- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-03-05
- Bylos Nr.
- 2A-368-479/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-01494-2014-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Žydrūnas Bertašius, Albina Pupeikienė, Alvydas Žerlauskas
- Ieškovas
- R. J.
- Atsakovas
- Saugų vaikų
Pranešėja Žydrūnas Bertašius Civilinė byla Nr. 2A-368-479/2015
Teisėjas Vaclovas Jurjonas (Proceso Nr. 2-43-3-01494-2014-7)
2015 m. kovo 5 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Albinos Pupeikienės, Alvydas Žerlausko, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Saugų vaikų globos namų apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2014-10-29 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. J. ieškinį atsakovui Saugų vaikų globos namams dėl Darbo ginčų komisijos sprendimo bei drausminės nuobaudos panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė R. J. kreipėsi į Šilutės rajono apylinkės teismą su ieškiniu ir nurodė, kad nuo 2013-12-13 ji dirba socialine darbuotoja Saugų vaikų globos namuose. 2014-01-03 ieškovė buvo pakviesta pokalbiui su atsakovo direktoriumi E. J. ir ieškovei buvo pasiūlyta pakeisti darbo sutartį, tačiau ieškovė su tuo nesutiko. Šalių nuomonių nesutapimas nulėmė neigiamą atsakovo direktoriaus požiūrį į ieškovės atliekamą darbą. 2014-02-26 atsakovo direktorius ieškovei nurodė pateikti pasiaiškinimą dėl to, kad ieškovė valgė globotiniams skirtą maistą. Nors ieškovė neturėjo tikslo valgyti vaikams skirtą maistą, atsakovas paskyrė jai griežtą drausminę nuobaudą – papeikimą. Ieškovė nustatyta tvarka apskundė drausminės nuobaudos paskyrimą Darbo ginčų komisijai, tačiau komisija nepagrįstai atsisakė ieškovės skundą nagrinėti. Kadangi atsakovas nesutiko drausminę nuobaudą panaikinti, ieškovė prašė teismo pripažinti negaliojančiu Klaipėdos skyriaus Darbo ginčų komisijos sprendimą, kuriuo atsisakyta nagrinėti ieškovės skundą, bei panaikinti ieškovei paskirtą drausminę nuobaudą.
Žemesnės instancijos teismas
Šilutės rajono apylinkės teismas 2014-10-29 sprendimu ieškinys patenkintas. Teismas konstatavo, kad ieškovė tinkamai apskundė drausminės nuobaudos paskyrimą Darbo ginčų komisijai, o ši institucija nepagrįstai atsisakė ieškovės skundą nagrinėti. Teismas nustatė ir tai, kad drausminė nuobauda ieškovei buvo paskirta tinkamai neišsiaiškinus drausminio nusižengimo aplinkybių, atsakovas buvo suinteresuotas drausminės nuobaudos paskyrimu ieškovei dėl tarp ieškovės ir atsakovo direktoriaus kilusių asmeninio turinio nesutarimų.
Šalies argumentai
Atsakovas pateikė apeliacinį skundą ir prašė panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2014-10-29 sprendimą bei priimti byloje naują sprendimą. Atsakovas nurodė, kad teismas neįvertino aplinkybių, jog ieškovė, valgydama vaikams skirtą maistą, grubiai pažeidė pareigybinius nuostatus. Teismas neatsižvelgė ir į tai, kad ieškovės padarytas nusižengimas nebuvo vienkartinis atvejis. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog skiriant nuobaudą ieškovei buvo pažeista drausminės nuobaudos skyrimo tvarka. Pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines teisės normas, nes teismas netinkamai įvertino faktines nusižengimo aplinkybes bei liudytojų parodymus. Teismas nepagrįstai leido ieškovę atstovauti advokatui, neturinčiam įgaliojimų. Teismas taip pat neįvertino aplinkybės, jog ieškovės nurodytos bylinėjimosi išlaidos yra pernelyg didelės.
Atsiliepimas
Ieškovė R. J. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą ir prašė Šilutės rajono apylinkės teismo sprendimą palikti galioti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis yra laikantis LR CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra LR CPK 329 str. 2 d., 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą anksčiau nurodytais pagrindais, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėja bylą teismas nagrinėja neperžengdama apeliacinio skundo ribų.
Apeliantas skunde teigė, kad pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą neatskleidęs bylos esmės, neįvertinęs ieškovės padaryto pareiginių nuostatų pažeidimo. Šios atsakovo nuostatos nėra pagrįstos. LR DK 238 str. numato, kad skiriant drausminę nuobaudą turi būti atsižvelgiama į darbo drausmės pažeidimo sunkumą ir jo sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę, į aplinkybes, kuriomis šis pažeidimas buvo padarytas, į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau. Taigi nagrinėjamoje byloje buvo būtina nustatyti, ar ieškovė iš tikrųjų grubiai pažeidė jai nustatytas darbines pareigas. Galima sutikti su tuo, kad Saugų vaikų globos namų vidaus darbo tvarkos taisyklių 6.10.2 punktas draudžia darbuotojams valgyti vaikų maitinimui skirtą maistą, tačiau darbuotojo veiksmai vykdant darbines pareigas turi būti darbdavio vertinami ne formaliai, o pagal darbuotojo veiksmų pobūdį. Tai reiškia, kad kiekvienu drausminės atsakomybės taikymo atveju turi būti sprendžiama, ar darbuotojas pažeidė pareigas dirbti dorai, sąžiningai, tiksliai vykdant darbdavio nurodymus (LR DK 228 str.). Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovė vaikams skirto maisto suvalgė maisto gaminimo procese. Nepaneigta ieškovės nuostata, jog ji privalėjo paragauti vaikams paruoštą maistą prieš pateikdama jį valgyti vaikams. Taigi ieškovės veiksmai dėl nedidelio kiekio maisto suvalgymo jo gaminimo procese yra teisėti. Byloje nėra ginčo ir dėl to, kad ieškovė bei vaikai valgė maistą, tai yra sūrį, kuris buvo likęs iš ankstesnę dieną vaikams pateiktų ir nesuvalgytų maisto produktų. Ši aplinkybė taip pat teismui patvirtina, jog vaikų teisėti interesai bei darbdavio nurodymai ieškovės veiksmais nebuvo grubiai pažeisti. Atsakovės direktorius E. J. atsiliepime į ieškinį pripažįsta, kad 2014-02-27 įvykusio atsakovo įstaigoje dirbančių specialistų ir vaikų susirinkimo metu atsakovo direktorius valgė vaikams skirtą maistą ir tame atsakovas neįžvelgė pareiginių nuostatų pažeidimo. Visos šios bylos aplinkybės įrodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovė drausminio nusižengimo nepadarė ir drausminė nuobauda jai paskirta neteisėtai.
Atsakovas skunde nurodė ir tai, kad teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog ieškovės padarytas nusižengimas nebuvo vienkartinis atvejis. Ši skundo nuostata taip pat nėra pagrįsta. Pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytojos, tai yra vaikų namų auklėtinės, negalėjo teismui patvirtinti, ar tikrai ieškovė valgė vaikų globos namų vaikams skirtą sūrį. Jos taip negalėjo atsakyti į klausimą, ar tokie atvejai buvo nevienkartiniai. Kolegija pažymi, kad tiek liudytojos, tiek ieškovė bylos nagrinėjimo metu teigė, jog kartais, baigiantis vaikų maisto priėmimui, auklėtojos taip pat pavalgo kartu. Taigi ieškovės veiksmų įvertinimas drausmine nuobauda patvirtina esminį atsakovo nukrypimą nuo įprastos tvarkos globos namuose, o pagrindo tokiam nukrypimui ieškovės nubaudimo atveju teismas nenustato. Būtina įvertinti ir tai, kad bylos duomenimis ieškovei nebuvo pateikta jokių pastabų ar papeikimų dėl jos darbo funkcijų vykdymo iki drausminės nuobaudos paskyrimo. Visos šios aplinkybės leidžia padaryti išvadą, jog teismas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, kad neįrodytas sistemingas ieškovės darbinių funkcijų pažeidimas.
Atsakovas skunde tvirtino, jog teismas nepagrįstai pripažino atsakovą pažeidus drausminės nuobaudos skyrimo tvarką. Ši skundo nuostata nepagrįsta. LR DK 238 str. reikalauja darbdavį tinkamai nustatyti drausminio nusižengimo pasekmes, nusižengimo padarymo aplinkybes, į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau. Nagrinėjamoje byloje nuobauda buvo paskirta tą pačią dieną, kai atsakovui buvo pranešta apie padarytą drausminį nusižengimą. Bylos nagrinėjimo nenustatyta, kokios aplinkybės nulėmė būtinumą nedelsiant skirti nuobaudą ieškovei. Įvertintina ir tai, kad atsakovas, skirdamas nuobaudą, iš esmės vadovavosi globos namų auklėtinių skundu. Bylos dokumentai patvirtina, kad ieškovės ir skundą pasirašiusių auklėtinių santykiai prieš nuobaudos paskyrimą buvo konfliktiški. Akivaizdu, kad kelios dienos iki nuobaudos paskyrimo dėl netinkamo vaikų elgesio globos namuose ieškovės buvo kreiptasi į policiją ir policija 2014-03-21 nutarimu patvirtino apie ieškovės pranešimo pagrįstumą. Taigi įvertinant vaikų skundą dėl ieškovės elgesio atsakovas vaikų skundo aplinkybes turėjo įvertinti kritiškai, nusižengimui patvirtinti buvo reikalingi nešališki, objektyvūs įrodymai, tačiau tokie įrodymai bylos nagrinėjimo metu nustatyti nebuvo. Šios bylos aplinkybės patvirtina, jog nuobauda ieškovei buvo paskirta tinkamai nenustačius drausminio nusižengimo padarymo aplinkybių ir drausminės nuobaudos skyrimo tvarka atsakovo buvo pažeista.
Skunde nurodyta ir tai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos nagrinėjimo metu apklaustų liudytojų parodymus. Ši skundo nuostata taip pat nepagrįsta. Bylos nagrinėjimo metu apklaustos liudytojomis V. A. ir V. B. patvirtino, jog jų ir ieškovės tarpusavio santykiai yra konfliktiški, nesutarimai tarp jų kildavo ir iki pranešimo surašymo apie ieškovės neteisėtus veiksmus. Būtina įvertinti ir tai, kad liudytojų parodymai dėl nusižengimo padarymo aplinkybių nėra nuoseklūs. Akivaizdu, kad ieškovė nuo pat pradžių nesutiko su tuo, kad ji padarė drausminį nusižengimą. Taigi galima padaryti išvadą, jog atsakovas, skirdamas nuobaudą, privalėjo įvertinti aplinkybes dėl konfliktiškų ieškovės ir vaikų elgesio ir atsakovas nepagrįstai drausminės nuobaudos paskyrimą pagrindė parodymais vaikų, suinteresuotų nuobaudos paskyrimu ieškovei.
Apeliaciniame skunde nurodyta ir tai, kad ieškovę byloje atstovavo įgalinimų neturinti advokatė, tačiau teismas šios aplinkybės tinkamai neįvertino. Ši skundo nuostata yra nepagrįsta. Byloje yra pateikta tarp ieškovės ir jos atstovės sudaryta teisinės pagalbos sutartis (b. l. 23) ir sutartyje aiškiai numatyta ieškovės advokatės teisė atstovauti ieškovę visuose LR bendrosios ir specialiosios kompetencijos teismuose.
Apeliantas apeliaciniame skunde teigė ir tai, kad pirmosios instancijos teismas ieškovei priteisė nepagrįstai dideles bylinėjimosi išlaidas. Kolegija su šiuo apelianto argumentu sutinka iš dalies. Ieškovė privalėjo kreiptis dėl ginčo išsprendimo į Darbo ginčų komisiją ir dėl šio kreipimosi ieškovės panaudotos lėšos jai turi būti atlyginamos. Kadangi ieškovės atstovavimo išlaidos Darbo ginčų komisijoje viršija rekomenduojamą išlaidų dydį, tai yra 350 Lt, tikslinga šias išlaidas nuo 1 000 Lt sumažinti iki 350 Lt. Kitos ieškovės atstovavimo išlaidos rekomenduojamų dydžių neviršija, yra pagrįstos ir priteistos teisėtai (LR CPK 98 str.). Ieškovės atsiliepimo į apeliacinį skundą išlaidos, tai yra 600 Lt, neviršija rekomenduojamų dydžių ir yra priteistinos iš atsakovo.
Įvertinus aukščiau išdėstytas bylos aplinkybes, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas galioti iš esmės nepakeistas (LR CPK 326 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti iš esmės nepakeistą 2014-10-29 Šilutės rajono apylinkės teismo sprendimą.
Sumažinti 2014-10-29 Šilutės rajono apylinkės teismo sprendimu iš atsakovo Saugų vaikų globos namų priteistų ieškovei R. J. atstovavimo išlaidų dydį nuo 3 000 Lt iki 2 350 Lt (680,60 Eur).
Priteisti iš atsakovo Saugų vaikų globos namų ieškovei R. J. 600 Lt (173,77 Eur) atstovavimo išlaidoms apeliacinėje instancijoje atlyginti.