Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Giedrė Telksnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo T. T. (T. T.) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 18 d. nutarties, kuria netenkintas nuteistojo T. T. prašymas dėl bausmės švelninimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teismo 2019 m. vasario 4 d. baudžiamuoju įsakymu T. T. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, ir nubaustas: pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 90 parų arešto bausme; pagal BK 187 straipsnio 3 dalį – 45 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirta subendrinta 90 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta T. T. galutinė 60 parų arešto bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnio 9 dalimi, BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu ir 66 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytomis bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklėmis, vieną sulaikymo parą prilyginant vienai arešto parai, į paskirtą bausmę įskaitytas T. T. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas, nuo 2018 m. gruodžio 3 d., 12.40 val. iki 2018 m. gruodžio 5 d., 12.30 val. (2 paros).

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 18 d. nuosprendžiu T. T. pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (4 veikos), 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, ir nubaustas: pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2018 m. spalio 2 d. vagystė) – laisvės atėmimu 6 mėnesiams; pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2018 m. spalio 3 d. vagystė) – laisvės atėmimu 6 mėnesiams; pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2018 m. spalio 15 d. vagystė) – laisvės atėmimu 3 metams; pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (G. O. turto vagystė) – laisvės atėmimu 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalies, nuostatomis bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį paskirtos 3 metų laisvės atėmimo bausmės pridedant pagal BK 178 straipsnio 2 dalį paskirtos 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalį – 3 mėnesius laisvės atėmimo, ir pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį paskirtos 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalį – 3 mėnesius laisvės atėmimo. Nuosprendžiu paskirta, paskirta subendrinta 4 metų laisvės atėmimo bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu (BK 63 straipsnio 1, 4 dalys) subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 4 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos 60 parų arešto bausmės dalimi, paskiriant galutinę subendrintą 4 metų 15 dienų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalies, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, 66 straipsnio nuostatomis į T. T. paskirtos bausmės laiką įskaitytas jo laikinajame sulaikyme (suėmime) nuo 2018 m. gruodžio 11 d. 1.06 val. iki 2018 m. gruodžio 11 d. 16 val., nuo 2019 m. balandžio 3 d. 21.50 val. iki 2019 m. balandžio 5 d. 12.54 val. ir nuo 2019 m. rugpjūčio 6 d. 18.40 val. iki 2019 m. rugpjūčio 8 d. išbūtas laikas, 1 laikinajame sulaikyme (suėmime) išbūtą parą prilyginant 1 laisvės atėmimo dienai, taip pat Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 4 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir atliktos bausmės dalis.

3. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiu T. T. pripažintas kaltu pagal BK 263 straipsnio 1 dalį, ir nubaustas 6 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, T. T. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta – 4 mėnesių terminuota laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, prie nuosprendžiu paskirtos 4 mėnesių terminuotos laisvės atėmimo bausmės visiškai pridėta 2019 m. spalio 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bei neatlikta 1 metų 6 mėnesių ir 25 dienų terminuoto laisvės atėmimo bausmė ir paskirta galutinė – 1 metų 10 mėnesių ir 25 dienų laisvės atėmimo bausmė.

4. T. T. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su prašymu peržiūrėti jo atžvilgiu priimtą teismo 2019 m. sausio 28 d. nuosprendį, kuriuo jis buvo nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (4 epizodai) paskiriant 4 metų 15 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ir pritaikius 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusius BK pakeitimus sušvelninti jam paskirtą bausmę. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. liepos 18 d. nutartimi netenkino nuteistojo T. T. prašymo dėl bausmės sušvelninimo, motyvuodamas tuo, kad tiek naujame, tiek iki tol galiojusiame BK už svetimo turto vagystę įsibrovus į patalpas ar saugyklą yra numatytos alternatyviai tokios pačios rūšies, taip pat ir tokio paties maksimalaus dydžio bausmės – bauda, laisvės apribojimas, areštas ir laisvės atėmimas iki 6 metų. Po 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusių pakeitimų, nusikalstamos veikos – turto vagystė įsibrovus į patalpas ar saugyklą – kvalifikuotinos pagal BK 178 straipsnio 3 dalį; iki 2023 m. birželio 1 d. buvo kvalifikuojamos kaip BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikaltimas. Tačiau, nusikalstamo veikos sudėties išdėstymas atitinkamo BK straipsnio kitoje dalyje, nekeičiant sankcijoje numatytų bausmės rūšių ir jų dydžių, baudžiamosios atsakomybės taikymo prasme nuteistojo padėties niekaip nešvelnina. Apylinkės teismas taip pat pažymėjo, kad kitų nusikalstamų veikų, už kurias nuteistas R. T., kvalifikacijos nauji įstatymo pakeitimai neįtakojo.

5. Nesutikdamas su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 18 d. nutartimi nuteistasis su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą.

II. Skundo aukštesniajam teismui ir atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai

6. Nuteistasis T. T. prašo priimti jam palankų sprendimą, peržiūrėti jo bylą bei taikyti BK pakeitimus. Nesutinka su Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi, kadangi teismas nepagrįstai netaikė BK pakeitimų. Nurodo, jog kai buvo teisiamas, pilnai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, tačiau teismas skirdamas bausmę už vieną veiką padarė išvadą, kad prisipažino iš dalies, todėl, kad pastarasis nurodė, jog neprisimena tiksliai aplinkybių, ir skyrė didesnę bausmę (3 metus laisvės atėmimo). Be to, skunde mini savo išvykimą į užsienį, kuriuo siekė kurį laiką padirbti, o grįžus atlikti bausmę. BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyta maksimali laisvės atėmimo bausmė įsigaliojus BK pakeitimams tapo mažesnė, todėl nesušvelninus bausmės jis yra diskriminuojamas.

7. Atsiliepimų į skundą negauta.

III. Aukštesnės instancijos teismo argumentai ir išvados

Prašymas netenkintinas.

8. Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su nuteistojo T. T. skundo turiniu, skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 18 d. nutartimi bei skundui nagrinėti pateikta bylos medžiaga sprendžia, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 18 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes BK pakeitimų kontekste. Švelninti nuteistojo T. T. teisinę padėtį nėra jokio pagrindo.

9. BPK 362¹ straipsnio 1 dalį, įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo prašymą taiko teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija. Paduodant prašymą ir priimant teismo nutartis, vadovaujamasi BK 3 straipsnio nuostatomis (BPK 362¹ straipsnio 2 dalis). BK 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu lengvinantis veiką padariusio asmens teisinę padėtį baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Tai bendros taisyklės, jog asmuo atsako pagal įstatymą, galiojusį nusikalstamos veikos padarymo metu, išimtis. Veikos nusikalstamumą panaikina toks įstatymas, kuriame nenumatyta buvusios nusikalstamos veikos sudėtis arba sumažinta jos sudėtis, numatant naujus arba atsisakant buvusių jos sudėties požymių. Baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią ir tuo atveju, kai švelninama jame nustatyta bausmė. Baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią taip pat ir tuo atveju, jeigu jis kitaip palengvina teisinę nusikalstamą veiką padariusio asmens padėtį. Prie tokių įstatymų priskiriami įstatymai, kurie pašalina veiką iš sunkių nusikaltimų sąrašo, išplečia galimybes atleisti veiką padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės ir bausmės arba atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą, sutrumpina senaties, teistumo terminus ir panašiai.

10. Nuteistojo T. T. įsitikinimu, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. liepos 18 d. skundžiamoje nutartyje neatsižvelgė į 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojus BK pakeitimus ir nepagrįstai nesušvelnino T. T. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį paskirtos bausmės. Atsižvelgiant į tai, nuteistasis prašo peržiūrėti jo baudžiamąją bylą ir sušvelninti paskirtą bausmę, vadovaujantis nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusiu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189¹, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199¹, 199², 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224¹, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267¹, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, Kodekso papildymo 253², 256², 260¹, 266¹, 267², 267³, 276⁴, 282¹ straipsniais ir 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios 2023 m. balandžio 27 d. įstatymu Nr. XIV- 1925 (TAR, 2023 m. gegužės 4 d., Nr. 2023-08475).

11. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiu T. T. paskirta bausmė buvo subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 28 d. nuosprendžiu paskirta bausme, todėl apylinkės teismas teisingai įvertino visus sprendimus, kuriais T. T. pripažintas kaltu ir šiuo metu vykdo vėliausiu nuosprendžiu paskirtą ir ankstesniais sprendimais subendrintą laisvės atėmimo bausmę, t. y. pagrįstai pirmosios instancijos teismo įvertinti: 1) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 4 d. baudžiamasis įsakymas; 2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 28 d. nuosprendis; 3) Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. gruodžio 7 d. nuosprendis.

12. Pirmiausia pažymėtina tai, kad apylinkės teismas padarė teisingas išvadas, jog aptariami baudžiamojo įstatymo pakeitimai neturėjo įtakos BK 187 straipsnio 3 dalyje, 263 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų, už kurias nuteistas T. T. aukščiau paminėtais teismų sprendimais, kvalifikacijai ar už jas paskirtų bausmių dydžiui. Šios teismo sprendimo dalies neskundžia ir nuteistasis, todėl apygardos teismas, neįžvelgęs esminių BPK pažeidimų, pirmosios instancijos teismo nutartį patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

13. Skunde nuteistasis T. T. tvirtina, jog įsigaliojus BK pakeitimams BK 178 straipsnio 2 dalis numato vieną iš alternatyvių laisvės atėmimo bausmių, t. y. laisvės atėmimą iki 4 metų, o iki tol galiojusioje BK įstatymo redakcijoje laisvės atėmimo bausmė buvo numatyta iki 6 metų, todėl jo atžvilgiu bausmė turi būti švelninama. Aukštesnės instancijos teismas su tokia nuteistojo pozicija nesutinka.

14. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 4 d. baudžiamuoju įsakymu T. T. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į saugyklą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 28 d. nuosprendžiu T. T. pripažintas kaltu padaręs 4 nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje, už tai, kad jis pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į saugyklą (dvi veikos), ir už tai, kad jis pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą (dvi veikos), be to, pripažintas kaltu padaręs veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, už tai, kad jis pasikėsino pagrobti svetimą turtą įsibraunant į patalpą.

15. Iš tiesų, kaip nurodo apeliantas, iki 2023 m. birželio 1 d. galiojusios redakcijos BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje maksimalus laisvės atėmimo bausmės dydis buvo 6 m., o šiuo metu galiojančios – 4 m., tačiau pažymėtina, kad įsigaliojus naujiems BK pakeitimams kvalifikuojantys požymiai – turto vagystė įsibraunant į patalpas bei saugyklą, buvo perkelti iš BK 178 straipsnio 2 dalies į BK 178 straipsnio 3 dalį ir nagrinėjamu atveju nuteistajam aktuali naujos įstatymo redakcijos BK 178 straipsnio 3 dalies, o ne BK 178 straipsnio 2 dalies sankcija. Priešingai, nei nurodoma apeliaciniame skunde, tiek naujos įstatymo redakcijos BK 178 straipsnio 3 dalies sankcija, tiek ir anksčiau galiojusios redakcijos BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos bausmės ir jų maksimalūs dydžiai yra analogiški – bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 6 metų. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo išvada, jog padaryti įstatymo pakeitimai niekaip nepalengvina nuteistojo teisinės padėties, kadangi numato tokią pačią bausmę (laisvės atėmimą iki 6 metų), yra teisinga. Papildomai, pritardamas apylinkės teismo argumentams, aukštesnės instancijos teismas pažymi, jog nors įsigaliojus BK įstatymo pakeitimams, veikos, už kurias nuteistas T. T., atitinka BK 178 straipsnio 3 dalies sudėtį, tačiau perkvalifikuoti jų pagal naują įstatymo redakciją bei peržiūrėti jam už šias veikas skirtas bausmes nėra jokio pagrindo, nes perkėlus objektyviuosius nusikalstamos veikos sudėties požymius „įsibrovęs į patalpą ar saugyklą“ į kitą to paties straipsnio dalį, nei nusikaltimo sunkumas, nei sankcija nepasikeitė.

16. Nuteistasis taip pat kvestionuoja Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 28 d. nuosprendyje, jo manymu, netinkamai įvertintas aplinkybes dėl 2018 m. spalio 15 d. vagystės. Tvirtina, jog teismas nepagrįstai jo prisipažinimo nevertino kaip visiško kaltės pripažinimo ir dėl to nepagrįstai paskyrė griežtą 3 metų laisvės atėmimo bausmę. Vis tik, apygardos teismas pažymi, kad nuosprendžio peržiūrėjimas 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusių nuteistųjų teisinę padėtį įtakojančių BK nuostatų aspektu negali būti prilyginamas jo peržiūrėjimui instancine tvarka. Nuosprendžiai, pagal kuriuos nuteistasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, yra įsiteisėję ir vykdomi, todėl jų teisėtumas ir pagrįstumas šia nutartimi negali būti vertinamas iš naujo.

17. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 18 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ją ar keisti nuteistojo skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362¹ straipsniu, 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo T. T. prašymą atmesti.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.