Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse teisėja Gabrielė Kaktienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo komisijos nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam J. S. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. S. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 2 dalį 8 punktą, 138 straipsnio 2 dalį 8 punktą, 63 straipsnio 1, 5 dalimis, 2 punktą, paskirta galutinė 10 metų laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia – 2018 m. rugpjūčio 22 d., bausmės pabaiga – 2027 m. birželio 22 d.

Anksčiau neteistas.

Komisijos nutarimas taikyti nuteistajam J. S. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netvirtinamas.

Motyvuojamoji dalis

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog lygtinio paleidimo taikymui yra būtini formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos). Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas, o materialusis – žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos, mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, padarymas. Šie du veiksniai yra neatsiejami ir vertinami kompleksiškai, sprendžiant ar lygtinio paleidimo instituto taikymas, esamu pataisos proceso momentu, jau yra galimas. Vis tik atkreiptinas dėmesys, kad teisė į lygtinį paleidimą yra išimtinė teisė. Net ir egzistuojant tiek formaliosioms, tiek materialiosioms sąlygoms, tai nėra absoliutus pagrindas lygtinio paleidimo taikymui. Teismas kiekvienu atveju turi įvertinti visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgti į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą ir tik tada priimti atitinkamą sprendimą. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Komisijos nutarime nurodyta aplinkybė, kad nuteistasis J. S. jau yra atlikęs atitinkamą bausmės dalį pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą, patvirtina, jog egzistuoja formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui. Tačiau, kaip matyti iš aukščiau nurodyto teisinio reguliavimo, vien formalaus pagrindo lygtinio paleidimo taikymui nepakanka, reikalinga nustatyti ir materialiojo pagrindo egzistavimą, kurio nagrinėjamu atveju, teismas nenustatė.

Iš Socialinio tyrimo išvados duomenų matyti, jog buvo atliktas nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas pagal ,,OASys“ metodiką, kurio metu buvo nustatyta, jog nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika atitinka kriterijų – žema. Nors toks rizikos vertinimas jau galėtų būti pagrindu spręsti dėl lygtinio paleidimo, tačiau vien savaime tokio vertinimo nepakanka, kadangi reikia nustatyti ar nuteistasis deda maksimalias pastangas siekdamas savo nusikalstamo elgesio korekcijos išimtinai teigiamos dinamikos link. Vis tik, nagrinėjamu atveju, tokios išvados teismas daryti negali įvertinęs nuteistojo elgesyje vyraujančius dinaminius kriminogeninius veiksnius. Teismui išsamiai išanalizavus Socialinio tyrimo išvados duomenis, nustatyta, jog po atlikto nuteistojo nusikalstamo elgesio vertinimo buvo konstatuota, jog jo elgesyje vyrauja net vienuolika dinaminių kriminogeninių veiksnių (turi skolų, ieškinių ir / ar piniginių baudų, buvo įtakojamas asocialios grupės, ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu, smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu, ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu, būdingas agresyvus / kontroliuojantis elgesys, negebėjo atpažinti problemų, stokojo tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, negebėjo tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, bausmės atlikimo metu buvo fiksuoti priežiūros / apribojimų pažeidimai, savo nusikalstamu elgesiu išreiškė neigiamas nuostatas visuomenės atžvilgiu), kurie neabejotinai daro įtaką nuteistojo nusikalstamo elgesio raiškai. Tik nuteistojo nuoseklus elgesys mažinant dinaminius kriminogeninius veiksnius, leistų spręsti apie jo neabejotiną pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, juo labiau, kad ir ankstesnių vertinimų metu, be kita ko ir pirminio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo metu, buvo nustatyta, jog nuteistojo nusikalstama rizika vertinama kaip žema, tačiau aukščiau nurodyti dinaminiai kriminogeniniai veiksniai atskleidžia, jog joks esmingas poslinkis kaltinamojo elgesyje, koreguojant nusikalstamas nuostatas, nėra įvykęs. Tokiu būdu dar nėra pagrindo spręsti, kad lygtinio paleidimo taikymas būtų efektyvus.

Itin neigiamai kaltinamąjį charakterizuoja aplinkybės susijusios su alkoholio vartojimu įkalinimo įstaigoje. Nuteistojo nusikalstamas elgesys pasireiškė jam būnant apsvaigus nuo alkoholio ir nors nuteistasis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, baigė priklausomybių prevencijos programas, jis vis viena ne kartą buvo baustas už alkoholio vartojimą laisvės atėmimo įstaigoje, kas išskirtinai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Juo labiau, kad paskutinės drausminės nuobaudos, už alkoholio vartojimą įkalinimo įstaigoje, nuteistajam buvo skirtos labai neseniai – 2023 m. balandžio 3 d. ir 2023 m. gegužės 12 d., tai yra tuo metu, kai nuteistasis jau buvo labai gerai susipažinęs su įkalinimo įstaigos vidaus tvarkos taisyklėmis, tačiau tyčia jų nepaisė, demonstruodamas nihilistines nuostatas jam taikomų ribojimų kontekste. Alkoholio vartojimas yra draudžiamas asmenimis atliekantiems laisvės atėmimo bausmę bendrąją prasme, tačiau nagrinėjamoje situacijoje, atvejai kuomet buvo fiksuota, jog nuteistasis J. S. vartojo alkoholinius gėrimus įkalinimo įstaigoje, jį neigiamai apibūdina ne tik kaip nuteistąjį nesilaikantį įkalinimo įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, bet ir kaip asmenį negebantį kovoti su priklausomybėmis net ir būnant griežtos priežiūros sąlygomis. Toks išreikštas priešingas nuteistojo elgesys, net ir po jo perkėlimo atklikti laisvės atėmimo bausmė į atviro tipo bausmės atlikimo vietą, atskleidžia jo negebėjimą savo elgesį ilgą laiką išlaikyti teigiamą. Todėl ir šiuo atveju, įvertinus nuteistojo įkalinimo įstaigos vidaus tvarkos ir režimo reikalavimų pažeidimus, dinaminių kriminogeninių veiksnių kontekste, dar nėra pagrindo spręsti, kad paleistas lygtinai nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Aplinkybės, kad nuteistasis dirba, buvo skatintas 10 kartų, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, iš trumpalaikių išvykų grįžta laiku, vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau šios aplinkybės nėra niekuo išskirtinės sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo. Pažymėtina, kad aptartos teigiamai kaltinamąjį charakterizuojančios savybės atskleidžia tik tai, kad nuteistasis šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Šiuo metu, nuteistojo atžvilgiu jau yra parodytas itin aiškus valstybės pasitikėjimas – jis yra perkaltas atlikti laisvės atėmimo bausmę į atviro tipo bausmės atlikimo vietą, o nenustačius jokių išskirtinių aplinkybių, dar labiau švelninti nuteistojo teisinę padėtį, dabartiniame pataisos procese, dar nėra pagrindo.

Atsižvelgiant į nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, į asmenų, nukentėjusių nuo nuteistojo nusikalstamo elgesio, interesus bei į bendrus visuomenės lūkesčius dėl teisingumo principo įgyvendinimo, nuteistojo dar gana didelė neatliktos bausmės dalis, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo, negali būti nevertinama. Pažymėtina, kad vien bausmės paskyrimas pats savaime jokių apribojimų nesukelia ir poveikio nuteistojo priešingo teisei elgesio korekcijai, neturi, todėl siekiant įgyvendinti bausmės tikslus, kurių vienas yra kaltininko nubaudimas, teismo kaltu, dėl nusikalstamų veikų padarymo, pripažintas asmuo privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, siekiant taip paveikti asmenį, kad ateityje jis laikytųsi įstatymų ir nebenusikalstų. Teismo vertinimu, J. S. neatliktos bausmės dalis, įvertinus ją aukščiau aptartų duomenų kontekste, o būtent nustačius jo elgesyje vyraujančius dinaminius kriminogeninius veiksnius ir įkalinimo įstaigos vidaus tvarkos ir režimo reikalavimų pažeidimus, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas įkalinimo įstaigoje jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog dabartiniame pataisos procese, lygtinio paleidimo taikymas dar nebūtų efektyvus, nuteistajam J. S. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. sausio 20 d. priimtą nutarimą Nr. LK-N-22.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. sausio 20 d. priimtą nutarimą Nr. LK-N-22 taikyti nuteistajam J. S. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse.