Telšių apylinkės teismo nuosprendis

2015-12-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1-124-672/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2015-12-15
Bylos Nr.
1-124-672/2015
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-17839-2015-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Virginija Jokubauskienė
Nukentėjusysis
B. S.
Kaltinamasis
K. S.
Kategorijos

Baudžiamosios bylos Nr. 1-124-672/2015m. Teisminio proceso Nr. 1-01-1-17839-2015-9

Procesinio sprendimo kategorija:1.1.7.2.7.; 1.1.10.1.; 1.2.26.2.1.; 2.3.4.3.; 2.1.15.7.; 2.3.6.4.2.; (S)
AKMENĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gruodžio 15 d.

Naujoji Akmenė

Akmenės rajono apylinkės teismo teisėja Virginija Jokubauskienė, sekretoriaujant J. D., dalyvaujant prokurorei A. G., nukentėjusiajam B. S., kaltinamajam K. S.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 2006-11-24 Akmenės rajono apylinkės teismo pagal BK 180 str. 1 d. - laisvės atėmimu 8 mėn., BK 75 str. 1 d., 2 d. 4 p., 7 p., bausmės vykdymas atidėtas 1 m.; 2007-09-03 Akmenės rajono apylinkės teismo pagal BK 138 str. 1 d., 180 str. 1 d., 64 str. 1 d., 3 d., subendrinus su 2006-11-24 nuosprendžiu galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 m. 2 mėn.; 2007-12-12 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu 2007-09-03 nuosprendis pakeistas - pagal BK 138 str. 1 d., 180 str. 1 d., BK 63 str., 64 str., bausmės dalinai sudėtos su 2006-11-24 nuosprendžiu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 m. 6 mėn.; 2008-12-23 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo pagal BK 135 str. 1 d. – laisvės atėmimu 2 m. 6 mėn., BK 64 str. 1 d., 3 d., subendrinus su 2007-12-12 Šiaulių apygardos teismo paskirta bausme, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 m. 5 mėn.; 2010-12-13 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal BK 259 str. 2 d. – 30 parų arešto, vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 2 d., 65 str. 1 d. 1 p., bausmę subendrinus su 2008-12-23 nuosprendžiu, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 m. 6 mėn. 10 d., 2012-06-22 paleistas iš pataisos namų atlikęs bausmę; 2015-07-10 Akmenės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 str. 1 d. – 20 parų arešto, bausmę atlikęs,

kaltinamas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. S. 2015-03-28 apie 00.55 val. (duomenys neskelbtini), R. G. priklausančioje kavinėje – viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, t. y. turėtu lenktiniu peiliuku sudavė smūgį B. S. į kairę krūtinės pusę ir padarė jam durtinę-pjautinę žaizdą kairėje krūtinės ląstos pusėje, kas nukentėjusiam B. S. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, ir tokiais savo veiksmais jis sutrikdė viešąją tvarką ir rimtį.

Kaltinamasis K. S. teismo posėdžio metu savo kaltę pripažino pilnai ir teismui paaiškino, kad įvykio vakarą jis su draugais M. V. ir A. V. nuvažiavo į Akmenės barą. Prieš tai jau buvo gėrę, bare vėl gėrė ir buvo gana girti, kad net prie staliuko užmigo. Jokių konfliktų ar ginčų prieš tai nebuvo. Nežino, kiek laiko pramiegojo, bet atsibudęs, prieš akis pamatė vyriškį, kaip vėliau sužinojo, B. S.. Jis klausė, ko čia žiūri, jis kažką atsakė, o tada B. S. priėjęs jam sudavė į veidą. Jis rankoje turėjo raktų pakabuką kaip peiliuko imitacija, tai B. S. tuo peiliuku ir sudavė, nematė, kur pataikė, nes tuoj pat iš baro išbėgo, nes matė, kad su B. S. yra daugiau vaikinų ir jis išsigando, kad jį gali sumušti. Gal po valandos jį pas mamą sulaikė policija. Dėl savo netinkamo elgesio labai gailisi. Sutinka atlyginti ligonių kasoms turtinę žalą. Nukentėjusiojo atsiprašo teismo posėdžio metu, tačiau su nukentėjusiojo ieškinio dydžiu nesutinka, prašo jį mažinti.

2015-0-28 02.22 val. K. S. alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 1.68 promilių girtumas (77 b. l.).

Kadangi kaltinamasis savo kaltę pripažino, jis nėra kaltinamas padaręs labai sunkų ar sunkų nusikaltimą, sutiko duoti parodymus, prokuroras, kaltinamasis bei jo gynėjas sutinka, kad byla, vadovaujantis BPK 273 straipsniu, būtų nagrinėjama sutrumpinto proceso tvarka, neapklausiant liudytojų.

Nukentėjusysis B. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015-03-28 apie 01.00 val. jis, kartu su savo draugais T. R. ir T. M. buvo Akmenės bare, kur vartojo alkoholinius gėrimus. Netoli jų kompanijos, prie kito staliuko sėdėjo trys jam nepažįstami girti vyriškiai, du iš jų prie staliuko miegojo. Trečias vyriškis buvo priėjęs prie jų staliuko, elgėsi mandagiai, nekonfliktavo. Tuo momentu pabudo vienas iš dviejų prie staliuko miegojusių vyrų, kaip vėliau paaiškėjo K. S., pradėjo visus įžeidinėti. Jis K. S. kažką pasakė, o K. S. atsistojęs pradėjo eiti link jo. Jis norėjo apsiginti ir mėgino ranka suduoti smūgį K. S., bet ar sudavė, nepamena. Tuo pačiu metu jis pajuto dūrį į kairės pusės šonkaulius. Netrukus atvyko medikai ir jį išvežė į ligoninę (16 b. l.). Teismo posėdžio metu B. S. paaiškino, kad jis palaiko savo ieškinį, prašo priteisti iš K. S. 1150 eurų turtinė žalos ir 2000 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Turtinę žalą sudaro įvykio metu suplėšyti rūbai, kelionės pas gydytoją į Šiaulius, pirkti vaistai, negautas atlyginimas. Dėl neturtinės žalos, jis prašo tokią sumą, nes galėjo būti ir sunkesnės pasekmės.

2015-04-17 – 2015-04-30 VTMT Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 509/15 (04) nurodyta, kad B. S. padarytas sužalojimas: durtinė-pjautinė žaizda kairėje krūtinės ląstos pusėje. Sužalojimas galėjo būti padarytas nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku vieno trauminio poveikio pasekoje aštriu duriančiu – pjaunančiu daiktu paveikus kairę krūtinės ląstos pusę. B. S. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

B. S. Mažeikių ligoninėje apžiūrėtas 2015-03-28 01.26 val. ir alkotesteriu nustatytas 0.86 promilių girtumas (25 b. l.).

Liudytojas T. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015 m. kovo mėnesio pabaigoje, jis su draugais B. S. ir T. M. buvo Akmenėje kavinėje, kur trise sėdėjo prie staliuko, linksminosi, gėrė alkoholį. Prie kito staliuko šalia jų sėdėjo trys vaikinai, kuriuos jis matė pirmą kartą. Vakaro pabaigoje tie vaikinai buvo labai girti, du iš jų miegojo prie staliuko, o trečias gėrė vienas pats, atsisukęs siūlė kartu su juo išgerti ir jo kompanijai, bet jie atsisakė. Jau po vidurnakčio, jų kompanija keliais žodžiais persimetė su nemiegančiu vaikinu, bet jokių konfliktų nebuvo. Po to prabudo vienas iš miegojusių vaikinų, kaip vėliau paaiškėjo K. S., buvo neadekvatus, tik prabudęs pašoko nuo stalo ir pradėjo visus įžeidinėti. Tada iš jų kažkas jam kažką atsakė. K. S. pašoko nuo stalo, ėjo link jų staliuko, jis su draugais taip pat atsistojo ir pradėjo eiti link jo. K. S. draugas mėgino K. S. nuraminti, bet jis nekreipė dėmesio. K. S. pradėjo stumdytis su B. S.. B. S. sudavė K. S., o ranka lanku užsimojo ir sudavė B. S. į šoną ir iš kavinės pabėgo. B. S. pasakė nesupratęs kas atsitiko, kodėl K. S. pabėgo. Tačiau tuoj pasakė, kad jam kažkas negerai, jie pamatė, kad jo šonas kruvinas. Tada B. S. suprato, kad K. S. jam įdūrė. Jie suplėšė B. S. drabužius, pamatė, kad sužalotas šonas ir iškvietė greitąją pagalbą (37-38 b. l.).

Liudytojas A. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015 m. kovo mėnesio pabaigoje su draugais K. S. ir M. V. buvo nuvažiavę į kavinę Akmenėje, kur trise ėdėjo prie vieno staliuko ir vartojo alkoholinius gėrimus. Prie kito staliuko sėdėjo vaikinai iš Akmenės, taip pat gėrė alkoholį. Vaikinų buvo daug, jie sėdėjo prie kelių staliukų. Vaikinai nuo pat vakaro pradžios pradėjo prie jo ir jo draugų kabinėtis, į jų pusę laidė replikas, užgauliojo žodžiais, bet jis su draugais į juos nekreipė dėmesio ir juos visą vakarą ignoravo. Tarp abiejų kompanijų vakaro metu jokių muštynių nebuvo. Jau naktį jis buvo jau labai girtas ir prie staliuko trumpam užmigo. Per miegus išgirdo triukšmą, suprato, kad šaukia K. S.. Prabudęs pamatė, kad K. S. pykstasi su kažkokiu akmeniškiu, kuris šaukė, kad naujaakmeniečiams nėra ko važinėtis į Akmenę ir panašiai. Jis matė, kad nuo staliuko pašoko keli akmeniečiai, pradėjo eiti link jo kompanijos staliuko. K. S. tuo metu taip pat atsistojo. Tada kažkas iš tų vaikinų, kaip vėliau paaiškėjo B. S., trenkė K. S. į galvą, o K. S. užsimojo prieš B. S., bet ar sudavė smūgį, jis nežino. K. S. rankoje jis matė peiliuką, kurį jis visuomet nešiodavosi prie raktų. K. S. iš karto po to iš baro išėjo. Nei jis, nei M. V., niekam smūgių nesudavė. Netrukus po to prie kavinės atvažiavo policijos pareigūnai ir pradėjo aiškintis įvykio aplinkybes (47-48 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinkti ir teisme ištirti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis K. S. tyčiniais veiksmais, t.y. įžūliu elgesiu – sudavė nukentėjusiajam vieną smūgį rankos kumščiu į veido sritį. Šiuos veiksmus kaltinamasis padarė viešoje vietoje – Akmenės bare, pašalinių asmenų akivaizdoje, kaltinamojo veiksmai buvo įžūlūs ir akivaizdžiai prieštaravo visuomenėje susiklosčiusioms elgesio taisyklėms ir rodė visišką jų nepaisymą, kadangi prieš nukentėjusįjį be jokios priežasties buvo panaudotas fizinis smurtas. Minėtu elgesiu, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, tai yra padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, nusikaltimas įrodytas.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino įvykdęs šį nusikaltimą ir gailisi, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos veikos padarymui.

Skirdamas bausmę K. S., teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 str.), į tai, kad jis, padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis) į nustatytą jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, į nusikaltimo padarymo aplinkybes ir motyvus, į tai, kad nusikaltimu padaryta žala neatlyginta. K. S. anksčiau teistas (51-57 b. l.), administracine tvarka baustas (58-61 b. l.), psichikos sveikatos centro įskaitoje ir narkologinio kabineto įskaitoje neįrašytas (70 b. l.), nedirbantis (62 b. l.). K. S. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis ir pobūdis apsprendžia būtinumą skirti jam laisvės atėmimo bausmę, kaip ir numatyta atitinkamo straipsnio sankcijoje, todėl K. S. skirtina laisvės atėmimo bausmė. Kadangi K. S. visiškai pripažino kaltę ir buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu. Teismo nuomone, yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai kaltinamajam gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl kaltinamajam taikytinos BK 75 straipsnio nuostatos ir laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas, paskiriant jam baudžiamojo poveikio priemones.

Šiaulių teritorinė ligonių kasa pareiškė 73,71 eurų civilinį ieškinį dėl kaltinamojo K. S. neteisėtais ir nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos (30-31 b.l.). Kaip matyti iš pateiktos Šiaulių teritorinės ligonių kasos pažymų (32 b. l.), už suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas Šiaulių teritorinė ligonių kasa atlygino gydymo įstaigoms turėtus nuostolius dėl nukentėjusiajam B. S. suteiktų paslaugų, todėl įgyja regreso teisę reikalauti iš padariusio žalą asmens žalos atlyginimo, kiek ši yra sumokėjusi. Civilinis ieškinys yra pagrįstas ir įrodytas pateiktais dokumentais, todėl yra pilnai tenkintinas ir Šiaulių teritorinei ligonių kasai iš K. S. priteistina 73,71 eurų turtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusysis B. S. pateikė civilinį ieškinį, prašydamas iš K. S. priteisti 1150 eurų turtinės ir 2000 eurų neturtinės žalos atlyginimo (18 b. l.). Ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo nėra pagrįstas jokiais dokumentais, turėtų išlaidų kvitais, įrodančiais, kad būtent tokią turtinę žalą dėl sužalojimo patyrė nukentėjusysis. B. S. nurodo, kad jis dėl sužalojimo 16 dienų negalėjo dirbti, todėl turėjo 960 eurų nuostolių. Kaip matyti iš mediko specialisto išvados, nukentėjusiajam po įvykio buvo nustatytas girtumas, todėl VSDFV Mažeikių skyrius už laikino nedarbingumo laikotarpį pašalpos jam nemokėjo. B. S. į bylą pateikė tik darbo sutartį, tačiau kitų dokumentų, iš kurių matytųsi jo gaunamos pajamos, iš darbovietės nepateikė. Teismo posėdžio metu B. S. paaiškino, kad jis didesnę dalį atlyginimo gauna vokuose, tai jis pagal visą gaunamą sumą ir paskaičiavo. B. S. nurodė, kad 190 eurų sumą sudaro jo suplėšyti marškiniai, džinsai, kelionės pas gydytojus į Šiaulius, vaistų pirkimas. Kiek išleido kelionėms, nenurodė, net neprisiminė, kokius vaistus pirkęs, tačiau akivaizdu, kad nukentėjusysis ambulatoriškai gydėsi, turėjo vartoti medikamentus, kad buvo suplėšyti tuoj po įvykio marškiniai, nurodo ir įvykio liudytojai, todėl ieškinys dėl turtinės žalos priteisimo iš dalies tenkintinas.

Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgiama į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas reikšmės bylai turinčias aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus. Taikant civilinę atsakomybę laikomasi principo, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Jeigu neturtinė žala padaryta dėl asmens sveikatos, kaip vienos iš labiausiai teisės ginamos vertybės, sužalojimo, o kaltė dėl sveikatos sužalojimo išreikšta tyčiniais smurtiniais brutaliais veiksmais, tai šie neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra esminiai ir nelaikytini lygiaverčiais su kitais, tokiais kaip kartu padarytos turtinės žalos dydis ar žalą padariusio asmens turtinė padėtis. Nagrinėjamu atveju nukentėjusysis neturtinę žalą patyrė visų pirma dėl sveikatos sužalojimo, o tai, kad sveikata buvo sužalota tyčinio nusikaltimo išdavoje, padidina civilinio ieškovo patirtą neturinę žalą ir daro patirtos turtinės žalos dydį mažai reikšmingą.

Civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė: taikant civilinę atsakomybę yra siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų atsiradusias negatyvias pasekmes. Iš byloje surinktos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis pirmas pradėjo konfliktą, sudavė kaltinamajam, nors tiek nukentėjusysis, tiek kaltinamasis vienas kito anksčiau nepažinojo, faktiškai konfliktas kilo be pagrindo. Akivaizdu, kad neaišku dėl kokios priežasties kaltinamajam sudavus smūgį peiliuku į šoną, nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą bei tam tikrus negatyvius dvasinius išgyvenimus, bet jie nebuvo itin intensyvūs, nukentėjusysis nepatyrė emocinės depresijos, pažeminimo, reputacijos pablogėjimo, jo bendravimo galimybės po įvykio nesumažėjo. Teismo posėdžio metu nukentėjusysis negalėjo paaiškinti, kokiu pagrindu ir būtent 2000 eurų sumos prašo neturtinei žalai atlyginti. Pažymėtina, kad teismų praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo nesunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais yra labai nevienoda, už nesunkų kūno sužalojimą paprastai nustatomas neturtinės žalos dydis sudaro apie 1000 – 5000 Lt, tačiau teismų praktikoje kartais nustatomas ir didesnis neturtinės žalos dydis netgi iki 20000 Lt, kai nusikaltimo pasekmės būna tokios, kaip potrauminis sindromas, sumažėjęs darbingumas, nustatyta invalidumo grupė ir pan. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-136/2008; Nr. 2K-249/2009; Nr. 2K-15/2013; 2K-586/2013; 2K-102/2013; 2K-252/2013 ir kt.). Nukentėjusysis nurodė, kad jis dėl sužalojimo negalėjo 3 savaites dirbti, jo sužalojimas buvo labai pavojingas, galėjo liūdnai baigtis. Tačiau iš teismo medicinos specialisto išvados matyti, kad B. S. dėl sužalojimo – durtinės-pjautinės žaizdos kairėje krūtinės pusėje, buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Įvertinęs faktines bylos aplinkybes, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo, protingumo principais ir kasacinio teismo suformuota praktika analogiškuose bylose, teismas daro išvadą, kad 300 eurų neturtinės žalos kompensacija už B. S. neteisėtais veiksmais sukeltus dvasinius išgyvenimus, praradimus yra teisinga kompensacija.

Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktinas, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 301-307 str., teismas

nusprendžia:

K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir nubausti jį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą K. S. bausmę sumažinti 1/3 ir skirti laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) mėnesių.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, K. S. bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant jį pradėti dirbti, mokytis arba registruotis darbo biržoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, bausmės vykdymo atidėjimo metu neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Į bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2015-03-28 2.15 val. iki 2015-03-28 15.55 val., įskaitant vieną parą.

Priteisti iš K. S. Šiaulių teritorinei ligonių kasai 73,71 EUR (septyniasdešimt tris eurus 71 eurocentų) turtinės žalos atlyginimui.

Priteisti iš K. S. B. S. 190,00 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt eurų) turtinės ir 300,00 Eur (tris šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Likusioje dalyje dėl žalos atlyginimo palikti teisę B. S. kreiptis civilinio proceso tvarka.

K. S. skirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.

Teisėja Virginija Jokubauskienė