- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-12-22
- Bylos Nr.
- 2YT-13709-251/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-06312-2021-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gema Janušienė
- Pareiškėjas
- R. P.
- Suinteresuotas asmuo
- R. T., Ž. T., VĮ Turto bankui
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. P. pareiškimą suinteresuotiems asmenims R. T., Ž. T., VĮ Turto bankui, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja R. P. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos tėvas A. T.. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos motina J. T.. (duomenys neskelbtini) A. T. sudarė santuoką su J. T.. Po sutuoktinės J. T. mirties į notarų biurą dėl palikimo priėmimo A. T. nesikreipė. Notarė išdavė liudijimą, kad po J. T. mirties nėra pradėta paveldėjimo byla. 1997-06-12 Šiaulių miesto pirmajame notarų biure buvo sudarytas testamentas, kuriuo T. J. savo nuosavybės teise priklausantį turtą paliko dukrai R. T.(P.), kuri taip pat po motinos mirties į notarų biurą dėl palikimo nesikreipė. Po tėvo mirties pareiškėja R. P. priėmė palikimą, ½ dalį turto, tačiau negali gauti paveldėjimo į visą turtą, nes po J. T. mirties jos sutuoktinis nesusitvarkė paveldėjimo. Terminą praleido, nes nežinojo, kad reikia kreiptis dėl palikimo, nes po sutuoktinės mirties A. T. toliau gyveno bendrame bute (duomenys neskelbtini) su priklausiniais bei žemės sklypu, rūpinosi buto priežiūra, mokėjo mokesčius, taip pat naudojosi bute buvusiais daiktais.Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui dėl J. T. palikimo priėmimo gauti. Ne teismo tvarka nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto nėra galimybių. Todėl, prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. T., per 6 mėnesius nuo sutuoktinės J. T., gim. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti kaip savo.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys R. T., Ž. T. atsiliepimų nepateikė, dokumentai įteikti viešo paskelbimo būdu. (b.l. 40).
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime (civ. b. 27-28 l.) nurodė, kad neprieštarauja pareiškėjos pareiškimui. Paaiškino, kad suinteresuotas asmuo nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjo palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį paveldimo turto priėmimą valdyti. Neprieštarauja, kad būtų patenkintas pareiškėjos prašymas, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad pareiškėjas priėmė palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti. Prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Teismo posėdyje suinteresuoto asmens atstovas nedalyvavo, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė. Atsižvelgiant į tai, civilinė byla išnagrinėta iš esmės suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant teismo posėdyje (CPK 247 str. 2 d.).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Iš pareiškimo ir byloje esančių duomenų matyti, kad Šiaulių rajono civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką pareiškėjos motina J. T. ir tėvas A. T. (civ. b. 8, l.). J. T. mirė (duomenys neskelbtini) (civ. b. 9 l.). Medicininis mirties liudijimas patvirtina, kad A. T. mirė (duomenys neskelbtini) (civ. b. 10 l.). Po J. T. mirties atsirado palikimas, kurį sudaro dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini) (el. b. 21 l.). Iš byloje esančio 1997-06-12 testamento, sudaryto Šiaulių miesto pirmajame notarų biure(notarė R. S.) matyti, kad J. T. savo mirties atveju jai nuosavybės teise priklausančią turto dalį žemės sklypo, gyvenamojo namo, kiemo statinių paliko savo dukrai R. T. (P.). (civ. b. 23 l.) . Po A. T. mirties pareiškėja R. P. priėmė A. T. palikimą,( Šiaulių rajono 2-jo notarų biuro liudijimas reg. Nr. 2522). Tačiau A. T. nebuvo priėmęs sutuoktinės palikimo - ½ dalies buto, esančio (duomenys neskelbtini) (civ.b. 21 l ).
Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi šį priimti. Palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą. Taigi palikimo priėmimu pripažįstamas įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais sutikimą ir siekį įgyti visas teises į palikimą ir prisiėmimą visų pareigų, kylančių ar galinčių kilti iš palikimo. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (CK 1.63 str. 1 d.). Įstatyme tiesiogiai nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, jeigu jis juo rūpinasi kaip savo (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.) (1964 m. CK 587 str. 2 d.). Kiekvienas palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti atvejis yra individualus, todėl, sprendžiant, ar įpėdinis, priėmęs tam tikrą ar kelis palikėjo daiktus, daiktines teises, priėmė palikimą ar ne, teismui reikia įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes, konkretaus įpėdinio elgesį, jam šį daiktą ar daiktines teises priėmus, kitų įpėdinių požiūrį ir vertinimą dėl atitinkamų daiktų, daiktinių teisių paėmimo, to paėmimo aplinkybes ir pan.
Paveldėjimas yra laikomas universaliu ir tiesioginiu mirusio asmens teisių perėmimu, kadangi visos mirusiojo turtinės teisės ir pareigos pereina įpėdiniui tiesiogiai, neperduodant jų prieš tai kokiam kitam asmeniui. Dėl to paveldint turi būti priimamas visas palikimas ir, priėmus bent jo dalį, negalima atsisakyti ir kitos dalies, nes palikimas nedalijamas, o priėmimas yra tiesioginio, negrįžtamo ir besąlygiško pobūdžio (1964 m. CK 587 str. 1 d.). Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (1964 m. CK 569 str. 1 d.). Nuo palikimo atsiradimo momento (datos) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 6 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 str. 3 d.).
Kaip matyti iš pareiškimo ir prie jo pridėtų rašytinių įrodymų, po J. T. mirties atsirado palikimas. Sutuoktinis A. T., mirus sutuoktinei, pradėjo faktiškai valdyti palikėjos turtą, nes liko gyventi bute, naudojosi mirusiosios asmeniniais daiktais, išlaikė butą, mokėjo privalomus mokėti mokesčius už butui teikiamas paslaugas. Tai reiškia, kad A. T. palikimą priėmė pradėjęs faktiškai jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą - 6 mėnesius nuo palikėjos J. T. mirties , tačiau laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimo į mirusiosios turtą ir turtines teises negavo.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Būtent kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, pareiškėjui nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančius dokumentus.
Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad mirusiosios J. T. sutuoktinis A. T. palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, pradėjęs faktiškai jos turtą valdyti, todėl nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 str., 259 str., 260 str., 263 str., 270 str., 307 str. 1 d., 448 str., teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad (duomenys neskelbtini) mirus J. T. (gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) jo sutuoktinis A. T., gim. (duomenys neskelbtini)( a.k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), priėmė J. T. palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti iš karto po sutuoktinės mirties .
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.