Kauno apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus įgaliotai atstovei J. T.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos F. Š. (toliau – ir pareiškėja) skundą dėl Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Institucija) 2024 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. VVTAIT-ANR_N-969-2024 byloje ROIK: 24242823417.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Institucijos 2024 m. birželio 18 d. nutarimu F. Š. pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 75 straipsnio 3 dalyje ir nubausta administracine nuobauda – 85 Eur bauda – už tai, kad nuo 2023 m. gegužės 5 d. 00.00 val. iki 2024 m. vasario 12 d. 8.00 val. (duomenys neskelbtini) Institucijai suteikė žinomai melagingą informaciją apie būtinumą ginti mažamečio vaiko A. K. teises ir teisėtus interesus: laikotarpiu nuo 2023 m. gegužės 5 d. iki 2024 m. vasario 12 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriui pateikė pranešimus (registruotus Nr. 2VTP-930, 2VTP-2300, 2VTP-2698, 2GD-249, 2VTP-354), kuriuose nurodė, kad (duomenys neskelbtini) gyvenanti V. K. galimai turi psichinių sutrikimų, savo mažamečio sūnaus, gim. 2020 m., neveda į lauką ir darželį, muša, iš jos buto girdimi riksmai, motina keikiasi ant vaiko, dėl nuolatinio mažamečio verksmo skundžiasi kaimynai. F. Š. pateikė žinomai melagingą informaciją, kad vaikas verkia, klykia nesavu balsu, motina vaiko neveda į darželį, nes pati miega iki pietų, motina yra gulėjusi psichiatrinėje ligoninėje, nuolat vartoja psichotropines medžiagas, V. K. motina ją parsivežė iš užsienio, nes ten iš jos būtų paėmę vaiką. Kadangi F. Š., įspėta dėl galimos atsakomybės už žinomai melagingos informacijos pateikimą nenustojo Institucijai teikti tikrovės neatitinkančius pranešimus dėl būtinumo ginti mažamečio teises ir teisėtus interesus, ji savo veiksmais pažeidė Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 11 punkto reikalavimus.

Skunde F. Š. prašo panaikinti Institucijos 2024 m. birželio 18 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Akcentuoja Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 35 straipsnyje numatytą pareigą pranešti apie galimą vaiko teisių pažeidimą bei baudžiamąją atsakomybę asmeniui, žinančiam apie daromą ar padarytą labai sunkų nusikaltimą vaiko atžvilgiu ir be svarbios priežasties nepranešusiam apie tai policijai ar Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai.

Skunde nurodo, kad Institucijai teikė pranešimus dėl įtarimų, kad V. K. netinkamai elgiasi su savo vaiku, nuolat jį bara, keikia necenzūriniais žodžiais, dėl to vaikas nuolat verkia ir rėkia. Jos ir V. K. butų sienos siejasi, todėl neįmanoma negirdėti ir apsikęsti nuolatinių V. K. rėkimų ir šaukimo ant vaiko. Šią situaciją nuolatos girdi ir jos (pareiškėjos) anūkės, kurios gyvena kartu ir bijo būti vienos namuose dėl pastovaus V. K. rėkimo, keikimosi, jos vaiko verkimo ir rėkimo bei prašo padėti V. K. vaikui ir jį apginti. Institucija niekada neapklausė jos anūkių dėl skunduose nurodytų aplinkybių, nors ji ne kartą to prašė. Institucijai ne kartą buvo pateikti paklausyti garso įrašai, tačiau Institucija į juos visiškai nereagavo, nesigilino į teikiamus skundus, neatliko išsamaus tyrimo, nesigilino į skunduose nurodytas aplinkybes, neapklausė jos anūkių.

Skunde atkreipia dėmesį, kad siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn, turi būti įrodyta to asmens kaltė. Ji (pareiškėja), kaip pilietė, pranešdama Institucijai apie jai žinomus galimai V. K. daromus vaiko teisių pažeidimus, vykdė įstatymuose numatytą pareigą. Dėl to ANK 75 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo ji nepadarė. Institucija visiškai neišnagrinėjo jos pateiktų skundų.

Institucijos atsiliepime į skundą prašoma skundo netenkinti. Nurodoma, kad F. Š. kaltė įrodyta administracinio nusižengimo tyrimo metu surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma. Vien tai, kad pareiškėja nesutinka su Institucijos 2024 m. birželio 18 d. nutarime padarytomis išvadomis, nėra pagrindas jos skundą tenkinti. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad tyrimo metu buvo vertinama visa turima medžiaga apie F. Š. ir V. K. situaciją, atsižvelgta ne tik į V. K. skundus, bet ir į policijos pareigūnų surinktą medžiagą bei gautus papildomus įrodymus (vaiko situacijos vertinimo anketas, vaiko situacijos vertinimo metu gautą informaciją, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 2024 m. kovo 22 d. pažymą, policijos pareigūnų tarnybinius pranešimus). Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal V. K. ieškinį F. Š. dėl garbės ir orumo gynimo bei neturtinės žalos atlyginimo.

Teismo posėdyje F. Š. paaiškino, kad rėkimas yra nuolatos. Buvo atvejis, kai 22.00 val. vakare bėgo prie V. K. buto durų, kadangi vaikas rėkė, klausė V. K., ką daro vaikui, tai buvo paaiškinta, kad taip auklėja. Agresyvi tiek V. K., tiek jos motina, gatvėje ją (pareiškėją) keikia, bijo jų. Iš pradžių Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistai atvažiavo du kartus, po to ji (pareiškėja) buvo iškviesta į policiją, jos klausė, ar turi įrodymų. Po to, kai buvo iškviesta į policiją, ji pradėjo įrašinėti. Anūkės prašo ką nors daryti. Ji (pareiškėja) negali ramiai praeiti, nes ją V. K. ir jos draugas užkabinėja, neleidžia ramiai praeiti, socialiniuose tinkluose pradėjo skleisti melagingą informaciją. Dėl tokios situacijos vedė anūkę pas psichologę. V. K. ir jos motina keikiasi, vaikas žviegia, prašosi pagalbos. Kaimynai visi užsidarę, bijo V. K. ir jos motinos. Nurodė, kad V. K. penktadienį 16.00 val. atveda vaiką iš darželio ir palieka savo motinai, pati su juo savaitgalį nebūna. Šeštadieniais nuo ryto girdimi keiksmai vaiko atžvilgiu. Iki sekmadienio klausosi keiksmus. Vaikas klykia nuolatos, jos (V. K. ir jos motina) vaiką taip „baladoja“, kad baisu. Klykia vaikas. Yra įrašas, kaip laiptinėje vaikas klykia. V. K. vaiką laiptinėje muša per kuprą, matė pati, bet bespėjo įrašyti. Tempia jį ištisai. Vaikas rėkia, šaukia, V. K. ir jos motina keikiasi, viena kitą pasiunčia, daužymasis girdisi. Įrašinėti pradėjo tik po dviejų Vaiko teisių specialistų apsilankymo. Niekas nesikeitė po tų apsilankymų. Vaikas nuolatos verkia, rėkia. Du metus vaiko į darželį nevedė, iki pietų miega, 36 m moteris niekada nedirbusi. Vaikas sėdi su ja. Iš darželio yra skambinusi vedėja, sakė, kad išbrauks vaiką, jeigu neves. Vaiką į darželį pradėjo vesti tik po Vaiko teisių specialistų apsilankymo. Tiki, kad V. K. naudoja psichotropines medžiagas. Iki pietų miega, tai nelogiška taip, 15.00-16.00 val. atsikelia. Iš užsienio ją (V. K.) motina parsivežė, nes ten vaiką būtų paėmę. Tokios kalbos laiptinėje yra. Duomenų neturi, bet visi taip kalba, visi kaimynai. Skundus Vaiko teisių apsaugos tarnybai rašė ir dėl to, kad ją užkabinėta V. K. „kavalierius“, abu jie užkabinėja. Yra parašiusi pareiškimą, kad buvo puolama. Su kaimynais gerai sutaria, abejoja, kad kaimynai ką nors pasakys, nes jos (V. K. ir jos motina) yra agresyvios. Nebent V. K. draugė iš 31 buto. Visiems kaimynams žinomos šitos aplinkybės. Kaimynių iš 25, 26 buto prašė ateiti paliudyti, tačiau jos atsisakė, nes bijo. Bloga aplinka vaikui ir dėl to, kad V. K. draugas puola ją (pareiškėją). Iš buto vyriško balso niekada negirdėjo, bet jis ten būna, jo rėkimo nėra girdėjusi. Triukšmas nuolat, vaikas spiegia. Tris kartus buvo nuėjusi pas V. K., vieną kartą 22.00 val., nes vaikas klykė, galvojo, kad praskėlė galvą. Smarvė dūmų baisi būna, visa ji (V. K.) pasišiaušusi. Kai pas ją (V. K.) antrą kartą ėjo, tai ši vos įstengė atidaryti duris, prirūkyta buvo. Močiutė (V. K. motina) vaiką parazitu vadina ir kitokiais žodžiais. Sekmadienį vaikas pabunda 8.00 val., pradeda lakstyti, tai vadinamas parazitu, kitais necenzūriniais žodžiais. Tris kartus buvo pas V. K. nuėjusi, tačiau nėra ką su ja kalbėti. Liudyti tai aišku ateis močiutė (V. K. motina) ir draugė kaimynė. Kiti nesikiša. Mano, kad nesaugi aplinka vaikui dėl to, kad girdisi rėkimai, daužymasis. Anūkės turi tai klausytis, reikia joms pamokas ruošti. J (pareiškėja) geria raminančius vaistus bei vaistus nuo spaudimo. Girdimas ir daužymasis, ir keiksmai, tačiau negali visą dieną stovėti ir įrašinėti, tačiau taip yra. Nesaugu vaikui tokioje aplinkoje. Be verkimo, kiekvieną vakarą girdisi piktumai tarp V. K. ir jos motinos. Yra mačiusi, kaip V. K. trenkė vaikui per nugarą, jis „skrido“ per laiptinę, užlėkė rėkdamas vaikas. Keikiasi ištisai, vaiką keikia. Jeigu moteris nedirba 36 m ir miega iki 15.00 val., tai ir suabejojo jos psichine sveikata. Įtartina ji dėl to. Staigūs judesiai jos, abi jos (V. K. ir jos motina) agresyvios. Mano, kad Vaiko teisių apsaugos specialistai neteisingai vertino situaciją. Pusantrų metų vaiko neįstengė į darželį nuvesti, vaikas prirūkytuose namuose sėdi, bute prie vaiko yra rūkoma. Prevencinio pokalbio metu policija buvo įspėjusi dėl persekiojimo, bet ji (pareiškėja) įrašinėjo ir įrašinės, nes nenormalus toks klyksmas, jos (pareiškėjos) anūkėms reikia ruošti pamokas.

Liudytoja V. K. paaiškino, kad yra pateikusi ieškinį dėl šeimos persekiojimo, kuris prasidėjo dar nuo jos vaiko kūdikystės. Sutrukdė vaiko verkimas, kaprizai. F. Š. laiptinėje ne kartą aiškino, ką daryti, kaip gyventi, lipė kraustytis. 2023 m. gegužės mėnesį pradėjo terorą. Kai atvažiavo Vaiko teisių specialistai ir pasakė, kad pranešė anonimas, tai ji jau žinojo, kas yra anonimas. Buvo, kad F. Š. vakare, kai vaikas jau miegojo, daužė į duris dėl to, kad ji (liudytoja) kažkada su vaiko vežimėliu užkliudė pareiškėjos duris. Tačiau į akis nieko nesakė. Siekiant išvengti nesusipratimų, kaimynai tarp jos (liudytojos) ir F. Š. butų įstatė atramą, kad durys nebesusitrenktų. F. Š. susitikusi visada šypsodavosi, sakydavo komplimentus, bet nieko nesakė tiesiai į akis, tačiau rašė skundus ir į Prezidentūrą, ir Vaiko teisių kontrolieriui. Atvykusius vaiko teisių apsaugos specialistus visada įsileisdavo. Gal 7 skundai bendrai nuo 2023 m. gegužės iki 2024 m. vasario buvo. Sausio mėnesį nebeapsikentė ir išsikraustė, prireikė psichologų pagalbos. Jos šeima yra nuolatos filmuojama, keliami įrašai į socialinius tinklus. F. Š. įkėlusi gal 27 įrašus. F. Š. niekada tiesiogiai nepaklausė, kodėl vaikas verkia, neprašė paaiškinti, dėl to negalvojo, kad jai labai trukdo. Jeigu būtų paklaususi, tai būtų jai parodžiusi ir vaizdo įrašus savo sūnaus kaprizų, kokie jie būna. Jai teko filmuoti savo vaiką, kad įrodytų, kokie tie kaprizai. Vaikas auga su ja ir močiute, o močiutė jį labai myli ir lepina. Vaikui užeina kaprizai ir jis pradeda rėkti. Vaiko niekada nėra mušusi. Jokių vaiko teisių pažeidimų atvykę specialistai nenustatė. Po to, kai F. Š. pradėjo kelti įrašus į socialinius tinklus, ją (F. Š.) pradėjo stabdyti ir tyrėja, ir vaiko teisių specialistai. Nei iš darželio, nei iš vaiko gydytojos negauta jokios informacijos apie kokius pažeidimus. Būna, kad su mama kalba garsiai, kadangi mama neprigirdi 40 procentų. Todėl turi garsiai kalbėti, kad mama išgirstų. Civilinėje byloje prašė apklausti liudytojus, t. y. tuos pačius kaimynus, kuriuos nurodo ir F. Š.. Buvo persekiojama ir jos mama iki darbo net. Kaimynai ateis paliudyti, jeigu reikės. Pas psichologą šiuo metu eina viena. Išsikrausčius vaikas pasikeitė, nes nebebijo dabar, vaikas nebejaučia streso eidamas į laiptinę. Psichologas davė daug patarimų, kuriuos naudoja, kai vaikui užeina kaprizai. Pas psichologą sausio mėnesį nuėjo, kai nebeiškentė tų visų dalykų ir po informacijos kėlimo į socialinį tinklą. Vaikas tikrai gali parėkti, kai su močiute, nes ji jį lepina, ir jis tada rodo kaprizus. Pas močiutę būna, kad palieka, savaitgaliams atveža. Dėl vaiko nei vienas kaimynas daugiau nesiskundė. Kaimynai būdavo paklausia, kodėl vaikas rėkia, tai pasakydavo, kad kaprizai ir kaimynai suprasdavo situaciją. Vaikui 4 metai. Vaikas jau nuo gimimo yra iš neramesnių vaikų.

Institucijos atstovė teismo posėdyje prašė skundą atmesti, kadangi Institucijos nutarimas teisėtas ir pagrįstas. Tyrimo metu buvo vertinama visa surinkta medžiaga. Rėmėsi ne tik V. K. skundais, bet ir kita medžiaga, surinktais įrodymais. Vien pareiškėjos nesutikimas su Institucijos nutarimu ir išvadomis nėra pagrindas skundą tenkinti.

Pareiškėja skundą palaikė, prašė tenkinti.

Pareiškėjos atstovė skundą palaikė, prašė tenkinti. Nurodė, kad iš bylos medžiagos ir garso įrašų akivaizdu, kad pareiškėja turėjo pagrindą manyti, jog pažeidžiami mažamečio vaiko interesai. Iš 12 įrašų susidaro vaizdas, kad vaikas klykia, rėkia, cypia, girdisi moters rėkimas ant vaiko. Vaiko teisių specialistai nenustatė pažeidimų, ignoravo pateiktus įrašus, į juos nebuvo atsižvelgta. Net jeigu vaiko klyksmas yra dėl vaiko raidos, pareiškėja su V. K. negyvena ir negali nuspėti, kas namuose vyksta tuo metu. Kiekvienas atsakingas pilietis, vykdydamas savo pareigą, kreiptųsi į specialistus, kad būtų patikrinta situacija, ar nėra pažeidžiamos vaiko teisės. V. K. nurodė, kad F. Š. į ją nesikreipė pasikalbėti, tačiau vaiko teisių specialistei buvo nurodžiusi, kad F. Š. ne kartą priekaištavo, tai pažymėta 2023 m. gruodžio 27 d. vaiko situacijos vertinimo anketos 19 p. Vis tik į pareiškėjos pasakymus V. K. nereagavo. Posėdyje V. K. nurodė, kad vaikui psichologo nereikia, nors anksčiau teigė, kad reikia apsilankyti pas psichologą ir išmokti elgtis su vaiku. Tačiau lankytis pradėjo tik 2024 m. sausio mėnesį ir nuo to laiko situacija pradėjo gerėti. Tai reiškia, kad ir pati V. K. suprato, jog reikia kažką daryti. F. Š. kreipėsi tik siekdama apsaugoti vaiko interesus, nes buvo įsitikinusi, kad jie pažeidžiami, kreipėsi siekdama apsaugoti vaiko interesus ir dėl to, kad dėl triukšmo nėra ramybės namuose. Ji atliko pilietinę pareigą.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Teismas, vadovaudamasis ANK 641 straipsniu, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjant bylą skundo ribose, be kita ko, vadovaujamasi ANK 642 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, draudžiančia administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, dėl kurio administracinio nusižengimo teisena nutraukta, padėtį pabloginti daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde. Pažymėtina, kad ne teismo tvarka išnagrinėjusios bylą institucijos priimtas nutarimas laikomas teisėtu ir pagrįstu tik tokiu atveju, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta laikantis ANK įtvirtintų bylų nagrinėjimo procesinių normų, bylą išnagrinėjo ir procesinį sprendimą priėmė tokią teisę turintis subjektas, o priimtame nutarime išdėstytos išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes.

F. Š. patraukta administracinėn atsakomybėn ir nubausta pagal ANK 75 straipsnio 3 dalį, numatančią administracinę atsakomybę už žinomai melagingos informacijos apie būtinumą ginti nepilnamečio teises ir interesus suteikimą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai. Melagingas pranešimas apie būtinumą ginti nepilnamečio teises ir interesus yra baigtas, kai Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai bet kokia forma perduodama melaginga informacija, neatsižvelgiant į tai, ar buvo atliktas pranešimo tyrimas. Be to, šis administracinis nusižengimas yra padaromas tyčia, asmeniui suvokiant, kad pranešimas apie būtinumą ginti nepilnamečio teises yra melagingas.

Išanalizavus ir dar kartą įvertinus byloje suriktus įrodymus, teismo posėdyje apklaustos liudytojos parodymus, administracinėn atsakomybėn patrauktos F. Š. paaiškinimus, jos pateiktus garso ir vaizdo įrašus, konstatuojama, kad administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi ir skundžiamą nutarimą priėmusi institucija byloje esančius duomenis įvertino nepažeisdama ANK 569 straipsnio (įrodymai ir jų vertinimas) reikalavimų ir pagrįstai F. Š. pripažino kalta dėl ANK 75 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo.

Apeliaciniame skunde, taip pat ir teismo posėdyje F. Š. tvirtino, kad turėjo pagrindą manyti, jog yra reikalingumas ginti V. K. mažamečio vaiko interesus, kadangi nuolatos girdėdavo vaiko verkimą, klyksmą, trankymąsi, V. K. bei jos motinos nuolatinius šaukimus ant vaiko, necenzūrinius žodžius. Pareiškėjos teigimu, ji, pranešdama apie jai žinomus V. K. galimai daromus vaiko teisių pažeidimus, tik vykdė savo pilietinę pareigą.

Įstatymo 35 straipsnio 2 dalies nuostatos nustato pareigą švietimo, asmens sveikatos priežiūros, vaiko teisių apsaugos, socialinių paslaugų, teisėsaugos ir kitų institucijų darbuotojams, taip pat kitiems asmenims, turintiems duomenų, be kita ko, apie būtinumą ginti nepilnamečių teises ir teisėtus interesus (dėl piktnaudžiavimo tėvų valdžia, smurto prieš vaiką, tėvų ligos, mirties, išvykimo ar dingimo, tėvų atsisakymo atsiimti vaikus iš mokymo, auklėjimo ar gydymo įstaigų ar panašių priežasčių), apie tai nedelsiant informuoti policiją ir (ar) Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą. Šioje įstatymo normoje vartojama „duomenų“ sąvoka suponuoja, kad ne subjektyvi asmens nuomonė dėl galimo vaiko teisių pažeidimo, o objektyviai egzistuojančiomis aplinkybėmis pagrįsta informacija (duomenys) apie galimo tėvų piktnaudžiavimo valdžia atvejus, bet kokos formos smurto prieš vaiką naudojimą art kitus vaiko teisių pažeidimus, sąlygoja pareigos pranešti apie galimus vaiko teisių pažeidimus atsiradimą ir atitinkamai – už tokios pareigos nevykdymą galinčią kilti teisinę atsakomybę.

Pareiškėjos akcentuojama aplinkybė dėl dažno V. K. mažamečio vaiko verkimo, isteriško rėkimo nėra paneigta ir ginčijama. Ją patvirtina ne tik pareiškėjos pateikti garso ir vaizdo įrašai, iš kurių matyti, kad yra filmuojama gyvenamosios patalpos viduje, skirtingose vietose, be pašalinių garsų fone (laikrodžio tiksėjimo, įjungto televizoriaus) yra girdimas ir vaiko verksmas, isteriškas rėkimas, bet ir pati V. K.. Teismo posėdyje apklausta kaip liudytoja ji patvirtino, kad vaikas nuo gimimo yra iš neramesnių vaikų, paaiškino, kad vaikas tikrai dažnai verkia, o dėl kaprizų pradeda isteriškai klykti. Tokias pačias aplinkybes V. K. buvo nurodžiusi ir vaiko teisių specialistui. Kaip matyti iš 2023 m. gruodžio 27 d., 2024 m. vasario 1 d., 2024 m. vasario 19 d. vaiko situacijos vertinimo anketų, vaiko mama paaiškino, kad vaikas kartais „ožiuodamasis“ pradeda rėkti, klykti, kartais cypia, isteriškai verkia kai ko nors negauna, arba kažko nori, o kai nori duoti vaistų dėl ligos, jam taip pat nepatinka, tuo metu jis gali suklykti, užrėkti. Be to, V. K. vaiko teisių apsaugos specialistei pateikė ir savo darytus garso ir vaizdo įrašus, kuriuose matyti mažamečio sūnaus isterijos priepuoliai negavus norimo daikto, jį drausminant, kažko neleidžiant daryti. Girdimas vaiko verksmas, rėkimas, suaugusio žmogaus balsas, užfiksuoti ir antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, apžiūrėjus F. Š. pateiktą vaizdo įrašą. Esant šioms aplinkybės, teismas nenustatė pagrindo į teismo posėdį kviesti ir apklausti pareiškėjos nepilnametę ir mažametę anūkes dėl aplinkybių (daržai girdimo vaiko verkimo, isteriško rėkimo, klykimo), kurios yra nustatytos kitais bylos duomenimis.

Sutiktina, kad dažnai girdimas vaiko verkimas, rėkimas, isteriškas klykimas pašaliniam asmeniui gali sudaryti įspūdį, kad vaikas yra skriaudžiamas, auga nesaugioje aplinkoje. Tačiau sprendžiant klausimą dėl F. Š. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 75 straipsnio 3 dalį pagrįstumo, aptariamu atveju esminės reikšmės turi tai, kad F. Š. pranešimus Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai dėl galimo vaiko teisių pažeidimo teikė ne tik dėl dažnai girdimo vaiko verkimo ir isteriško rėkimo.

Kaip matyti iš administracinio nusižengimo byloje esančių rašytinių duomenų, F. Š. pareiškimuose, be to, kad vaikas verkia, klykia, rėkia, buvo nurodomos ir aplinkybės, kad vaikas nevedamas į darželį, nes jo mama miega iki pietų, vaikas savaitėmis sėdi namuose ir klausosi kaip kaimynė (V. K.) necenzūriniais žodžiai keikia savo motiną, kaimynei apie 40 m., ji niekada nėra dirbusi, yra gulėjusi psichiatrijos ligoninėje, ištisai vartoja psichotropines medžiagas, vaikui ten nesaugu, kaimynės motina ją (pareiškėją) keikia gatvėje, kaimynė (V. K.) agresyvi. Taip pat nurodė, kad kaimynę (V. K.) jos motina parsivežė iš užsienio, kai ji pagimdė, užsienyje ji gaudavo pašalpas, kaip psichiškai nesveika, niekas nenori kištis, nes jos (kaimynė ir jos motina) agresyvios, girdi keiksmažodžius, daužymąsi, vaikas sėdi prirūkytuose namuose, rūko ir kaimynė ir jos motina, kaimynė su savo motina kankina berniuką.

Teismo posėdyje institucijos atstovė pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad girdimas vaiko verkimas, isteriškas klykimas sudaro tik mažąją dalį F. Š. pranešimų Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai turinio. Didžioji dalis F. Š. nurodytų aplinkybių, kurias, kaip teisingas, ji patvirtino ir duodama paaiškinimus teisme, yra susijusios su V. K. elgesiu (necenzūrinių žodžių vartojimas prieš savo motiną ir vaiką, rūkymas prie vaiko, nevedimas į darželį, agresyvumas, nuolatinis psichotropinių medžiagų vartojimas, vaiko kankinimas, mušimas) bei jos psichine sveikata (gulėjo psichiatrinėje ligoninėje, gavo pašalpą, kaip psichiškai nesveika). Vis tik Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistams atlikus vaiko situacijos vertinimus, Lietuvos respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriui – tyrimą dėl mažamečio vaiko teisių ir teisėtų interesų galimo pažeidimo, o policijos pareigūnams – V. K. pareiškime dėl F. Š. elgesio nurodytų aplinkybių patikrinimo veiksmus, nei viena iš pirmiau nurodytų aplinkybių nepasitvirtino.

Atlikus vaiko situacijos vertinimus, nebuvo nustatyta jokių vaiko teisių pažeidimų, vaiko elgesys, išvaizda, namų aplinka, vaiko mamos bendravimas tikrinusiems specialistas nesukėlė jokių abejonių dėl to, kad vaiko apsaugos poreikio nustatymui nėra objektyvaus pagrindo. Vaiko teisių apsaugos kontrolierė, atlikusi tyrimą dėl mažamečio teisių ir teisėtų interesų galimo pažeidimo šeimoje, nutarė tyrimą baigti, nenustačius, kad V. K. netinkamai įgyvendintų tėvų valdžią mažamečio sūnaus atžvilgiu. Vaiko nepriežiūros ar kitų vaiko teisių pažeidimo atvejai nepastebėti ir mažamečio lankomame lopšelyje-darželyje bei medicinos įstaigoje (šie duomenys nurodyti vaiko situacijos vertinimo anketoje). Iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariato 2024 m. gruodžio 7 d. ir 2024 m. vasario 8 d. tarnybiniuose pranešimuose nurodytų aplinkybių matyti, kad namo (duomenys neskelbtini) gyventojai V. K. elgesiu nesiskundė, ją apibūdino, kaip tvarkingą moterį, kuri rūpinasi savo vaiku, jokių nusiskundimų dėl jos neišsakė. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistai vertino ir informaciją dėl V. K. nustatytos diagnozės bei taikomo gydymo, tačiau nenustatė pagrindo išvadai, kad dėl sveikatos diagnozės V. K. netinkamai rūpinasi savo vaiku.

Taigi nei viena iš F. Š. pranešimuose nurodytų aplinkybių, be girdimo vaiko verkimo, isteriško klykimo, rėkimo, nepasitvirtino, nors Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai į V. K. namus vyko ir vaiko situaciją vertino ne vieną kartą. F. Š., žinodama, kad pirmojo ir vėlesnių apsilankymų pas V. K. metu Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistai grėsmės vaikui, vaiko teisių pažeidimo, netinkamos vaiko priežiūros, nesaugios vaikui aplinkos nenustatė, savo elgesio nenutraukė ir toliau rašė melagingus pranešimus dėl nesaugios aplinkos vaikui. Teismo posėdyje F. Š., nors ir tvirtindama, kad buvo įsitikinusi, jog V. K. vaikui namuose yra nesaugi aplinka, prieš jį yra smurtaujama, nenurodė jokių naujų aplinkybių, kurios nebuvo nurodytos jos pranešimuose dėl galimo vaiko teisių pažeidimo ir kurios, atlikus nevienkartinius patikrinimus V. K. namuose, nepasitvirtino. Teismo posėdyje F. Š. pripažino, kad jokių objektyvių duomenų apie V. K. psichikos sveikatą, piktnaudžiavimą psichotropinėmis medžiagomis, ji neturi, tai yra tik jos nuomonė. Nors teismo posėdyje pareiškėja tvirtino, kad pati matė, kaip V. K. naudojo fizinį smurtą prieš savo mažametį sūnų, šios aplinkybės jos pateiktuose garso ir vaizdo įrašuose nėra, o kaip jau nurodyta pirmiau, vaiko situacijos vertinimo metu jokie vaiko teisių pažeidimai nebuvo nustatyti, nei vaiko teisių apsaugos specialistai, nei lopšelio-darželio darbuotojai, nei mažametį gydančiai gydanti gydytoja nenurodė aplinkybių, kuriuos suponuotų pagrindą įžvelgti galimo smurtavimo prieš vaiką atvejus.

Įvertinus pirmiau aptartų aplinkybių visumą, nėra pagrindo sutikti su skundo argumentais, kad F. Š., pranešdama apie galimus vaiko teisių pažeidimus, vykdė savo pareigą, būdama įsitikinusi, kad vaikas gyvena nesaugioje aplinkoje ir jam yra reikalinga pagalba. Kaip matyti iš Institucijos nutarime nurodytų aplinkybių, F. Š. pranešimus Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyriui teikė laikotarpiu nuo 2023 m. gegužės 5 d. iki 2024 m. vasario 12 d., Institucija pagal šiuos pranešimus patikrinimus atliko 2023 m. gegužės 12 d., 2023 m. lapkričio 9 d., 2023 m. gruodžio 27 d., 2024 m, vasario 1 d., 2024 m. vasario 19 d., tačiau vaiko teisių pažeidimai nenustatyti. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad F. Š., žinodama, jog specialistai vaiko teisių pažeidimų nenustatė (žinojimo neneigia ir pati pareiškėja), t. y. žinodama, kad jos nurodytos aplinkybės, kuriomis grindė savo pranešimą, nepasitvirtino ir, be kita ko, prevencinio pokalbio metu būdama įspėta dėl netinkamo elgesio ir galimų teisinių pasekmių, ir toliau rašė pranešimus Institucijai, nurodydama, kad vaikas yra mušamas, skriaudžiamas, kad V. K. yra psichiškai nesveika, vartoja psichotropines medžiagas, vaikas nevedamas į lauką ir darželį, motina ant vaiko keikiasi, muša vaiką. Taigi, F. Š., teikdama Institucijai žinomai melagingą informaciją apie galimus mažamečio vaiko teisių pažeidimus ir būtinumą jas ginti, veikė tyčia, todėl jos padarytas nusižengimas teisingai kvalifikuotas pagal ANK 75 straipsnio 3 dalį ir dėl šio nusižengimo padarymo ji pagrįstai nubausta. Nuobauda paskirta ANK 75 straipsnio 3 dalies sankcijos ribose, nepažeidžiant ANK 32, 34 straipsnių nuostatų, todėl išvadai, kad F. Š. buvo nubausta aiškiai per griežta nuobauda, pagrindo nėra.

Konstatavus šią išvadą, Institucijos priimtas nutarimas paliekamas nepakeistas, o administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundas atmetamas, kaip nepagrįstas.

Pareiškėjos atstovė advokatė J. A. pateikė prašymus dėl išlaidų advokato pagalbai priteisimo F. Š. iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus.

ANK 666 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos, o 2 dalyje nurodyta, kad kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal ANK 565¹ straipsnio 1 punktą (t. y. kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių), šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant BPK nuostatas.

BPK 106 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.

Nagrinėjamu atveju F. Š. skundas dėl Institucijos nutarimo atmetamas, teismui konstatavus, kad ji pagrįstai buvo pripažinta kalta dėl ANK 75 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo, jos veiksmuose nustačius ir įrodžius visus šio nusižengimo sudėtį sudarančius požymius. Atsižvelgiant į tai, tenkinti prašymą dėl išlaidų advokato pagalbai priteisimo iš Institucijos, nėra pagrindo, todėl šis prašymas atmetamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2024 m. birželio 18 d. nutarimą Nr. VVTAIT-ANR_N-969-2024 nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patrauktos F. Š. skundo netenkinti.

Prašymą priteisti F. Š. iš Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išlaidas advokato paslaugoms apmokėti atmesti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.