- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-02-04
- Bylos Nr.
- TS-10-548/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-03-4-00053-2017-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ričardas Juodis
- Nuteistasis
- R. R.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. R. skundą, dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. gruodžio 19 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam R. R. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
(duomenys neskelbtini) kalėjime laisvės atėmimo bausmę atlieka R. R., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2019 m. vasario 11 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 199 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, paskirta galutinė bausmė 11 metų 1aisvės atėmimo.
Bausmės pradžia – 2019 m. gegužės 21 d., bausmės pabaiga – 2029 m. lapkričio 2 d.
Anksčiau neteistas.
Lygtinio paleidimo komisija (toliau – ir Komisija) 2025 m. gruodžio 19 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam R. R. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą, 4 dalį. Nutarimas motyvuojamas tuo, kad nors nuteistasis anksčiau neteistas, laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą. Kaltę dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis pripažįsta, gailisi. Pagal „OASys“ metodiką nuo 2024 m. liepos 30 d. nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Palaiko ryšius su artimaisiais, vyksta į trumpalaikes išvykas, pažeidimų nefiksuota. Nuo 2024 m. spalio 21 d. bausmę atlieka atviro tipo įstaigoje, bausmės metu 6 kartus skatintas, 1 kartą baustas. Dalyvauja resocializacijos priemonėse, tačiau Lygtinio paleidimo rekomendacijas vykdo tik iš dalies. Tuo pačiu Komisija pažymėjo, kad nuteistojo padaryta veika yra ypač sunki – kontrabanda ir disponavimas labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu, siekiant finansinės naudos. Nusikalstamas sprendimas priimtas brandžiame amžiuje, sąmoningai. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistajam trūksta problemų atpažinimo ir sprendimo įgūdžių, būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, ribota savianalizė, polinkis į gynybinę poziciją. Finansinės naudos siekimas ir elgesio pasekmių neįvertinimas išlieka aktualūs rizikos veiksniai. Nors įkalinimo įstaigoje įgijo dvi specialybes, darbinei veiklai nemotyvuotas, atsisakė siūlomo darbo, vykdo tik individualią veiklą, yra iš dalies išlaikomas artimųjų. Tai rodo nepakankamą įsitraukimą į resocializacijos procesą ir galimą subkultūros laikymąsi. Atsižvelgiant į tai, kad nusikalstama veika buvo susijusi su neteisėtomis pajamomis, finansinės savarankiškumo ir teisėtų pajamų užtikrinimo sritis išlieka ypač aktuali. Komisija apibendrindama, padarė išvadą, kad nuteistasis formaliai naudojasi lengvesnėmis bausmės atlikimo sąlygomis, tačiau iš esmės nesiekia keisti savo požiūrio ir elgesio. Išlieka daug aktualių dinaminių kriminogeninių veiksnių, reikšmingų apsauginių veiksnių nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta komisija konstatavo, kad nuteistasis neatitinka BVK 82 straipsnyje nustatytų materialiųjų lygtinio paleidimo kriterijų ir mano, atsižvelgiant į visas išvardintas aplinkybes bei padarytas išvadas netikslinga nuteistąjį lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, kad būdamas laisvėje jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Šalies argumentai
Nuteistasis R. R. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti Komisijos 2025 m. gruodžio 19 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir prašo taikyti jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Skunde nurodoma, kad Lygtinio paleidimo komisijos nutarimas yra neteisėtas, nepagrįstas ir priimtas neobjektyviai. Komisija netinkamai įvertino faktines aplinkybes, ignoravo byloje esančius dokumentinius įrodymus bei pažeidė teisingumo, proporcingumo ir bausmės individualizavimo principus. Komisija padarė klaidingą išvadą, kad nuteistasis nesimoko. Komisija šią aplinkybę nepagrįstai įvertino kaip neigiamą resocializacijos rodiklį, nors byloje yra oficiali (duomenys neskelbtini) pažyma, patvirtinanti mokymąsi (duomenys neskelbtini) pagal suaugusiųjų vidurinio ugdymo programą. Šis dokumentas nebuvo įvertintas ir sprendime nemotyvuota, kodėl jis laikytinas nereikšmingu, todėl sprendimas priimtas remiantis tikrovės neatitinkančiais faktais. Taip pat nebuvo tinkamai įvertintos reikšmingos teigiamos aplinkybės: dalyvavimas resocializacijos plane, taikytos paskatinimo priemonės, ryšiai su artimaisiais, drausminių pažeidimų nebuvimas atviro tipo įstaigoje, sutikimas su intensyvia priežiūra bei aktyvus siekis įgyti išsilavinimą ir integruotis į visuomenę. Vietoje individualizuoto vertinimo Komisija nepagrįstai rėmėsi nusikalstamos veikos pobūdžiu ir bendromis prielaidomis, kurios jau buvo įvertintos teismo nuosprendžiu. Klaidingas teiginys apie nesimokymą iš esmės iškreipė visą Komisijos sprendimo logiką, todėl nutarimas pažeidžia teisę į teisingą, individualų ir pagrįstą sprendimą.
Atsiliepimas
Teisme gautas Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro M. Š. atsiliepimas į skundą, kuriuo prašo skundą atmesti ir palikti Komisijos nutarimą. Atsiliepime nurodoma, kad nėra pakankamo pagrindo pripažinti, jog nuteistasis daro akivaizdžią ir ilgalaikę pažangą mažindamas pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, todėl Lygtinio paleidimo komisijos sprendimas netaikyti lygtinio paleidimo yra pagrįstas ir teisėtas. Komisija sprendimą priėmė įvertinusi visas reikšmingas aplinkybes – tiek teigiamas, tiek neigiamas. Atsižvelgta į tai, jog nuteistasis bausmę atlieka pirmą kartą, jo nusikalstamo elgesio rizika nustatyta kaip žema, jis dalyvauja resocializacijos priemonėse, neturi galiojančių drausminių nuobaudų, buvo skatintas, mokosi ir palaiko stiprius ryšius su šeima. Tačiau šios aplinkybės savaime nepatvirtina, jog bausmės tikslai jau pasiekti ir nuteistasis gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Nuteistasis nuteistas už du – sunkų ir labai sunkų – nusikaltimus, todėl jo galimybės nenusikalsti ateityje turi būti vertinamos griežčiau. Socialinio tyrimo išvada patvirtina, jog nepaisant dalyvavimo programose, išlieka reikšmingi dinaminiai kriminogeniniai veiksniai: nusikalstamo elgesio pateisinimas, nepakankamas elgesio pasekmių vertinimas, ribota savianalizė. Šios probleminės sritys, atsakingų institucijų vertinimu, dar nėra pakankamai efektyviai koreguojamos. Nuteistojo šeimos palaikymas ir mokymasis savaime neįrodo sėkmingos resocializacijos, ypač atsižvelgiant į tai, kad jis atsisakė įkalinimo įstaigos siūlomo darbo ir yra išrankus darbinei veiklai. Be to, likusi neatlikta bausmės dalis – daugiau nei treji metai – laikoma reikšminga aplinkybe, leidžiančia abejoti, ar pataisos procesas jau pakankamas. Šiuo metu nustatyti duomenys patvirtina tik prielaidų elgesio korekcijai formavimąsi, tačiau ne akivaizdžią pažangą, leidžiančią pagrįstai manyti, jog nuteistasis, būdamas laisvėje, laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals, todėl lygtinio paleidimo taikymo pagrindo nėra.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo R. R. skundas atmestinas.
BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Tuo tarpu nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti vadovaujantis BVK 82 straipsnio 4 dalimi iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas. Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.
Sutinkamai su bylos medžiaga, teismas konstatuoja, jog formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui nuteistajam R. R., šiuo metu jau egzistuoja, tai yra nuteistasis jau yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte, 4 dalyje numatytą privalomai atliktiną laisvės atėmimo bausmės dalį ir sutinka, kad jam būtų taikoma intensyvi priežiūra. Vis tik, kaip jau aukščiau aptarta, vien šio pagrindo egzistavimas nesudaro pagrindo lygtinio paleidimo taikymui, kadangi reikalinga įvertinti ir nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką arba pastangas tokią riziką mažinant. Tačiau išanalizavus skundo nagrinėjimui aktualius duomenis, sutiktina su skundžiamu Komisijos nutarimu netaikyti lygtinio paleidimo, kadangi materialusis pagrindas, lygtinio paleidimo taikymui, nustatytas nebuvo. Taigi, nagrinėjamu atveju nuteistasis yra atlikęs privalomai atliktiną laisvės atėmimo bausmės dalį, o jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertintina kaip žema, tačiau kaip minėta aukščiau, tai dar nėra absoliutūs pagrindai lygtinio paleidimo taikymui, teismas privalo įvertinti visas teigiamai bei neigiamai nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, kurios sudarytų pagrindą spręsti, jog nuteistojo nusikalstamo elgesio pokytis yra tiek pozityvus, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti taikant lygtinį paleidimą.
Iš Socialinio tyrimo išvados duomenų nustatyta, kad buvo atliktas nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas pagal ,,OASys“ metodiką ir nustatyta, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika atitinka kriterijų – žema. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistojo elgesio rizikos vertinimas buvo atliktas iš viso 4 kartus, laikotarpyje nuo 2020 m. spalio 9 d. iki 2025 m. birželio 5 d. Pirmojo vertinimo metu nuteistajam buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, sekančių vertinimų metu buvo nustatyta taip pat vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Tik nuo 2024 m. liepos 30 d. nuteistajam nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad nors atlikto vertinimo metu buvo stebimi teigiami pokyčiai, atlikto vertinimo metu nustatyta, kad nuteistojo elgesyje be statinių kriminogeninių veiksnių (ribotas nusikalstamo elgesio pasekmių supratimas), kurių korekcija nėra galima, nustatyta dinaminiai kriminogeniniai veiksniai – būdingas impulsyvus elgesys; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas, kurie pataisos proceso metu ne tik, kad dar gali, bet ir privalo būti koreguojamas siekiant išskirtinai pozityvaus pokyčio nusikalstamą elgesį kreipiant teigiamos dinamikos link. Pažymėtina, kad nuteistojo vertinimo metu nustatyti ir apsauginiai veiksniai (palaikomi šeiminiai santykiai; teigiama nuostata į darbinę veiklą), tačiau šių apsauginių veiksnių, teismas negali laikyti itin išimtinai nuteistąjį sulaikančiais nuo pakartotinio nusikalstamumo, kadangi aukščiau minėti apsauginiai veiksniai egzistavo ir tada, kai nuteistasis įvykdė nusikalstamas veikas, o vienas iš nuteistojo motyvų dėl ko buvo padarytos nusikalstamos veikos tai yra finansinė nauda gauta nusikalstamu būdu. Akivaizdu, kad nuteistojo mąstymas ir elgesys vis dar reikalauja tęstinių, tikslingų nuteistojo veiksmų, siekiant kurti tolesnes prielaidas nusikalstamo elgesio rizikos valdymo/mažinimo procese. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti ne tik analizuojant praeityje buvusį nusikalstamą nuteistojo elgesį, bet ir jo elgesio pokyčius laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu.
Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis turi gyvenamąją vietą, į kurią galėtų grįžti gyventi lygtinio paleidimo atveju, įkalinimo įstaigoje mokėsi, įgijo siuvėjo ir staliaus – baldžiaus specialybes, tęsia mokslus įgyti pagrindinį išsilavinimą, tačiau atsisakė siūlomo darbo dėl sveikatos būklės, tačiau jam leista užsiimti individualia veikla, po lygtinio paleidimo turi raštišką darbovietės sutikimą, kad bus priimtas dirbti. Nuteistasis bendrauja, ir palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, yra lankomas pasimatymu metu, išvyksta į trumpalaikes išvykas. Nuteistasis atlieka bausmę atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, vykdo nuteistojo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, dalyvauja pozityvioje veikloje, yra baigęs programą „EPP“, dalyvavo ir baigė „Potrauminio streso sindromo įveikimo“ programą, dalyvavo ir baigė psichologinę „Nerimo valdymo“ programą, „Smurtinio elgesio keitimo programa“, „Problemų sprendimai ir nusikalstamumo rizikos analizė“ - intervencinė priemonė. Nuteistasis bausmės atlikimo metu vieną kartą pažeidė vidaus ir tvarkos taisykles, tačiau 6 kartus buvo skatintas. Vertinant asmens elgesį bausmės atlikimo metu, stebima, kad asmuo yra įsitraukęs į resocializacijos procesą, vykdo plane numatytas priemones, elgesys disciplinuotas. Teismo vertinimu, toks nuteistojo elgesys nėra išskirtinis sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, kadangi nuteistasis šiuo metu elgiasi taip kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo.
Teismas taip pat pažymi, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai. Juo labiau, kad bylos duomenys atskleidžia, kad padaryti nusikaltimai yra vertintini kaip itin pavojingais, nulemiantys įvairių socialinių problemų, su kurių sprendimu turi susidurti tiek privatūs asmenys, tiek visuomenė, tiek valstybės institucijos, kilimą. Nusikaltimai yra padarytas veikiant tiesiogine tyčia, siekiant gauti turtinės naudos.
R. R. nuteistas už sunkaus ir labai sunkaus nusikaltimo padarymo, kuris vienas iš jų susijęs su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti arba neteisėtu disponavimu labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu. Nors nuteistasis kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažįsta, tačiau nusikaltimus galima priskirti teisės pažeidėjui būdingo nusikaltimų modelio daliai - vykdomos veikos, susijusios su siekiu pasipelnyti neteisėtais būdais. Nuteistasis vertinimo metu pats pripažino, kad gautus pinigus išleisdavo vaikų priežiūrai, būsto nuomai, šeimos išlaikymui. Netaupydavo. Sumažėjus darbų apimtims nuteistajam pradėjo stigti lėšų šeimos išlaikymui, taip pat finansinę padėtį apsunkino antro vaiko gimimas. Būtent finansų trūkumas ir tapo pagrindine priežastimi priimti sprendimą veikti nusikalstamai. Analizuojant asmens nusikalstamo elgesio raišką, stebima, kad nusikaltimas vykdytas siekiant finansinio pobūdžio motyvo, tad šis sritis yra siejama su asmens nusikalstamo elgesio raiška. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis stokoja poreikio analizuoti savo asmeninius trūkumus, pagrįsdamas tuo, kad jis jaučiasi pasimokęs iš savo netinkamų poelgių. Nuteistasis pasižymi uždarumu bei vengimu emociškai atsiskleisti, ypatingai tuomet, kai yra analizuojama jo asmeninė pozicija ar patirtis. Išskirtinai impulsyvaus elgesio apraiškos nėra stebimos, tačiau atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis įsitraukė į rizikingą situaciją (priėmė sprendimą veikti nusikalstamai), nepakankamai skyrė dėmesio galimų savo veiksmų pasekmių įvertinimui bei analizei, pasižymėjo greitu veikimu, galima kelti prielaidą apie nuteistojo būdingą tam tikrą spontaniškumą. Pastebima, kad nuteistajam trūksta įgūdžių atpažįstant problemines sritis. Ankstesnėje savęs vertinimo anketoje nuteistasis neišskyrė nei vienos problemos. Nors nuteistasis geba diferencijuoti ir numatyti tam tikras problemų sprendimo alternatyvas, tačiau kartais stokoja priimti apgalvotus, tikslingus bei atsakingus sprendimus. Kaip jau buvo minėta, nuteistasis nuteistas ir dėl disponavo psichotropinėmis medžiagomis labai dideliu kiekiu, kurios kelia ypatingą ir vienareikšmiškai ženkliai didesnį pavojų visuomenės sveikatai ir jos saugumui, o padaryta nusikalstama veika, tiek veiksmai suponuoja ženkliai didesnį pavojingumą atsižvelgiant į tai, jog psichotropinėmis medžiagomis disponavo dideliu kiekiu. Nuteistasis bendrai remia visuomenės vertybes, tačiau savo nusikalstamu elgesiu neatsižvelgė į jas, vykdė nusikalstamą veiką siekdamas pasipelnyti. Siekiant valdyti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, yra svarbu didinti nuteistojo motyvaciją įsitraukti į resocializacijos procesą.
Pabrėžtina, kad R. R. atlieka laisvės atėmimo bausmę už sunkaus ir labai sunkaus nusikaltimo padarymą, o nuteistojo, kaip jau buvo ne kartą minėta, viena iš jų nusikalstama veika yra susijusi su labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų disponavimu su tikslu platinti. Nusikaltimai susiję su narkotinėmis medžiagomis sudaro itin didelį pavojų visuomenei, jos saugumui, nusikaltimai, susiję su neteisėtu disponavimu psichotropinėmis medžiagomis, kelia didelį pavojų žmonių sveikatai, gyvybei, padeda plisti narkomanijai. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą svarbu atkreipti dėmesį ir į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir sunkumą. Nors nusikalstamų veikų sunkumas ir pavojingumas neabejotinai jau buvo įvertintas teismo nagrinėjant baudžiamąją bylą ir negali būti laikoma pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau, kita vertus, įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamos veikos padarymą nuteistasis atlieka bausmę, taip pat kokia bausmės dalis neatlikta. Tiek neatliktos bausmės dydis, tiek padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pobūdis negali būti visiškai sumenkinami. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Taigi, bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privalu atsižvelgti. Nuteistojo neatliktos bausmės dalis, kai nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka už nusikaltimus keliančius didelį pavojų visuomenei, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo laisvės atėmimo vietoje jau yra baigtas.
Teismas pažymi, kad nuteistojo siekiui būti paleistam lygtinai iš laisvės atėmimo vietų įstaigos negali būti teikiamas prioritetas prieš visuomenės saugumą bei interesą, kad asmenys laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų. Teismas įsiteisėjusiu nuosprendžiu nustatė, kad R. R. bausmės tikslai gali būti pasiekti tik faktiškai atliekant terminuotą laisvės atėmimo bausmę laisvės atėmimo vietų įstaigoje, todėl bausmės atlikimo sąlygų pakeitimas jas švelninant galimas tik nustačius tokią asmens pažangą pataisos proceso metu, kuri sudarytų pakankamą pagrindą manyti, kad toliau tęsti bausmės atlikimą struktūruotoje aplinkoje būtinybės nėra, o nuteistas asmuo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos metu laikysis įstatymų ir nebenusikals. Aukščiau aptartos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad pataisos procesas laisvės atėmimo vietų įstaigoje nuteistajam vis dar nėra pakankamas, o socialinio tyrimo išvadoje išskiriami riziką pakartotinai nusikalsti didinantys aspektai, kuriuos, priešingai nei tvirtinama skunde, pagrįstai ir motyvuotai įvertino Komisija, nepatvirtina pakankamos nuteistojo pažangos.
Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo nusikalstamas elgesys dar nėra tiek pozityviai pakitęs, kad būtų galima spręsti, jog lygtinio paleidimo instituto taikymas, šiuo metu, jau būtų efektyvus, todėl nuteistojo R. R. skundas, dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. gruodžio 19 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 4 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 5 dalimi, teismas
nutaria:
nuteistojo R. R. skundo netenkinti.
Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse.