Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Justo Namavičiaus ir Lino Šiukštos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo A. R. gynėjo advokato Karolio Baryso skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 13 d. nutarties, kuria kaltinamajam A. R. kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. gegužės 16 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje A. R. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 3 dalyje (organizavimas ir vadovavimas nusikalstamam susivienijimui), BK 25 straipsnio 4 dalyje ir 138 straipsnio 2 dalies 2, 6, 9 punktuose (bejėgiškos būklės asmens nesunkus sveikatos sutrikdymas, jį kankinant ar kitaip itin žiauriai dėl savanaudiškų paskatų, veikiant nusikalstamame susivienijime), BK 25 straipsnio 4 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 2, 6, 9 punktuose (bejėgiškos būklės asmens nužudymas kankinant ir itin žiauriai bei pasikėsinimas kankinant ir itin žiauriai nužudyti du bejėgiškos būklės asmenis dėl savanaudiškų paskatų), BK 25 straipsnio 4 dalyje ir 138 straipsnio 2 dalies 9 punkte (asmens nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl savanaudiškų paskatų, veikiant nusikalstamame susivienijime), BK 25 straipsnio 4 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje (neteisėtas disponavimas labai dideliu narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiu, veikiant nusikalstamame susivienijime), BK 25 straipsnio 4 dalyje ir 181 straipsnio 3 dalyje (turto prievartavimas, veikiant nusikalstamame susivienijime), BK 253 straipsnio 2 dalyje (neteisėtas disponavimas ginklais ir dideliu kiekiu šaudmenų) ir BK 300 straipsnio 2 dalyje (neteisėtas disponavimas netikromis asmens tapatybės kortelėmis).

2. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka A. R. buvo laikinai sulaikytas 2016 m. lapkričio 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartimi A. R. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas buvo tęsiamas vėlesnėmis šio teismo bei Vilniaus apygardos teismo nutartimis. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 16 d. nutartimi kardomoji priemonė – suėmimas pakeista švelnesnių kardomųjų priemonių kompleksu: intensyvia priežiūra šešiems mėnesiams, 30 000 Eur užstatu ir dokumentų paėmimu.

Teismas visiškai be pagrindo sieja intensyvios priežiūros pratęsimą su tuo, kad byloje dar neapklausti papildomi liudytojai. Visų pirma, šie papildomi liudytojai yra iškviesti gynybos iniciatyva. Antra, pats kaltinamasis A. R. dar bylos nagrinėjimo pradžioje, 2018 metais teismo posėdžių metu prašė teismo apklausti būtent šiuos liudytojus, tačiau teismas nesiėmė priemonių jų apklausti iki pat dabar. Kaltinamasis negali būti baudžiamas kardomąją priemone dėl paties teismo nustatytos įrodymų tyrimo tvarkos. Trečia, byloje nėra jokių duomenų, kad kaltinamasis anksčiau būtų ėmęsis veiksmų paveikti liudytojus, kaip ir nėra duomenų, kad jis tokius veiksmus ketina atlikti ateityje. Akcentuotina ir tai, byloje kaltinamajam yra paskirtos ir dar dvi kardomosios priemonės, tarp jų ir 30 000 Eur dydžio užstatas. Tokio dydžio įmokėto užstato netekimo grėsmė įvykdžius naują nusikalstamą veiką ar atlikus kokius nors vykstančiam procesui kliudančius veiksmus kaltinamąjį motyvuoja stipriau nei kitos kardomosios priemonės. Atsižvelgiant į tai, visiškai nėra suprantama kokiu tikslu yra pratęsiamas intensyvios priežiūros terminas ir dar tokiomis itin griežtomis sąlygomis. Kardomosios priemonės turi būti tarpusavyje suderintos ir nevaržyti kaltinamojo labiau, negu yra absoliučiai būtina. BPK 11 straipsnis taip pat įpareigoja taikant procesines prievartos priemones laikytis proporcingumo principo. Pagal teismo nustatytas intensyviosios priežiūros sąlygas, kaltinamasis 24 valandas per parą privalo būti savo namų teritorijoje. Dėl tokių intensyvios priežiūros sąlygų, nepatogumų patiria ne tik pats kaltinamasis, bet ir visa jo šeima, kadangi jis negali dirbti, prisidėti prie šeimos išlaikymo ir yra priverstas būti išlaikomas savo artimųjų. Be to, reikia įvertinti ir tai, kad byloje teismo posėdžiai suplanuoti iki 2021 m. birželio 17 d., kitas numatytas teisiamasis posėdis tik 2021 m. rugsėjo 13 d. Taigi, beveik 3 mėnesius bylos nagrinėjimas nevyks.

Svarbu ir tai, kad priešingai nei nurodė teismas, prokurorai iš esmės neprieštaravo, kad teismui nusprendus pratęsti kardomąją priemonę, jos sąlygos būtų pakeistos, suteikiant galimybę kaltinamajam dirbti. Turi būti išlaikoma pusiausvyra tarp siekiamų BPK 119 straipsnio tikslų ir kaltinamojo teisės į darbą, ir pajamų gavimo, galimybių išlaikyti šeimą ir save patį, juo labiau, kad teismui buvo pateikta potencialaus darbdavio pažyma, patvirtinanti, kad kaltinamasis A. R. bus priimtas į darbą. Nepagrįsta teismo išvada, kad dėl trijų dienotvarkės pažeidimų nėra pagrindo svarstyti kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros sąlygų švelninimo. Visų pirma, intensyvios priežiūros termino pratęsimas negali būti kaip sankcija už tai, kad per 6 mėnesius laikotarpį 3 kartus buvo nustatyti ne esminiai dienotvarkės pažeidimai, kurie labiau susiję su objektyviomis priežastimis, o ne savavališku, tikslingu ir sąmoningu kaltinamojo elgesiu pažeisti nustatytą dienotvarkę. Be to, šie pažeidimai nesukėlė jokių realių pasekmių ir nesutrukdė vykstančio teisminio proceso ir bylos nagrinėjimo eigos.

Motyvuojamoji dalis

6. Kaltinamojo A. R. gynėjo advokato Karolio Baryso skundas atmetamas.

7. Intensyvi priežiūra, kaip ir kitos kardomosios priemonės, skiriamos siekiant užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 straipsnis). Skiriant procesinę prievartos priemonę vadovaujamasi proporcingumo principu, kuris reiškia, kad asmens teisės ir laisvės gali būti suvaržomos ne daugiau, nei reikia įstatyme numatytiems tikslams pasiekti. Aukštesniajam teismui pateiktoje baudžiamojoje byloje yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis A. R. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šie duomenys yra užfiksuoti nukentėjusiųjų, liudytojų, taip pat liudytojų, kuriems taikomas anonimiškumas, parodymuose bei kitoje bylos medžiagoje. Kaltinamojo gynėjas kritikuoja skundžiamos nutarties turinį teigdamas, jog teismas pažeidė BPK 125 straipsnio 2 dalies 3 punktą, kuriame nurodyta, kad teismo nutartyje, turi būti nurodyti duomenys, leidžiantys manyti, kad įtariamasis (šiuo atveju kaltinamasis) padarė nusikalstamą veiką. Aukštesnysis teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju, teismas iš tiesų nenurodė duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, tačiau tai nelaikytina esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu, nes ankstesnėse nutartyse, spręsdamas dėl kaltinamajam A. R. taikomos kardomosios priemonės, teismas ne kartą konstatavo, kad byloje pakanka teisėtais būdais gautų duomenų, leidžiančių manyti, jog A. R. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šie duomenys neišnyko ir priimant skundžiamą nutartį.

8. Kaltinamojo gynėjas skunde nurodo, kad, siekiant BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, tolesnis intensyvios priežiūros taikymas A. R. nebetikslingas. Šis gynėjo skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas. Išnagrinėjus kaltinamojo gynėjo skundą ir įvertinus skundo nagrinėjimui pateiktus baudžiamosios bylos duomenis, darytina išvada, kad Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 13 d. nutartimi kaltinamajam A. R. intensyvios priežiūros terminas pratęstas pagrįstai, nepažeidžiant baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų šios kardomosios priemonės taikymo pagrindų. Skundžiamoje nutartyje sprendimą pratęsti kardomosios priemonės terminą teismas grindė siekiu užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą, t. y. užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme, nuosprendžio įvykdymą, taip pat užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Atsižvelgus į pareikšto kaltinimo ir kaltinamajam taikomų suvaržymų pobūdį, konstatuotina, kad siekis pašalinti galimą nusikalstamų veikų darymo ir trukdymo procesui riziką šiuo metu pateisina kaltinamajam A. R. taikomą kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą.

9. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apygardos teismas, spręsdamas dėl kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros termino pratęsimo, atsižvelgė į tai, kad A. R. tris kartus pažeidė intensyvios priežiūros sąlygas, nustatytas Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 16 d. nutartimi. Aukštesniojo teismo vertinimu, nors šie pažeidimai nėra sistemingi, o labiau atsitiktinio pobūdžio, tačiau atsižvelgiant į kaltinamojo galimai padarytų nusikaltimų pobūdį, pavojingumą, fiksuotų pažeidimų faktas šiuo konkrečiu atveju yra pakankamas pagrindas toliau taikyti šią kardomąją priemonę. Be to, baudžiamojoje byloje yra nebaigtas įrodymų tyrimas, nėra apklausti papildomai byloje iškviesti liudytojai, kaltinamieji, todėl šioje stadijoje yra reali rizika, kad panaikinus šią kardomąją priemonę bus trukdoma procesui. Nagrinėjamu atveju nenustatyta jokių aplinkybių, rodančių, kad kaltinamajam nėra tikslinga tęsti kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros terminą.

10. Kaltinamojo gynėjas skunde prašymą panaikinti kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą, motyvuoja tuo, kad A. R. turi galimybę įsidarbinti ir uždirbti šeimai pajamų. Pažymėtina, kad kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra yra procesinė prievartos priemonė, kuria suvaržomos asmens teisės ir laisvės, siekiant įstatyme nustatytų tikslų, todėl natūralu, kad dėl šios priemonės taikymo kyla tam tikrų nepatogumų asmeniui, kurio atžvilgiu jos taikomos. Kita vertus, kaltinamasis turi galimybę prašyti bylą nagrinėjančio teismo pakeisti intensyvios priežiūros sąlygas. Aukštesnysis teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje esančių duomenų visumą, konstatuoja, kad kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros tolesnis taikymas kaltinamajam yra pagrįstas, proporcingas ir neriboja jo teisių labiau nei tai yra būtina pagal bylos aplinkybes. Šios išvados nekeičia ir tai, kad kaltinamajam taip pat yra taikomos kitos kardomosios priemonės – užstatas ir dokumentų paėmimas. Nagrinėjamu atveju vien tik kaltinamajam A. R. taikomos kardomosios priemonės – užstatas ir dokumentų paėmimas nėra pakankamos užtikrinti kaltinamojo siekį paveikti dar neapklaustus asmenis, kas buvo vienas iš pagrindų skirti kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą. Atsižvelgiant į baudžiamosios bylos nagrinėjimo stadiją bei kaltinamajam taikomos aptariamos kardomosios priemonės taikymo laikotarpį, nėra pagrindo manyti, kad ji kaltinamajam yra taikoma neproporcingai ilgai.

11. Išdėstyti motyvai aukštesniajam teismui leidžia teigti, kad skundžiama nutartis yra teisėta bei pagrįsta, nėra pagrindo jos naikinti ar keisti.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo A. R. gynėjo advokato Karolio Baryso skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 13 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.