingos rajono liaudies teismo 1973-06-22 nutartimi Nr. 2-208/73 ir jos pagrindu užregistruota viešame registre. 1987-04-14 apeliantas A. M. namų valdą su nustatyta naudojimosi tvarka paveldėjo pagal įstatymą iš savo tėvo M. A., Jono. Paveldėjime yra aiškiai ir konkrečiai išdėstyta, kokia namo dalis paveldėta, bei nurodytas nustatytos šio nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarkos pagrindas. 1973-06-22 Kretingos rajono liaudies teismas nustatė, jog M. A., Jono, (nukentėjusiojo mirusiam tėvui) naudojimuisi atitenka gyvenamojo namo, adresu Klaipėdos gatvė 115, Kretinga, esančios patalpos kiemo pusėje: prieangis, turintis 5,48 kvadratinius metrus ploto (po atliktos 1987-02-25 inventorizacijos šis prieangis eksplikacijos plane pažymėtas indeksu 2-4); kambarys 1-4, turintis 14,36 kvadratinius metrus ploto (po atliktos 1987-02-25 inventorizacijos šis kambarys eksplikacijos plane pažymėtas indeksu 2-1); koridorius 1-5, turintis 6,96 kvardratinius metrus ploto (po atliktos 1987-02-25 inventorizacijos šis koridorius eksplikacijos plane pažymėtas indeksu 2-4); kambarys 1-6, turintis 13,29 kvadratinius metrus ploto (po atliktos 1987-02-25 inventorizacijos šis kambarys eksplikacijos plane pažymėtas indeksu 2-3); antrame gyvenamojo namo aukšte kambarys II-1, turintis 15,99 kvadratinius metrus ploto (po atliktos 1987-02-25 inventorizacijos šis kambarys eksplikacijos plane pažymėtas indeksu III-I), bei visos kitos antrame aukšte neįrengtos patalpos. Rūsio patalpos bendram naudojimuisi atitenka: M. V. (nukentėjusiojo broliui) pietinė rūsio dalis ir jis privalo pasidaryti įėjimą; M. A., J. (nukentėjusiojo mirusiam tėvui) - kita rūsio dalis. Apeliantas tvirtina, kad J. G. puikiai suvokė, kad savavališkai ir slapta įsibrovė į A. M. priklausančias patalpas. Teismo posėdžio metu ji pripažino, kad išlaužė A. M. priklausančių patalpų durų spyną ir šiose patalpose susidėjo savo daiktus, nes darė jai priklausančios namų valdos remontą. Tą patvirtino ne tik liudytojas, kuris padėjo J. G. atlikti neteisėtus veiksmus, bet ir į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai, kurių parodymai nuosprendyje nepaminėti. Teigia, kad teismo nuosprendis yra šališkas, nes jame neįvertinti nukentėjusiojo, įvykio vietoje buvusių policijos pareigūnų parodymai, pačios J. G. ir liudytojo, padėjusio jai išlaužti A. M. priklausančių patalpų durų spyną, parodymai.

Atsikirtime į nukentėjusiojo apeliacinį skundą išteisintoji J. G. nurodo, kad nesutinka su nukentėjusiojo A. M. apeliaciniu skundu, nes jame nurodyti argumentai neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Teigia, kad ji ir A. M. yra gyvenamojo namo, esančio Geležinkelio g. 115, Kretingos mieste, bendrasavininkai ir jiems abiem priklauso po ½ pastato dalies kiekvienam. 2007 m. rugpjūčio mėnesį ji iš sodo parsivežė daržoves, kurias norėjo pasidėti į jai priklausančio rūsio dalį. A. M. nei gyvenamojo namo patalpomis, nei rūsiu nesinaudoja daugiau kaip 20 metų, todėl ji su Z. G. nuvažiavo į Palangą pas A. M. paprašyti rakto nuo verandos, kad galėtų patekti į rūsį. Du kartus A. M. namuose nerado. Nuvykus trečią kartą, pastarąjį surado ir paprašė rakto nuo verandos, kad galėtų patekti į rūsį. Jis neprieštaravo, tačiau aiškino, kad raktai kažkur yra dingę, ir pasakė, kad gali įeiti. Ji suprato, kad A. M. neprieštarauja, todėl atvykusi į namus paprašė kaimyno K., kad padėtų išlaužti verandos durų spyną. Išlaužus durų spyną, pateko į rūsį, susidėjo daržoves jai priklausančioje rūsio dalyje. Jei A. M. būtų prieštaravęs, ji nebūtų laužusi spynos, todėl A. M. kaltinimas, kad ji savavališkai išlaužė jam priklausančio gyvenamojo namo verandos durų spyną, nepasitvirtino. Teisminio nagrinėjimo metu A. M. pripažino, kad ji buvo pas jį atvykusi į Palangą ir prašė rakto nuo verandos, bet jis pasakė, kad raktų neturi ir gali įeiti. Teisme apklausta liudytoja Z. G. patvirtino, kad ji ne vieną kartą kartu važiavo į Palangą pas A. M. prašyti nuo verandos durų spynos rakto ir girdėjo, kaip A. M. pasakė: „raktų neturiu, galite eiti“. Tačiau vėliau apsigalvojo ir kreipėsi į policiją dėl baudžiamosios bylos iškėlimo. Mano, kad Kretingos rajono apylinkės teismas išsamiai, visapusiškai išnagrinėjo bylą ir priėmė teisėtą išteisinamąjį nuosprendį, nes pagal BK 165 str. 1 d. pareikšti kaltinimai jai nepasitvirtino Ji jokios apgaulės ar smurto prieš savininką nepanaudojo ir į jo patalpą savavališkai neįėjo, o tai padarė su jo leidimu. Ginčas vyksta dėl naudojimosi patalpomis, nes ji negali patekti į jai priklausančio rūsio dalį. Tikslo įsibrauti į A. M. butą ji neturi. Teigia, kad šiuo metu rengiamas teismui civilinys ieškinys dėl rūsio patalpų naudojimo tvarkos nustatymo.

Nukentėjusysis prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Išteisintosios gynėjas prašo apeliacinį skundą atmesti.

Nukentėjusiojo apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis BPK 20 str. 5 d. reikalavimais, išsamiai ir objektyviai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, pagrįstai J. G. išteisino dėl jai inkriminuoto kaltinimo. Teisėjų kolegijos nuomone, išteisinamasis nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, todėl nukentėjusiojo apeliacinis skundas atmestinas. Išteisinamajame nuosprendyje detaliai išdėstyta, kodėl nenustatytas kaltinamosios kaltumas, nurodytos motyvuotos išvados, pagrindžiančios kaltinamosios išteisinimą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo kitaip vertinti apylinkės teismo padarytų išvadų ar jomis abejoti.

BK 165 str. 1 d. dispozicijoje numatyta, kad nusikalstama veika yra tada, kai asmuo neteisėtai slapta ar atvirai, panaudodamas apgaulę ar smurtą arba kitokiu būdu prieš savininko ar jo įgaliotų asmenų valią, įsibrovė į kito žmogaus gyvenamąjį namą, butą ar kitą gyvenamąją patalpą arba jos priklausinius, įskaitant saugomą būsto teritoriją.

BK 165 str. 1 d. numatyta formali nusikaltimo sudėtis, veika padaroma tyčia.

Byloje nustatyta, kad tarp J. G. ir A. M. kilo ginčas dėl naudojimosi tvarkos nuosavybe nustatymo. Šios aplinkybės iš esmės neginčija nei apeliantas, nei išteisintoji. Be to, apeliaciniame skunde nurodyta, kad „Rūsio patalpos bendram naudojimuisi atitenka M. V. (nukentėjusiojo broliui) pietinė rūsio dalis ir jis privalo pasidaryti įėjimą; M. A., J. (nukentėjusiojo mirusiam tėvui) - kita rūsio dalis.“

Teisė į nuosavybę yra prigimtinė žmogaus teisė, todėl niekas negali riboti asmeniui įgyvendinti teisės į nuosavybę.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad konkrečiu nagrinėjamu atveju J. G. neturėjo tyčios neteisėtai patekti į kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančias patalpas. Ji parodė, kad jai reikėjo patekti į jai priklausančio rūsio dalį. Šias aplinkybes patvirtino ir liudytojai Z. G., A. K.. A. M. teisiamojo posėdžio metu taip pat parodė, kad J. G. priklauso ½ dalis rūsio, į kurį yra tik vienas įėjimas, bei kad J. G. turi pasidaryti atskirą įėjimą į rūsį (b. l. 33). Byloje nėra duomenų, kad yra nustatyta nukentėjusiajam ir išteisintajai priklausančios nuosavybės, esančios Klaipėdos g. 115, Kretingos mieste, naudojimosi tvarka. Kretingos rajono liaudies teismo 1973-06-22 nutartyje nurodyta, kad rūsio patalpomis naudojamasi bendrai, tačiau konkreti naudojimosi rūsiu tvarka, iki bus įrengtas atskiras įėjimas į rūsį, nėra nustatyta. Todėl apylinkės teismas, remdamasis bylos duomenimis, pagrįstai ir teisėtai priėmė išteisinamąjį nuosprendį, nes nepadaryta veika, turinti BK 165 str. 1 d. požymių. Su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu sutinka ir apeliacinės instancijos teismas. Šie klausimai turėtų būti sprendžiam civilinio proceso tvarka.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad išteisinamajame nuosprendyje nurodyta, jog J. G. išteisinta pagal BK 165 str., nenurodant šio straipsnio dalies. Išteisinamojo nuosprendžio įžanginėje ir aprašomojoje dalyse taip pat nurodytas tas pats BK straipsnis, nenurodant straipsnio dalies. BK 165 str. sudarytas iš dviejų dalių. BK 165 str. 1 d. numatyta pagrindinė nusikaltimo sudėtis, o BK 165 str. 2 d. reglamentuoja išimtinę patraukimo baudžiamojon atsakomybėn tvarką: „už šiame straipsnyje numatytą veiką asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas“. Minėtame BK 165 str. nėra numatyta daugiau jokių nusikaltimo sudėčių: nei kvalifikuotų, nei privilegijuotų, todėl išteisinamajame nuosprendyje nenurodyta BK straipsnio dalis vertintina kaip techninė klaida, todėl taisytina.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nukentėjusiojo A. M. apeliacinį skundą atmesti.

Nustatyti, kad J. G. išteisinta pagal BK 165 str. 1 d.