Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Viktoro Kažio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų M. K. ir D. P. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. liepos 4 d. nuosprendžio, kuriuo:

M. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 2 d. ir nubaustas laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, įpareigojant jį nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, mokytis arba dirbti, uždrausti lankytis kavinėse, diskotekose ir kitose vietose, kur vartojamas alkoholis.

D. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 213 str. 1 d., 260 str. 1 d. ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos BK 213 str. 1 d. areštu 15 (penkiolikai) parų;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 5 d. 2 p., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti D. P. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas sulaikyme ir suėmime nuo 2011 m. gegužės 26 d. iki 2011 m. birželio 6 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 72 str. 2 d., iš D. P. konfiskuotas nusikalstamos veikos rezultatas – 140 Lt.

Tuo pačiu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteisti ir E. V., Ž. M., A. G., V. D., T. J., A. A., tačiau nuosprendis jų atžvilgiu apeliacine tvarka neskundžiamas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. K. nuteistas už tai, kad kartu su T. J. ir A. A. neteisėtai įsigijo, gabeno ir laikė nedidelį kiekį narkotinių medžiagų, neturėdami tikslo jų parduoti ar kitaip platinti.

M. K., T. J. ir A. A. 2011 m. gegužės 24 d. vakare, tikslus laikas nenustatytas, susitarė kartu įsigyti narkotinių medžiagų - kanapių (ir jų dalių) ir jas kartu suvartoti. Po to jie visi automobilyje „Renault Megane", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) narkotinėms medžiagoms įsigyti susidėjo po 10 litų. Vykdydamas bendrą susitarimą, T. J. A. A. mobiliojo ryšio telefonu paskambino E. V. ir susitarė, kad pastarasis jiems už 30 litų parduos 1 gramą narkotinių medžiagų - kanapių (ir jų dalių). Tą pačią dieną T. J., M. K. ir A. A. iš (duomenys neskelbtini) minėtu automobiliu atvyko iki neveikiančios kavinės, esančios prie (duomenys neskelbtini). Ten šiame automobilyje apie 21.40 val., E. V. už 30 litų T. J. pardavė vieną polietileninį maišelį su nedideliu kiekiu 0,514 g. narkotinių medžiagų - kanapių (ir jų dalių), kurias T. J. laikė ir paminėtu automobiliu neteisėtai gabeno iki kol tą pačią dieną, apie 21.42 val., važiuojant Kretingos plentu link viaduko, Palangos m., T. J., M. K. ir A. A. buvo sulaikyti policijos pareigūnų ir pristatyti į Klaipėdos apskrities VPK Palangos miesto policijos komisariatą, esantį Vytauto g. 4, Palangos m. Ten apie 22.00 val. minėtą kiekį narkotinių medžiagų asmens kratos metu pas T. J. rado ir paėmė policijos pareigūnai.

D. P. nuteistas už tai, kad neteisėtai laikė narkotines medžiagas, turėdamas tikslą jas parduoti ir kitaip platinti ir jas pardavė.

D. P., iki 2011 m. gegužės 24 d. savo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai laikė ne mažiau kaip 3,173 g. narkotinių medžiagų- kanapių ( ir jų dalių ), o iki 2011 m. gegužės 26 d. savo gyvenamojoje vietoje turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai laikė ne mažiau kaip 17,246 g narkotinių medžiagų- kanapių ( ir jų dalių) ir 5,189 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos. Tęsdamas savo nusikalstamą veiklą, D. P. 2011 m. gegužės 24 d. apie 20.35 val., paminėtoje gyvenamojoje vietoje, ne mažiau kaip 3,173 g. narkotinių medžiagų - kanapių (ir jų dalių) neteisėtai už 140 litų pardavė Ž. M., likusias narkotines medžiagas, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti neteisėtai laikė savo namuose iki kol 2011-05-26 apie 11.45 val. 22 folijos lankstinukus su 17,246 g narkotinių medžiagų- kanapių ( ir jų dalių) ir 7 folijos lankstinukus su 5,189 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos, kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.

D. P. nuteistas ir už tai, kad neteisėtai laikė netikrą piniginį vienetą – banknotą.

D. P. iki 2011 m. gegužės 26 d. savo gyvenamojoje vietoje, esančioje adresu: (duomenys neskelbtini) neteisėtai laikė vieną netikrą 50 eurų banknotą Nr. S20175422632, kol 2011 m. gegužės 26 d. apie 11.45 val. kratos metu paminėtą banknotą rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas už jo padarytą baudžiamąjį nusižengimą paskyrė per griežtą bausmę. Nuteistasis nurodo, kad jis nebuvo nusikalstamos veikos iniciatorius ar organizatorius, prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi, baudžiamąjį nusižengimą padarė, būdamas blaivus, anksčiau teistas nebuvo. Nuteistasis M. K. pažymi, kad yra Klaipėdos socialinių mokslų kolegijos pirmo kurso studentas, o jam paskirtas laisvės apribojimas vieneriems metams trukdys studijuoti kolegijoje, kadangi jis neturės galimybės kartu su kitais studentais dalyvauti kolegijos visuomeninėje veikloje. Nuteistasis nurodo, kad jis dirba dizaineriu ir jam dažnai tenka išvykti į kitus miestus, todėl jis ne visada turi galimybę grįžti į namus nustatytu laiku, Anot apelianto, nors jis buvo baustas administracine tvarka, tačiau baustas jis buvo už nežymius pažeidimus. Nuteistojo M. K. teigimu, įvertinus išdėstytas aplinkybes bei atsižvelgiant į tai, kad jis turi darbą, gauna atlygį, darbe charakterizuojamas teigiamai, tikslingiausia būtų jam paskirti piniginę baudą.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, prokuroras prašė nuteistųjų M. K. ir D. P. apeliacinius skundus atmesti, nuteistasis D. P. ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo M. K. gynėja prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. P. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, nuteistojo M. K. apeliacinis skundas atmetamas.

Nuteistasis D. P. apeliaciniame skunde prašo jį išteisinti pagal Lietuvos Respublikos BK 213 str. 1 d., nurodo, kad 50 eurų netikrą banknotą savo namuose jis laikė neturėdamas tikslo šį banknotą panaudoti.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 213 str. 1 d. atsako tas, kas pagamino netikrus ar klastojo tikrus Lietuvos ar kitos valstybės apyvartoje esančius ar oficialiai patvirtintus, bet į apyvartą dar neišleistus pinigus arba vertybinius popierius arba įgijo, laikė ar realizavo netikrus arba suklastotus Lietuvos ar kitos valstybės apyvartoje esančius ar oficialiai patvirtintus, bet į apyvartą dar neišleistus pinigus arba vertybinius popierius, arba gamino, įgijo, laikė ar realizavo įrangą, programinę įrangą ar specialiąsias medžiagas netikriems pinigams ar vertybiniams popieriams gaminti ar tikriems pinigams ar vertybiniams popieriams klastoti. Nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 213 str. 1 d. objektyvioji pusė pasireiškia alternatyviais veiksmais – netikrų pinigų ar vertybinių popierių pagaminimu, tikrų pinigų ar vertybinių popierių klastojimu, netikrų ar suklastotų pinigų ar vertybinių popierių įgijimu, laikymu ar realizavimu, taip pat įrangos, programinės įrangos, specialiųjų medžiagų minėtiems pinigams ar vertybiniams popieriams gaminti ar klastoti pagaminimu, įgijimu, laikymu ar realizavimu. Baudžiamajai atsakomybei pagal minėtą Baudžiamojo kodekso straipsnį atsirasti pakanka bent vieno iš alternatyvių veiksmų. D. P. inkriminuotas netikro piniginio vieneto – 50 eurų banknoto laikymas. Laikymas – tai Lietuvos Respublikos BK 213 str. 1 d. numatyto nusikaltimo dalykų, iš kurių vienas yra netikri pinigai, turėjimas savo žinioje. Būtina pažymėti ir tai, kad baudžiamajai atsakomybei pagal Lietuvos Respublikos BK 213 str. kilti svarbu, jog pagamintas netikras pinigas ar vertybinis popierius arba suklastotas tikras pinigas ar vertybinis popierius būtų toks panašus į tikrą, kad normaliomis sąlygomis galėtų patekti į apyvartą. Todėl šio nusikaltimo nėra, jeigu piniginiai ženklai ar vertybiniai popieriai padirbinėjami primityviai. Kaip matyti iš byloje esančios 2011 m. birželio 22 d. specialisto išvados Nr. 140-(4061)-IS1-3786, kratos metu D. P. namuose rastas ir paimtas bei pateiktas tyrimui 50 eurų banknotas Nr. S20175422632 yra atspausdintas ne pagal eurų spausdinimo reikalavimus, t. y. jis yra netikras. Banknotas atspausdintas ofsetinės spaudos būdu (t. 2, b. l. 58 – 59). Ofsetinės spaudos būdas – spaudos technologija, pagal kurią dažai nuo spaudos formos patenka ant medžiagos ne tiesiogiai, o per tarpinį ofsetinį cilindrą. Ofseto spaudos būdas užtikrina aukštą spaudinių kokybę, puikų smulkių elementų atlikimą, gerą pustonių perteikimą. Todėl šiuo būdu atspausdintas 50 eurų banknotas, kurį savo namuose laikė D. P., nelaikytinas primityviai padirbtu piniginiu vienetu. Ofsetiniu spaudos būdu atspausdintas 50 eurų banknotas, kratos metu surastas D. P. namuose, yra netikras kitos valstybės apyvartoje esantis pinigas, t. y. nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 213 str. 1 d. dalykas. Nustatytų faktinių aplinkybių bei byloje surinktų įrodymų visetas leidžia daryti išvadą, kad D. P. suprato, kad 50 eurų banknotas nėra suvenyras, ar kitokiu primityviu būdu pagamintas daiktas, jis suvokė, kad tai yra netikras kitos valstybės piniginis vienetas ir šį netikrą 50 eurų banknotą turėjo savo žinioje, t. y. jį laikė. Nuteistojo D. P. apeliaciniame skunde akcentuojama aplinkybė, kad jis neturėjo tikslo ir neketino šio banknoto panaudoti, neduoda pagrindo išvadai, kad nuteistojo veiksmuose nėra Lietuvos Respublikos BK 213 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėties požymių, kadangi, kaip minėta, Lietuvos Respublikos BK 213 str. 1 d. dispozicijoje nurodytos veikos yra alternatyvios, bent vienos iš šių veikų padarymas užtraukia baudžiamąją atsakomybę pagal minėtą straipsnį. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei pagrįstai D. P. pripažino kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 213 str. 1 d.

Nuteistasis M. K. apeliaciniame skunde neginčija kaltės ir jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimo, nuteistasis tik prašo paskirti jam kitą bausmė rūšį – baudą. Su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirta bausme savo apeliaciniame skunde nesutinka ir nuteistasis D. P., jis prašo taikyti Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. nuostatas bei paskirti jam švelnesnę, nei įstatymo numatyta, bausmę.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime konstatavo, jog Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai inter alia reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Taigi bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai. Įstatymų leidėjas apibūdina bausmės paskirtį Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d. nustatydamas bausmės skyrimo tikslų visumą, kurie šiame įstatyme išdėstyti nuoseklia tvarka, sudarydami vieningą bausmės paskirtį. Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Skiriant bausmę, teismai turi laikytis visų šių reikalavimų ir nė vienam negali būti suteikiama viršenybė, o paskirta bausmė turi atitikti Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d. numatytus bausmės tikslus. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti Lietuvos Respublikos BK 54 str. Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas bausmę paskiria tik tiems asmenims, kurie pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo, ir tik tokią bausmę, kuri yra numatyta Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje.

M. K. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas už baudžiamojo nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 259 str. 2 d., padarymą, už šios nusikalstamos veikos padarymą baudžiamasis įstatymas numato alternatyvias bausmes – viešuosius darbus arba laisvės apribojimą, arba baudą, arba areštą. Byloje nustatyta viena M. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – nuteistasis prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BPK 59 str. 1 d. 2 p.), M. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta. M. K. anksčiau neteistas, nusikalto pirmą kartą, tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų, nuteistasis, būdamas jauno amžiaus, jau ne vieną kartą yra baustas administracine tvarka. Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktų duomenų matyti, jog M. K. mokosi Klaipėdos socialinių mokslų kolegijoje, 2012 m. liepos 30 d. M. K. įsidarbino UAB ,,Leadex“ pakuotoju, taip pat M. K. dirba dizaineriu pagal autorines sutartis, UAB ,,IT uostas“ direktoriaus charakterizuojamas teigiamai. Įvertinus išdėstytų aplinkybių visetą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistajam M. K. bausmės rūšį – laisvės apribojimą, nustatydamas bausmės terminą – vieneriems metams bei įpareigodamas M. K. naktimis būti namuose, mokytis arba dirbti bei nesilankyti vietose, kuriose vartojamas alkoholis, nepažeidė nei Lietuvos Respublikos BK 41 str., 54 str., reikalavimų, nei teisingumo bei proporcingumo principų. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė. M. K. padarytos nusikalstamos veikos pobūdis, pavojingumo laipsnis, nuteistojo asmenybę charakterizuojantys duomenys, leidžia daryti išvadą, kad M. K. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtoji bausmė atitinka padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą bei nuteistojo asmenybės pavojingumą, ji yra adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai. M. K. paskirtoji bausmė nėra aiškiai per griežta, jos švelninti nėra teisinio pagrindo.

Kaip minėta, nuteistasis D. P. savo apeliaciniame skunde prašo jo atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. nuostatas bei paskirti jam švelnesnę, nei numatyta įstatymo, bausmę. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Tik išimtiniais atvejais teismas, skirdamas bausmę, gali išeiti už baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų. Šie atvejai numatyti Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. ir Lietuvos Respublikos BK 62 str. Paprastai švelnesnė negu numatyta įstatymo bausmė skiriama vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 62 str. nuostatomis, Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. taikoma tada, kai sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui ir kai nėra galimybės paskirti švelnesnę bausmę, remiantis Lietuvos Respublikos BK 62 str. nuostatomis. Skirti švelnesnę negu straipsnio sankcijoje numatyta bausmę, teismas gali tik tuo atveju, kai byloje yra nustatytos išimtinės aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už jo nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Tačiau tai nereiškia, kad įstatymas reikalauja nustatyti kažkokias ypatingas aplinkybes, Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu. Ne visada formaliais kriterijais vadovaujantis paskirta įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatyta bausmė būtų teisinga įvertinus visas bylos aplinkybes.

D. P. praeityje neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi. D. P. dirba UAB ,,Klaipėdos Monolitas“ betonuotoju, bendrovės direktoriaus charakterizuojamas, kaip darbštus, sąžiningas, pareigingas darbuotojas, jam pavestą darbą atlieka laiku ir kokybiškai, kolektyve draugiškas, darbo drausmės pažeidimų nepadarė (t. 4, b. l. 30). Klaipėdos vaikų globos namų ,,Rytas“ pateiktoje charakteristikoje D. P. apibūdinamas kaip jautrus, ramaus uždaro būdo, intravertas, niekada neatsisakydavo padėti, mandagus, labai tvarkingas (t. 5, b. l. 73). D. P. prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, nuoširdžiai gailisi, kas pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Šioje byloje išimtinė aplinkybė, jog straipsnio, nustatančio atsakomybę už D. P. padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui, laikytina nuteistojo D. P. amžius (šią aplinkybę vertinant kartu su kitomis jau išvardintomis aplinkybėmis bei su kitiems nuteistiesiems šioje baudžiamojoje byloje paskirtomis bausmėmis). D. P. nusikalstamų veikų padarymo metu buvo neseniai sulaukęs dvidešimties metų amžiaus. Už analogiškos kaip ir D. P. nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d., padarymą šioje baudžiamojoje byloje skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteisti ir E. V. bei Ž. M.. Nuteistieji E. V. ir Ž. M. nusikaltimo padarymo metu taip pat buvo pilnamečiai, jiems jau buvo suėję aštuoniolika metų, tačiau nei E. V., nei Ž. M. realia laisvės atėmimo bausme nuteisti nebuvo. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančias psichologų išvadas, konstatavo, jog E. V. ir Ž. M., nors nusikaltimų padarymo metu jau buvo sulaukę pilnametystės, tačiau tiek E. V., tiek Ž. M. socialinė branda yra kaip nepilnamečių bei šių nuteistųjų atžvilgiu pritaikė baudžiamojo kodekso nuostatas, reglamentuojančias nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus. Nors D. P. nusikalstamų veikų padarymo metu buvo vyriausias iš visų asmenų, nuteistų šioje baudžiamojoje byloje, tačiau ši aplinkybė pati savaime nerodo didesnio nuteistojo asmenybės pavojingumo. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad D. P. veiksmai neteisėtai disponuojant narkotinėmis medžiagomis, nebuvo pagrindiniai, patys intensyviausi ir pavojingiausi, todėl kitiems nuteistiesiems – E. V., Ž. M. – pritaikius Lietuvos Respublikos BK 92 str. nuostatas ir atidėjus paskirtų laisvės atėmimo bausmių vykdymą, nebūtų teisinga D. P. vien dėl tos priežasties, kad jis yra dvejais metais vyresnis už E. V. ir Ž. M., skirti bausmę, numatytą įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje, t. y. realią laisvės atėmimo bausmę. Dvejų metų amžiaus skirtumas neturėtų būti esmine aplinkybe, nulemiančia baudžiamojo poveikio priemonių taikymą kaltininkui. Įvertinus išdėstytų aplinkybių visetą, nuteistajam D. P. taikytinos Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. nuostatos bei už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d., padarymą skirtina švelnesnė bausmės rūšis nei numatyta įstatymo. Trumpalaikis laisvės atėmimas, atliktas areštinėje leistų pasiekti bausmės tikslus, t. y. jaunam asmeniui – nuteistajam D. P. turėtų padaryti pakankamą poveikį, kad jis suvoktų padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir žalingumą kitiems asmenims, visuomenei, taip pat pajustų neigiamas pasekmes, kurias nusikalstamų veikų padarymas sukelia pačiam kaltininkui. Ši bausmė turėtų ne tik nubausti D. P. už nusikalstamų veikų padarymą, bet ir sulaikyti jį nuo naujų nusikaltimų darymo.

D. P. pirmosios distancijos teismo nuosprendžiu nuteistas ir už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 213 str. 1 d., padarymą, todėl pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. paskyrus D. P. kitą bausmės rūšį – areštą, turi būti išspręstas ir už atskiras nusikalstamas veikas paskirtų bausmių subendrinimo klausimas. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, motyvuodamas tuo, kad D. P. padarytos veikos priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims, nuteistajam paskirtas bausmes subendrino apėmimo būdu. Pagal Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. bausmių apėmimą teismas taiko, kai: 1) yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis; 2) padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal Lietuvos Respublikos BK 10 ar 11 straipsnius; 3) už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimt metų laisvės atėmimo arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 213 str. 1 d. priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai, o nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. – sunkių nusikaltimų kategorijai, t. y. D. P. padarytos nusikalstamos veikos nei pagal rūšį, nei pagal kategorijas labai nesiskiria, todėl už šias nusikalstamas veikas paskirtos bausmės turi būti bendrinamos sudėjimo būdu. Nors nuteistajam D. P. paskirtų bausmių subendrinimo klausimas apeliacine tvarka nėra ginčijamas, tačiau keičiant nuteistajam paskirtų bausmių bendrinimo būdą iš apėmimo į dalinį bausmių sudėjimą, D. P. teisinė padėtis nebus pabloginta, kadangi šiuo nuosprendžiu D. P. už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d., padarymą paskirtą švelnesnę, nei įstatymo numatyta, bausmę bausmių dalinio sudėjimo būdu subendrinus su bausme, paskirta pagal Lietuvos Respublikos BK 213 str. 1 d., galutinė subendrinta bausmė bus švelnesnė už bausmę, kuri D. P. paskirta skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 2 p.,

nusprendžia:

Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. liepos 4 d. nuosprendį pakeisti.

D. P., pripažintam kaltu ir nuteistam pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d., pritaikius Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d., skirti bausmę – 60 parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., prie paskirtos bausmės pridėti dalį bausmės, paskirtos pagal Lietuvos Respublikos BK 213 str. 1 d., ir skirti D. P. galutinę subendrintą bausmę – 70 parų areštą.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Nuteistojo M. K. apeliacinį skundą atmesti.