- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2011-01-28
- Bylos Nr.
- II-37-279/2011
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Nijolė Čekanauskienė
- Pažeidėjas
- G.C.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal G.C. skundą Valstybinės darbo inspekcijos Utenos skyriui dėl administracinės nuobaudos panaikinimo ir administracinės bylos nutraukimo,
Aprašomoji dalis
n ustatė:
G.C. Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos (toliau – VDI) Utenos skyriaus vyriausiojo darbo inspektoriaus 2009-06-15 nutarimu pagal LR ATPK 41 str. 1 d. nubaustas 3500 Lt bauda už tai, kad jis, būdamas UAB „Utenos agrochemija“ direktoriumi, darbdavį atstovaujančiu asmeniu, nevykdė savo pareigos, nurodytos Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25 str. 1 d. 8 p., t. y. pilnai neatsiskaitė su atleistais iš darbo darbuotojais: M.Š., kuriai neišmokėta 8419,53 Lt suma, R.B., kuriam neišmokėta 3936,72 Lt, R.I., kuriam neišmokėta 1246,62 Lt, A.L., kuriam neišmokėta 2873,60 Lt, V.T., kuriam neišmokėta 3267,21 Lt ir V.S., kuriam neišmokėta 3615,29 Lt suma. Tuo G.C. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 141 str. 1 d. reikalavimus.
Šalies argumentai
G.C. skundu prašo teismo panaikinti nutarimą ir administracinę bylą jo atžvilgiu nutraukti. Paaiškino, kad UAB „Utenos agrochemija“ dar 2008 m. rugsėjo mėnesį susidūrė su rimtomis finansinėmis problemomis, vėluojant atsiskaitymams tapo sudėtinga atsiskaityti ir su darbuotojais. Bendrovės direktoriaus pareigas jis pradėjo eiti 2008-12-31, t. y. tuomet, kai bendrovės finansinė būklė buvo sunki. Apie sunkią finansinę bendrovės padėtį buvo žinoma ir VDI Utenos skyriaus pareigūnams. Pažymėjo, jog būtent sunki bendrovės finansinė padėtis ir lėmė neatsiskaitymą su atleistais iš bendrovės darbuotojais. G.C. akcentavo, kad jis kreipėsi į atitinkamas institucijas, prašydamas panaikinti areštą turtui, taip pat tarėsi su mokesčių inspekcija bei Sodra, kad šioms institucijoms būtų galima pervesti tik dalį lėšų, o kitas lėšas panaudoti atsiskaitymui su bendrovės darbuotojais, kadangi kitų piniginių lėšų bendrovė pilnam atsiskaitymui su buvusiais darbuotojais neturėjo. Bendrovė veiklą nutraukė 2009 m. balandžio mėn. pabaigoje, bankroto byla Bendrovei iškelta 2009-07-13. Nors bendrovė ir turėjo turto, kurį pardavus buvo galima atsiskaityti su atleistais darbuotojais, tačiau tai nebuvo padaryta, kadangi bendrovės turimas turtas (pvz. staklės) neparduodamos per tokį trumpą laiką, per kurį buvo privaloma išmokėti atlyginimus atleistiems darbuotojams. Visos šios priežastys, nepriklausančios nuo jo valios, lėmė neatsiskaitymą su atleistais žmonėmis, todėl mano, jog jo kaltės padarius administracinį teisės pažeidimą nėra.
Institucijos, paskyrusios nuobaudą, atstovas S. Mikučionis prašė netenkinti G.C. skundo. Nurodė, kad patikrinimas buvo atliktas gavus UAB „Utenos agrochemija“ buvusių darbuotojų skundus dėl nesavalaikio atsiskaitymo su jais. Bendrovės direktoriui G.C. buvo surašytas reikalavimas atsiskaityti su atleistas iš bendrovės darbuotojais. Reikalavime nurodytu terminu G.C. su atleistas darbuotojais neatsiskaitė, nors jis, kaip darbdavį atstovaujantis asmuo, privalėjo užtikrinti, kad atleidžiant darbuotojus su jais būtų pilnai atsiskaityta. Nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teigia, kad įmonė turėjo finansinių sunkumų, tačiau VDI Utenos skyriui žinoma, kad tuo metu, kai buvo atleisti darbuotojai, įmonė savo veiklą vykdė ir gavo pajamų. Atsižvelgdamas į nurodytus argumentus mano, kad G.C. nubaustas pagrįstai ir teisėtai.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos medžiaga nustatyta, kad G.C. 2008-12-29 vykusio UAB „Utenos agrochemija“ akcininkų susirinkimo metu buvo išrinktas šios bendrovės direktoriumi (b. l. 31). Iš teismui pateiktų darbo sutarčių matyti, kad su UAB „Utenos agrochemija“ darbuotojais V.T. darbo sutartis buvo nutraukta 2009-04-08, A.L. – 2009-02-02, V.S. – 2009-04-09, R.I. – 2008-11-20 (b. l. 64-73). Šalys patvirtina aplinkybę, kad su R.B. darbo sutartis buvo nutraukta 2009 m. sausio mėn. Iš 2009-06-08 pažymos matyti, kad A.L. nesumokėta 2873,6 Lt, M.Š. – 8419,53 Lt, R.B. – 3936,72 Lt, V.S. – 3615,29 Lt, V.T. – 3267,21 Lt ir R.I. – 1246,62 Lt (b. l. 10).
Kadangi iš pateiktų dokumentų matyti, jog darbo sutartis su R.I. buvo nutraukta 2008-11-20, t. y. tuo metu, kai G.C. dar nebuvo išrinktas UAB „Utenos agrochemija“ direktoriumi, nebūdamas darbdavio įgaliotu atstovu, jis neturėjo pareigos visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo R.I. jo atleidimo dieną, todėl G.C. veika – pareigos pilnai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo R.I. jo atleidimo dieną nevykdymas – iš kaltinimo šalintina.
Su M.Š., R.B., A.L., V.T. ir V.S. nebuvo atsiskaityta jų atleidimo iš darbo dieną, tuo G.C. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – Darbo kodeksas) 141 str. 1 d. reikalavimą. Darbo kodekso 141 straipsnis numato atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju tvarką. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka, o to paties straipsnio 2 dalis įtvirtina, kad darbdavys atsiskaitymo su darbuotoju dieną privalo išmokėti visas jam priklausančias pinigų sumas. Šio kodekso 206 straipsnio 1 dalies 1 punktas taip pat numato, kad atleidžiant darbuotoją iš darbo, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, kuris dirba iki atleidimo iš darbo dienos, visos jam priklausančios darbo užmokesčio sumos išmokamos - ne vėliau kaip atleidimo iš darbo dieną.
Administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) samprata, pateikta LR ATPK 9 str. 1 d. numato, kad tai yra priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Veika gali būti priešinga teisei tiek tada, kai nesilaikoma teisės aktais nustatytų draudimų, tiek ir tada, kai nevykdomi administracinės teisės normų nustatyti teisiniai paliepimai. Teisės pažeidimu laikomas tik toks teisės normų paliepimų ar draudimų nesilaikymas, kuris padarytas kaltai, t. y. tyčia arba neatsargiai. Todėl būtina nustatyti, ar ją padaręs asmuo veikė kaltai, t.y. ar jo veikoje yra subjektyviosios pusės požymių.
Darbdavio pareiga įstatymų nustatyta tvarka atsiskaityti su atleistais darbuotojais yra įtvirtinta imperatyviomis teisės normomis ir ji negali išnykti pablogėjus finansinei įmonės padėčiai. G.C., būdamas už įmonės veiklą atsakingu asmeniu, veikė neatsargiai ir neatsakingai, t. y. turėdamas pareigą organizuoti įmonės veiklą taip, kad įmonė galėtų tinkamai vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, taip pat sugebėtų laiku atsiskaityti su atleistais darbuotojais, neužtikrino darbo užmokesčio savalaikio mokėjimo. Teismui pateikti dokumentai – VĮ „Regitra“ Utenos filialo bei VĮ „Registrų centro Utenos filialo“ pažymos (b. l. 129-145) – patvirtina aplinkybę, kad bendrovė turėjo nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, kurį pardavus, buvo galima iš dalies atsiskaityti su atleidžiamais darbuotojais. Be to, iš AB DnB NORD banko pateiktų bendrovės sąskaitų įrašų (b. l. 146-152) laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki bankroto bylos iškėlimo bendrovei, matyti, kad grynųjų pinigų bendrovės turimoje sąskaitoje buvo, kelis kartus grynieji pinigai buvo išmokėti iš sąskaitos, tačiau su atleistais darbuotojais nebuvo atsiskaitoma.
Dėl išvardintų motyvų laikytina, kad teisės normų reikalavimus G.C. pažeidė kaltais veiksmais.
G.C. administracinėn atsakomybėn patrauktas pagal LR ATPK 41 str. 1 d., numatantį atsakomybę už darbo įstatymų, darbų saugos ir darbo higienos norminių aktų pažeidimą.
LR ATPK 41 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už darbo įstatymų, darbų saugos ir darbo higienos norminių aktų pažeidimą, kai tuo tarpu LR ATPK 41⁴ str. 1 d. numato administracinę atsakomybę už darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, nustatytos Darbo kodekse, kolektyvinėje arba darbo sutartyje, pažeidimą. Darbo kodekso 206 straipsnis yra darbo kodekso XV skyriuje, reglamentuojančiame darbo užmokesčio mokėjimą, todėl laikytina, kad būtent šis straipsnis reglamentuoja darbo užmokesčio mokėjimo tvarką. Teismo nuomone, LR ATPK 41⁴ str. 1 d. yra specialioji teisės norma ATPK 41 str. 1 d. atžvilgiu, todėl darytina išvada, kad G.C. veika turėtų būti kvalifikuojama ne pagal LR ATPK 41 str. 1 d., o pagal LR ATPK 41⁴ str. 1 d. Teisės pažeidimo įvykis nekelia abejonių, teisės pažeidimo veika įrodyta, todėl nutarimas naikintinas, o G.C. skirtina nuobauda pagal LR ATPK 41⁴ str. 1 d.
Lengvinančia aplinkybe byloje pripažintina tai, kad pažeidimas padarytas dėl sunkios įmonės finansinės padėties. Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į šią lengvinančią aplinkybę, taip pat į tai, kad G.C. yra bedarbis, nedarbo draudimo išmokos negauna (b. l. 92), jis išlaiko tris vaikus, iš kurių du yra nepilnamečiai, viena dukra - studentė (b. l. 94-97), todėl mano, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti skiriant jam sankcijoje numatytą minimalią nuobaudą. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 3 p., 2010-11-18 Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 15, 16, 18, 20, 46, 137 straipsnių pakeitimo, aštuonioliktojo skirsnio ir 128, 144 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo Nr. XI-1143 10 str. 2 d.,
Rezoliucinė dalis
n utaria:
skundą patenkinti iš dalies.
Panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Utenos skyriaus vyriausiojo darbo inspektoriaus 2009-06-11 nutarimą, kuriuo G.C. pagal LR ATPK 41 str. 1 d. paskirta 3500 Lt dydžio administracinė bauda.
G.C. už LR ATPK 41⁴ str. 1 d. numatytą pažeidimą skirti administracinę nuobaudą – 500 Lt baudą.
Nutarimas per 10 dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.