- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-06-05
- Bylos Nr.
- 2A-667-259/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Arvydas Žibas (pirm.), Algimantas Kukalis, Rūta Palubinskaitė
- Ieškovas
- R. K.
- Atsakovas
- A. B. S., A. S.
- Trečiasis asmuo
- D. K., M. K.
- Išvadą teikia
- Kauno miesto savivaldybei
- Advokatai
- Diana Višinskienė, Vytenis Gubavičius
Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arvydo Žibo, kolegijos teisėjų Algimanto Kukalio, Rūtos Palubinskaitės, sekretoriaujant Vilijai Noreikienei, dalyvaujant ieškovo R. K. atstovui advokatui Vyteniui Gubavičiui, atsakovų A. B. S. ir A. S. atstovei advokatei Dianai Višinskienei, tretiesiems asmenims D. K., M. K., viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. K. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-5657-329/2007 pagal ieškovo R. K. ieškinį atsakovams A. B. S., A. S., tretiesiems asmenims D. K., M. K., institucijai, duodančiai išvadą byloje – Kauno miesto savivaldybei dėl kelio servituto nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas ieškiniu (b.l.3-4) prašė nustatyti 4 metrų pločio kelio servitutą per atsakovams nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, suteikiant teisę naudotis pėsčiųjų taku ir važiuoti transporto priemonėmis patekimui į žemės sklypą, esantį(duomenys neskelbtini) , Kaune.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2007 m. gruodžio 28 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Teismas nustatė, kad ieškovas ir tretieji asmenys D. K. ir M. K. yra žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, bendrasavininkiai. Teismas, remdamasis Kauno miesto savivaldybės urbanistikos skyriaus specialistės paaiškinimais, nustatė, kad ieškovas ir tretieji asmenys turi įvažiavimą į savo žemės sklypą iš (duomenys neskelbtini), nes realiai juo naudojasi daugiau kaip 10 m. Tai, kad šis įvažiavimas nėra teisiškai įformintas, teismas vertino kaip (duomenys neskelbtini) žemės sklypo naudotojų savo pareigų neatlikimą. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas konstatavo, kad ieškovas, būdamas daikto savininku, siekiančiu, kad būtų nustatytas servitutas, neišnaudojo visų objektyvių galimybių dėl nuosavybės teisių tinkamo įgyvendinimo, kad nereikėtų apriboti kitų savininkų – atsakovų - teisių. Teismas atkreipė dėmesį, kad pagal teismų praktiką servitutas gali būti nustatomas tik esant būtinumui, kai daikto neįmanoma naudoti kitokiu būdu nei nustačius servitutą (LAT nutartis c.b.Nr. 3K-3-246/2005). Tuo tarpu šiuo atveju teismas nustatė, jog byloje nėra įrodymų, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, savininkams būtų neįmanoma naudoti daikto (žemės sklypo) be servituto nustatymo atsakovams priklausančiame žemės sklype. Priešingai, įsiteisėjusiame Kauno miesto apylinkės teismo 2003-01-30 sprendime (b.l.30-33) konstatuotos aplinkybės, kad namų valda, esanti žemės sklype (duomenys neskelbtini), gali būti tinkamai naudojama ir be įvažiavimo iš (duomenys neskelbtini), nes į šį žemės sklypą yra įvažiavimas iš (duomenys neskelbtini), o dėl esamų nepatogumų tereikia žemės sklypo savininkams atitinkamai pakoreguoti savo turimo žemės sklypo panaudojimą. Tai, kad servituto nustatymas atsakovams priklausančiame žemės sklype pažeistų jų teisės, taip pat jau yra konstatuota įsiteisėjusiame Kauno miesto apylinkės teismo 2003-01-30 sprendime. Todėl teismas sprendė, kad ieškovo reikalavimas pagrįstas siekimu patogiau naudotis žemės sklypu, nors iki kreipimosi dėl servituto nustatymo jis neišnaudojo visų techninių galimybių pašalinti patekimo į žemės sklypą kliūtis, todėl, vadovaudamasis CPK 178 str., konstatavo, kad ieškovas neįrodė savo reikalavimo pagrįstumo.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas R. K. nesutiko su teismo sprendimu, prašė teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį patenkinti, dėl šių motyvų:
1) teismas nepagrįstai nustatė, jog ieškovas, būdamas daikto savininku, siekiančiu, kad būtų nustatytas servitutas, neišnaudojo visų objektyvių galimybių dėl nuosavybės teisių tinkamo įgyvendinimo, kad nereikėtų apriboti kitų savininkų - atsakovų - teisių. Teismas nenurodė, kokių objektyvių galimybių neišnaudojo ieškovas dėl savo nuosavybės teisių tinkamo įgyvendinimo. Institucijos, duodančios išvadą, atstovės paaiškinimai, kuriais vadovavosi teismas, yra iš esmės teisingi, išskyrus dalyje dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2003-01-30 sprendimo vertinimo, kadangi šiuo sprendimu nebuvo sprendžiamas servituto nustatymo klausimas. Teismas, spręsdamas kelio servituto nustatymo klausimą, turėjo įvertinti visas aplinkybes, kuriomis grindžiamas toks ieškinio reikalavimas. Vien ta aplinkybė, kad ieškovas ir tretieji asmenys nesikreipė dėl detaliojo plano rengimo įvažiavimui iš (duomenys neskelbtini) įteisinti, nesudaro pagrindo ieškinį atmesti, nes teismas turėjo įvertinti, ar įvažiavimas iš (duomenys neskelbtini) yra tinkamas ir galimas įteisinti rengiant detalųjį planą, tačiau šių aplinkybių nevertino ir netyrė. Siekiant išsiaiškinti šias aplinkybes, ieškovo atstovas prašė teismo skirti geodezinių matavimų ekspertizę, tačiau teismas šį prašymą nepagrįstai atmetė, tuo pažeisdamas CPK 42 str. įtvirtintą ieškovo teisę teikti įrodymus. Iš byloje esančio 2006-10-11 antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo (b.l.11-14) matyti, kad įvažiavimo iš (duomenys neskelbtini) į ieškovo žemės sklypą (duomenys neskelbtini), mažiausias plotis yra 3,89 m (matuojant nuo daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) sienos iki namų valdos (duomenys neskelbtini) tvoros betoninio pagrindo). Iš byloje esančios situacijos schemos (topografinės nuotraukos), sudarytos licencijuotos (licencijos Nr.7TK-467) M. R. firmos „Lituka" (b.l.93), matyti, kad mažiausias įvažiavimo iš (duomenys neskelbtini) plotis yra 3,86 m. Šių įrodymų teismas nevertino, sprendime tik formaliai nurodydamas, kad byloje yra pateiktas 2006-10-11 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas (pažeistas CPK 185 str.). Vadovaujantis šiais įrodymais, darytina išvada, kad įvažiavimo iš (duomenys neskelbtini) į ieškovo žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Kaune, mažiausias plotis yra 3,86 m. Todėl vertinant, ar šis įvažiavimas yra tinkamas ir galėtų būti įteisintas rengiant detalųjį planą, taikytinas Statybos techninis reglamentas STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos". Reglamento 1 lentelėje „Pagrindinė susisiekimo linijų klasifikacija" pagalbinės gatvės, kurių paskirtis - srautų paskirstymas į smulkias teritorijas, privažiavimai prie atskirų statinių ir kitų objektų, priskiriamos D kategorijai; Reglamento 3 lentelėje „Papildoma gatvių klasifikacija" akligatviai ir skersgatviai priskiriami D2 kategorijai; Reglamento 7 lentelėje „Pagrindiniai gatvių techniniai parametrai", nurodyta, kad D2 kategorijos gatvių, turinčių 1 eismo juostą, plotis turi sudaryti 3,5 m. Ieškovas įrodinėja, kad mažiausiam įvažiavimo iš (duomenys neskelbtini) į jo žemės sklypą (duomenys neskelbtini) pločiui tarp daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) sienos ir namų valdos (duomenys neskelbtini) tvoros betoninio pagrindo esant 3,86 m, šioje vietoje įrengti gatvės (kelio), t.y. įteisinti šį įvažiavimą kaip gatvę (kelią) parengus detalųjį planą, nėra galimybės. Kaip teismo posėdyje nurodė išvadą teikiančios institucijos atstovė, su daugiabučio namo siena įvažiavimo kelias negali ribotis, nuo daugiaaukščio namo sienos numatytas 1 m servitutinis atstumas. Taigi, šioje vietoje įrengti kelio nebūtų galimybės, nes jo plotis sudarytų 2,86 m (3,86 m - 1 m), kas prieštarautų Reglamento reikalavimams. Be to, vadovaujantis prijungtoje c.b. Nr.2-6802-454/2005 esančiais architektės R. M. paaiškinimais, įvažiavimas iš (duomenys neskelbtini) gali dar labiau susiaurėti daugiabučiam gyvenamajam namui (duomenys neskelbtini) įsirengus nuogrindą, kurios plotis sudaro iki 0,5 m ir apie 1 m pločio šaligatvį. P. R. STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos" 4.12 p. šaligatvio plotis turi būti ne siauresnis kaip 1 m. Taigi, įvažiavimas iš (duomenys neskelbtini) gali susiaurėti iki 1,36 m (2,86 m - 0,5 m - 1 m). Akivaizdu, kad byloje esantys įrodymai - 2006-10-11 antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas ir situacijos schema (topografinė nuotrauka) įrodo, kad įrengti kelio (gatvės) iš (duomenys neskelbtini) į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Kaune, ir įteisinti esamą įvažiavimą, parengus detalųjį planą, nėra galimybės;
2) teismo išvada, kad žemės sklype (duomenys neskelbtini), Kaune, gyvena tretieji asmenys ir jį naudoja daugiau kaip 10 metų, įvažiuodami į žemės sklypą iš (duomenys neskelbtini), nėra teisiškai reikšminga ir nesudaro pagrindo ieškinį atmesti. Teismas privalėjo įvertinti ne tik faktines, bet ir teisines ieškovo galimybes naudotis įvažiavimu iš (duomenys neskelbtini). Sąvoka „įvažiavimas" nėra teisinė kategorija, daiktinėms teisėms nusakyti ar joms įgyti, be to, ieškovo ir trečiųjų asmenų naudojamas įvažiavimas iš (duomenys neskelbtini) nėra nei vietinės reikšmės kelias (gatvė) Kelių įstatymo 2 str. 3 d. ir 3 str. 3 d. prasme (nes nėra suformuotas kaip kelias (gatvė) ir registruotas kelių duomenų banke, kaip numatyta Kelių įstatymo 7 str.), nei servitutinis kelias CK 4.117 str. prasme (nes nėra nei sandorio, nei teismo sprendimo, nei administracinio akto, suteikiančio teisę naudotis tokiu keliu). Aplinkybė, kad ieškovas šiuo metu be jokio teisinio pagrindo faktiškai naudojasi valstybei priklausančia žeme, esančia daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) sklype, priėjimui ir privažiavimui prie savo žemės sklypo, nėra pagrindas teigti, kad prieiti ir privažiuoti prie žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, yra suformuotas vietinės reikšmės kelias (gatvė) ar servitutinis kelias. Suformuoti vietinės reikšmės kelią (gatvę) nurodytoje vietoje rengiant detalųjį planą nėra galimybės dėl per mažo šio įvažiavimo pločio, to neleidžia ir Kelių įstatymo 12 str. 1 d. 4 p. reikalavimai, nustatantys vietinės reikšmės kelio apsaugos zonos ribas. Vadovaujantis CK 4.119 str. 2 d., nustatančia atstumus nuo servitutinio kelio kraštų, šioje vietoje negali būti suformuotas ir kelio servitutas. Vadinasi, įvažiavimas iš (duomenys neskelbtini) nėra tinkamas ir pravažiavimui plačių gabaritų specialiomis transporto priemonėmis. Teismo posėdžio metu išvadą teikiančios institucijos atstovė nurodė, jog iki namų valdos (duomenys neskelbtini) pagal keliamus reikalavimus pirmiausia turi turėti galimybę įvažiuoti avarinės tarnybos. Pagal STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos" 3.9 punktą turi būti užtikrintas priešgaisrinis ir kitų specialiųjų tarnybų transporto priemonių privažiavimas iki pastatų ne tolimesniu kaip 25 m atstumu, pagal STR 2.01.01(4):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Naudojimo sauga" 32 punktą, esant nepakankamam atstumui tarp pastato mūrinės sienos ir tvoros mūrinių pamatų, važiuojant šiuo žemės sklypo ruožu, atsiranda rizika transporto priemonėms susidurti su šiais statiniais, kitomis transporto priemonėmis ir statinių naudotojais bei kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ir turtui. Dėl šių aplinkybių nėra kitos alternatyvos kelio servituto nustatymui, kaip tik jo nustatymui atsakovų žemės sklype;
3) teismas nevertino aplinkybės, kad jau 1934-05-19 ir 1935-11-06 sutartimis per žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, buvo nustatytas kelio servitutas į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune. Šios sutartys iliustruoja nusistovėjusią faktinę naudojimosi žemės sklypais tvarką, kuri lėmė būtinybę ir po įvykdytos visuotinės žemės sklypų nacionalizacijos palikti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, naudotojams naudotis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, dalimi priėjimui ir privažiavimui prie jų naudojamo žemės sklypo. Tai patvirtina namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), Kaune, 1948-09-18, 1982-03-12, 1985-08-06 ir 2000-05-08 planai iš techninės apskaitos bylų medžiagos ir ilgametis naudojimasis šiuo faktiniu keliu, kurį tretysis asmuo M. K. išasfaltavo savo lėšomis (prij. c.b. Nr.2-6802-454/2005). Vertinant atsakovų daiktines teises į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, ir jų apribojimus, pažymėtina, kad nuosavybės teises į šį žemės sklypą jie įgijo nuosavybės teisių atkūrimo būdu, todėl atsižvelgiant į Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo preambulės 3 d. įtvirtintą prieš okupaciją įgytų nuosavybės teisių tęstinumo principą ir į tai, kad šio žemės sklypo nacionalizacijos momentu buvo nustatytas kelio servitutas, atsakovų nuosavybės teisės nebūtų pažeistos, kadangi pats kelio servitutas, kaip tam tikras tarnaujančio daikto savininko (šiuo atveju atsakovų) nuosavybės teisių apribojimas jau egzistavo šio žemės sklypo nacionalizavimo momentu;
4) teismas, nevertino AB „Hidroprojektas" 2002-10-14 rašto (b.l.34) ir situacijos schemos (topografinės nuotraukos), sudarytos licencijuotos M. R. firmos „Lituka", kurioje nurodytas atsakovų žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, išilginis nuolydis, tokiu būdu pažeisdamas CPK 185 str. nuostatas. AB „Hidroprojektas" 2002-10-14 raštas yra pateiktas ne dalyvaujančiam byloje asmeniui, jame kalbama apie įvažiavimą į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), nurodoma, kad esamas išilginis nuolydis yra 30 procentų, tačiau nenurodyta, kokiame žemės sklype ar kurioje žemės sklypo vietoje jis matuotas. Iš byloje pateiktos situacijos schemos (topografinės nuotraukos) matyti, kad toje atsakovų žemės sklypo vietoje, kurioje egzistavo servitutinis kelias į ieškovo žemės sklypą ir kurioje prašoma nustatyti servitutą, maksimalus žemės sklypo išilginis nuolydis sudaro 11,7 procento. Nei atsakovai, nei išvadą teikianti institucija nenurodė, kad toks išilginis žemės sklypo nuolydis būtų kliūtimi kelio servitutui nustatyti;
5) darydamas išvadą, kad namų valda, esanti žemės sklype (duomenys neskelbtini), Kaune, gali būti tinkamai naudojama ir be įvažiavimo iš (duomenys neskelbtini), nes į šį žemės sklypą yra įvažiavimas iš (duomenys neskelbtini) teismas nepagrįstai rėmėsi įsiteisėjusiu Kauno m. apylinkės teismo 2003-01-30 sprendimu ir savarankiškai šių aplinkybių netyrė. Pagal CPK 182 str. 2 p. prejudiciniais faktais laikomos aplinkybės, nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, tačiau ankstesnėje byloje ieškovas nedalyvavo. Be to, ankstesnėje byloje ieškovė M. K. (šioje byloje tretysis asmuo) pareiškė negatorinį ieškinį, prašydama įpareigoti atsakovus A.B. S. ir A. S. netrukdyti jai naudotis įvažiavimu iš (duomenys neskelbtini), nors nesant nustatyto kelio servituto, t.y. neturėdama daiktinių teisių, iš esmės gynė savo menamas teises. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nevertino, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2003-01-30 sprendimas buvo pakeistas Kauno apygardos teismo 2003-05-20 nutartimi, kurioje nurodyta, kad ieškovės M. K. ieškinys atmetamas, kadangi kelio servitutas atsakovų žemėje nuosavybės teisę suteikiančiuose dokumentuose nėra nustatytas, todėl teismas neturėjo jokio pagrindo įpareigoti atsakovus netrukdyti ieškovei naudotis jų žemėje esančiu ginčo keliuku. Vadinasi, ieškinys buvo atmestas dėl kelio servituto nebuvimo, o ne dėl to, kad namų valda, esanti žemės sklype (duomenys neskelbtini), Kaune, gali būti tinkamai naudojama ir be įvažiavimo iš (duomenys neskelbtini). Šioje byloje ieškovas pareiškė ieškinį dėl kelio servituto nustatymo, todėl teismas turėjo įvertinti visas su tuo susijusias aplinkybes;
6) teismo išvada, kad servituto nustatymas atsakovams priklausančiame žemės sklype pažeistų jų teises, nepagrįsta. P. K. 23 str. ir CK 4.37 str. 1 d. turto savininkui laiduojamos teisės nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Teisė naudotis žemės sklypu, kaip nuosavybės teisių objektu, siejama su žemės sklypo savininko teisinėmis ir faktinėmis galimybėmis prieiti ir privažiuoti prie jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo. Vadovaujantis CK 4.111 str. 1 d., servitutai nustatomi užtikrinant daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančio daikto), tinkamą naudojimą, t.y. užtikrinant kito daikto savininko nuosavybės teisių įgyvendinimą. Todėl viešpataujančio daikto savininko teisė naudotis svetimu daiktu (tarnaujančiu daiktu), kurią laiduoja įstatymai, negali būti vertinama kaip tarnaujančio daikto savininko nuosavybės teisių pažeidimas.
Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme ieškovo atstovas skundą palaikė, siūlė jį tenkinti.
Prisidėję prie apeliacinio skundo tretieji asmenys D. K. ir M. K. nurodė, kad sutinka ir palaiko šiuos ieškovo apeliacinio skundo argumentus:
kad ta aplinkybė, jog ieškovas nesikreipė dėl detaliojo plano rengimo įvažiavimui iš (duomenys neskelbtini) įteisinti, nesudaro pagrindo ieškinį atmesti, nes toks įvažiavimas rengiant detalųjį planą negali būti įteisintas. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų (b.l. 11-14, 93) matyti, kad mažiausias įvažiavimo iš (duomenys neskelbtini) plotis yra 3,86 m. Institucijos, duodančios išvadą atstovės paaiškinimu (b.l. 98), nuo daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) sienos privalomas 1 m. servitutinis atstumas. Todėl įteisintinas įvažiavimo plotis sudarytų 2,86 m. Pagal apeliaciniame skunde nurodyto STR reikalavimus ir institucijos, duodančios išvadą atstovės paaiškinimus (b.l. 98), šio įvažiavimo minimalus įteisintinas plotis turi sudaryti 3,5 m., kad teismas nevertino, jog 1934-05-19 ir 1935-11-06 sutartys (prijungtos bylos 11., b.l.50-51) dėl buvusio servituto, nors jos šalims netaikomos, buvo sudarytos formuojant šalių turimus žemės sklypus, ankstesni žemės sklypų planai (b.l. 8; prijungtos bylos 11., b.l. 37, 49, II t., b.l. 22, 24), ginčo kelio išesfaltavimas trečiojo asmens M. K. lėšomis (prijungtos bylos I t., b.l. 50-51) iliustruoja ilgamečius tarp šalių nusistovėjusius naudojimosi žemės sklypais santykius, kuriuos atsakovai neigia nepagrįstai; kad atsakovų pateiktas AB „Hidroprojektas" 2002-10-14 raštas adresuotas ne dalyvaujančiam byloje asmeniui, jame kalba eina ne apie ginčo kelio nuolydį, be to, išvadą teikiančios institucijos atstovė nenurodė, kad esamas kelio nuolydis būtų kliūtimi kelio servitutui nustatyti, priešingai - ji paaiškino, kad servitutas iš (duomenys neskelbtini) turėjo būti paliktas (b.l. 98); kad Kauno m. apylinkės teismo 2003-01-30 sprendimas (prijungtos bylos 11, b.l. 122) prejudicinės galios šioje byloje neturi, nes joje buvo sprendžiami reikalavimai ne dėl to paties dalyko ir ne tarp tų pačių asmenų (CPK 182 str. 2 p.), be to, šis sprendimas Kauno apygardos teismo 2003-05-20 nutartimi iš dalies buvo pakeistas (prijungtos bylos 11., b.l. 175).
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovai A. B. S. ir A. S. su apeliaciniu skundu nesutiko, prašė skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą, dėl šių motyvų:
1) ieškovas, pažeisdamas CK 4.126 str. įtvirtintas servituto nustatymo teismo sprendimu sąlygas, siekia naudotis svetimu daiktu dėl to, kad jam taip yra naudingiau ir patogiau, tokiu būdu akivaizdžiai piktnaudžiaudamas savo teisėmis ir pažeisdamas atsakovų teises. Ieškovas ir tretieji asmenys, turėdami įvažiavimą į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), iš (duomenys neskelbtini) pusės, akivaizdžiai nori turėti antrą įvažiavimą iš (duomenys neskelbtini) pusės per atsakovams nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), t.y. savo veiksmais siekia suabsoliutinti savo teises, pažeisdami atsakovų teises (CK 1.137 str.), LR Konstitucijos 23 str., sąžiningumo, teisingumo bei nuosavybės neliečiamumo principus. Servitutas gali būti nustatomas tik esant būtinumui, kai daikto neįmanoma naudoti kitokiu būdu nei nustačius servitutą (LAT nutartis c.b. Nr.3K-3-246/2005). Tuo tarpu ieškovas ieškinyje pripažino, kad turi 4 m. įvažiavimą iš (duomenys neskelbtini), t.y. turi galimybę tinkamai disponuoti jam ir tretiesiems asmenims bendros dalinės nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), Kaune. Tai byloje patvirtino ir Kauno miesto savivaldybės atstovė. Be to, iš jos paaiškinimų akivaizdu, kad ieškovas, būdamas daikto savininku bei siekiantis, kad būtų nustatytas servitutas, nėra išnaudojęs visų objektyvių galimybių dėl nuosavybės teisių tinkamo įgyvendinimo, kad nereikėtų apriboti kitų savininkų, šiuo atveju - atsakovų - teisių;
2) dėl tų pačių reikalavimų, t.y. dėl 4 metrų pločio kelio servituto nustatymo per atsakovams nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, ginčas jau buvo išspręstas Kauno miesto apylinkės teisme civilinėje byloje Nr.2-931/2003 (ieškinys netenkintas), kurioje identiškus reikalavimus dėl servituto nustatymo į ginčo kelią reiškė šioje byloje įtraukti tretieji asmenys - M. K. ir D. K., nuosavybės teisių dalį perleidę savo sūnui (ieškovui). Kauno miesto apylinkės teismo 2003-01-30 sprendime civilinėje byloje Nr.2-931/2003 yra konstatuota aplinkybė, kad namų valda, esanti žemės sklype (duomenys neskelbtini) gali būti tinkamai naudojama ir be įvažiavimo iš (duomenys neskelbtini), nes į šį žemės sklypą yra įvažiavimas iš (duomenys neskelbtini), o dėl esamų nepatogumų tereikia žemės sklypo savininkams atitinkamai pakoreguoti savo turimo žemės sklypo panaudojimą. Kadangi ir ieškovas, ir tretieji asmenys yra žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiai, jie turi tvarkytis savo žemės sklype taip, kad nepažeistų atsakovų teisių, tuo tarpu servituto nustatymas atsakovams priklausančiame žemės sklype pažeistų jų teises;
Šalies argumentai
3) ieškovas klaidina teismą teigdamas, kad įvažiavimu per žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), buvo nuolat naudojamasi ir kad šis kelias yra išasfaltuotas už trečiojo asmens M. K. lėšas, kadangi šis ieškovo teiginys nėra pagrįstas jokiais faktiniais įrodymais;
4) atsakovams priklausantis žemės sklypas (duomenys neskelbtini) yra uždaro pobūdžio. Todėl AB „Hidroprojektas" atlikus ginčo keliuko tyrimą, nustatyta, kad kelio išilginis nuolydis yra 30 proc., nors pagal standarto reikalavimus turėtų būti ne didesnis kaip 2,5 proc. Šis kelias eina pro pat atsakovų namą. Esant tokiam nuolydžiui, važiuojant transporto priemone blogu oru, atsakovų turtui ir saugumui neabejotinai kiltų reali grėsmė. Tai patvirtinta 2002-10-14 AB ,,Hidroprojektas" raštas.
Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme atsakovų atstovė siūlė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka yra nustatyta, kad byloje tarp šalių ginčas kilo dėl to, jog ieškovas nors ir turi galimybę patekti į jam priklausantį žemės sklypą (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) pusės pravažiavimu, tačiau šis pravažiavimas neįteisintas ir neįregistruotas įstatymų nustatyta tvarka, jis gali tapti per siauras ir neatitinkantis kelio standartų, numatytų galiojančiuose norminiuose aktuose ir šiuo keliu negalima privažiuoti prie visų statinių, priklausančių ieškovui ir esančių (duomenys neskelbtini) žemės sklype. Dėl to ieškovas prašo nustatyti kelio servitutą važiuoti per atsakovams priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) jame esančiu pravažiavimu, kad patekti į jam priklausantį žemės sklypą iš (duomenys neskelbtini).
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio nuostata, kad nuosavybės teises saugo įstatymai, suponuoja teisinį nuosavybės santykių reglamentavimą, tai reiškia nuosavybės teisių įgyvendinimo tam tikrų taisyklių (ribų) nustatymą laikantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos reikalavimo, jog įstatymu turi būti garantuojama nuosavybės teisių apsauga. Ši Konstitucijos nuostata išreikšta LR CK 4.37 straipsnio 1 dalyje įtvirtintoje nuosavybės teisės apibrėžtyje, pagal kurią nuosavybės teisė yra išimtinė daiktinė savininko teisė savo nuožiūra tvarkyti nuosavybės reikalus, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų. Taigi išimtinis šios daiktinės teisės pobūdis nepaneigia jos įgyvendinimo tam tikrų ribojimų; svarbu, kad kiekvienu atveju tai reglamentuojančios teisės normos bei jų taikymas atitiktų iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos, kaip vientiso akto, kylantį būtinumo ir proporcingumo reikalavimą.
LR CK 4.111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Servitutas gali būti nustatomas įstatymais, sandoriais, teismo sprendimais. Nagrinėjamoje civilinėje byloje šalys nesutaria dėl servituto nustatymo, todėl klausimas sprendžiamas teismo tvarka. Pagal LR CK 4.126 straipsnio 1 dalį servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Šiame straipsnyje yra įtvirtintos dvi sąlygos, kurioms esant servitutas nustatytinas teismo sprendimu, tai: savininkų nesutarimas ir būtinumas nustatyti servitutą, kad viešpataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktą pagal paskirtį, tačiau nepaisant to, teisėjų kolegija pabrėžia, kad servitutas priverstinai gali būti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas, t. y. bylą dėl servituto nustatymo nagrinėjantis teismas pirmiausia turi įvertinti, ar daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų (valdytojų) teisių ir interesų. Atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbą, nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutą ir riboti kito (tarnaujančio daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas (valdytojas), siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, kad jam taip būtų naudingiau ar patogiau.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-496/2005 ir kitose kasacinio teismo nutartyse formuojama praktika, kad, nagrinėdamas tokias bylas, teismas turi siekti protingos abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros, kad nebūtų be pakankamo pagrindo varžoma nuosavybės teisė ir vienam asmeniui kilusios problemos nebūtų sprendžiamos kito asmens teisių sąskaita, visiškai neatsižvelgiant į poreikio servitutui nustatyti pobūdį, kitokių sprendinių galimybę ir pan.
Nagrinėjamoje byloje ieškovas, prašydamas nustatyti servitutą, savo reikalavimą grindė aplinkybe, jog jis negali tinkamai naudotis visais statiniais, esančiais jam priklausančiame žemės sklype, nes negali prie jų visų privažiuoti esamu įvažiavimu iš Partizanų gatvės pusės,negali privažiuoti prie norimo savo sklypo dalies, nes trukdo kai kurie jam priklausantys statiniai, o nustačius kelio servitutą per atsakovų sklypą, šių nepatogumų jis galėtų išvengti.
Atsižvelgdama į šią aplinkybę, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismai pagrįstai aiškinosi aplinkybę, ar daikto savininkas, siekiantis, kad būtų nustatytas servitutas, išnaudojo visas objektyvias galimybes dėl nuosavybės teisių tinkamo įgyvendinimo, kad nereikėtų apriboti kitų savininkų teisių. Skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime Kauno miesto apylinkės teismas teisingai konstatavo, kad ieškovas neišnaudojo visų galimų ir objektyvių aplinkybių dėl jam priklausančios nuosavybės teisių tinkamo įgyvendinimo, t.y. nesikreipė į atitinkamas institucijas dėl įvažiavimo įteisinimo kitu, ne servituto per atsakovų žemės sklypą nustatymo keliu. Dėl to apeliacinio skundo motyvai šioje dalyje atmestini.
Teisėjų kolegija nesutinka ir su apeliacinio skundo argumentais, kuriuose aptariama, jog ateityje ieškovas gali netekti dabar turimo įvažiavimo į savo žemės sklypą, nes gali įvažiavimas susiaurėti prie daugiabučio gyvenamojo namo įrengus šaligatvį ir nuogrindą. Šie motyvai yra susiję su prielaidomis, todėl atmestini.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog servitutas nustatomas tuo faktiniu pagrindu, kai konstatuojama, jog daikto negalima naudoti kitokiu būdu, nei nustačius servitutą. Todėl yra nepagrįsti ir atmestini apeliacinio skundo argumentai, kuriuose aptariama, kad dabar esantis įvažiavimas į ieškovo žemės sklypą negalėtų būti detaliai suformuotas ir įregistruotas kaip kelias ar pravažiavimas. Įstatymų leidėjas yra nustatęs tik principinę nuorodą-galėjimą ar negalėjimą be servituto nustatymo naudotis tam tikru nuosavybės objektu. Nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, kad ieškovas turi realią galimybę normaliai naudotis tiek žemės sklypu, tiek jame esančiais pastatais byloje aptariamu įvažiavimu. Tuo tarpu ieškovo reikalavimas pagrįstas siekiu naudoti turimą žemės sklypą ir jame esančius pastatus patogiau, nors jis iki kreipimosi dėl servituto nustatymo neišnaudojo visų techninių galimybių pašalinti patekimo į garažą kliūtis, todėl teisėjų kolegija, remdamasi LR CPK 178 straipsniu, pagal kurį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, sutinka su pirmosios instancijos teismų išvada, kad ieškovas neįrodė savo reikalavimo pagrįstumo, tuo tarpu atsakovų pateikti įrodymai byloje patvirtina pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, kad servituto nustatymas atsakovų žemės sklypo daliai nėra būtinas.
Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais dėl įrodymų įvertinimą reglamentuojančių procesinės teisės normų pažeidimo ir pažymi, kad LR CPK 185 straipsnyje nustatyta, jog teismas, vadovaudamasis įstatymu, įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu teismo posėdyje; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Pagal LR CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas yra. Teismas civilinei bylai reikšmingas aplinkybes nustato remdamasis įrodymais, t. y. civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti LR CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis. Teismas, įvertindamas įrodymus, turi įsitikinti, ar jų pakanka reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Š. v. Kauno miesto savivaldybė, Nr. 3K-3-398/2006, bylos kategorijos: 50.11.1, 114.11). Teisėjų kolegija nagrinėjamoje civilinėje byloje pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame teismo sprendime ištyrė ir įvertino byloje surinktus rašytinius įrodymus, to pagrindu nustatė visas reikšmingas bylos aplinkybes ir padarė teisingas išvadas. Teismas sprendime įvertino apeliaciniame skunde nurodomą aplinkybę, kad 1934-05-19 ir 1935-11-06 sutartimis per žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) Kaune, buvo nustatytas kelio servitutas į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, taip pat ir tą faktą, jog Kauno miesto apylinkės teismo 2003 01 30 sprendimu buvo panaikintas minėtas kelio servitutas ankstesniems savininkams priklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini). Teismas aptarė ir įvertino taip pat ir apeliaciniame skunde minimą „Hidroprojekto“ raštą, nurodė jo įrodomąją reikšmę sprendžiant dėl galimumo važiuoti rašte minimu pravažiavimu įvertinus rašte nurodomą nuolydį.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino tiek procesinės teises normas, reglamentuojančias įrodymų rinkimo, jų vertinimo procedūras, atsižvelgė į įstatymo leidėjo nustatytą pareigą šaliai įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžiami reikalavimai byloje (LR CPK 178 str., 183 str., 185 str.), tiek materialinės teisės normas, reglamentuojančias servituto nustatymą (LR CK ketvirtos knygos VII skyrius), bylą nagrinėjęs teismas nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos dėl servituto nustatymą reglamentuojančių materialinės teisės normų aiškinimo ir taikymo.
Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, sprendžia, kad nėra pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą apeliacine tvarka teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais argumentais.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka taip pat nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (LR CPK 329 str. 2, 3 dalys).
Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, iš ieškovo atsakovams priteistinos jų turėtos 1500 Lt atstovavimo išlaidos apeliacinės instancijos teisme (LR CPK 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2007 metų gruodžio 28 dienos sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš R. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) A. B. Severinienei (a.k(duomenys neskelbtini) ir A. S. (a.k(duomenys neskelbtini) 1500 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus litų) turėtų advokato atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.