- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-23
- Bylos Nr.
- 1S-103-398/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Linas Šiukšta, Svajūnas Knizleris, Kęstutis Jucys
- Advokatai
- Eligija Norkienė
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svajūno Knizlerio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Kęstučio Jucio, Lino Šiukštos,
teismo posėdyje išnagrinėjo įtariamojo R. Ž. skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2016 m. vasario 25 d. nutarties, kuria įtariamajam R. Ž. pratęsta kardomoji priemonė-suėmimas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2016 m. vasario 29 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. Ž. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 260 str. 3 d., t. y. tuo, kad jis 2015 m. rugpjūčio 30 d., sodų bendrijoje „P“ (duomenys pakeisti) Panevėžio rajone, (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 18.00 val. iki 19.20 val., veikdamas bendrininkų grupe su M. P. neteisėtai, turėdami tikslą platinti, A. Ž. ir L. Š. perdavė apie 2090 g miltelių su metamfetaminu, kurio gryna mase 376,630 g, kurias A. Ž. kartu su L. Š. nuo įgijimo momento laikė ir gabeno automobiliu „VW MULT1VAN“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Panevėžio rajono ir miesto gatvėmis, kol tą pačią dieną 19.20 val., kelio Panevėžys – Aristava – Sitkūnai, Šilagalio gyvenvietėje, buvo sulaikytas Panevėžio AVPK pareigūnų, ir automobilio kratos metu šios psichotropinės medžiagos buvo rastos ir paimtos.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka R. Ž. laikinai sulaikytas 2015 m. rugpjūčio 30 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 1 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 3 mėnesiams. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nutartimi įtariamajam R. Ž. paskirtos kardomosios priemonės - suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams. Skundžiama Panevėžio apygardos teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartimi įtariamajam R. Ž. pratęsta kardomoji priemonė-suėmimas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2016 m. vasario 29 d.
Šalies argumentai
Įtariamasis R. Ž. skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartį ir paskirti švelnesnę kardomąją priemonę. Nurodo, kad skundžiama nutartis yra nepagrįsta, todėl naikintina.
Įtariamasis mano, jog teismo motyvas, kad ginamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo nėra pagrįstas. Pasak įtariamojo, vien tai, kad jam pareikštas įtarimas dėl sunkaus nusikaltimo padarymo, negali būti pagrindas pratęsti kardomąją priemonę - suėmimą tokiam ilgam laikui. Įtariamasis pažymi, kad turi pastovią gyvenamąją vietą. Nors jo gyvenamoji vieta yra deklaruota prie Kėdainių rajono savivaldybės, tačiau vienintelė jo gyvenamoji vieta yra adresu s. b. „P“ (duomenys pakeisti), (duomenys neskelbtini), Panevėžio raj. Įtariamasis mano, kad teismas buvo suklaidintas, jog R. Ž. neturi jokio pragyvenimo šaltinio, nes jis turi pajamas Lietuvoje, dirbdamas namų apdailos srityje, taip pat iš kūrybinės veiklos, tačiau negali pateikti tai patvirtinančių dokumentų, nes ją vykdo Ukrainoje, taip pat daro tatuiruotes. Įtariamasis nurodo, kad buvo ne kartą išvykęs į užsienį atlikti užsakymų, kuriuos įvykdęs ir gavęs atlygį, visada greitai grįždavo, ten niekada nesislapstė, nes Lietuvoje nori susitvarkyti gyvenimą, sukurti šeimą. Įtariamasis pažymi, kad byloje yra paimtas jo asmens dokumentas, tad ribojamas bet koks jo išvykimas į kitas šalis. Pasak įtariamojo, nors jis turi ryšių Ukrainoje, tačiau yra patyręs abiejų kojų traumą, kelis mėnesius judėjo tik su pagalbinėmis priemonėmis, o dabar jam reikalingas gydymas bei reabilitacija, todėl jis nesiruošia niekur bėgti ar slapstytis. Įtariamasis atkreipia dėmesį, kad praėjus 2 mėnesiams po gydymo (2015 m. lapkričio 16 d.), kaip buvo rekomenduojama rašte iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės, įtariamasis į ją nebuvo pristatytas, nuo 2015-09-16, kai jis buvo išleistas iš minėtos ligoninės, įtariamajam nebuvo taikomas joks gydymas, todėl jis nuolat kentė didžiulius skausmus. Kadangi blogai suaugo lūžę kaulai, iki šiol yra ištinusi dešinė koja, skausminga vaikščioti. Įtariamasis neturi galimybės nei bėgti, nei slėptis, o taip pat neturi sąlygų daryti naujų nusikalstamų veikų. Įtariamasis pažymi, kad nėra jokio pagrindo teigti, kad jis galimai platins narkotines medžiagas ir iš to gyvens. Įtariamasis atkreipia dėmesį, kad tai sunkus nusikaltimas, ir jis nemano, kad galima užsiimti tokia veikla nebaudžiamam. Įtariamasis nurodo, kad pragyvenimo šaltinį jis visada turėjo, tik nebuvo išsiėmęs individualios veiklos dokumentų, nes tuo užsiima ne pastoviai, o su pertraukomis. Įtariamasis dirba ir atsitiktinius statybinius darbus, tapo paveikslus pagal individualius užsakymus. Įtariamasis pažymi, kad jį globojantis asmuo gali sumokėti užstatą, todėl švelnesnės kardomosios priemonės gali padėti pasiekti tų tikslų, kuriems jos skirtos. Grįžęs iš suėmimo, įtariamasis galėtų užsiregistruoti į Darbo biržą ar susitvarkyti dokumentus individualiai veiklai, iš to gauti pajamas ir toliau save išlaikyti, be to apsilankyti pas gydytojus, atlikti būtinus tyrimus, paskirtas procedūras ir pagerinti savo sveikatą.
Įtariamasis atkreipia dėmesį, kad, per tuos daugiau nei 6 mėnesius kol jis buvo suimtas, baudžiamojoje byloje buvo atlikti du procesiniai veiksmai – apklausos, o per paskutinius 3 mėnesius nebuvo atliktas nei vienas procesinis veiksmas, išskyrus suėmimo tęsimą. Įtariamasis pažymi, kad jo gynėja buvo pateikusi prašymą dėl akistatos atlikimo, tačiau jis buvo prokuroro atmestas kaip nepagrįstas. Įtariamasis mano, kad taip yra ribojamos jo teisės, nes jis negali paneigti ar patvirtinti kitų įtariamųjų jo atžvilgiu duotų parodymų.
Įtariamasis nurodo, jog jam nesuprantama, kokiu pagrindu teismas daro išvadą, kad jis yra vartojantis narkotines medžiagas - amfetaminą, nes jokių duomenų byloje apie tai nėra, įtariamasis niekada nebuvo baustas ar teistas dėl tokios veiklos. Pasak įtariamojo, tai, kad kratos metu sodo namelyje buvo rastas kažkoks švirkštas, dar nereiškia, kad jis vartoja narkotikus. Įtariamasis mano, kad teismas darydamas išankstines išvadas ir kitų įtariamųjų parodymus iškeldamas aukščiau, iš anksto R. Ž. pripažįsta kaltu padarius minėtą nusikalstamą veiką.
Teismo posėdyje įtariamojo gynėja prašė jos ginamojo R. Ž. skundą tenkinti, prokurorė prašė įtariamojo R. Ž. skundą atmesti.
Įtariamojo R. Ž. skundas netenkinamas.
Panevėžio apygardos teismas, pratęsdamas įtariamajam R. Ž. kardomosios priemonės – suėmimo terminą 3 mėnesiams, BPK 119, 121, 122, 127 straipsnių reikalavimų nepažeidė.
BPK 121 straipsnio 2 dalis numato, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog įtariamasis galėjo padaryti nusikalstamą veiką. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl, skiriant kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Nors įtariamasis skunde nurodo, kad teismas darydamas išankstines išvadas ir kitų įtariamųjų parodymus iškeldamas aukščiau, iš anksto R. Ž. pripažįsta kaltu padarius minėtą nusikalstamą veiką, tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog svarstant dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo teisėtumo bei pagrįstumo, suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami. Šie klausimai sprendžiami tik teisiamajame posėdyje, kur byloje surinkti įrodymai iš esmės ištiriami, įvertinami bei išsprendžiami asmens kaltumo ir veikos teisinio įvertinimo klausimai. Dėl to teisėjų kolegija nevertina duomenų pakankamumo kaltei pagrįsti aspektu.
Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog R. Ž. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Tokie duomenys yra įtariamųjų A. Ž., D. B., parodymai, automobilio kratos protokolas, elektroninių ryšių tikslais perduodamos informacijos kontrolės protokolai, specialistų išvados apie psichotropinių medžiagų kiekį ir rūšį, DNR tyrimai, bei kiti ikiteisminio tyrimo metu gauti duomenys.
Nagrinėjamu atveju R. Ž. įtariamas galimai padaręs labai sunkų nusikaltimą, numatytą BK 260 str. 3 d., už kurio padarymą gresia didesnė nei vienerių metų reali laisvės atėmimo bausmė. Todėl esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, Panevėžio apygardos teismas galėjo pratęsti įtariamajam kardomąją priemonę – suėmimą 3 mėnesiams, jeigu būtų konstatuota, kad yra bent vienas iš Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. ar 5 d. numatytų pagrindų.
Panevėžio apygardos teismas įtariamajam R. Ž. suėmimo terminą pratęsė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, t. y. esant pagrįstam manymui, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo ir darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuos suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindus apygardos teismas nustatė teisingai, jie nėra išnykę.
Skiriant suėmimą ar pratęsiant jo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, atsižvelgiama į BPK 122 straipsnio 2 dalies nurodytas aplinkybes, t. y. įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Minėta, kad R. Ž. yra įtariamas galimai padaręs labai sunkų nusikaltimą, numatytą BK 260 str. 3 d., už kurio padarymą baudžiamajame įstatyme yra įtvirtinta tik griežta, ilgalaikė nuo dešimties iki penkiolikos metų laisvės atėmimo bausmė. Nors gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, kai byloje yra ir kitų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių šį manymą. Pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos duomenimis R. Ž. yra nevedęs, neturi šeimos, nedirbantis ir Lietuvos Respublikoje neturintis legalaus pragyvenimo šaltinio, anksčiau 3 kartus teistas Lietuvos Respublikoje (teistumai išnykę), vieną kartą Prancūzijos Respublikoje, turi ryšių Ukrainos Respublikoje, todėl nėra saistomas tvirtais socialiniais ryšiais. Nors įtariamasis skunde nurodo, kad turi pastovią gyvenamąją vietą, tačiau nurodyta aplinkybė nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo besąlygiškai teigti, kad yra tie socialiniai ryšiai, kurie sumažintų prognozuojamo bėgimo nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo tikimybę, kuriai užtikrinti ir taikoma tokia griežta kardomoji priemonė. Be to, kaip pagrįstai nurodoma skundžiamoje nutartyje, tai ne įtariamajam priklausanti gyvenamoji vieta, o kitos nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje jis taip pat neturi, registruotas prie Kėdainių rajono savivaldybės. Nors įtariamasis skunde nurodo, kad turi pajamas Lietuvoje, dirbdamas namų apdailos srityje, taip pat iš kūrybinės veiklos, tačiau negali pateikti tai patvirtinančių dokumentų.
Šalies argumentai
Įtariamasis skunde taip pat nurodo, kad jis yra patyręs abiejų kojų traumą, kelis mėnesius judėjo tik su pagalbinėmis priemonėmis, o dabar jam reikalingas gydymas bei reabilitacija, todėl jis nesiruošia niekur bėgti ar slapstytis. Iš pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad R. Ž., 2015 m. rugpjūčio 20 d. būdamas Ukrainoje patyrė kojų traumą, tačiau chirurginio gydymo atsisakė ir 2015 m. rugpjūčio 21 d. buvo išleistas iš ligoninės ambulatoriniam gydymui, po to sugrįžo į Lietuvą. Iš laisvės atėmimo vietų ligoninės 2015 m. spalio 1 d. rašto matyti, kad R. Ž. šioje ligoninėje dėl abiejų kulnakaulių lūžių nuo 2015 m. rugsėjo 2 d. iki 2015 m. rugsėjo 16 d. buvo gydomas chirurgijos skyriuje imobilizuojant abiejų kojų kulnakaulius gipso longetėmis ir būklei pagerėjus, buvo išrašytas į Šiaulių tardymo izoliatorių, nes chirurginis gydymas nereikalingas, rekomenduojama atvykti kontrolei po dviejų mėnesių. Todėl nepagrįstas skundo argumentas, kad dėl šio sužalojimo jis negalės bėgti ar slėptis. Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, apygardos teismas pagrįstai konstatavo, jog yra pagrindas manyti, kad R. Ž., būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 1 p.).
Kardomoji priemonė – suėmimas Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 3 p. nustatytu pagrindu gali būti skiriama arba pratęsiama, jeigu asmuo įtariamas padaręs bent vieną iš Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 4 d. nurodytų nusikaltimų. R. Ž. įtariamas galimai padaręs labai sunkų nusikaltimą, numatytą BK 260 str. 3 d., kuris patenka į Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 4 d. numatytą nusikalstamų veikų sąrašą. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 4 d. nurodytus nusikaltimus, gali patvirtinti informacija apie jo teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikalstamų veikų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos, kiti duomenys. Pažymėtina, kad įtariamojo galimai padaryta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinio pobūdžio, buvo pakankamai gerai organizuota, galimai įvykdyta veikiant bendrininkų grupe. Be to, įtariamasis anksčiau 3 kartus teistas Lietuvos Respublikoje (teistumai išnykę), vieną kartą Prancūzijos Respublikoje, iki sulaikymo legalaus pragyvenimo šaltinio neturėjo, todėl įvertinus galimai padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, darytina išvada, kad R. Ž. lėšų pragyvenimui galėjo gauti iš nusikalstamų veikų. Nurodytos aplinkybės charakterizuoja suimtąjį kaip asmenį, turintį polinkį nusikalsti. Įvertinus nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog R. Ž. būdamas neizoliuotas nuo visuomenės, gali daryti naujus nusikaltimus, todėl Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas suėmimo taikymo pagrindas skundžiamoje nutartyje nurodytas pagrįstai.
BPK 122 str. yra nurodyti tik bendrieji suėmimo skyrimo pagrindai ir sąlygos, taikomi tęsiant suėmimo terminą iki šešių mėnesių. Pratęsiant suėmimo terminą ilgesniam negu šešių mėnesių terminui be bendrųjų suėmimo skyrimo pagrindų yra būtini ir specialūs suėmimo skyrimo pagrindai – tai ypatingas bylos sudėtingumas ar didelė apimtis (BPK 127 str. 2 d.). Bylos sudėtingumą ar didelę apimtį lemia padarytų nusikalstamų veikų, įtariamųjų ar nukentėjusiųjų bei liudytojų didelis skaičius, dalies proceso dalyvių (nukentėjusiųjų arba liudytojų) gyvenimas užsienio valstybėse, reikalingų duomenų gavimas iš užsienio valstybių įstaigų ir gautų dokumentų vertimas iš užsienio kalbų, daug laiko reikalaujančių ekspertizių atlikimas ir jų sudėtingumas, proceso veiksmų ar kitų dokumentų gausumas ir pan.
Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad ikiteisminis tyrimas yra sudėtingas ir didelės apimties, atliekamas dėl 7 nusikalstamų veikų, dalis kurių yra sunkūs ir labai sunkūs nusikaltimai, dėl kurių įtarimai pareikšti 15 asmenų. Po paskutinio suėmimo termino pratęsimo atlikti šie veiksmai: 2015-11-30 gauta specialisto išvada dėl atlikto šaltojo ginklo tyrimo; 2015-12-14 sulaikyti J. P. ir P. S.; 2015-12-14 atliktos kratos šių asmenų transporto priemonėse ir jų gyvenamosiose patalpose; 2015-12-15 įteikti pranešimai apie įtarimus J. P. ir P. S., atliktos įtariamųjų apklausos; 2015-12-16 atlikta įtariamosios J. P. apklausa pas ikiteisminio tyrimo teisėją; 2015-12-16 priimti nutarimai paskirti kardomąsias priemones įtariamiesiems J. P., P. S.; atliktos asmens kratos metu paimtų daiktų apžiūros, dalis daiktų grąžinti įtariamiesiems; 2015-12-17 paskirtos užduotys atlikti cheminius tyrimus dėl kaip įtariama psichotropinių medžiagų rastų kratų metu pas J. P. ir P. S.; 2015-12-23 gauta specialisto išvada; 2015-12-29 gauta specialisto išvada; 2015-12-16 įteiktas pranešimas apie įtarimą L. Š., ji apklausta įtariamąją, paskirta kardomoji priemonė; 2015-12-16 tenkinus prašymą atlikta papildoma įtariamojo R. Ž. apklausa; 2016-01-20 atlikta įtariamosios L. Š. konsultacija Panevėžio teismo psichiatrijos skyriuje, gauta specialisto išvada; 2016-02-03 atlikta papildoma įtariamojo P. K. apklausa ir asmens parodymai atpažinti pagal nuotrauką; 2016-02-11 atliktas įtariamojo P. K. parodymų patikrinimas vietoje; 2016-02-10 apklaustas liudytojas A. M.; vykdyta elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolė, surašyti elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos, jos fiksavimo ir kaupimo protokolai, nagrinėti įtariamųjų prašymai ir skundai. Skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodoma, kad iš ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančių duomenų matyti, jog tyrimas nėra vilkinamas, atliekami pakankamai sudėtingi kompleksiniai specialių žinių reikalaujantys tyrimai. Įtariamasis skunde nurodo, kad, per tuos daugiau nei 6 mėnesius kol jis buvo suimtas, baudžiamojoje byloje buvo atlikti du procesiniai veiksmai – apklausos, o per paskutinius 3 mėnesius nebuvo atliktas nei vienas procesinis veiksmas, išskyrus suėmimo tęsimą. Įtariamasis pažymi, kad jo gynėja buvo pateikusi prašymą dėl akistatos atlikimo, tačiau jis buvo prokuroro atmestas kaip nepagrįstas. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad su įtariamuoju R. Ž. per paskutinius 3 mėnesius nebuvo atliktas nei vienas procesinis veiksmas, atmestas jo gynėjos prašymas atlikti akistatas, nepaneigia, jog ikiteisminis tyrimas atliekamas pakankamai intensyviai bei neįtakoja priimtos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje, teismo nuomone, nėra duomenų, iš kurių būtų matyti, jog ikiteisminis tyrimas yra vilkinamas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija pažymi, kad suėmimas, kaip kardomoji priemonė, suvaržo suimtojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, nurodančiose, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais bei pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, tačiau šiuo atveju be nurodytų teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo sprendimuose ne kartą yra nurodęs, jog besitęsiantis suėmimas gali būti pateisinamas tada, kai yra konkrečių požymių, kad to iš tikrųjų reikalauja viešasis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę. Įvertinus aplinkybes, kad R. Ž. yra suimtas 6 mėnesius ir šis terminas nepažeidžia BPK 127 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nuostatos, jog bylose dėl labai sunkių nusikaltimų ikiteisminio tyrimo metu suėmimo terminas negali tęstis ilgiau kaip 18 (aštuoniolika) mėnesių, atsižvelgus į tai, kad ikiteisminio tyrimo trukmei įtaką daro objektyvios, nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų nepriklausančios priežastys, nėra pagrindo daryti išvadą, jog apygardos teismas, pratęsdamas įtariamajam R. Ž. suėmimo terminą dar trims mėnesiams, pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Baudžiamojo proceso įstatymo ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas, nurodančias, kad niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas. Griežčiausia kardomoji priemonė neabejotinai suvaržo įtariamojo R. Ž. teises, tačiau nagrinėjamu atveju jo teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo.
Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus įtariamojo R. Ž. asmenybę charakterizuojančius duomenis, jo turimus socialinius ryšius, galima daryti išvadą, jog BPK 119 straipsnyje nustatyti kardomųjų priemonių taikymo tikslai nebus pasiekti pritaikius švelnesnes kardomąsias priemones, todėl nėra teisinių pagrindų panaikinti ar pakeisti skundžiamą Panevėžio apygardos teismo nutartį.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
įtariamojo R. Ž. skundą atmesti ir Panevėžio apygardos teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartimi įtariamajam R. Ž. pratęstą suėmimo terminą palikti galioti.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.