Kauno apylinkės teismo įsakymas

2023-12-20 · Baudžiamoji byla Nr. e1-3972-1189/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2023-12-20
Bylos Nr.
e1-3972-1189/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-0-00438-2023-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Gabrielė Kaktienė
Kaltinamasis
R. C.
Kategorijos
  • 1.1.7.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. e1-3972-1189/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-0-00438-2023-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; (S) 1.1.8.1.1; 1.1.8.12; 1.2.23.1.2; 2.12.1.4
KAUNO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASISĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gruodžio 20 d.Kaišiadorys

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Gabrielė Kaktienė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės Vidos Viduolienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje

R. C. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi, profesinio išsilavinimo, nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje, gyvenamoji vieta adresu (duomenys neskelbtini), neteista:

kaltinama padariusi nusikaltimą numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. C. neturėdama tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikė su savimi, tai yra paslėpus savo lytiniuose organuose psichotropinę medžiagą – amfetamino miltelius, kurių masė yra 45,6482 g, juose yra 1,9172 g gryno amfetamino, kol 2023 m. rugpjūčio 21 d., 08.30 val. šią psichotropinę medžiagą – amfetaminą, (duomenys neskelbtini) kalėjime, esančiame (duomenys neskelbtini), savanoriškai pateikė Lietuvos kalėjimų tarnybos pareigūnui.

Šiais savo veiksmais R. C. padarė nusikaltimą numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamoji R. C. paaiškino, kad kalta prisipažįsta visiškai, A. G. yra jos dviejų mažamečių vaikų tėvas ir nuo 2022 m. atlieka laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) kalėjime. Šiuo metu, kai vyras atlieka laisvės atėmimo bausmę, visa našta krito jai vienai, jos mama ir tėtis yra mirę, kaltinamoji viena augina du mažamečius vaikus, viskuo tenka rūpintis jai vienai, todėl yra emociškai labai išvargusi ir nusprendė kažkaip atsipalaiduoti, kad nuo visko užsimiršti. Buvo girdėjusi, kad panaudojus narkotinių medžiagų atsipalaiduoji, todėl nusprendė, kad atvykus į eilinį pasimatymą ji sau atsineš narkotinių medžiagų, kurias nusipirko atsitiktinai iš nepažįstamo asmens sutikto einant gatve ir pabandys sunaudoti. Tai buvo silpnumo akimirka. Kaip atrodė asmuo pasakyti negali kadangi net nežiūrėjo. Anksčiau niekada nebuvo vartojusi jokių narkotinių medžiagų, todėl net neįsivaizdavo kokį poveikį jos gali padaryti. Ji žinojo, kad tai draudžiama įnešti į kalėjimą, todėl turėtą medžiagą paslėpė sau įdėdama į lytinius organus. Apie tai ji A. nieko nesakė, kadangi žinojo jog jis yra kategoriškai prieš bet kokius narkotikus ir gali stipriai supykti. Minėtas medžiagas ji turėjo dėl savęs, niekam kitam neketino duoti ar kitaip platinti, kadangi ir neturėjo kam, kaip minėjo A. yra prieš bet kokias narkotines medžiagas. A. G. niekuomet nėra vartojęs narkotinių medžiagų ir jos niekada nėra prašęs įgyti bei neteisėtai įnešti į kalėjimą draudžiamus daiktus. Ji neturėjo jokio tikslo minėtas medžiagas platinti, jas ketino sunaudoti pati. Dėl šio savo poelgio prisipažįsta visiškai ir labai gailisi (e. b. l. 171–174).

Motyvuojamoji dalis

Be visiško kaltinamosios kaltės prisipažinimo, jos kaltė visiškai įrodyta ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais.

Liudytojas A. G., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad R. C. yra jo dviejų mažamečių sūnų mama, su ja gyveno kartu (duomenys neskelbtini) iki to laiko, kol jis turėjo atlikti laisvės atėmimo bausmę, už tai, kad būdamas neblaivus vairavo transporto priemonę. 2022 m. rugpjūčio 8 d. atvyko į bausmės atlikimo vietą, tai yra (duomenys neskelbtini) kalėjimą. Su vaikų mama pastoviai palaiko ryšį, ji kai tik gali, atvažiuoja pas jį į pasimatymus, kartais atveža vaikus, telefonu kalba kiekvieną dieną. Apie tai, kad atvykdama pas jį į pasimatymą ji su savimi turėjo narkotinių medžiagų, jis nieko nežinojo, ji nieko nebuvo sakiusi. Jis pats niekada nevartojo ir nevartoja jokių narkotinių medžiagų, jam tai yra nepriimtina ir jis yra kategoriškai prieš. R. tikrai neprašė, kad ji atneštų į kalėjimą narkotinių medžiagų. Jo kiti nuteistieji taip pat neprašė, kad R. atneštų kažkokių draudžiamų medžiagų. Kodėl ji nusprendė neštis narkotines medžiagas į pasimatymą, negali pasakyti, kadangi nežino. Apie tai R. C. su juo nekalbėjo. Ji minėjo, kad nuo visko labai pavargo (e. b. l. 150–153).

Iš Lietuvos kalėjimų tarnybos Kriminalinės žvalgybos valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyriausiojo tyrėjo K. T. tarnybinio pranešimo matyti, kad Lietuvos kalėjimų tarnybos Kriminalinės žvalgybos valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriuje gauta informacija apie tai, kad 2023 m. rugpjūčio 21 d. į (duomenys neskelbtini) kalėjimą atvyks R. C., kuri į ilgalaikį pasimatymą gali vežtis draudžiamus daiktus – narkotines ar psichotropines medžiagas, o medžiagos gali būti slepiamos kūno ertmėse (e. b. l. 6–9).

Iš 2023 m. rugpjūčio 21 d. savanoriškų daiktų, dokumento pateikimo protokolo matyti, kad 2023 m. rugpjūčio 21 d. (duomenys neskelbtini) kalėjimo administracinio pastato, 4 aukšto tualeto patalpoje R. C. savanoriškai išsitraukė iš savo kūno ertmės, tai yra makšties, prezervatyvą, kurio viduje buvo neaiškios kilmės medžiaga (e. b. l. 1–3).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvados Nr. S 495/2023 (01) nustatyta, kad ant tirti pateikto paketėlio, esančio prezervatyve ir prezervatyvo užrišimo vietos paviršių nustatytas moteriškos lyties asmens DNR profilis, kuris tinka tolimesniam asmens identifikavimui (e. b. l. 113–116).

Iš Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro pateiktos informacijos nustatyta, kad moters biologinių pėdsakų, rastų ant paketėlio, esančio prezervatyve ir prezervatyvo užrišimo vietos paviršių genotipas sutapo su genotipu asmens, kurio anketiniai duomenys DNR duomenų registre nurodyti: R. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 126).

Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 11-1940(23) nustatyta, kad tirti pateiktoje medžiagoje yra psichotropinės medžiagos – amfetamino. Šioje medžiagoje, kurios masė – 45,6482 g, yra 1,9172 g gryno amfetamino (e. b. l. 95–97).

Pagal BK 259 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti. Šie baudžiamajame įstatyme numatyti uždrausti veiksmai yra alternatyvūs, todėl bet kurio vieno iš jų pakanka tam, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė. Kokios medžiagos laikomos narkotinėmis ar psichotropinėmis, reglamentuojama Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakyme Nr. 5 (su vėlesniais pakeitimais), kuriuo buvo patvirtinti Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašai (toliau – ir Įsakymas), nustatant koks narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekis laikomas nedideliu, dideliu ar labai dideliu vadovaujamasi Lietuvos Respublikos sveikatos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 (su vėlesniais pakeitimais) ,,Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“ (toliau – ir Rekomendacijos). Rekomendacijose nustatytas narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekybinis kriterijus itin svarbus nusikalstamos veikos kvalifikavimui bei baudžiamosios atsakomybės taikymui.

Nagrinėjamu atveju, kaltinamoji R. C. kaltinama tuo, kad neturėdama tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikė su savimi, tai yra paslėpus savo lytiniuose organuose psichotropinę medžiagą – amfetamino miltelius, kurių masė yra 45,6482 g, juose yra 1,9172 g gryno amfetamino, kol 2023 m. rugpjūčio 21 d., 08.30 val. šią psichotropinę medžiagą – amfetaminą, (duomenys neskelbtini) kalėjime, esančiame (duomenys neskelbtini), savanoriškai pateikė Lietuvos kalėjimų tarnybos pareigūnui. Kaltinamoji dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos prisipažino pilnai ir nurodė, kad A. G. yra jos dviejų mažamečių vaikų tėvas ir nuo 2022 m. atlieka laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) kalėjime, ji savo sugyventinį lanko pasimatymų metu, šiuo metu, kai jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, jai yra labai sunku ir ji norėjo kažkaip atsipalaiduoti. Buvo girdėjusi, kad panaudojus narkotinių medžiagų atsipalaiduoji, todėl nusprendė, kad atvykus į eilinį pasimatymą ji sau atsineš narkotinių medžiagų, kurias nusipirko atsitiktinai iš nepažįstamo asmens sutikto einant gatve ir pabandys sunaudoti. Kaip atrodė asmuo pasakyti negalėjo kadangi net nežiūrėjo. Ji žinojo, kad tai draudžiama įnešti į kalėjimą, todėl turėtą medžiagą paslėpė sau įdėdama į lytinius organus. Apie tai ji A. nieko nesakė, kadangi žinojo jog jis yra kategoriškai prieš bet kokius narkotikus ir gali stipriai supykti. Minėtas medžiagas ji turėjo dėl savęs, niekam kitam neketino duoti ar kitaip platinti, kadangi ir neturėjo kam (e. b. l. 171–174). Šiuos kaltinamosios parodymus patvirtina Lietuvos kalėjimų tarnybos Kriminalinės žvalgybos valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyriausiojo tyrėjo K. T. tarnybinis pranešimas, kuriame užfiksuota, kad Lietuvos kalėjimų tarnybos Kriminalinės žvalgybos valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriuje gauta informacija apie tai, kad 2023 m. rugpjūčio 21 d. į (duomenys neskelbtini) kalėjimą atvyks R. C., kuri į ilgalaikį pasimatymą gali vežtis draudžiamus daiktus – narkotines ar psichotropines medžiagas, o medžiagos gali būti slepiamos kūno ertmėse (e. b. l. 6–9), kaip matyti iš 2023 m. rugpjūčio 21 d. savanoriškų daiktų, pateikimo protokolo, gauta informacija, pasitvirtino, kadangi buvo užfiksuota, kad kaltinamoji R. C. 2023 m. rugpjūčio 21 d. (duomenys neskelbtini) kalėjimo administracinio pastato, 4 aukšto tualeto patalpoje savanoriškai išsitraukė iš savo kūno ertmės, tai yra makšties prezervatyvą, kurio viduje buvo neaiškios kilmės medžiaga (e. b. l. 1–3). Tai, kad pas kaltinamąją rastos medžiagos iš tiesų priklausė jai, patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvada Nr. S 495/2023 (01) ir Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro pateikta informacija, iš kurių matyti, kad biologinių pėdsakų, rastų ant paketėlio buvusio prezervatyve, rastame kaltinamosios kūno ertmėje, genotipas sutapo su kaltinamosios R. C. genotipu (e. b. l. 113-116, 126). Tuo tarpu, kad pas kaltinamąją rastos medžiagos yra psichotropinės ir pagal Įsakymo I-ąjį sąrašą yra visais atvejais draudžiamos, patvirtina specialisto išvada Nr. 11-1940(23), kurioje nustatyta, kad tirti pateikta medžiagoje yra psichotropinės medžiagos – amfetamino (e. b. l. 95–97). Tuo tarpu asmens veiksmų kvalifikavimui pagal atitinkamą BK 259 straipsnio dalį, reikalingą nustatyti koks buvo draudžiamos medžiagos, rastos pas asmenį, kiekis. Nagrinėjamu atveju pas kaltinamąją R. C., rastos medžiagos kiekis buvo 45,6482 g, iš kurios gryno amfetamino 1,9172 g. Vadovaujantis Rekomendacijomis, pas kaltinamąją rastos grynos psichotropinės medžiagos kiekis viršija nedidelį kiekio kriterijų (0,2 g), tačiau neviršija didelio kiekio (20 g), ir tai, kad pas kaltinamąją rastos grynos psichotropinės medžiagos kiekis viršija nedidelio kiekio kriterijų, įvertinus, tai, kad kaltinamoji neturėjo tikslo šią psichotropinę medžiagą platinti, užtraukia atsakomybę pagal BK 259 straipsnio 1 dalį.

Atsižvelgus į aptartus įrodymus, R. C. pripažįstama kalta padarius nusikaltimą, o būtent neturėdama tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikė su savimi, tai yra paslėpus savo lytiniuose organuose psichotropinę medžiagą – amfetamino miltelius, kurių masė yra 45,6482 g, juose yra 1,9172 g gryno amfetamino, kol 2023 m. rugpjūčio 21 d., 08.30 val. šią psichotropinę medžiagą – amfetaminą, (duomenys neskelbtini) kalėjime, esančiame (duomenys neskelbtini), savanoriškai pateikė Lietuvos kalėjimų tarnybos pareigūnui.

Kaltinamajai R. C. suformuotame kaltinime buvo inkriminuotas ne tik amfetamino laikymas, tačiau ir įgijimas ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku ir vietoje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens. Pažymėtina, kad, kaip jau aukščiau aptarta, narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimas yra alternatyvi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatyta veika. Įgijimas suvokiamas kaip veiksmai, kuriuos atlikęs asmuo gauna narkotines ar psichotropines medžiagas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-218/2009). Psichotropinės ar narkotinės medžiagos gali būti įgyjamos tiek atlygintinai, tiek neatlygintinai, todėl įgijimu pripažįstami tokie veiksmai, kaip pirkimas, išmainymas, skolos atsiėmimas, dovanos gavimas, gavimas veltui ir pan. Tuo tarpu BK 259 straipsnio 1 dalyje nurodytos veikos turi savarankišką baudžiamosios atsakomybės pagrindimo kaltininkui reikšmę ir todėl kiekviena iš jų turi savarankišką procesinį įrodinėjimą ir negali būti preziumuojamos („išvedamos“) iš kitų BK 259 straipsnio 1 dalyje nurodytų ir įrodytų vėlesnių veikų. Teismas apkaltinamajame nuosprendyje turi išdėstyti ir įrodyta pripažintas nusikalstamos veikos aplinkybes, tai yra nurodyti jos padarymo vietą, laiką, būdą, padarinius bei kitas svarbias aplinkybes, taip pat įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai). Teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 301 straipsnio 1 dalis). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas jo buvimą pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Analogiški įstatymo reikalavimai – neginčijamais įrodymais pagrįsti kiekvieną inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymį – taikytini ir tais atvejais, kai BK Specialiosios dalies tame pačiame straipsnyje nurodomos kelios alternatyvios veikos, kurių kiekviena, ją padarius, gali būti savarankišku kaltininko baudžiamosios atsakomybės pagrindu.

Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-218/2009; 2K-405-507/2015 ir kt.), inkriminuojant narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimo požymį, būtina nustatyti esmines tokios medžiagos įgijimo aplinkybes: kas konkrečiai, kur, kaip, kokiais veiksmais, iš kokio asmens įgijo narkotines medžiagas. Analizuojamu atveju liko neįrodyta, kur, kaip, kada, kokiais veiksmais, iš kokio asmens kaltinamoji įgijo psichotropines medžiagas, o jų įgijimas kaltinime siejamas tik su laikymo faktu. Teismo vertinimu, šioje byloje neabejotinai nustatytas tik psichotropinių medžiagų laikymo faktas, todėl alternatyvi veiką kvalifikuojanti aplinkybė – įgijimas šalintina, iš kaltinimo pašalinant aplinkybes, kad R. C. neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, iš nenustatyto asmens, nenustatytu laiku, neteisėtai įgijo psichotropinę medžiagą – amfetaminą, nekeičiant jai inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir nustatytų aplinkybių, susijusių su minėtos psichotropinės medžiagos laikymu, neturint tikslo ją parduoti ar kitaip platinti. Vienos iš alternatyvių veiksmų pašalinimas iš kaltinimo, nekeičia kaltinamosios teisinės padėties ir jos atsakomybės nešalina.

Bausmės skyrimas ir kiti klausimai

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji savo kaltę pripažino visiškai, bylos aplinkybės yra aiškios, o turtinė ar neturtinė žala nei fiziniams, nei juridiniams asmenims nebuvo padaryta, civilinio ieškinio byloje nėra. Iš byloje esančio pranešimo įtariamajai apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu protokolo matyti, kad kaltinamoji su kreipimusi dėl baudžiamojo įsakymo sutiko ir su parinkta bausmės rūšimi taip pat sutiko. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 418 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus pagrindus, teismas konstatuoja, jog procesas šioje byloje gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą, kadangi be kita ko nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios ir nekeliančios abejonių.

Skiriant bausmę kaltinamajai R. C., atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus bei kitas aplinkybes, kurios reikšmingos bausmei skirti ir individualizuoti (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamoji R. C., veikdama tiesiogine tyčia, padarė vieną baigtą nusikaltimą. Kaltinamosios R. C. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta aplinkybę, kad kaltinamoji prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamoji anksčiau neteista, administracine tvarka nebausta (e. b. l. 105-109) nei psichiatrinėje įskaitoje, nei priklausomybės ligų įskaitoje nėra įrašyta (e. b. l. 104), registruota Užimtumo tarnyboje, augina du mažamečius vaikus, įvertinęs tai teismas sprendžia, jog šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajai vieną iš BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytų alternatyvių bausmių – areštą. Tačiau atsižvelgiant į BK 49 straipsnio 3 dalyje numatytas minimalias ir maksimalias arešto parų, skirtinų už nusikaltimo įvykdymą, ribas, teismas skiria didesnę, nei prokurorės pareiškime pasiūlyta, arešto bausmę.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamoji savo kaltę pripažino visiškai, jai skirtina bausmė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu.

BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji anksčiau neteista, administracine tvarka nebausta, turi mažamečių vaikų, kurių interesų užtikrinimui ir poreikių tenkinimui ji yra reikalinga, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtinas 6 mėnesiams be intensyvios priežiūros, intensyvi priežiūra šiuo atveju neskirtina, atsižvelgus į kaltinamosios asmenybę, tai, kad ji pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką bei tai, kad kaip nustatyta ji turi mažamečių vaikų, kurių poreikių tenkinimas, paskyrus ir intensyvią priežiūrą galėtų būti apsunkinamas. Teismas atidėdamas arešto bausmės vykdymą vadovaudamasis BK 75 straipsnio 5 dalies 7 ir 8 punktais įpareigoja kaltinamąją neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, įsiteisėjus panaikinti.

Proceso išlaidų nėra. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas nepaskirtas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- vokas, kuriame yra objektų tyrimo pakuotė, saugomas Lietuvos kalėjimų tarnybos Kriminalinės žvalgybos valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus tarnybinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini) ir po tyrimo likusios 45,0961 g medžiagos, kurioje yra 1,8940 g gryno amfetamino (1 vokas), saugomas Lietuvos Kalėjimų tarnybos Kriminalinės žvalgybos valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriaus tarnybinėse patalpose, esančiose L. Sapiegos g. 1, paliktini saugoti iki įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

R. C. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jai bausmę – 24 (dvidešimt keturias) paras arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti sumažintą bausmę – 16 (šešiolika) parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant kaltinamąją neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką, kuriame yra objektų tyrimo pakuotė, saugomą Lietuvos kalėjimų tarnybos Kriminalinės žvalgybos valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus tarnybinėse patalpose, esančiose Pravieniškių g. 5, Pravieniškės, Kaišiadorių r. ir po tyrimo likusią 45,0961 g medžiagą, kurioje yra 1,8940 g gryno amfetamino (1 vokas), saugomą Lietuvos Kalėjimų tarnybos Kriminalinės žvalgybos valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriaus tarnybinėse patalpose, esančiose L. Sapiegos g. 1, palikti saugoti iki įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikinti. R. C. išaiškinti, kad:

1. Nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per 14 (keturiolika) dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jai įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmams prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamosios gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 (keturiolika) dienų nuo jo įteikimo kaltinamajai dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Gabrielė Kaktienė