- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-07
- Bylos Nr.
- 2SA-191-56/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalia Kačinskienė, Virginija Volskienė, Petras Jaržemskis (pran.)
- Pareiškėjas
- R. P.
Teisėja N. Daškovienė Proc. sprendimo kategorijos:121.14;121.18;
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2010 m. gruodžio 7 d.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Petro Jaržemskio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1-o apylinkės teismo 2010 m. balandžio 14 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo R. P. skundas dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys, antstolis Ramūnas Kamarauskas, P. B..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Pareiškėjas R. P. su skundu dėl antstolio Ramūno Kamarausko veiksmų, kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti antstolio Ramūno Kamarausko 2010-02-24 patvarkymą dėl turto įkainojimo, priimtą vykdomojoje byloje Nr. 55-4049/09, ir įpareigoti antstolį nustatyti areštuoto nekilnojamojo turto vidutinę rinkos vertę lygią 150 000 Lt sumai už visą turtą, remiantis UAB „Turto spektras“ 2010-01-11 pažyma Nr. 10-01-2-12.
Nurodė, kad antstolis Ramūnas Kamarauskas vykdo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus vykdomąjį raštą Nr. 38V/2009, išduotą 2009-09-30 dėl 150 143,33 Lt skolos išieškojimo priverstinai parduodant iš varžytinių nekilnojamuosius daiktus – 0,32 ha žemės sklypą, 113,32 kv.m. ploto gyvenamąjį namą bei 61,00 kv.m. užstatyto ploto ūkio pastatą, esančius (duomenys neskelbtini) Aukštadvaryje, Trakų raj., priklausančius pareiškėjui, išieškotojo P. B. naudai. Vykdymo procese, 2010-02-24 antstolis priėmė patvarkymą, kuriuo nustatė aukščiau nurodyto areštuoto nekilnojamojo turto vidutinę rinkos vertę – 120 000 Lt už visą turtą. Pareiškėjas nesutinka su antstolio patvarkymu nustatyta areštuoto nekilnojamojo turto rinkos verte. Pareiškėjo nuomone, areštuotas nekilnojamasis turtas turi būti įkainuotas 150 000 Lt suma, remiantis UAB „Turto spektras“ atliktu įvertinimu, nes jis atspindi realią šio turto rinkos kainą.
Atsiliepimas
Antstolis Ramūnas Kamarauskas atsiliepimu su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti (b.l. 24-25). Antstolis nurodė, kad vykdomojoje byloje 2009-11-18 gauta UAB „Krivita“ ekspertizės išvada, kurioje aukščiau minėtas turtas įvertintas vidutine rinko verte, lygia 75 000 Lt. Nei išieškotojas, nei skolininkas nepareiškė motyvuotų prieštaravimų dėl ekspertizės skyrimo, taip kaip numato LR CPK 682 str., bet skolininkas R. P. pateikė UAB „Turto spektras“ pažymą dėl nekilnojamojo turto preliminarios vertės nustatymo, kurioje tas pats turtas įvertintas 150 000 Lt. Atsižvelgiant į minėtą pažymą bei turto ekspertizę, siekiant išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą, vadovaujantis LR CPK 681 str. 1 d., 682 – 613 str., 2010-02-24 priimtas antstolio patvarkymą dėl turto vertės nustatymo.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1-o apylinkės teismo 2010 m. balandžio 14 d. nutartimi pareiškėjo R. P. skundas dėl antstolio Ramūno Kamarausko veiksmų atmestas.
Teismas pažymėjo, kad areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklės įtvirtintos Civilinio proceso kodekso 681 straipsnyje, kuris nustato, jog skolininko turtas turi būtų įkainotas rinkos kainomis, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. Jeigu antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę, kas teismo vertinimu ir buvo padaryta nagrinėjamu atveju, 2009-11-12 patvarkymu dėl ekspertizės skyrimo. Teismas remdamasis Civilinio proceso kodekso 681 straipsnio 4 punktu nustatančiu turto vertės nustatymo pagrįstumą, bei įgalinančiu šalį nesutinkančią su nustatyto turto verte, ją ginčyti pareiškiant motyvuotus prieštaravimus, padarė išvadą, kad skolininkas R. P. neprieštaravo ekspertizės išvadai, o tiesiog pateikė antstoliui UAB „Turto spektras“ pažymą dėl nekilnojamojo turto preliminarios vertės nustatymo.Teismas konstatavo, kad pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje, turto kaina. Šią pareigą antstolis privalo vykdyti nepaisant to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis. Įstatymo antstoliui nustatyta pareiga ir suteikta reali galimybė taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas, išieškotojo ir skolininko interesus. Teismo vertinimu, antstolis 2010-02-24 patvarkymą dėl turto įkainojimo priėmė, atsižvelgdamas į atliktos ekspertizės aktą bei skolininko pateiktą pažymą dėl turto vertinimo, suteikė šalims objektyvią galimybę įkainuoti areštuotą turtą, todėl teismas sprendė, kad nustatydamas areštuoto turto vertę (120 000 Lt) antstolis išlaikė proceso šalių interesų pusiausvyrą, todėl skundžiamas antstolio patvarkymas yra teisėtas ir pagrįstas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
Pareiškėjas (skolininkas) R. P. atskiruoju skundu prašo nutartį panaikinti ir pareiškėjo R. P. skundą dėl antstolio Ramūno Kamarausko veiksmų patenkinti – panaikinti antstolio Ramūno kamarausko 2010-02-24 patvrakymą dėl turto įkainojimo, priimtą vykdomojoje byloje Nr. 55-4049/2009
Nurodo, kad areštuoto turto įkainojimas yra labai svarbi parduodamo iš varžytinių turto proceso stadija. Jos metu antstoliui keliami reikalavimai maksimaliai ir objektyviai įkainoti areštuotą turtą ir antstolis privalo atsižvelgti tiek į išieškotojo tiek į skolininko interesus. Skundžiamoje nutartyje teismas nepagrįstai pripažino, jog antstolio patvarkymas yra teisėtas bei pagrįstas, nes antstolio 2009-11-12 patvarkymu skirtos ekspertizės turto vertei nustatyti neginčijo nei išieškotojas nei skolininkas. Priimdamas skundžiamą nutartį teismas neatsižvelgė į Civilinio proceso kodekso 682 straipsnio reikalavimus, įtvirtinančius galimybę antstoliui skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Nurodyta įstatymo norma suteikia antstoliui galimybę areštuotą turtą įkainoti realiomis rinkos kainomis ir kartu apsaugoti tiek skolininko tiek išieškotojo interesus.Teismas neįvertino, jog skolininko pateiktoje UAB Turto spektras“ nurodyto iš varžytinių parduodamo turto vertė yra žymiai didesnė nei nurodyta UAB ,,Krivita“ ekspertizės išvadoje. Nurodyta aplinkybė antstoliui turėjo sukėlti abejones dėl turto vertės nustatymo, todėl antstolis turėjo imtis veiksmų, kad būtų nustatyta reali turto kaina. Be to, UAB ,,Krivita“ nekilnojamojo turto ekspertizės aktas atliktas liginamuoju medotu (pardavimo kainų analogu), ekspertas nebuvo nuvykęs į vietą ir neapžiūrėjo turto, todėl atliktos ekspertizės išvados neatitinka realios turto kainos.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo antstolis Ramūnas Kamarauskas atsiliepime į atskirąjį skundą prašė jį atmesti, o teismo nutartį palikti nepakeistą.
Nurodo, kad vykdymo procese nei išieškotojas nei skolininkas nereiškė motyvuotų prieštaravimų dėl 2009-11-18 UAB ,,Krivita“ atliktos turto vertinimo ekspertizės, kurioje parduodamas iš varžytinių turtas įkainuotas 75 000 Lt. Tačiau skolininkas pateikė UAB ,,Turto spektras“ pažymą dėl preliminarios turto vertės nustatymo, kurioe tas pats turtas įkainuotas 150 000 Lt, todėl antstolis priėmė patvarkymą dėl turto vertės nustatymo vykdomojoje byloje.
Atskiriesiems skundams nagrinėti taikytinos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Teisėjų kolegija įvertinusi civilinės bylos medžiagą, vykdomosios bylos medžiagą, atskirojo skundo bei atsiliepimo į atskirąjį skundą teisinius argumentus konstatuoja, jog pirmos instancijos teismo nutartis yra teisėta bei pagrįsta ir ją naikinti atskirąjame skunde nurodytais argumentais nėra
teisinio pagrindo (CPK 263 str.).
Viena iš būtinųjų vykdymo proceso sąlygų yra turto, į kurį nukreiptas išieškojimas, tinkamas įkainojimas, nes jis susijęs su nuosavybės teisės subjektų pakeitimu prieš savininko valią. Tinkamas turto kainos nustatymas yra susijęs tiek su skolininko (užtikrina, kad turtas nebūtų parduodamas nepagrįstai jį nuvertinant), tiek su kreditoriaus teisių apsauga (garantuojama, kad teismo sprendimas bus įvykdytas operatyviai ir efektyviai). Kadangi priverstine tvarka turtą parduoda ne savininkas, o specialus įstatymo įgaliotas asmuo – antstolis, tai pirkėjas ir turto savininkas neturi galimybės tartis dėl parduodamo daikto kainos. Areštuoto turto pardavimo iš varžytynių tinkamos kainos nustatymas teismų praktikoje yra akcentuojamas kaip esminė varžytynių teisėtumo sąlyga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-23 nutartis, c.b. Nr. 3K-7-90/2009; 2009-05-19 nutartis, c.b. Nr. 3K-3-218/2009; 2006-10-16 nutartis, c.b. Nr. 3K-3-514/2006; ir kt.). Taigi turto įkainojimo paskirtis – nustatyti turto vertę, kurios pagrindu nusprendžiama, kokia varžytynėse parduodamo turto pradinė kaina yra optimaliausia ir ji nebūtinai lygi turto pardavimo kainai. Areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklės įtvirtintos Civilinio proceso kodekso 681 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad skolininko turtas būtų įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. Pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą rinkos kaina – tai reliatyvus turto rinkos vertės patvirtinimas konkrečiame sandoryje; rinkos vertė – apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti parduotas turtas vertinimo dieną, sudarius norinčių turtą parduoti ir norinčių turtą pirkti asmenų tiesioginį komercinį sandorį po šio turto tinkamo pateikimo į rinką, jeigu abi sandorio šalys veiktų dalykiškai, be prievartos ir nesąlygojamos kitų sandorių bei interesų. Taigi, pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kaina. Civilinio proceso kodekso 681 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas turto perkainojimo institutas, kurio tikslas – užtikrinti areštuoto turto tinkamą įkainojimą pasikeitus jo vertei, taip garantuojant vykdymo proceso šalių teisių ir teisėtų interesų apsaugą. Taigi teisinis reglamentavimas yra nustatytas taip, kad, taikant prievartinį skolininko nuosavybės teisių ribojimą ją priverstinai parduodant, būtų išvengta sumų, neatitinkančių paimamo turto vertės sumokėjimo, kas reikštų neproporcingą nuosavybės teisių apribojimą. Apie būtinumą tokiais atvejais paisyti tikrosios turto vertės ir teisėtų skolininko bei kreditoriaus interesų yra pasisakyta ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Kanala v. Slovakia, No. 57239/00, Judgement of 10 July 2007, par. 61). Teisingas, įstatymų reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas, yra visų pirma antstolio tiesioginė pareiga. Teismų praktikoje konstatuota, kad šią pareigą antstolis privalo vykdyti nepaisant to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis. Įstatymo antstoliui nustatyta pareiga ir suteikta realių galimybių taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas, išieškotojo ir skolininko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, c.b. Nr. 3K-3-211/2007; c.b. Nr. 3K-3-604/2008; c.b. Nr. 3K-3-218/2009). Teismo pareiga patikrinti, ar turtas įvertintas už tinkamą kainą, nepriklauso nuo to, ar buvo reiškiama prieštaravimų dėl turto įkainojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, c.b. Nr. 3K-3-8/2005; c.b. Nr. 3K-3-161/2007).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad antstolio Ramūno Kamarausko kontorai vykdymui buvo pateiktas Vilniaus miesto 1-o apylinkės teismo išduotas vykdomasis raštas, kuriuo 2009 m. rugsėjo 30 d. įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu ieškovo P. B. naudai iš atsakovo R. P. buvo priteista 66 466,40 Lt skola, 22,912,44 Lt delspinigių, 59,819,76 Lt delspinigių, 240,00 Lt pareiškimo sudarymo išlaidų, 581 Lt nutarties įteikimo išlaidų, 123,00 Lt žyminio mokesčio išlaidų, viso 150 143,33 Lt suma (vykd. b. 1-3 l). Pradėjęs priverstinio teismo sprendimo veiksmus antstolis 2009 m. spalio 27 d. turto arešto aktu aprašė skolininkui priklausantį: 0,32 ha žemės sklypą, 113,32 kv.m. ploto gyvenamąjį namą bei 61,00 kv.m. užstatyto ploto ūkio pastatą, esančius (duomenys neskelbtini), Aukštadvaryje, Trakų raj., bei nurodė, kad turto vertės nustatymui bus skiriama ekspertizė. Su turto arešto aktu skolininkas supažindintas pasirašytinai 2009 m. gruodžio 15 d. (vykd. b.l. 13-14). Antstolis 2009 m. lapkričio 12 d. priimdamas patvarkymą (vyld. b.l. 16) skyrė turto ekspertizę, pavesdamas ją atlikti UAB ,,Krivita“. Kaip seka iš UAB ,,Krivita“ nekilnojamojo turto ekspertizės akto Nr. 09-I-195, areštuotas skolininko turtas buvo įkainotas 75 000 Lt ( civ.l. 5-6). Skolininkas 2010 m. sausio 13 d. pateikė antstoliui 2010 m. sausio 11 d. UAB ,,Turto spektas“ pažymą Nr. 10-01-2-12, kurioje areštuotas turtas įkainuotas 150 000 Lt suma (b.l. 7; vykd. b.l. 28). Gavęs abiejų šalių turto vertinimą, antstolis 2010 m. vasario 24 d. priėmė patvarkymą (vykd. b.l. 29), kuriuo nustatė areštuoto turto vertę 120 000 Lt už visą areštuotą turtą. Teismas skolininko skundą dėl antstolio veiksmų ir reikalavimą panaikinti 2010 m. vasario 24 d. patvarkymą atmetė.
Civilinio proceso kodekso 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas ir padėti šalims ginti jų teises bei įstatymo saugomus interesus. Pagal teismų formuojamą praktiką tuo atveju, kai turimi skolininko turto vertės įrodymai, šiuo atveju pareiškėjo pateikta UAB ,,Turto spektas“ pažyma Nr. 10-01-2-12, kuria areštuotas turtas įvertintas 150 000 Lt suma kelia abejonių, antstolis privalo imtis papildomų priemonių tinkamam skolininko turto įkainojimui nustatyti nepriklausomai nuo to, ar skolininkas ir išieškotojas reiškia prieštaravimų dėl nustatytos turto kainos.
Teisėjų kolegijos vertinimu, skolininkas iš esmės nereiškė motyvuotų prieštaravimų dėl UAB ,,Krivita“ pateikto turto vertinimo, o tik pateikė UAB ,,Turto spektas“ pažymą Nr. 10-01-2-12, kuria turtas įkainuotas žymiai didesne suma, nei nurodyta UAB ,,Krivita“ turto vertinimo akte, todėl antstolis turėdamas abiejų ginčo šalių pateiktus turto vertinimus, turėjo pagrindą nustatyti maksimaliai artimą areštuoto turto rinkos vertę 120 000 Lt bei nepažeidė skolininko ir išieškotojo interesų, tuo tinkamai įgyvendindamas Civilinio proceso kodekso 634 straipsnio 2 dalies bei antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalies nuostatas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmos instancijos teismas pagrįstai pripažino skundžiamąjį antstolio 2010 m. vasario 24 d. patvarkymą teisėtu bei pagrįstu, todėl pagrindo panaikinti teistą bei pagrįstą teismo nutartį nepar pagrindo.
Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi ir neįtakoja skudžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.
Nurodytais argumentais atskirasis skundas atmestinas.
Sutinkamai su Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu iš skolininko R. P. valstybės naudai priteistinos 8,40 Lt išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 p., kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 1-o apylinkės teismo 2010 m. balandio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-9585-727/2010 palikti nepakeistą, o skolininko R. P. atskirąjį skundą atmesti.
Priteisti iš R. P. a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai priteisti 8,40 Lt išlaidas susijusias su procesinių dokumetų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.