Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2017-10-17 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A15.-4221-1011/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2017-10-17
Bylos Nr.
A15.-4221-1011/2017
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-02497-2017-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Linas Dūdys
Pažeidėjas
G. P.
Nukentėjusysis
D. T.
Kategorijos
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A15-4221-1011/2017Proceso Nr. 4-68-3-02497-2017-3Procesinio sprendimo kategorija 16.9.7; (S) 16.9.10; 21.9.10
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2017 m. spalio 17 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Dūdys, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam G. P., nukentėjusiajam D. T., išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, kurioje

G. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)

traukiamas administracinėn atsakomybėn už Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 415 str. 1 d., 423 str. 1 d., 426 str. 1 d., numatytų nusižengimų padarymą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. P. 2017-06-12 apie 9.10 val. Šeškinės g. 22, Vilniuje, vairavo automobilį R. M., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris automobilis nebuvo apdraustas civilinės atsakomybės draudimu, neturėdamas teisės vairuoti, kai Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka neišlaikė kvalifikacinių egzaminų ir neužbaigė papildomų vairuotojų mokymų, važiuodamas atbulas nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį T. P., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir apgadino abu automobilius. Iš eismo įvykio vietos pasitraukė, pažeidęs Kelių eismo taisyklių reikalavimus.

Tokiais veiksmais G. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių 220 p. reikalavimus bei padarė (duomenys neskelbtini) str. 1 d., 426 str. 1 d., numatytus administracinius nusižengimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas G. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad savo kaltę pripažįsta iš dalies. Nurodė, kad turi Ispanijos vairuotojo pažymėjimą, jis negalioja Lietuvoje, bet su juo gali važinėti visame pasaulyje. Nežinojau, kad reikėjo perlaikyti vairuotojo teises. Tvirtina, jog draudimą turi Ispanijoje, nes automobilis su ispaniškais numeriais, dažnai važiuoju į Ispaniją. Nepastebėjo, kad jo nėra mašinoje, galimai pametė viešbutyje ar oro uoste. Savo kaltę dėl vairavimo neturint vairuotojo pažymėjimo ir privalomojo civilinės atsakomybės draudimo pripažino. Tačiau teigė, kad nepastebėjo sukėlęs eismo įvykį. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju buvo sustojęs automobilių stovėjimo aikštelėje ir laukė kol išvažiuos kitas automobilis. Privažiavus kitam automobiliui, iš jo išlipęs vairuotojas pradėjo gestikuliuoti rankomis. Nenorėjo veltis į konfliktą, todėl ramiai išvažiavo iš automobilių aikštelės. Pasistatė automobilį gretimame kieme, nuėjo į polikliniką (turėjau nedarbingumo lapelį). Nurodo, kad nepajuto, kad dėl jo ar kito vairuotojo kaltės būtų sukeltas eismo įvykis ir apgadinti automobiliai, nes kontaktas tarp automobilių nebus stiprus. Vėliau matė svetimo automobilio apgadinimus, kurie buvo labai nežymūs. Taip sutapo, kad jo vairuojamo automobilio apgadinimai (didelis įlenkimas) buvo kaip tik toje vietoje, kuria galimai kontaktavo automobiliai. Nematė, kad nukentėjusysis belstųsi į jo automobilio langą siekdamas atkreipti dėmesį dėl eismo įvykio.

Teismo posėdžio metu nukentėjusiuoju apklaustas nukentėjusysis D. T. paaiškino, kad eismo įvykis įvyko, kad jis norėjo važiuoti iš stovėjimo aikštelės Šeškinės g. 22, o G. P. vairuojamas mėlynos spalvos automobilis pradėjo judėti atgal ir atsitrenkė į jo automobilį ir stabtelėjo. Eismo įvykis įvyko ryte, šviesiu paros metu, o kontaktas tarp autombilių buvo aiškiai jaučiamas. Nurodo, G. P. signalizavo, buvau išlipęs iš savo automobilio, priėjo prie G. P. automobilio, beldė į vairuotojo langą, tačiau jis (G. P.) tik pasižiūrėjo ir išvažiavo. Jo vairuojamam automobiliui buvo apgadintas galinis bamperis. Kodėl G. P. išvažiavo negali paaiškinti, nes dėl smūgio tarp automobilių buvo girdėti garsas, jis (G. P.) turėjo jausti, kad buvo atsitrenkta.

(duomenys neskelbtini) str. 1 d., be kita ko, nustatyta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustų transporto priemonių vairavimas ir (ar) pareigos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausti viešajame eisme dalyvaujančias transporto priemones nevykdymas užtraukia baudą vairuotojams nuo 50 iki 100 Eur.

(duomenys neskelbtini) str. 1 d. nustatyta, kad neturinčių teisės vairuoti transporto priemones asmenų padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, kuris lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą nuo 300 iki 560 Eur.

(duomenys neskelbtini) str. 1 d. nustatyta, be kita ko, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims nuo 850 iki vieno 1 500 Eur. Minėto straipsnio 7 d., be kita ko, nustatyta, kad už šio straipsnio 1, 2 d. numatytus administracinius nusižengimus vairuotojams gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 1 iki 3 metų; 8 d., be kita ko, nustatyta, kad už šio straipsnio 1, 2 d. numatytus administracinius nusižengimus neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas.

Nustatyta, kad G. P. Vilniaus apygardos teismo 2012-11-02 nutarimu buvo atimtos teisės vairuoti transporto priemones 24 mėnesių laikotarpiui ir po to teisės vairuoti transporto priemones Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008-09-10 įsakymu Nr. 1V-328 patvirtintų Motorinių transporto priemonių vairuotojų pažymėjimų išdavimo taisyklių nustatyta tvarka jisai nebuvo įgijęs.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus nurodytas aplinkybes, pripažintina, kad G. P. nagrinėjamu atveju automobilį vairavo neturėdamas tokios teisės.

Tai, jog G. P. vairuodamas automobilį, kuris nebuvo apdraustas civilinės atsakomybės draudimu ir važiuodamas atbulas kliudė šalia stovėjusį automobilį visiškai pavirtina administracinėje byloje esantys įrodymai: 2017-06-21 administracinio nusižengimo protokolas; 2017-06-12 policijos pareigūno tarnybinis pranešimas; 2017-06-12 eismo įvykio vietos schema; papildomi duomenys apie eismo įvykį; nukentėjusiojo D. T. 2017-06-12 teikti paaiškinimai bei teismo posėdžio metu duoti parodymai; foto nuotraukos.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad G. P. padarė (duomenys neskelbtini) str. 1 d., 423 str. 1 d. numatytus administracinius nusižengimus.

Kelių eismo taisyklių 220 p. sakoma, kad, jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Jeigu nė vienas su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis neturi eismo įvykio deklaracijos, eismo įvykio aplinkybės gali būti aprašomos ir eismo įvykio schema nubraižoma švariame popieriaus lape, kuriame nurodomi su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai, transporto priemonės, eismo įvykio liudininkai, pateikiama informacija ir eismo įvykio aplinkybės patvirtinamos su eismo įvykiu susijusių eismo dalyvių parašais. Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą.

Teisminėje praktikoje ne kartą akcentuota, kad administracinė atsakomybė pagal iki 2017-01-01 galiojusio (duomenys neskelbtini) str. 1 d. kyla nustačius ne tik objektyvias pasišalinimo iš eismo įvykio vietos aplinkybes, bet ir tiesioginę asmens tyčią padaryti šį pažeidimą, t. y. tai, kad pažeidėjas suvokė, jog yra susijęs su eismo įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), suprato pasišalinimo neteisėtumą ir norėjo taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi pasunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, jog asmuo suvokė, kad pasišalindamas iš eismo įvykio vietos elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio, ieško nukentėjusiojo, palieka savo koordinates arba bendrauja su nukentėjusiuoju ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne siekdamas išvengti atsakomybės, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (Lietuvos A. T. Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys adm. b. Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-7-4-2013, 2AT-11-2012, 2AT-8-2013 ir kt.).

Atsižvelgus į tai, kad G. P. kaltinamas (duomenys neskelbtini) str. 1 d. numatyto nusižengimo, kurio subjektyviosios pusės požymis (tyčia) yra tapatus (duomenys neskelbtini) str. 1 d. numatytam pažeidimui, padarymu, aptarta teismų praktika aktuali ir nagrinėjamu atveju.

Vertinant byloje esančius įrodymus, pripažintina, kad nagrinėjamo eismo įvykio metu D. T. vairuotas automobilis T. P. buvo apgadintas nežymiai, tačiau patys apgadinimas buvo aiškiai matomi – apgadintas T. P. automobilio galinės dešinės pusės sparnas ir bamperis. Tai patvirtina ir byloje esančios nuotraukos (b. l. 15).

Teismo posėdžio metu D. T. patvirtino, dėl smūgio tarp automobilių buvo girdėti garsas, iškart po to buvo priėjęs prie G. P. automobilio, beldėsi į lango stiklą, tačiau šis išvažiavo.

Aptartų įrodymų visuma, eismo įvykyje dalyvavusių automobilių apgadinimo pobūdis bei mastas, taip pat G. P. veiksmai, kai D. T. bandė su juo aiškintis dėl eismo įvykio, tačiau tas išvažiavo, leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, kad G. P. iš eismo įvykio vietos pasišalino ne sąžiningai klysdamas, t. y. nesuvokęs, jog vairuodamas automobilį ir važiuodamas atbulas kliudė greta stovėjusį automobilį, o tyčia, sąmoningai. Tokią teismo išvadą sustiprina ir ta aplinkybė, kad G. P. nagrinėjamu atveju vairavo neturėdamas tokios teisės, jo vairuotas automobilis nebuvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Taigi, jis turėjo aiškius motyvus (siekis išvengti atsakomybės) pasitraukti iš eismo įvykio vietos.

Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad automobilis T. P. atstatomojo remonto darbų ir medžiagų kaina yra lygi 252,02 Eur, t. y. nesiekia (duomenys neskelbtini) str. 1 d. nurodytos 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (15 x 37,66 Eur = 564,80 Eur) sumos (b. l. 8).

Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad G. P. trauktinas atsakomybėn už (duomenys neskelbtini) str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymą.

G. P. savo kaltę dėl (duomenys neskelbtini) str. 1 d., 423 str. 1 d. numatytų nusižengimų padarymo pripažino, ir šių nusižengimų atžvilgiu tai yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (ANK 35 str. 1 d. 1 p.).

Kitų atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

G. P. iki nagrinėjamų nusižengimų padarymo buvo baustas administracine tvarka už administracinius teisės pažeidimus, Vilniaus apygardos teismo 2012-11-02 nutarimu baustas už pažeidimą, kuris laikytinas šiukščiu, ir tai jį charakterizuoja kaip asmenybę neigiamai, linkusią nepaisyti nustatytų elgesio taisyklių.

Teismas, įvertinęs visas aptartas ir administracinės atsakomybės taikymui reikšmingas aplinkybes daro išvada, kad G. P. skirtinos atitinkamų straipsnių dalių sankcijose nustatytos ir mažesnės negu vidutinio dydžio baudos, t. y.: už (duomenys neskelbtini) str. 1 d. numatytą nusižengimą – 65 Eur bauda; už (duomenys neskelbtini) str. 1 d. numatytą nusižengimą – 400 Eur bauda; už (duomenys neskelbtini) str. 1 d. nusižengimą – 900 Eur bauda.

Vadovaujantis ANK 38 str., G. P. paskirtos nuobaudos subendrinamos paskiriant galutinę nuobaudą sunkiausiojo iš jo padarytų nusižengimų sankcijos ribose, t. y. paskiriant 1 100 Eur baudą.

Nors G. P. nėra įgijęs teisės vairuoti transporto priemones, atsižvelgiant į tai, kad jo padarytas ir (duomenys neskelbtini) str. 1 d. numatytas pažeidimas yra šiurkštus, vienu metu padaryti net trys tyčiniai administraciniai nusižengimai ir tai rodo jo negerbimą visuomenės nustatytų elgesio taisyklių, teismo vertinimu administracinės nuobaudos paskirtį padės įgyvendinti (duomenys neskelbtini) str. 7 d. numatyta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 1 metams. Pažymėtina ir tai, kad vadovaujantis teismine praktika, ta aplinkybė, jog asmuo neturi teisės vairuoti transporto priemones, nepaneigia galimybės jo atžvilgiu taikyti minėtą administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą (Vilniaus apygardos teismo 2017-02-15 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. ATP-62-1020/2017).

Pagal (duomenys neskelbtini) str. 8 d. už šio straipsnio 1 d. numatytą administracinį nusižengimą neturintiems teisės vairuoti transporto priemones gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. Konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus ANK 29 str. nustatytus atvejus. Teismas įvertinęs visas su eismo įvykiu susijusias aplinkybes daro išvadą, kad ANK 22 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti G. P. paskyrus sankcijoje už sunkiausiojo iš jo padarytų pažeidimų numatytą baudą bei administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 metams. Todėl (duomenys neskelbtini) str. 8 d. numatyta administracinio poveikio priemonė – transporto priemonės konfiskavimas – netaikytina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 35 str. 1 d. 1 p., 38 str. 2 d., 423 str. 1 d., 426 str. 1 d., 635 str. 1 d. 1 ir 2 p., 646 str. 2 d., 675 str. 3 d., teismas

nutaria:

Pripažinti G. P., a. k. (duomenys neskelbtini) kaltu padarius:

(duomenys neskelbtini) str. 1 d. numatytą administracinį teisės nusižengimą ir paskirti jam už tai administracinę nuobaudą – 65 (šešiasdešimt penki) Eur baudą;(duomenys neskelbtini) str. 1 d. numatytą administracinį teisės nusižengimą ir paskirti jam už tai administracinę nuobaudą – 400 (keturi šimtai) Eur baudą;(duomenys neskelbtini) str. 1 d. numatytą administracinį teisės nusižengimą ir paskirti jam už tai administracinę nuobaudą – 900 (devyni šimtai) Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams, be transporto priemonės konfiskavimo.

G. P. už jo padarytus pažeidimus paskirti galutinę nuobaudą sunkiausiojo iš jo padarytų nusižengimų sankcijos ribose – 1 100 (vieno tūkstančio vieno šimto) Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams, be transporto priemonės konfiskavimo.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta į „Swedbank“ banko Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), banko kodas 73000 arba Nordea B. F. Plc banko Lietuvos skyriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), banko kodas 21400, arba į Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą bet kuriame kitame banke, nurodant įmokos kodą 1001. Mokant baudą būtina mokėjimo paskirtyje nurodyti ROIK 17069389926.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos dalies, bauda bus išieškoma priverstine tvarka. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 dienų nuo šio nutarimo nuorašo išsiuntimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Linas Dūdys