- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-05-29
- Bylos Nr.
- 1A-254-935/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurgita Kolyčienė, Ugnius Trumpulis, Arūnas Budrys
- Nuteistasis
- M. S.
- Nukentėjusysis
- K. K., A. M.
- Advokatai
- Rasa Aurelija Kučinskaitė
- Kategorijos
- 1.1.8.1Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai (BK 54 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.6.3Kaltininkas savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą (BK 59 str. 1 d. 3 p.)
- 1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Jurgitos Kolyčienės ir Ugniaus Trumpulio (kolegijos pirmininkas bei pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. S. gynėjos advokatės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 22 d. nuosprendžio, kuriuo M. S. buvo pripažintas kaltu ir nubaustas:
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį (R. N. turto pagrobimas) laisvės atėmimu vieneriems metams;
- pagal BK 187 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams;
- pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (K. K. turto pagrobimas) laisvės atėmimu vieneriems metams;
- pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (A. A. turto pagrobimas) laisvės atėmimu vieneriems metams;
- pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (A. M. turto pagrobimas) laisvės atėmimu vieneriems metams
- pagal BK 286 straipsnį laisvės atėmimu vieneriems metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmė paskirta pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (R. N. turo pagrobimas) apėmimo būdu subendrinta su bausme, paskirta pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, o ši bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su kitomis paskirtomis bausmėmis ir M. S. paskirtas laisvės atėmimas trejiems metams.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir M. S. paskirtas laisvės atėmimas dvejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Iš M. S. nukentėjusiajam K. K. priteisti 205 Eur, nukentėjusiajam A. M. priteisti 220 Eur, Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui priteista 1031,73 Eur, Vilniaus teritorinei ligonių kasai priteista 135,01 Eur, ERGO Insurance SE Lietuvos filialui priteisti 219,51 Eur nusikaltimais padarytai turtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. M. S. nuteistas už tai, kad jis nuo 2017 m. spalio 22 d., 18.30 val. iki 2017 m. spalio 23 d., 04.00 val., atvyko prie Gabijos g. 4 namo, Vilniuje, ir priėjęs prie automobilio BMW 5ER REIHE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio R. N., išdaužė vairuotojo pusės priekinių durelių stiklą, kurio vertė 100 Eur, sugadindamas vairuotojo pusės durų apdailą, kurios vertė 150 Eur, vairuotojo pusės durų porankį, kurio vertė 37,91 Eur, vairuotojo pusės durų kišenėlę, kurios vertė 34,71 Eur, įsibrovė į minėto automobilio saloną bei nuplėšdamas vairo oro pagalvės kontaktus, kurių vertė 40 Eur, pagrobė vairo oro pagalvę, kurios vertė 300 Eur, tokiu būdu R. N. padarė 662,62 eurų turtinę žalą. Tokiais savo veiksmais M. S. padarė nusikalstamas veikas, numatytus BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje.
2. Taip pat M. S. nuteistas už tai, kad jis nuo 2017 m. spalio 22 d., 18.00 val. iki 2017 m. spalio 23 d., 04.00 val. atvyko prie Gabijos g. 77 namo, Vilniuje, ir priėjęs prie automobilio BMW 530, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio K. K., išdaužė vairuotojo pusės priekinių durelių stiklą, kurio vertė 45 Eur, įsibrovė į minėto automobilio saloną ir pagrobė vairo oro pagalvę, kurios vertė 160 Eur, tokiu būdu K. K. padarė 205 Eur turtinę žalą. Tokiais savo veiksmais M. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.
3. Taip pat M. S. nuteistas už tai, kad jis nuo 2017 m. spalio 22 d., 20.30 val. iki 2017 m. spalio 23 d., 04.00 val. atvyko prie Pašilaičių g. 20 namo, Vilniuje, ir priėjęs prie automobilio BMW 252, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio A. A., išdaužė vairuotojo pusės priekinių durelių stiklą, kurio vertė 15 Eur, įsibrovė į minėto automobilio saloną ir pagrobė vairo oro pagalvę, kurios vertė 160 Eur, tokiu būdu A. A. padarė 175,00 Eur turtinę žalą. Tokiais savo veiksmais M. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.
4. Taip pat M. S. nuteistas už tai, kad jis 2017 m. spalio 23 d., apie 04.00 val., atvyko prie Gedvydžių g. 6 namo, Vilniuje, ir priėjęs prie automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio A. M. išdaužė vairuotojo pusės priekinių durelių stiklą, kurio vertė 20 Eur, įsibrovė į minėto automobilio saloną ir pagrobė vairo oro pagalvę, kurios vertė 200 Eur, tokiu būdu A. M. padarė 220 Eur turtinę žalą. Tokiais savo veiksmais M. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.
5. Taip pat M. S. nuteistas už tai, kad jis 2017 m. spalio 23 d., apie 04.10 val., netoli Salomėjos Nėries g. 59 namo, Vilniuje, nevykdė einančių tarnybines pareigas tarnybines pareigas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 4-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiųjų patrulių D. I. ir P. P. reikalavimų stoti ir nurodymo gultis ant žemės, o sulaikymo metu panaudojus specialiąsias priemones elektros impulsinį prietaisą „Taser“, pradėjo bėgti ir atsisukdamas purkšti D. I. dujas į veidą, policijos pareigūnui jį pasivijus, spyrė D. I. į dešinę koją, sugniaužęs rankoje dujų balionėlį sudavė D. I. į petį, tuo padarydamas D. I. 1-o laipsnio cheminį kairės akies junginės ir ragenos nudegimą, dešinio kelio sumušimą kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, taip panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui. Tokiais savo veiksmais M. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 286 straipsnyje.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėja advokatė prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 22 d. nuosprendį ir M. S. už jo padarytas nusikalstamas veikas paskirti bausmes, nesusijusias su laisvės atėmimu, šias bausmes subendrinti, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinti subendrintą bausmę vienu trečdaliu arba taikyti nuteistajam BK 75 straipsnio nuostatas ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. Taip pat apeliaciniame skunde prašoma pripažinti M. S. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis tai, kad jis savo noru atlygino padarytą žalą, prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi.
7. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, nuteistajam skirdamas bausmes, neįvertino visų reikšmingų aplinkybių bei netinkamai taikė BK nuostatas, reglamentuojančias bausmės skyrimą. M. S. skundžiamu nuosprendžiu už atskiras nusikalstamas veikas buvo paskirtos per griežtos bausmės, taip pat per griežta yra ir galutinė subendrinta bausmė.
8. Nuteistojo gynėja tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą. Jos įsitikinimu, įvertinus nuteistojo nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, nusikalstamais veiksmais sukeltas pasekmes, nėra pagrindo tvirtinti, jog šios nusikalstamos veikos yra vertintinos kaip itin pavojingos. Nusikalstamomis veikomis padaryta žala nėra didelė ir nepataisoma. Be to, padarytos žalos jau yra pradėtos atlyginti, o K. K., A. M., Vilniaus teritorinės ligonių kasai ir ERGO Insurance SE padarytos žalos yra visiškai atlygintos. Įstatymų leidėjas už nuteistojo padarytus nusikaltimus numato alternatyvias bausmes, kas suponuoja išvadą, jog pati griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas – turėtų būti skiriama tik esant didesniam veikų ar jas padariusio asmens pavojingumui.
9. Skunde pabrėžiama, jog M. S. iš tiesų yra anksčiau teistas, tačiau jo teistumas naujų nusikalstamų veikų padarymo metu buvo išnykęs. Išnykus teistumui, asmuo laikomas neteistu. Taigi, skirdamas M. S. laisvės atėmimo bausmes, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai bausmių skyrimą motyvavo ankstesniu teistumu.
10. Apeliaciniame skunde aiškinama, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tačiau nepagrįstai konstatavo, jog nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Nuteistasis nuo pat proceso pradžios visiškai pripažino savo kaltę dėl visų esminių nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, t. y. nurodė, jog išdaužė įtarime nurodytų automobilių vairuotojų pusės durelių stiklus, į juos įsibrovė ir pagrobė vairo oro pagalves. Dėl pasipriešinimo pareigūnui ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis paaiškino, kad nežinojo, jog susigrūmė su policijos pareigūnu, kadangi buvo apakintas žibintuvėlio, negirdėjo, kad policijos pareigūnas prisistatė, neprisiminė, jog tuo metu, kai buvo pargriautas, purškė dujomis policijos pareigūnui į veidą, bandė ištrūkti, jis nedarė jokių aktyvių veiksmų, kurie galėtų sužaloti žmogų. M. S. taip pat yra nurodęs, jog, eidamas link degalinės, buvo užpultas – pajuto smūgį į galvą, nuo kurio aptemo akyse, nukrito ir buvo praradęs sąmonę, o, kai atsigavo, atsistojo, jam kažkas pradėjo šviesti į akis, akinti, rėkti, tuomet pamanė, jog tai tie patys užpuolikai, kurie sudavė smūgį į galvą, todėl pradėjo bėgti, kišenėje turėjo dujų balionėlį, ar juo purškė, negalėjo nei patvirtinti, nei paneigti, viskas vyko labai greitai. Nuteistojo parodymai apie tai, kad jam buvo suduotas smūgis į galvą dar iki policijos pareigūnų atėjimo, nebuvo paneigti, o ir policijos pareigūnas D. I. nurodė, kad M. S. veidas buvo kruvinas, drabužiai purvini. Taigi po smūgio į galvą nuteistasis įvykio aplinkybes galėjo atsiminti netiksliai. Be to, nuteistasis ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dėl padarytų nusikalstamų veikų labai gailisi ir pasižada padarytą žalą atlyginti iki 2019 m. gruodžio 31 d. Šis faktas rodo, kad jis prisipažino dėl visų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo.
11. Advokatė nurodo, kad jos ginamojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, dėl pasipriešinimo valstybės tarnautojui atskirose dalyse pilnai ir besąlygiškai nesutapo su kaltinimo formuluotėmis, tačiau tai neleidžia daryti išvados, kad jis savo kaltę padarius nusikaltimą neigia ar bando minimizuoti savo veiksmus. Nuteistasis nurodė visas aplinkybes, kurios jam buvo žinomos, kurias jis prisiminė po užpuolimo metu gauto smūgio į galvą prieš pasirodant pareigūnams. M. S. ikiteisminio tyrimo metu neneigė padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 286 straipsnyje. Teisiamajame posėdyje jis savo kaltę pripažino visiškai dėl visų įvykių, dėl nusikalstamų veikų padarymo jam gėda, jis gailisi padaręs šias nusikalstamas veikas, atsiprašė nukentėjusiųjų ir policijos komisariato atstovo. Faktą, kad nėra pagrindo abejoti nuteistojo prisipažinimu, skundžiamame nuosprendyje pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, nes M. S. parodymai iš esmės atitiko byloje esančius nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu.
12. Skunde pažymima, kad kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tuomet, kai kaltininkas pripažįsta visas esmines kvalifikacijai reikšmingas objektyvias padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir tai daro neverčiamas surinktų byloje įrodymų. Visiškas kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas, kai asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi svarbiausi šios veikos bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės, taip pat besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus. Taigi kaltės pripažinimas nereiškia besąlygiško sutikimo su visomis pareikšto kaltinimo formuluotėmis.
13. Nuteistojo gynėja nurodo, kad nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos nustatomas tuomet, kai kaltininkas ne tik laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, bet kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti padarytos veikos padarinius. Nuteistasis nuo pat proceso pradžios kritiškai vertino savo elgesį, laisva valia prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, nurodė, jog jam gėda dėl savo veiksmų, dėl padarytų nusikalstamų veikų labai gailėjosi ir pasižadėjo atlyginti padarytą žalą nukentėjusiesiems. Dėl savo padarytų veikų M. S. labai išgyvena, mokosi iš šios klaidos. Jis visiškai pripažino pareikštus civilinius ieškinius ir sutiko juos atlyginti. Be to, įvykdė savo pažadą atlyginti žalą nukentėjusiesiems, iš dalies ją atlygino ir Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui. Šios aplinkybės kartu su nuteistojo prisipažinimu, neabejotinai rodo jo nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytų veikų.
14. Apeliaciniame skunde teigiama, kad nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe turėjo būti pripažinta ir tai, jog jis visiškai atlygino turtinę žalą nukentėjusiesiems, o vienam iš nukentėjusiųjų atlygino dalį žalos. Žala buvo atlyginta iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo. Vis tik pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino žalos atlyginimo fakto. Žalos atlyginimo faktas, vertinant jį kartu su prisipažinimo padarius nusikalstamas veikas bei gailėjimosi dėl jų padarymo faktu, rodo, jog M. S. kritiškai vertina savo nusikalstamus veiksmus bei siekia pagal galimybes kuo efektyviau pašalinti kilusias neigiamas pasekmes.
15. Skunde pažymima, jog visiems nukentėjusiesiems nusikaltimais padaryta žala buvo visiškai atlyginta, o Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui yra atlyginta dalis žalos. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas sutiko, kad padaryta žala būtų atlyginama dalimis. Dalinis žalos atlyginimas gali būti pripažintas atitinkančiu BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jei atlygintos žalos dydis yra pakankamai didelis, yra pagrįstų prielaidų nukentėjusiesiems tikėtis neuždelsto likusios žalos dalies atlyginimo, o kaltininko pastangos atlyginti likusią padarytos žalos dalį – nuoširdžios. Šiuo metu M. S. yra Pravieniškių pataisos namuose, kas, akivaizdu, objektyviai apriboja jo galimybes iš karto atlyginti visą turtinę žalą Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, tačiau visiškas žalos atlyginimas kitiems nukentėjusiesiems, dalinis žalos atlyginimas Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui rodo pagrįstas prielaidas tikėtis geranoriško ir neuždelsto žalos atlyginimo.
16. Nuteistojo gynėja nurodo, kad, siekdamas kuo greičiau atlyginti padarytą žalą nukentėjusiesiems, nuteistasis intensyviai ieškojo darbo ir susitarė su UAB „A.“, jog jis bus priimtas į darbą sandėlio darbininku ir pradės dirbti nuo 2020 m. sausio 2 d., taip pat buvo sutarta, kad darbo sutartis bus pasirašyta 2019 m. gruodžio 20 d. Būtent dėl šių priežasčių nuteistasis pirmosios instancijos teisme ir teigė, jog yra įsidarbinęs. Pasirašyti sutarties ir pradėti dirbti nuteistasis negalėjo, kadangi pirmosios instancijos teismas jam paskyrė kardomąją priemonę – suėmimą. Darbdavys, tuo atveju, jei nuteistajam bus paskirta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė, ketina priimti jį į darbą sandėlio darbuotoju.
17. Apeliantė tikina, kad tuo atveju, jeigu M. S. nebūtų skiriamos švelnesnės bausmės, nuteistajam paskirtos subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, turėtų būti atidedamas, kadangi bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo. Ji pabrėžia, kad nuo ankstesnių M. S. teistumų yra praėjęs toks laiko tarpas, kuris neleidžia teigti, jog M. S. nesistengia pakeisti teisei priešingo elgesio, nekeičia nusikalstamo gyvenimo būdo. Pirmosios instancijos teismas neįvertino ne tik šios aplinkybės, bet ir nuteistojo elgesio nuosprendžio priėmimo momentu, kuris parodo jo visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių vertinimą. Byloje nėra jokių duomenų, kad po nusikalstamų veikų, už kurias M. S. buvo nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarymo, t. y. per daugiau kaip dvejus metus, nuteistasis būtų padaręs kokias nors naujas nusikalstamas veikas, o tai leidžia pagrįstai teigti, jog jis nėra pavojingas visuomenei, kadangi laikosi visuomenei priimtinų elgesio taisyklių ir nėra pagrindo pripažinti, kad jam nėra būtina atlikti laisvės atėmimo bausmę.
18. Skunde nurodoma, kad M. S. visas nusikalstamas veikas padarė iš esmės tą pačią parą, po jų padarymo jis iš karto buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Taigi šios nusikalstamos veikos nebuvo ir negalėjo būti nuteistojo pragyvenimo šaltiniu. Pats M. S. paaiškino, jog iki sulaikymo gyveno iš santaupų, buvo išnuomojęs butą, po vasaros turėjo visokių papildomų darbų, tik nebuvo įdarbintas oficialiai, be to, intensyviai ieškojo darbo ir buvo jį susiradęs. Nuteistasis visiems nukentėjusiesiems atlygino žalą, tik vienam iš jų buvo atlyginta dalis žalos. Nuteistasis iš tikrųjų nukentėjusiųjų atsiprašė tik teisiamojo posėdžio metu, tačiau negalėjo to padaryti anksčiau, nes jam nebuvo žinoma, kur jie gyvena. Pažymima, jog nuteistasis pirmosios instancijos teisme visų pirma atsiprašė nukentėjusiųjų. Be to, M. S. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, palaiko šeiminius santykius su savo sugyventine S. J., su kuria augina mažametę dukterį ir ją išlaiko, turi galimybę įsidarbinti UAB „A.“ ir gauti pajamas, taip pat teikė fizinę pagalbą ir materialinę paramą savo garbaus amžiaus ligotai motinai Z. S., kuri po nuteistojo tėvo mirties gyvena viena ir kuriai tokia pagalba yra būtina, padeda neįgaliam broliui, kuris yra tik iš dalies darbingas, darbingumo lygis 40 procentų. Toks nuoširdus rūpinimasis šeima ir artimaisiais rodo tvirtus nuteistojo socialinius ryšius. Nurodomos aplinkybės nemažina M. S. kaltės, tačiau leidžia švelninti jo atsakomybę ir kartu apsaugoti jo paties bei jo šeimos, artimųjų prigimtinius ir svarbiausius socialinius interesus.
19. Nuteistojo gynėjos įsitikinimu, šiuo atveju realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas neigiamai paveiks M. S. turimus socialinius ryšius, atims galimybę juos vystyti, be to, jis praras galimybę įsidarbinti UAB „A.“, kuri ketina jį priimti į darbą, ir taip gauti darbines pajamas, iš kurių galėtų atlyginti likusią žalos dalį Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, išlaikyti mažametį vaiką, materialiai paremti savo ligotą pensininkę motiną, teikti fizinę pagalbą jai ir neįgaliam savo broliui, be to, po kelių metų laisvės atėmimo itin apsunkins jo integraciją atgal į visuomenę.
Žemesnės instancijos teismas
20. Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai
Nuteistojo gynėjos apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
21. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl to asmens, dėl kurio apeliacinis skundas buvo paduotas. Nuteistojo gynėjos apeliaciniame skunde nėra ginčijamos pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatytos nusikalstamų veikų padarymo faktinės aplinkybės, tačiau nesutinkama su nuosprendžio dalimi, kuria buvo išspręsti klausimai, susiję su bausmių skyrimu nuteistajam. Taigi apeliacinės instancijos teismas vertins skundžiamo nuosprendžio pagrįstumą bei teisėtumą tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
22. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi – nustatoma tik tuomet, kai nustatomos abi jos sudedamosios dalys, t. y. ir prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką, ir nuoširdus gailėjimasis. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką pagal teismų praktiką įprastai yra teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tuomet, kai kaltininkas savanoriškai, t. y. savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuotos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje. Nuoširdus kaltininko gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos yra nustatomas tuomet, kai kaltininkas kritiškai vertina savo poelgį, išgyvena dėl jo, stengiasi atlyginti žalą ir pan. (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamose bylose 2K-140-511/2018, 2K-479/2014 ir kt.). Taigi atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, yra nustatoma, kai kaltininkas veikia aktyviai, laisva valia bendradarbiauja su konkrečius faktus tiriančiais teisėsaugos institucijų atstovais bei teismu. Tokie kaltininko veiksmai, vertinant juos kartu su kitais faktais, rodo ir jo santykį su padaryta veika, t. y., ar jis dėl savo nusikalstamų veiksmų nuoširdžiai gailisi.
23. Iš baudžiamojoje byloje užfiksuotų duomenų matyti, jog M. S. 2017 m. spalio 23 d. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą, kuriame jam buvo pranešta, kad jis yra įtariamas padaręs nusikaltimus, numatytus BK 178 straipsnio 2 dalyje (A. M. priklausančio turto pagrobimas) ir 286 straipsnyje (t. 2, b. l. 44). Apklausos, kuri vyko 2017 m. spalio 23 d., metu M. S. neigė, kad jis, įsibrovęs į automobilio vidų, pagrobė svetimą turtą, taip pat neigė, jog nepakluso policijos pareigūnų nurodymams, kokiais nors aktyviais veiksmais pasipriešino policijos pareigūnui (t. 2, b. l. 45). Apklausos, kuri vyko 2017 m. spalio 24 d., metu M. S. jau nurodė, jog jis, išdaužęs trijų automobilių vairuotojo durelių stiklus, pagrobė vairo oro pagalves. Dėl pasipriešinimo policijos pareigūnui nuteistasis ankstesnės savo pozicijos nekeitė (t. 2, b. l. 46). Parodymus, duotus 2017 m. spalio 24 d. vykusios apklausos metu, nuteistasis patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 2, b. l. 47-51). M. S. 2017 m. lapkričio 21 d. įteikus pranešimus apie įtarimus, kuriuose buvo nurodoma, kad jis yra įtariamas padaręs nusikaltimus, numatytus BK 178 straipsnio 2 dalyje (R. N., K. K., A. A. priklausančio turto pagrobimai (įteikti trys pranešimai apie įtarimus, iš kurių kiekviename buvo nurodyta, jog M. S. yra įtariamas padaręs po vieną nusikalstamą veiką)) (t. 3, b. l. 9, 21, 33), jis 2017 m. lapkričio 21 d. vykusių apklausų metu nurodė, jog prisipažįsta padaręs nusikalstamas veikas, žada atlyginti nukentėjusiesiems padarytą turtinę žalą (t. 3, b. l. 10, 22, 34). Apklausų, kurios vyko 2018 m. sausio 10 d., metu nuteistasis nurodė, kad išdaužė trijų automobilių vairuotojo pusės durelių stiklus ir pagrobė vairo oro pagalves, jis teigė, jog norėtų atlyginti nusikaltimais padarytą žalą, jeigu būtų nurodyti nukentėjusiųjų banko sąskaitų numeriai, o dėl pasipriešinimo policijos pareigūnui jo pozicija nesikeitė. (t. 3, b. l. 12, 24, 36). M. S. 2017 m. balandžio 19 d. įteikus pranešimą apie įtarimą, kuriame buvo nurodoma, kad jis yra įtariamas padaręs nusikaltimus, numatytus BK 178 straipsnio 2 dalyje (R. N., K. K., A. A. priklausančio turto pagrobimas) (t. 3, b. l. 45-46), jis prisipažino padaręs nusikaltimus, dėl jų padarymo gailisi, pasižadėjo iki 2018 m. birželio 1 d. atlyginti nukentėjusiesiems padarytą žalą (t. 3, b. l. 47). Be to, M. S. surašė įsipareigojimą, kuriame nurodė, jog iki 2018 m. birželio 1 d. atlygins nukentėjusiems asmenims nusikaltimais padarytą žalą (t. 3, b. l. 48). M. S. 2018 m. lapkričio 8 d. įteikus pranešimą apie įtarimą, kuriame buvo nurodoma, kad jis yra įtariamas padaręs nusikaltimus, numatytus BK 178 straipsnio 2 dalyje (keturios nusikalstamos veikos), 187 straipsnio 1 dalyje ir 286 straipsnyje (t. 3, b. l. 55), jis 2018 m. lapkričio 8 d. nurodė, kad prisipažįsta, jog, išdauždamas automobilių vairuotojo pusės durelių stiklus, įsibrovė į keturis automobilius ir pagrobė vairo oro pagalves. Dėl pasipriešinimo policijos pareigūnui nurodė, jog nežinojo, kad susigrūmė su policijos pareigūnu, nes buvo apakintas žibintuvėlio šviesos ir negirdėjo, jog policijos pareigūnas būtų prisistatęs. Nuteistasis teigė, kad jis neprisimena, jog purškė dujas kitam asmeniui į veidą, tvirtino, kad nedarė jokių aktyvių veiksmų, kurie būtų galėję sužaloti kitą žmogų, tiesiog gynėsi. Nukentėjusiems asmenims pasižadėjo atlyginti žalą iki 2018 m. gruodžio 31 d. (t. 3, b. l. 57). Be to, M. S. 2018 m. lapkričio 8 d. surašė įsipareigojimą, kuriame nurodė, jog įsipareigoja iki 2018 m. gruodžio 31 d. atlyginti nukentėjusiems asmenims padarytą turtinę žalą (t. 3, b. l. 59). Pirmosios instancijos teisme M. S. prisipažino padaręs visas nusikalstamas veikas. Jis teigė, jog viskas buvo taip, kaip nurodyta kaltinime, dėl savo nusikalstamų veiksmų gailisi, atsiprašė nukentėjusiųjų, pažadėjo atlyginti padarytą žalą. Nuteistasis negalėjo paaiškinti, kodėl priešinosi policijos pareigūnui (t. 4, b. l. 58-59).
24. Iš viso, kas buvo aptarta šio procesinio sprendimo 23 pastraipoje, matyti, kad M. S. tik pirmosios apklausos metu, t. y. tą pačią dieną, kai buvo sulaikytas, apskritai neigė, jog padarė kokias nors nusikalstamas veikas (tuo metu jis buvo įtariamas vienos nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, ir nusikalstamos veikos, numatytos BK 286 straipsnyje, padarymu). Vėliau jis viso proceso metu pripažino, kad, išdaužęs automobilių vairuotojo durelių stiklus, pagrobė vairo oro pagalves. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad M. S. antrosios apklausos metu davė parodymus ir apie tuos savo nusikalstamus veiksmus, dėl kurių padarymo šios apklausos metu dar nebuvo įtariamas, t. y. dėl dalies nusikalstamų veikų tuo metu jam nebuvo įteiktas pranešimas apie įtarimą. Nuteistasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme teigė, kad gailisi dėl savo nusikalstamų veiksmų, žadėjo atlyginti nusikaltimais padarytą žalą, teisiamojo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiųjų. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, aptartos aplinkybės yra pakankamos tam, jog leistų daryti išvadą, kad visais keturiais nusikaltimų, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymo atvejais ir nusikaltimo, numatyto BK 187 straipsnio 1 dalyje, padarymo atveju M. S. atsakomybę lengvina aplinkybė, nurodyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Taigi skundžiamas nuosprendis yra keistinas, nustatant nuteistojo M. S. atsakomybę lengvinančią aplinkybę dėl minėtų penkių nusikalstamų veikų padarymo.
25. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nėra pagrindo tvirtinti, kad nusikaltimo, numatyto BK 286 straipsnyje, padarymo atveju nuteistojo atsakomybę lengvina aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Akivaizdu, jog viso ikiteisminio tyrimo metu M. S. neigė, kad padarė paminėtą nusikalstamą veiką. Ikiteisminio tyrimo metu jis iš esmės pripažino tik tai, kad bandė pabėgti nuo asmenų, kuriuos jis subjektyviai įvertino kaip užpuolikus, tačiau neigė bet kokio nepaklusimo policijos pareigūnams bei fizinio pasipriešinimo faktus, kas prieštarauja byloje surinktų duomenų, kurie laikytini įrodymais, visumai, iš kurios matyti, kad nuteistasis turėjo suvokti ir suvokė, jog nepaklūsta policijos pareigūnų reikalavimams ir aktyviai pasipriešino sulaikymui. Taigi konstatuotina, jog nuteistasis ikiteisminio tyrimo metu nepripažino esminių jam inkriminuotos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių. Savo kaltę dėl nusikaltimo, numatyto BK 286 straipsnyje, padarymo nuteistasis pripažino tik pirmosios instancijos teisme po to, kai jau buvo susipažinęs su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga (t. 3, b. l. 114), kas leidžia daryti išvadą, jog jo prisipažinimas padarius nusikaltimą nebuvo nulemtas jo laisvos valios, kritiško savo veiksmų vertinimo. Tuo pačiu teigtina, jog formalus M. S. prisipažinimas padarius ir nusikalstamą veiką, numatytą BK 286 straipsnyje, nulėmė tai, jog teismui atsirado galimybė taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas, kurios ženkliai palengvino nuteistojo teisinę padėtį. Vis tik toks kaltinimo pripažinimas neturėjo didesnės reikšmės tinkamam bylos išnagrinėjimui. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, jog M. S. 2018 m. gegužės 28 d. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 506 straipsnio 4 dalį, kadangi jis nevykdė teisėto uniformuoto policijos pareigūno reikalavimo sustoti, aktyviais veiksmais vengė sulaikymo (t. 3, b. l. 71), o iš policijos pareigūno 2019 m. gruodžio 17 d. tarnybinio pranešimo turinio matyti, jog, sulaikant M. S., jis nevykdė duodamų nurodymų, aktyviais veiksmais priešinosi bei bandė išvengti sulaikymo (t. 4, b. l. 16). Šie faktai leidžia daryti išvadą, kad M. S. yra linkęs nepaklusti policijos pareigūnams ir net aktyviai jiems priešintis, ir tuo pačiu teigti, jog jis savo veiksmų, kvalifikuotų pagal BK 286 straipsnį, iš tikrųjų kritiškai nevertina.
26. Teismų praktikoje pripažįstama, kad BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatoma tuomet, kai kaltininkas savo noru pats ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygina visą žalą (t. y. tiek turtinę, tiek neturtinę) iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-437/2007, 2K-77/2009, 2K-579/2010, 2K-345/2013 ir kt.). Iš baudžiamojoje byloje užfiksuotų duomenų matyti, kad 2020 m. sausio 8 d. 13.38.55 val. M. S. Vilniaus teritorinei ligonių kasai pervedė 135,01 Eur už D. I. gydymą (t. 4, b. l. 66), tą pačią dieną nukentėjusiajam K. K. buvo pervesti 205 Eur padarytai žalai atlyginti (t. 4, b. l. 68), 2020 m. sausio 9 d. nukentėjusiajam A. M. buvo pervesti 220 Eur padarytai žalai atlyginti (t. 4, b. l. 69), 2020 m. vasario 6 d. ERGO Insurance SE Lietuvos filialui buvo pervesti 219,51 Eur padarytai žalai atlyginti (t. 4, b. l. 111), o Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui 2020 m. vasario 6 d. pervesti 200 Eur (t. 4, b. l. 110) ir 2020 m. kovo 15 d. 400 Eur. Taigi nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe dėl K. K., A. A. ir A. M. priklausančio turto pagrobimo pripažįstama tai, kad jis atlygino nusikaltimais padarytą turtinę žalą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad faktas, jog padaryta žala nuteistojo iniciatyva buvo atlyginta tik po to, kai teismas išėjo į pasitarimų kambarį priimti nuosprendžio, nuo nusikalstamų veikų padarymo praėjus daugiau nei dvejiems metams, mažina nustatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės reikšmingumą, sprendžiant bausmių individualizavimo klausimus.
27. Teismas, vadovaudamasis BK 59 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, atsakomybę lengvinančia aplinkybe gali pripažinti dalinį žalos atlyginimą, tačiau tokiais atvejais atlygintos žalos dydis turi būti pakankamai didelis, sudaryti pagrįstas prielaidas žalą patyrusiems subjektams tikėtis neuždelsto likusios žalos dalies atlyginimo, o kaltininko pastangos atlyginti likusią padarytos žalos dalį – nuoširdžios. Nagrinėjamu atveju nuteistasis nusikaltimu, numatytu BK 286 straipsnyje, Vilniaus teritorinei ligonių kasai padarė 135,01 Eur turtinę žalą, o Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui padarė 1031,73 Eur turtinę žalą. Bendra minėtu nusikaltimu padaryta žala dviem subjektams yra 1166,74 Eur. Šiuo metu Vilniaus teritorinei ligonių kasai padaryta turtinė žala yra visiškai atlyginta, o Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui yra atlyginta dalis žalos (daugiau nei 1/2). Nuteistasis viso atlygino 735,01 Eur nusikaltimu padarytos žalos, neatlyginta žalos dalis yra 431,73 Eur, t. y. šiek tiek daugiau nei 1/3 padarytos žalos dalies. Įvertinus nusikaltimu padarytos ir dar neatlygintos žalos dalį kartu su tuo, kad apie civilinius ieškinius nuteistasis žinojo ne vėliau nei nuo 2018 m. lapkričio 8 d. (t. 3, b. l. 114), tačiau daugiau nei vienerius metus nesiėmė jokių aktyvių veiksmų tam, jog padaryta žala būtų atlyginta, konstatuotina, jog šiuo atveju dalinis žalos atlyginimas nepripažintinas nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Tuo pačiu pažymėtina, jog į dalinį žalos atlyginimą yra atsižvelgiama vertinant už nusikaltimo padarymą paskirtos bausmės rūšį bei dydį.
28. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad net ir nustačius M. S. atsakomybę lengvinančias aplinkybes, kurių nebuvo nustatęs pirmosios instancijos teismas, atsižvelgus į tai, kas bus aptarta toliau, švelninti nuteistajam paskirtų bausmių ar atidėti paskirtosios (subendrintos) bausmės vykdymą nėra pagrindo.
29. M. S. skundžiamu nuosprendžiu buvo nuteistas už šešių nusikalstamų veikų, iš kurių dvi priskiriamos nesunkių, o keturios apysunkių nusikaltimų kategorijoms, padarymą. Visi nusikaltimai yra baigti, padaryti veikiant tiesiogine tyčia, per trumpą laiko tarpą, kas rodo, jog jie nėra visiškai atsitiktiniai. Nuteistasis padarė penkis nusikaltimus nuosavybei (du padaryti esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai) ir vieną nusikaltimą valstybės tarnautojo funkcijas atliekančio asmens veiklai, kuris yra susijęs su fizinio smurto panaudojimu. Iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo apie M. S. matyti, jog Lietuvoje jam buvo du kartus priimti apkaltinamieji nuosprendžiai, taip pat ir už sunkių nusikaltimų nuosavybei bei nusikaltimų, susijusių su smurto panaudojimu prieš kitą asmenį, padarymą. Jam du kartus buvo taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įtaigos. Jis iš pataisos įstaigos lygtinai buvo paleistas 2008 m. spalio 9 d., o iš probuojamųjų asmens duomenų registro buvo išregistruotas 2012 m. liepos 2 d. Taip pat M. S. 2013 m. rugsėjo 4 d. buvo teistas Vokietijos Federacinėje Respublikoje už vagystę po neteisėto patekimo į privačią valdą, jam buvo paskirta dviejų metų ir dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausmė (t. 3, b. l. 73-76). M. S. yra baustas administracine tvarka, kaip jau buvo minėta anksčiau, vieną kartą buvo baustas už tai, kad nevykdė teisėto uniformuoto policijos pareigūno reikalavimo sustoti, aktyviais veiksmais vengė sulaikymo (t. 3, b. l. 71). Nuteistasis nuo 2012 m. liepos 17 d. niekur nedirba. Pastebėtina, jog darbinės veiklos nutraukimas iš esmės sutampa su jo išregistravimo iš probuojamųjų asmens duomenų registro laiku. Šio baudžiamojo proceso metu nuteistasis buvo pasislėpęs nuo teismo ir buvo paskelbta jo paieška. Sulaikymo metu M. S. nepakluso policijos pareigūnų reikalavimams, aktyviais veiksmais priešinosi ir bandė išvengti sulaikymo (t. 4, b. l. 16). Taigi aptartų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad ankstesnis bausmių atlikimas bei lygtinis paleidimas pakankamo teigiamo poveikio nuteistajam nepadarė, jis yra linkęs kartoti savo neteisėtą (taip pat ir nusikalstamą) elgesį, pozityvių išvadų nedaro, jo nusikalstamas elgesys nėra atsitiktinio pobūdžio.
30. Įvertinus visa, kas buvo aptarta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nuteistajam už jo padarytas nusikalstamas veikas buvo pagrįstai paskirtos BK 178 straipsnio 2 dalies, 187 straipsnio 1 dalies ir 286 straipsnio sankcijose numatytos griežčiausios bausmės, t. y. laisvės atėmimai. Teigtina, jog šiuo atveju BK 41 straipsnyje numatyti tikslai negalės būti pasiekti nuteistajam taikant švelnesnes bausmes. Pažymėtina, jog M. S. paskirtų laisvės atėmimo bausmių dydžiai yra ženkliai mažesni už atitinkamų normų sankcijose numatytus bausmių vidurkius, laisvės atėmimo bausmės, paskirtos už apysunkių nusikaltimų padarymą, net yra artimesnės baudžiamajame įstatyme numatytai šios bausmės minimaliai ribai. Taigi paskirtos bausmės nelaikytinos aiškiai per griežtomis, priešingai – jos atitinka padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, jų padarymo aplinkybes, nuteistojo asmenybę, užtikrina viešojo intereso įgyvendinimą. Apeliaciniame skunde aiškinama, kad nusikalstamais nuteistojo veiksmais nebuvo padaryta didelė bei nepataisoma žala. Vis tik teisėjų kolegija pabrėžia ir tai, kad nusikalstamų veikų pavojingumą apibūdina ne tik jomis padaryta turtinė žala. Tokį teiginį akivaizdžiai patvirtina tai, kad pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsakomybė asmeniui kyla net ir tuo atveju, kai pagrobto turto vertė yra mažesnė nei 3 MGL.
31. Apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės buvo bendrinamos jam palankesniu – dalinio bausmių sudėjimo būdu. Ši subendrinta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, dar buvo sumažinta vienu trečdaliu. Taigi ir galutinė nuteistajam paskirta bausmė taip pat nelaikytina aiškiai per griežta ir neteisinga.
32. BK 75 straipsnyje yra nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Šiuo atveju įvertinus tai, kas buvo aptarta šio procesinio sprendimo 29 pastraipoje, nėra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
33. Aplinkybės, jog M. S. galėtų įsidarbinti, jis turi garbaus amžiaus sveikatos problemų turinčią motiną, kuria, kaip nurodoma apeliaciniame skunde, rūpinasi, padeda savo neįgaliam broliui, turi mažametę dukrą, įvertinus visa, kas buvo aptarta anksčiau, nėra pakankamas pagrindas švelninti nuteistajam paskirtas bausmes ar subendrintą bausmę, atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistojo socialiniai ryšiai, kaip nurodoma apeliaciniame skunde, nuoširdus rūpinimasis artimaisiais, nesustabdė jo nuo nusikalstamų veikų darymo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 22 d. nuosprendį pakeisti ir:
- pripažinti M. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimus, numatytus BK 178 straipsnio 2 dalyje (keturios nusikalstamos veikos) bei 187 straipsnio 1 dalyje, ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
- pripažinti M. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis atlygino nusikaltimais, numatytais BK 178 straipsnio 2 dalyje (K. K., A. A. ir A. M. priklausančio turto pagrobimas), padarytą turtinę žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.