- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-12-22
- Bylos Nr.
- A-403-2280-06
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Nijolė Piškinaitė (pirm.), Stasys Gudynas, Algirdas Taminskas (pran.)
- Pareiškėjas
- G. C.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Advokatai
- Laurynas Biekša
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gudyno, Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė) ir Algirdo Taminsko (pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. C. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. gegužės 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. C. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas kreipėsi į teismą ir skundu prašė teismo panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2006 m. sausio 30 d. sprendimą Nr. (15/6-11)-12PR-13 “Dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje nesuteikimo (duomenys neskelbtini) I. J. O. (Lietuvos Respublikoje pasivadinusiam (duomenys neskelbtini) piliečiu G. C. ) ir jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini)” bei įpareigoti atsakovą jo bylą išnagrinėti ir sprendimą priimti iš naujo. Pareiškėjas nurodė, kad sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes jame jis įvardintas kaip (duomenys neskelbtini) pilietis I. J. O., gimęs (duomenys neskelbtini), tačiau tai yra klaida, nes jis esantis (duomenys neskelbtini) pilietis G. C. , gimęs (duomenys neskelbtini). Todėl Departamento sprendimas priimtas pilnai neištyrus ir neįvertinus visų bylos aplinkybių.
Atsiliepimas
Atsakovas prašė skundą atmesti. Atsiliepime nurodė, jog atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas pareigūnams nepateikė jokių asmens tapatybę pagrindžiančių dokumentų, buvo pradėtas tyrimas jo tapatybei patikrinti, kurio baigtis patvirtino, kad pareiškėjas yra I. J. O., kuriam Lietuvos Respublikos ambasadoje Egipte Lietuvos imtynių federacijos kvietimo pagrindu buvo išduota vienkartinė Lietuvos Respublikos viza, o ne G. C. . Taigi pareiškėjas sukčiavo, prisistatęs kito asmens vardu, bei sąmoningai klaidino tyrimą. Nepaisant to, kad buvo nustatyta, jog pareiškėjas Lietuvos Respublikoje prisistatė kito vardu, Departamentas išnagrinėjo visas (duomenys neskelbtini) piliečio I. J. O. (Lietuvos Respublikoje prisistačiusio G. C. vardu) išdėstytas aplinkybes bei prieglobsčio prašymo priežastis ir įvertinęs pateiktą medžiagą nustatė, jog (duomenys neskelbtini) pilietis I. J. O. (Lietuvos Respublikoje prisistatęs G. C. vardu) nepateikė įtikinamų priežasčių dėl individualaus persekiojimo, nukreipto tiesiogiai prieš jį, (duomenys neskelbtini) dėl 1951 m. Ženevos konvencijoje “Dėl pabėgėlių statuso” išvardintų priežasčių ir dėl to neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl pabėgėlio statuso” 86 straipsnio l dalies reikalavimų, todėl jam negali būti suteiktas pabėgėlio Lietuvos Respublikoje statusas. Taip pat remiantis Departamento Prieglobsčio reikalų skyriaus turima informacija apie (duomenys neskelbtini), galima teigti, kad I. J. O. (Lietuvos Respublikoje prisistačiusio G. C. vardu) atžvilgiu nėra pagrindo taikyti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties” 87 straipsnio ir suteikti jam papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje. Visos pareiškėjo išvardintos aplinkybės leidžia manyti, kad I. J. O. (Lietuvos Respublikoje prisistačiusio G. C. vardu) prašymas dėl prieglobsčio nėra pagrįstas, jo pateikta persekiojimo (duomenys neskelbtini) istorija nėra patikima, jo pateikti parodymai yra nenuoseklūs ir melagingi, prašymo nagrinėjimo metu jis sąmoningai klaidino Lietuvos Respublikos pareigūnus ir trukdė tyrimui.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. gegužės 25 d. sprendimu nusprendė pareiškėjo skundą atmesti.
Teismas nustatė, kad G. C. 2005 m. liepos mėnesį buvo sulaikytas Vilniaus m. VPK 3-ojo policijos komisariato pareigūnų. Jokių asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų pareiškėjas nepateikė, tapatybė nustatyta iš jo žodžių. Kilus abejonių dėl asmens tikrosios tapatybės, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras kreipėsi į Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centrą dėl asmens, pasivadinusio G. C. , fotonuotraukų, atliktų sulaikius ir pateiktų Lietuvos Respublikos ambasadai Egipte vizai gauti, sulyginimo ekspertizės. Atlikto tyrimo rezultatas įformintas 2006 m. sausio 16 d. specialisto išvada Nr. 7690, kuria konstatuota, jog tiriamasis asmuo, prisistatęs G. C. vardu, yra tas pats asmuo, kuris pavaizduotas pateiktame (duomenys neskelbtini) piliečio I. J. O. prašyme gauti Lietuvos Respublikos vizą, t.y., G. C. ir I. J. O. yra vienas ir tas pats asmuo. I. J. O. atvykimą į Lietuvos Respubliką įrodo byloje esanti medžiaga, jog dėl vienkartinės trumpalaikės vizos dalyvavimui (duomenys neskelbtini) išdavimo į Lietuvos Respublikos ambasadą Egipte kreipėsi 19 (duomenys neskelbtini) piliečių, tarp kurių minimas ir I. J. O., pastarasis į Lietuvą atvyko (duomenys neskelbtini). Atsižvelgęs į tai, bei į G. C. vardu jokių oficialių dokumentų nebuvimą, teismas padarė išvadą, jog G. C. vardu prisistatęs pareiškėjas ir I. J. O. yra tas pats asmuo, o skundo argumentai nėra pakankami daryti priešingą išvadą.
Šalies argumentai
Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjas pateikė prašymą suteikti jam prieglobstį dėl grėsmės gyvybei (duomenys neskelbtini), kur, mirus jo tėvui, stabų garbintojai iškėlė jam sąlygas laidotuvių ceremonijai, nesuderinamas su jo, kaip krikščionio, pažiūromis, todėl buvo kankinamas. Teismas konstatavo, kad atsakovas priėmė skundžiamą sprendimą detaliai išnagrinėjęs pareiškėjo nurodytus prieglobsčio suteikimo pagrindus, t. y., remtasi Prieglobsčio reikalų skyriaus 2006 m. sausio 27 d. išvada, iš kurios matyti, jog (duomenys neskelbtini) veikia slaptos draugijos ir kultai, narystė jose nėra draudžiama įstatymais, tačiau neteisėti veiksmai, tokie kaip grasinimai ar nužudymai, yra pripažinti kriminaliniais nusikaltimais, už kuriuos yra baudžiama, neneigiama ir vidinio persikėlimo galimybė. Tuo tarpu pareiškėjas nepateikė jokių rimtų argumentų dėl individualaus persekiojimo, nukreipto tiesiogiai prieš jį, atvirkščiai, jo pasakojimas nuolat kito. Todėl teismas padarė išvadą, jog pareiškėjas neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir UTPĮ) 86 straipsnio l dalyje nustatytų būtinų pabėgėlio sąvokos kriterijų, todėl toks statusas jam nesuteiktas pagrįstai.
Teismas taip pat nurodė, kad byloje duomenų, galinčių būti pagrįstos baimės įrodymais dėl pareiškėjui kilmės valstybėje gresiančių veiksmų, nėra, jokių įrodymų, jog dėl patirtos, anot pareiškėjo, prievartos jis būtų kreipęsis į kilmės valstybės institucijas jis nepateikė ir negali paaiškinti, kodėl to nedaręs. Taigi, tariami stabmeldžių kulto narių veiksmai jo atžvilgiu, jeigu tokie ir būtų, nesudaro pagrindo kvalifikuoti situacijos pagal UTPĮ 87 straipsnį. Be to, teismas atkreipė dėmesį, jog atvykimo į Lietuvą ((duomenys neskelbtini)) ir prašymo dėl prieglobsčio padavimo aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjas iš (duomenys neskelbtini) išvyko ne genamas visiškai pagrįstos baimės, o dėl kitų, nei prašyme suteikti prieglobstį įvardintų priežasčių. Atsižvelgęs į tai, teismas padarė išvadą, jog atsakovas surinko pakankamai informacijos atitinkamam sprendimui priimti, todėl naikinti Departamento sprendimą nėra pagrindo.
III.
Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. gegužės 25 d. sprendimą bei priimti naują sprendimą – panaikinti Departamento 2006 m. sausio 30 d. sprendimą Nr. (15/6-11)-12PR-13 ir įpareigoti atsakovą jo bylą išnagrinėti ir sprendimą priimti iš naujo.
Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
teismas, kaip ir Departamentas, remiasi 2006 m. sausio 16 d. kriminalistine ekspertize ir teigia, kad jis yra I. J. O.. Toks teiginys yra nepagrįstas, nes keli asmenys, nurodyti minėtoje kriminalistinėje ekspertizėje, pateikė savo asmenybę patvirtinančius dokumentus, kurie įrodo, kad ekspertizė yra nepatikima;teismas, kaip ir Departamentas, netyrė vidinio persikėlimo galimybės (duomenys neskelbtini), o tiesiog konstatavo, kad tokia yra. Tuo tarpu byloje esančių rekomendacijų dėl (duomenys neskelbtini) 3.8.13 punkte nurodyta, kad vidinio persikėlimo galimybės gali ir nebūti, ypač jei į kitas (duomenys neskelbtini) vietas persikeliantys asmenys neturi šeimyninių ar kitų ryšių.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo atmesti pareiškėjo skundą. Nurodo, kad nei Migracijos departamentas, nei teismas neturėjo jokio pagrindo abejoti Kriminalistinių ekspertizių centro parengta išvada dėl nuotraukų ekspertizės. Remiantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2005 spalio 25 d. įsakymu Nr. 5-V-690 patvirtintų Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro nuostatų 9.5.1 punktu, centras atlieka vaizdų ir asmenų portretų ekspertizes. Minėtu atveju buvo atlikta asmens, Lietuvos Respublikoje prisistačiusio (duomenys neskelbtini)piliečiu G. C. vardu, bei asmens, pateikusio prašymą gauti Lietuvos Respublikos vizą, o kartu su juo ir (duomenys neskelbtini) piliečio pasą I. J. O. vardu, nuotraukų ekspertizė. Remdamasis atlikta ekspertize, Migracijos departamentas nustatė, kad vyras, kuris kreipėsi dėl Lietuvos Respublikos vizos išdavimo Lietuvos Respublikos ambasadoje Kaire, pateikęs anketą vizai gauti su nuotrauka bei (duomenys neskelbtini) piliečio pasą, kuriame vėliau buvo įklijuota viza, atvykęs į Lietuvos Respubliką per Vilniaus oro uostą (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) pilietis I. J. O.), bei vyras, sulaikytas 2005 m. liepos mėn. Vilniuje, prisistatęs (duomenys neskelbtini) piliečiu G. C. vardu, yra vienas ir tas pats asmuo.
Atsakovas pažymi, kad apeliantas sąmoningai iškreipia byloje esančias Rekomendacijas dėl (duomenys neskelbtini) savo naudai, kadangi teisinga citata būtų: „Persikėlimo šalies viduje galimybė, siekiant pabėgti nuo gresiančio smurto iš ne valdžios pareigūnų pusės, visada yra vienas iš būdu išvengti grėsmės. Tikėtina, kad kai kurie asmenys persikėlimo atveju staiga susidurs su normalaus pragyvenimo problemomis naujoje aplinkoje, taip pat gyvenamojo būsto, žemės ir kt. trūkumu. Situacija yra žymiai lengvesnė jei tie asmenys naujoje gyvenamoje vietoje turi šeimyninių ar kitų ryšių”.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 86 straipsnis nustato, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės gynyba arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnyje. Šiame straipsnyje pateikta pabėgėlio samprata atitinka pabėgėlio sampratą, pateiktą 1951 m. Ženevos konvencijoje „Dėl pabėgėlių statuso“ (1 straipsnis). To paties įstatymo 87 straipsnio 1 dalis nustato, kad papildoma apsauga gali būti suteikta prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jo kaip žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės bus pažeistos; 3) yra grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl paplitusios prievartos, kuri kyla karinio konflikto metu arba kuri sudaro sąlygas sistemingiems žmogaus teisių pažeidimams.
Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus (2006 m. sausio 16 d. specialisto išvada Nr. 7690, jokių oficialių dokumentų nebuvimas G. C. vardu, pradinis pareiškėjo tapatybės nustatymas tik iš jo žodžių), padarė tisingą išvadą, kad G. C. vardu prisistatęs pareiškėjas ir I. J. O. yra tas pats asmuo. Šį faktą patvirtino ir pats pareiškėjas apeliacinės instancijos teismo posėdyje paaiškindamas, kad jis į Lietuvos Respubliką atvyko su sportininkų grupe, turėdamas pasą savo tikrąja pavarde (I. J. O.). Pase, pareiškėjo teigimu, treneriui pasiūlius, buvo nurodyta tik neteisinga pareiškėjo gimimo data.
Įvertinus visa, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nepagrįstas pareiškėjo apeliacinio skundo argumentas, jog 2006 m. sausio 16 d. kriminalistinė ekspertizė, kuria buvo nustatyta, kad pareiškėjas yra I. J. O., nepatikima.
Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino atsakovo surinktus ir pateiktus įrodymus (Prieglobsčio reikalų skyriaus 2006 m. sausio 27 d. išvada, pareiškėjo nurodomos aplinkybės, kuriomis jis grindžia prašymą dėl prieglobsčio suteikimo) ir padarė teisingą išvadą, jog pareiškėjas neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 86 straipsnio l dalyje nustatytų būtinų pabėgėlio sąvokos kriterijų, todėl toks statusas jam nesuteiktas pagrįstai. Teismas taip pat pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo nurodomi tariami stabmeldžių kulto narių veiksmai jo atžvilgiu, jeigu tokie ir būtų, nesudaro pagrindo kvalifikuoti situacijos pagal UTPĮ 87 straipsnį, o pareiškėjo atvykimo į Lietuvą ((duomenys neskelbtini)) ir prašymo dėl prieglobsčio padavimo aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjas iš (duomenys neskelbtini) išvyko ne genamas visiškai pagrįstos baimės, o dėl kitų, nei prašyme suteikti prieglobstį įvardintų priežasčių. Šį faktą iš dalies patvirtino ir pats pareiškėjas apeliacinės instancijos teismo posėdyje paaiškindamas, kad jis atsakovui nurodė išgalvotas išvykimo iš (duomenys neskelbtini) aplinkybes bei priežastis, kadangi bijojo, kad jį deportuos. Pareiškėjo teigimu, tikrąja išvykimo iš (duomenys neskelbtini) priežastimi buvo tai, kad jo kaime yra daug burtininkų, dėl kurių praktikuojamos religijos (raganavimo) jo motinai reikėjo atlikti kelias operacijas, o vėliau ji mirė, panašiai (keistomis aplinkybėmis išsivystė liga) mirė ir jo tėvas, sesuo negali ištekėti, broliai buvo priversti išvykti iš kaimo.
Kolegija, įvertinusi apeliacinės instancijos teismo posėdyje pareiškėjo nurodytas išvykimo iš (duomenys neskelbtini) priežastis, daro išvadą, kad pareiškėjas neatitinka įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 86 ir 87 straipsniuose numatytų sąlygų pabėgėlio statusui ar papildomai apsaugai suteikti. Iš Prieglobsčio reikalų skyriaus 2006 m. sausio 27 d. išvados matyti, jog (duomenys neskelbtini) veikia slaptos draugijos ir kultai, narystė jose nėra draudžiama įstatymais, tačiau neteisėti veiksmai, tokie kaip grasinimai ar nužudymai, yra pripažinti kriminaliniais nusikaltimais, už kuriuos yra baudžiama, neneigiama ir vidinio persikėlimo galimybė.
Apeliaciniame skunde pareiškėjas neteisingai teigia, kad pagal byloje esančių rekomendacijų dėl (duomenys neskelbtini) 3.8.13 punktą, vidinio persikėlimo galimybės gali ir nebūti, ypač jei į kitas (duomenys neskelbtini) vietas persikeliantys asmenys neturi šeimyninių ar kitų ryšių. Vertindama šį pareiškėjo teiginį kolegija pažymi, kad byloje esančių rekomendacijų dėl (duomenys neskelbtini) (byla dėl prieglobsčio LR suteikimo Nr.NGA 0011, b.l. 145-161) 3.8.13 punkte nurodyta, jog „Persikėlimo šalies viduje galimybė, siekiant pabėgti nuo gresiančio smurto iš ne valdžios pareigūnų pusės, visada yra vienas iš būdu išvengti grėsmės. Tikėtina, kad kai kurie asmenys persikėlimo atveju staiga susidurs su normalaus pragyvenimo problemomis naujoje aplinkoje, taip pat gyvenamojo būsto, žemės ir kt. trūkumu. Situacija yra žymiai lengvesnė, jei tie asmenys naujoje gyvenamoje vietoje turi šeimyninių ar kitų ryšių”.
Pirmosios instancijos teismo sprendimas pagrįstas ir teisėtas, todėl tenkinti apeliacinį skundą nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. gegužės 25 d. sprendimą palikti nepakeistą, pareiškėjo G. C. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.