Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2019-10-31 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1779-893/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-10-31
Bylos Nr.
1-1779-893/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-47450-2018-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Dainius Grizickas
Kaltinamasis
L. S.
Nukentėjusysis
R. V.
Advokatai
Liudas Paltanavičius, Karolis Ušinskas, Vytenis Dziegoraitis, Karolis Ušinskokl
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1779-893/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-47450-2018-4Procesinio sprendimo kategorija 1.2.26.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 31 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Dainius Grizickas,sekretoriaujant Virginijai Miliauskienei,dalyvaujant vertėjui Giedriui Račkauskui,prokurorei Marinai Jelizarovai,kaltinamajam L. S., kaltinamojo gynėjui advokatui Vyteniui Dziegoraičiui,nukentėjusiajai R. V., nukentėjusiosios atstovui advokatui Liudui Paltanavičiui,civilinio ieškovo atstovui advokato padėjėjui Karoliui Ušinskui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), išsituokęs, nedirbantis, teistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. S. pažeidė viešąją tvarką, o būtent jis, 2018-10-01 apie 16.10 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatytas 0,83 promilės neblaivumas, viešoje vietoje, nukentėjusiosios R. V. darbovietės kieme (duomenys neskelbtini), R. V. bendradarbių bei kitų pašalinių asmenų akivaizdoje įžūliu elgesiu, pasireiškusiu fiziniu smurtu, grasinimais bei vandališkais veiksmais, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t.y. dilbiu sudavė R. V. į kairės rankos žasto išorinę dalį, nublokšdamas ją į šoną bei sukeldamas fizinį skausmą, o nukentėjusiajai įsėdus į tarnybinį automobilį Renault Captur, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bei užsirakinus jame, pro pravertą langą kumščiu siekė suduoti smūgius nukentėjusiajai bei grasino ją užmušti, o įvykio liudytojui A. V. paprašius nutraukti neteisėtus veiksmus, kumščiu sudavė du smūgius į minėto automobilio vairuotojo durelių stiklą bei vieną smūgį į dureles, apgadindamas svetimą, UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį minėtą automobilį bei padarydamas 626,70 eurų turtinę žalą, po ko grasino susidorojimu bei siekė rankomis suduoti smūgius A. V., tačiau buvo sulaikytas aplinkinių žmonių.

Šiais savo veiksmais L. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

Kaltinamasis L. S. apklausiamas teisme kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo nepripažino ir nurodė tokias aplinkybes. Iki 2018 metų spalio su R. V. gyveno kaip sugyventiniai viename bute, vedė bendrą ūkį jau dvejus metus, santykiai buvo įtempti. Įtampa santykiuose atsirado apie pusę metų iki įvykio dėl įvairiausių konfliktų, nesusitarimų. Konfliktai vykdavo dėl to, kad jis pavėluodavo kažkur atvykti, kad užsilaikydavo darbe. Konfliktų iniciatore būdavo R. V.. Spalio 1 dieną apie 8-9 ryto atvažiavo į objektą (duomenys neskelbtini), su R. V. telefonu kalbėjosi, vėliau ji nustojo kelti telefono ragelį, jie pradėjo susirašinėti. Grįžęs į Vilnių su kolega R. atvažiavo iki R. V. darbovietės, lipo laiptais ir ją susitiko, klausė, dėl ko jį ignoruoja. R. V. pasiūlė išeiti į lauką, ten ji atsisėdo į Renault automobilį ir užsidarė, jie kalbėjosi pro atidarytą mašinos langą. Gal per emocijas jis mašiną aplankstė. Smūgių nei į automobilį, nei R. V. nesudavė, tik dar einant ją truputį stumtelėjo, sužaloti nenorėjo. Automobilį galėjo aplankstyti, kai atsirėmė į jį. Tuomet prilėkė kažkokia mašina, jis net nespėjo sureaguoti ir gavo smūgį į kaktą, sudavė asmuo, atvažiavęs su mašina. Prasidėjo konfliktas su tuo asmeniu, jis (L. S.) pradėjo rėkti, ką tas asmuo čia išdarinėja. Į kaktą tas asmuo jam trenkė nieko nesakęs, vieną kartą. Gavęs į kaktą, jis supyko, aiškinosi, kas čia vyksta, kas toks tas asmuo, asmuo nieko neatsakė. Atsirado dar du žmonės, po to policija. Asmuo, kuris trenkė jam į kaktą, atvažiavo lyg tamsiai mėlynos spalvos automobiliu, markės nepamena. R. V. automobilis buvo pastatytas šalia kitų automobilių, o juodos spalvos automobilis Audi A8, kuriuo jis atvažiavo su R., stovėjo gatvėje, ir R. sėdėjo automobilyje. Tą dieną R. V. ignoravo jo skambučius, ir prieš tai taip elgdavosi, ir tai jį labiausiai išvesdavo iš kantrybės. Mano, kad gal per stipriai atsirėmė į automobilį dėl įtempto pokalbio. Sutinka, kad galėjo būti rastas jo rankų pėdsakas ant automobilio, mano, kad dėl emocijų per stipriai paspaudė ir įlenkė automobilį. Fizinio smurto prieš R. V. tikrai nevartojo, negalėjo fizinio skausmo nukentėjusiąjai sukelti, nes ją per stipriai ją mylėjo. Prieš įvykį buvo išgėręs du butelius alaus, gėrė automobilyje važiuodamas su R., sutinka su nustatytu alkoholio matuokliu 0,83 promilės neblaivumu. R. V. ieškinio dėl 2000 eurų neturtinės žalos atlyginti nesutinka. Dėl automobilio sugadinimo ieškinį pripažįsta, bet su 630 eurų remonto kaina nesutinka. Nors pripažįsta, kad žala automobiliui padaryta jo veiksmais, specialiai negadino šio automobilio. Mano, kad to automobilio remontas kainuotų ne daugiau 50 eurų. Šiai dienai jau apie pusė metų nebedirba visiškai niekur, negali dirbti dėl šios susiklosčiusios situacijos – dėl gydymosi, dėl ūmios depresijos, kurią gydosi ligoninėje. Pasibaigus šiai bylai išvažiuoja gydytis privačioje gydymo įstaigoje, gydymas užsitęs dar apie pusantrų metų. Po išsiskyrimo su R. V. vartojo opiatus, kad šiek tiek užmirštų nukentėjusiąją, vėliau juos nustojo vartoti, nes nusprendė, kad reikia kreiptis į ligoninę.

Apklausta teisiamajame posėdyje nukentėjusioji R. V. nurodė tokias aplinkybes. Bylos nagrinėjimo metu jokie santykiai su kaltinamuoju jos jau nesieja. Iki įvykio jie kartu gyveno apie metus laiko. Spalio 1 dieną jos daiktai dar buvo bendrame bute, o vakare susirinko daiktus ir išėjo. Kartu gyvenant buvo ir smurto, jos netenkino tokie santykiai, toks gyvenimo būdas. Spalio 1 dienos ryte kilo konfliktas tarp jos ir kaltinamojo, pykosi dėl merginų, nes L. S. nuolat susirašinėjo su merginomis, jai tai nepatiko. Įvykio dieną L. S. pirmas išvažiavo į darbą labai anksti, ji patikrino telefono išklotines ir pamatė, kad jis susirašinėjo su moterim, su kuria ji pati prieš tai jau bendravo ir žinojo, kad jie bendrauja. Ji apie 10 val. ryto paskambino L. S., pasakė, jog žino apie jo susirašinėjimą su moterim ir kad ji to netoleruos. Jis pradėjo rėkti, ji padėjo ragelį. Visą dieną jis gaudė ją, nes ji numerį užblokavo. Automobiliu važinėjosi ir ieškojo jos po visą miestą, nes jos darbas yra visame mieste. Jis rašydavo žinutes, klausdavo, kur ji yra, rašė, kad jie turi pasikalbėti, privalo pasikalbėti. Ji nenorėjo kalbėtis. Ji dirba (duomenys neskelbtini), ofiso adresas (duomenys neskelbtini). Apie 16 val. L. S. atvažiavo pas ją į darbą. Išėjusi iš darbo, pamatė jį stovintį tiesiog laiptinėje. Jis siūlė pasikalbėti. Bet ji, žinodama, kad ofiso žmonės tuoj eis iš darbo ir pamatys juos, vengė pokalbio toje vietoje ir pasiūlė nusileisti iš antro aukšto žemyn ir ten pasikalbėti. Ji bandė praeiti pro jį, o jis ją krūtine pastūmė, stuktelėjo savo krūtine jai į krūtinę. Ji išsisuko, nusileido į apačią, o jis liko laiptinėje stovėti. Nusileidusi į apačią, priėjo prie savo automobilio ir pamatė, kad kitame automobilyje sėdi R. – jai iš matymo pažįstamas žmogus, pas kurį L. S. važiuodavo automobilio taisyti. Atėjo L. S., ji bandė nuo L. automobilio nueiti į savo automobilį ir gavo smūgį, kad negalėtų praeiti. L. S. smūgiavo jai į kairę ranką iš peties, pajuto skausmą. Patvirtino, kad savo ranka kaltinamasis jai sudavė į jos ranką, smūgis buvo. Po smūgio ji atsistojo toliau, per žingsnį paėjo, neparkrito. Prasmukusi pro šoną nubėgo prie savo mašinos, kuri priklauso darbovietei (duomenys neskelbtini). Pribėgo L. S., o ji užsirakino mašinoje, nes matė, kad jis agresyvus. Prasidarė langą ir pasiūlė jam namuose pasikalbėti. Jis norėjo pasikalbėti tuo momentu, šaukė, kad užmuš, kaip suprato – ją. L. S. buvo agresyvus, daužė mašinos stiklą ranka. Ar dar kur daužė, negali pasakyti, jai buvo šokas. L. S. daužė mašiną ir šaukė, kad užmuš. Buvo pravertas langas, nes per jį bandė derėtis dėl pokalbio namuose. Ji matė, kaip iš galo privažiavo kolega A. V., užstatė jai automobilio galą. Nematė, ar A. V. vartojo smurtą prieš L. S., tik matė, kad jie kalbėjosi, L. S. buvo pasiūlyta važiuoti iš ten, nes bus problemų. Po to A. V. paskambino G. V., ofiso kolegai, kai šis atėjo, konfliktas šiek tiek aprimo. Ji tuo metu sėdėjo mašinoje, jos automobilio langelis buvo pradarytas. Kolegos iškvietė policiją, policijai atvykus ji parašė pareiškimą, L. S. išvežė. Ji pati iš kiemo gal dar už geros valandos išvažiavo, nes grįžo atgal į ofisą nusiraminti. Po įvykio matė, kad yra įlenktos automobilio durelės, įlinkimo prieš įvykį nebuvo. A. V. į įvykio vietą pateko atsitiktinai ir matė, kaip L. S. daužė automobilio stiklą. A. V. žinojo, kad automobilis priklauso įmonei. Ji po šio įvykio nesikreipė medicininės pagalbos, nes nemano, kad jai reikalinga medicininė pagalba, bet buvo psichologinės pasekmės, dabar turi nerimo priepuolius. Nevartoja vaistų, bet prieš kiekvieną posėdį prasideda nerimas ir, jeigu kas nors paklausia apie įvykį, graudinasi. Jos sveikata sutriko dėl L. S. veiksmų – prasidėjo nerimas, miego sutrikimai, prieš teismo posėdžius nerimo priepuoliai yra. Atsakyti, kodėl neturtinę žalą vertina būtent 2000 eurų, negalėjo. Po įvykio su L. S. teko bendrauti, apie įvykį kalbėjosi, jis gailisi, atsiprašė. Su A. V. ir G. V. ją sieja darbiniai santykiai. Įvykio metu L. S. buvo girtas. Ji niekada nematė, kad jis vartotų narkotines medžiagas.

Pagarsinus nukentėjusiosios parodymus ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 13-14, 15, I tomas), R. V. patvirtino, kad parodymai teisingi, tada ji spalio 1 dienos įvykį geriau prisiminė. Atsakydama į civilinio ieškovo UAB (duomenys neskelbtini) atstovo advokato padėjėjo Karolio Ušinsko klausimus, nukentėjusioji parodė, kad A. V. važiavo į ofisą ir pamatė, jog daužomas jos automobilis. Iki įvykio automobilis nebuvo sulankstytomis durelėmis. Kai ėjo į ofisą, išlipo iš automobilio ir pamatė, kad automobilio durelės sulankstytos. Pagarsinus nukentėjusiosios protokolą – pareiškimą ir pareiškimą, ji patvirtino, kad viskas teisingai parašyta.

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas R. B. nurodė tokias aplinkybes. L. S. ir R. V. pažįsta. L. S. jam paskambino, paprašė pavežti, nes akivaizdžiai matėsi, kad jis išgėręs. Važiuojant pro Kirtimus, L. S. sakė, kad nori pasikalbėti su R. V.. Užvažiavo, matė, kaip L. S. išėjo su R. V., jau pabaiga darbo buvo. Matė, kad jie susipyko, pradėjo aiškintis, rėkauti. Atėjo žmonės, prašė patraukti L. S.. Matė, kad policiją kvies, todėl jis pasišalino iš įvykio vietos – išėjo pėstute. Į įvykio vietą važiavo Audi A8 automobiliu, priklausančiu L. S.. Kai užvažiavo pas R. V., jis liko sėdėti mašinoje, nes koja buvo sužeista, vaikščioti negalėjo, išsisukęs buvo. Langas buvo atidarytas ir išgirdo, kaip rėkauja jie, L. S. rėkė ant R. V., jie ginčijosi dėl kažko. Negali pasakyti, ar L. S. panaudojo fizinį smurtą prieš R. V. ir ar L. S. koks žmogus sudavė į galvą, jis nematė. R. V. buvo užsidariusi automobilyje, L. S. bandė duris atidaryti. Kai ji atėjo, pradėjo rėkti, atsisėdo į mašiną, o L. S. bandė atidaryti duris, ji užsirakino. Nežino, ar L. S. lietė ar daužė mašiną. Matė, kad stukseno į stiklą. Matė, kad vienas žmogus iš darbovietės iš karto atėjo, o po to visa krūva subėgo. Jis tuo laiku jau išeidinėjo. Jam sakė patraukti L. S., bet L. S. jo neklausė.

Pagarsinus liudytojo R. B. apklausos ikiteisminio tyrimo metu protokolą (b. l. 73, I tomas), liudytojas nurodė, kad parodymai teisingi, patvirtina juos.

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas M. G. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b. l. 79, I tomas) bei nurodė tokias aplinkybes. Jis yra policijos pareigūnas, asmenys, sėdintys salėje, t.y. L. S. ir R. V., jam yra pažįstami iš matymo. Kai atvyko į įvykio vietą, moteris buvo labai susijaudinusi, sakė, kad vyriškis pradėjo mosikuoti rankomis, kojomis, apdaužė automobilį. Atvykus pareigūnams, L. S. buvo ramus, prieš moterį smurto nenaudojo. Atvykus įvykio vietoje jau buvo žmonių, kiek – negali pasakyti. Žmonės pradėjo rėkti, kad kažką matė, o kai pradėjo apklausinėti, tai liudytojo neatsirado. Jeigu būtų buvę liudininkai, kurie prisistatė, tai juos pažymėtų. Kaltinamąjį tik pristatė į policijos komisariatą, jį apklausinėjo kiti pareigūnai. Vežamas L. S. buvo tylus, nieko nesakė. Nuo kaltinamojo, atrodo, sklido alkoholio kvapas, komisariate turėjo būti nustatytas jo girtumo laipsnis. Nepamena, kad būtų kaltinamasis skundęsis, jog jį kas sumušė. Nukentėjusioji buvo labai susijaudinusi, galima sakyti, kad jai buvo šokas. Nepamena, ar apžiūrinėjo automobilį.

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas A. V. nurodė tokias aplinkybes. Kaltinamąjį mato antrą kartą, nukentėjusioji yra jo bendradarbė. Įvykio dieną jis nuo Metalo gatvės pasuko į J. D. gatvę važiuoti link oro uosto, važiuodamas pamatė žmogų, panašų į romą, daužantį mašiną ir kažką, kas yra mašinoje. Žmogus visaip kaip judėjo, kumščiais, kojom, daužė ir mašinos metalą, ir stiklą. Jis sustojo, nes išsigando, kad romas užpuolė kažką. Kai priėjo, pamatė automobilio viduje esančią R. V.. Patyrė mini šoką, kai sužinojo, kad į romą panašus asmuo yra jos vaikinas. Asmuo, tikėtina, buvo stipriai įkaušęs. Kaltinamasis kokias dvi minutes bandant jį įkalbėti, prašant, nenustojo daužyti nei stiklo, nei mašinos metalo ir pradėjo pulti jį (A. V.) – agresyviai stumti, bandė užsimoti trenkti. Pasikvietė pagalbos, rėkė, kad atbėgtų žmonės, gelbėtų. Nemanė, kad pajėgtų fizine jėga kaltinamąjį sulaikyti. Atbėgo gal 8 vyrai, L. S. ir prie tų vyrų bandė jį primušti, grasino užmušti 20 kartų, įvairiais žodžiais keikė ir plūdo. Dar buvo blogiau, kai sužinojo, kad jis L. S. mamą pažįsta, tą moterį labai gerbia, ji yra jo vaiko daktarė. Policijai jį įsodinus į mašiną, L. S. ir toliau siuntinėjo grasinančias žinutes R. V. į telefoną. Prieš L. S. niekas iš vyrų nepanaudojo fizinio smurto, visi sakė, kad nesitepti rankų prieš jį, nes reikės stoti prieš teismą. Kai sužinojo, kad bus kviečiama policija, tai L. S. draugas bandė jį raminti, porą kartų buvo įsitempęs į mašiną. Draugas paliko stovėti mašiną vidury kelio ir išėjo. Nepamena, ar prieš R. V. L. S. naudojo smurtą. Mašiną jis gerokai aplamdė, labai daug smūgių kumščiais tikrai buvo. R. V. nusileisdavo langą ir pasikeldavo, kai pasikeldavo, L. S. taip pildavo į stiklą, kad abejonių jo jėga nebuvo. G. V. atbėgo iš pastato, kadangi yra didelis žmogus, aukštas ir stambus, labai gražiai ramino kaltinamąjį, ir kaltinamasis jo klausė. Mano, kad kaltinamasis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, nes kvapas alkoholio buvo ir judesiai nebuvo koordinuoti.

Pagarsinus liudytojo A. V. apklausos ikiteisminio tyrimo metu protokolą (b. l. 76, I tomas) liudytojas nurodė, kad 100 procentų teigti negali, ar L. S. tiesiogiai daužė R. V. ir ar realiai jai pataikė nepamena, bet jis daužė viską aplink. Jis patį įvykį pamena abstrakčiai, pamena tą vietą, kai jį puola ir grasina visaip. Buvo keli šokai įvykio metu, pirmas, kad apskritai toks įvykis vyksta. Tiksliai nematė, ar buvo suduoti smūgiai R. V..

Atsakydamas į klausimus, liudytojas A. V. paaiškino, kad su R. V. bendrauja kartas nuo karto darbo klausimais. Jam ji nesiskundė dėl patirto smurto. Nežiūrėjo ir nematė ant jos smurto žymių. R. V. iki įvykio virš metų pažįsta, kartą į savaitę tikrai reguliariai mato ją. Negali susiformuoti nuomonės apie jos charakterį, būseną. Negali atsakyti, ar pasikeitė R. V. charakteris, būsena po įvykio.

Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų liudytojo G. V. parodymų matyti tokios aplinkybės. Jis dirba UAB (duomenys neskelbtini). 2018-10-01 apie 16 val. būdamas darbe (duomenys neskelbtini), pro savo kabineto langą pamatė, kad du jam nepažįstami žmonės, atvykę automobiliu Audi A8, būdami prie jų įmonės automobilio Renault Captur, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuomet jame sėdėjo jų įmonės darbuotoja R. V., aiškinosi santykius, rėkavo, vienas iš vaikinų, tamsaus gymio, kumščiu daužė įmonės automobilį, būtent vairuotojo dureles, kur sėdėjo R. V.. Pamatęs, kas vyksta, priėjo prie automobilio ir atitraukė tamsaus gymio asmenį nuo automobilio. Tuo metu R. V. buvo šoko būsenoje. Jis ramino tą asmenį, šis dar norėjo aiškintis santykius su juo, bet apsiramino. Iš karto apžiūrėjęs automobilį nustatė, kad vairuotojo pusės durelės sulankstytos, durų arkos juosta sulenkta. Automobilis buvo pristatytas į UAB (duomenys neskelbtini), sudaryta remonto sąmata 626,70 eurų, tokią žalą patyrė UAB (duomenys neskelbtini). Konfliktas vyko pagrindinėje gatvėje, jį matė pašaliniai žmonės, sunkvežimių vairuotojai (b. l. 70, I tomas).

Automobilio Renault Captur, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apžiūros protokole užfiksuota, jog automobilio vairuotojo durelių viršutinėje dalyje (prie lango apačios) matosi įlenkta durų skarda, o ant lango stiklo pirštų pėdsakų fragmentai (riebaluotos dėmės) (b. l. 26-31, I tomas).

Specialisto 2019-01-16 išvadoje Nr. 140-(125)-IS1-247 nurodyta, kad apžiūrint automobilį Renault Captur, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vienas užfiksuotas rankos piršto pėdsakas yra paliktas L. S. kairės rankos smiliumi (b. l. 55-57, I tomas).

Iš BPC garso įrašo apžiūros protokolo matyti, kad skambinančioji Z. M. pranešė, jog (duomenys neskelbtini) vyksta užpuolimas, vyrukas gadina jų įmonės turtą, spardo jų darbuotoją, jie negali normaliai išvažiuoti, nes vyriškis, jų prašomas, niekaip nesėda ir neišvažiuoja (b. l. 83, I tomas).

2018-10-01 17.16 val. L. S. alkoholio matuokliu Alcotest 6810 Nr. ARAA-0133 nustatytas 0,83 promilės neblaivumas (b. l. 34, I tomas).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

BK 284 straipsnyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

Šioje byloje nagrinėjamos L. S. veikos padarymo vieta neabejotinai yra viešoji vieta – tai UAB (duomenys neskelbtini) teritorija, be kita ko, kiemas. Įvykio metu vietoje buvusių ir teisiamajame posėdyje apklaustų tiek nukentėjusiosios, tiek ir liudytojų parodymai, kiek jie svarbūs tiriamos kaltinamojo veikos kvalifikacijai, buvo iš esmės neprieštaringi, vieni kitus papildė. Apibendrinant, iš jų seka, kad apgirtęs kaltinamasis nors ir siekė išsiaiškinti asmeninius santykius su nukentėjusiąja, tačiau tam pasirinko viešąją vietą, bendrovės kieme garsiai rėkavo, stumdė nukentėjusiąją ir sudavė ranka jai į ranką, smurtaudamas sukėlė jai fizinį skausmą, apdaužė svetimą automobilį, grasino kitam asmeniui susidorojimu, sukėlė sumaištį, dėl ko į įvykio vietą atėjo dar daugiau asmenų ir buvo iškviesta policija. Kaip smurtavimas viešoje vietoje teismų praktikoje vienareikšmiškai vertinami įžūlūs veiksmai, nes tokiais veiksmais demonstruojama nepagarba aplinkiniams, nepaisoma visuomenėje galiojančių elgesio normų. Būtent įžūlus elgesys yra vienas iš nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, būtinųjų požymių, ir šis požymis yra nustatytas kaltinamajam L. S.. Taip pat pagrįstai L. S. inkriminuoti grasinimai, nes jis toje pačioje vietoje ir laiku, girdint pašaliniams asmenims grasino susidoroti, užmušti tiek nukentėjusiajai R. V., tiek liudytojui A. V.. Kaltinamojo veiksmai viešoje vietoje daužant ir apgadinant automobilį Renault Captur vertintini kaip vandališki, šie veiksmai taip pat vertintini kaip nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, vienas iš būtinųjų požymių. Dėl kaltinamojo keliamo triukšmo, grasinimų, įžūlių smurtinių bei vandališkų veiksmų viešoje vietoje buvo sutrikdyta visuomenės rimtis. Incidentą girdėjo ir matė bendrovės (duomenys neskelbtini) patalpose ir kieme buvę žmonės. Dėl to vienas iš darbuotojų buvo priverstas kviesti policiją, o liudytojas G. V., pro langą išgirdęs ir pamatęs kaltinamojo veiksmus, iš patalpos išėjo į kiemą raminti L. S..

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad kaltinamojo L. S. veiksmai savo pavojingumo laipsniu – padarymo būdu (įžūlus elgesys, grasinimai, smurtas, vandališki veiksmai), padariniais (visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymas) ir tyčios turiniu atitinka BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius. Todėl L. S. nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnį.

Dėl skirtinos bausmės

Už nusikaltimo, įtvirtinto BK 284 straipsnyje, padarymą numatytos viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės.

Spręsdamas dėl L. S. skirtinos bausmės rūšies ir dydžio, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. L. S. teismo posėdžio metu kaltės nepripažino. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, L. S. atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Teismas taip pat atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kėsinimo dalyką bei L. S. asmenybę – anksčiau teistas, baustas administracine tvarka.

Apibendrinant visumą kaltinamąjį charakterizuojančių aplinkybių, taip pat vertinant kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, atsakomybę sunkinančią aplinkybę bei lengvinančių atsakomybę aplinkybių nebuvimą, teismas daro išvadą, kad kaltinamajam už nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, padarymą, tinkamiausia bausmės rūšis, kuria galima siekti BK 41 straipsnyje numatytos jos paskirties, yra laisvės apribojimo bausmė.

Dėl civilinių ieškinių ir kitų klausimų

Byloje nukentėjusioji R. V. pareiškė ieškinį dėl 2000 eurų neturtinės žalos atlyginimo, nes, pasak jos, kolegų akivaizdoje L. S. buvo viešai paniekinta, patyrė fizinį skausmą ir didelį pažeminimą, ko pasekmėje sutriko jos sveikata.

Teismas atkreipia dėmesį, kad kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus, t. y. kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus ir praradimus, kuriuos įrodinėja skirtingomis priemonėmis ir grindžia atskiromis faktinėmis aplinkybėmis, todėl kitose bylose, atsižvelgiant į konkrečias kiekvieno ginčo aplinkybes, teismo nustatytas priteistino žalos atlyginimo dydis nelaikytinas (ir nėra prilyginamas) teismų formuojamomis bendrosiomis teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėmis, privalomomis ir teismų taikytinomis kitose panašiose bylose. Kiekvienu konkrečiu atveju neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas, spręsdamas dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, privalo ne tik vertinti įstatyme nurodytus kriterijus, bet ir aiškintis bei vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį. Be to, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas remiasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kurių laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą. Įstatymų leidėjas neatskleidžia šių principų turinio, nes jų aiškinimas ir taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių.

Nagrinėjamoje byloje nukentėjusioji R. V. negalėjo paaiškinti, kodėl nurodė 2000 eurų sumą kaip jai padarytos neturtinės žalos dydį. Teismui nekyla abejonių, kad dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusioji patyrė skausmą, nepatogumus, išgyvenimus, tačiau, byloje nėra duomenų, kad dėl patirto smūgio jai būtų sukelti kokie nors sunkūs padariniai. Vis dėlto teismas vertina, kad šiuo atveju, be fiziškai juntamų ir akivaizdžių veiksnių, R. V. patyrė kolegų akivaizdoje pažeminimą, patyrė ir patiria emocinius ir dvasinius išgyvenimus, todėl turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, tačiau, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, jos prašomas žalos atlyginimo dydis mažintinas, o šiuo nuosprendžiu nustatomas 700 eurų dydžio.

UAB (duomenys neskelbtini) civilinis ieškinys dėl 626,70 eurų dydžio turtinės žalos atlyginimo bei prašymas priteisti 300 eurų atstovavimo išlaidų yra pagrįsti rašytiniais duomenimis (b. l. 88-95, 197-198, I tomas), kurių gynyba konkrečiais duomenimis nepaneigė, todėl yra tenkinami.

L. S. nuo 2018-10-01 17.00 val. iki 2018-10-02 15.34 val. buvo laikinai sulaikytas (viena diena) (b. l. 33, 46, I tomas), taigi, vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, L. S. laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į jam skirtiną laisvės apribojimo bausmę, vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

L. S. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, paliktinos galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus nuosprendį vykdyti, naikintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-308 straipsniais,

nusprendžia:

L. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, bei paskirti jam laisvės apribojimą vieneriems metams, įpareigojant jį šios bausmės atlikimo laikotarpiu pradėti dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir per pirmus devynis šio nuosprendžio vykdymo mėnesius atlyginti nuosprendžiu priteistą turtinę žalą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į L. S. paskirtą laisvės apribojimo bausmę įskaityti jo laikinajame sulaikyme išbūtą vieną dieną nuo 2018-10-01 17.00 val. iki 2018-10-02 15.34 val., vieną dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Išaiškinti L. S., kad:

1) asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus;

2) jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę;

3) jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

L. S. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, – iki nuosprendžio vykdymo pradžios palikti nepakeistas, o nuosprendį pradėjus vykdyti – panaikinti.

Priteisti iš L. S. 700 eurų R. V. naudai už neturtinę žalą.

Priteisti iš L. S. 626,70 eurų UAB (duomenys neskelbtini) naudai už turtinę žalą.

Priteisti iš L. S. 300 eurų UAB (duomenys neskelbtini) naudai už atstovavimo išlaidas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Dainius Grizickas