Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis A. D. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2019 m. sausio mėnesį skelbimuose rado, kad (duomenys neskelbtini) parduoda du vilkikus su priekabomis. Apžiūrėjus vieną mašiną, vilkikas tiko, o priekaba turėjo visokių pažeidimų. K. I. pasakė, kad dėl pirkimo A. D. gali kontaktuoti su L. I.. Buvo sutarta, kad vilkiką (duomenys neskelbtini) kaltinamajam parduos už 15 000 Eur, o priekabą jie parduos patys. Taip pat buvo sutarta, kad vilkikas su priekaba bus atvarytas į kaltinamojo gyvenamąją vietą – (duomenys neskelbtini). Mašina buvo atvaryta ir pastatyta kaltinamojo nuomojamoje saugomoje aikštelėje. Kaltinamasis L. I. už vilkiką sumokėjo 15000 Eur. Po kiek laiko paskambinusi L. I. klausė, ar A. D. negalėtų padėti parduoti priekabą. Kaltinamajam atsakius, kad pardavinėjimu jis neužsiima, L. I. paprašė, kol grįš K. I., padėti – kad jis įdėtų skelbimą dėl priekabos pardavimo ir padėtų surasti pirkėją. Po savaitės pasiskambinęs apžiūrėti priekabos atvyko M. M.. Apžiūrinėdamas priekabą, jis siuntė vaizdus kitiems žmonėms. Apžiūrėjęs priekabą ir išvykęs bei po kiek laiko vėl atvykęs M. M. pradėjo derėtis dėl kainos. Visos derybos buvo derinamos su L. I.. Paskui skambino kažkoks pilietis, kuris į bylą nėra įtrauktas, kuris kalbėjo laužyta rusų kalba. Kaip suprato kaltinamasis, M. M. buvo tarpininkas. Prasidėjus deryboms, kaltinamasis davė L. I. ir K. I. numerius M. M., kad jie derintųsi kainas. Kai jie sutarė kainą, M. M. paprašė laiko, kol atvažiuos klientas, kurio vardu bus deklaruojama priekaba. L. I. buvo perspėta, kad ji visus muitinės reikalus, visas deklaracijas turės susitvarkyti pati, ji sakė, kad problemos nėra – ji turi sutartį su tarpininkais. Po dviejų dienų po to susitarimo vėl paskambino M. M. ir pasakė, kad keičiasi klientas ir, kad dar kartą nori atvažiuoti apžiūrėti priekabos. Šita visa istorija tęsėsi 3–4 dienas. Galų gale jam buvo pasakyta, kad čia ne turgaus aikštelė, kad tvarkytųsi dokumentus ir pasiimtų priekabą. Kitą dieną M. M. pasakė, kad nori sumokėti pinigus už priekabą, kad ji galėtų stovėti nupirkta, kad jis primokės kaltinamajam už aikštelę. Buvo sutarta, kad apmokėjimas vyks grynais pinigais į (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą. Apmokėjimas vyko „Citadele“ banke, (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis perdavė atspausdintą sąskaitą M. M. ir pastarasis pats pervedė pinigus (duomenys neskelbtini). M. M. pasiėmė sąskaitą, jis buvo pirkėjas ir jis pasiėmė priekabą. Viso vykusio sandėrio metu A. M. net nedalyvavo. Kai M. M. nupirko priekabą, buvo sutarta, kad iki kol pasiims priekabą, jis sumokės 50 eurų už aikštelę. Kai jau buvo kalbama apie deklaracijos pildymą ir priekabos išvežimą, M. M. viską sustabdė, pasakė, kad atskrenda žmogus, kurio vardu reikės pildyti deklaraciją, kad jis savo vardu nieko nesirašys. Po kelių dienų M. M. atsivežė dar kitą žmogų, sakė, kad jis klientas, jis perka priekabą ir jo vardu reikės viską perrašyti. Dar po dviejų dienų atsirado A. M., ir jie pasakė, kad tos priekabos nepirks ir nori atgauti pinigus. Galiausiai pusiaukelėje tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kaltinamasis susitiko su penkiais žmonėmis (tarp kurių ir A. M.), kurie kaltinamąjį pradėjo gąsdinti, reikalavo kad jis grąžintų pinigus. Kaltinamasis jiems davė (duomenys neskelbtini) kontaktus. A. M. tuo metu nesakė kaltinamajam, kad ten jo pinigai ar, kad jis pirkėjas. Po kiek laiko kaltinamasis su L. I. nuvažiavo į VĮ „Regitra“ (duomenys neskelbtini), ten išėmė tranzitinius numerius, L. I. pati su tais numeriais nuvažiavo į muitinę (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis tuose procesuose nedalyvavo ir M. M. kaltinamajam nebeskambino. Kaltinamasis nurodė, kad jis jokių pinigų neėmė. Kaltinamasis teigia, kad M. M. jis davė ne (duomenys neskelbtini) mokėjimo nurodymą, o tik suformavo šabloną, taip pat ranka padarė įrašą, kad parodyti, kaip turi atrodyti mokėjimas, nes M. M. sakė, kad jis nežino kaip viskas turi atrodyti, taip pat nurodė M. M. kaip kalbėti su (duomenys neskelbtini). Visame procese priekabos pirkėjų pasikeitė labai daug – gal 6–7. Užpildytą nurodymą įnešti grynuosius pinigus už priekabą kaltinamajam pateikė (duomenys neskelbtini). Išankstinę sąskaitą (duomenys neskelbtini) siuntė tiesiogiai M. M., kaltinamajam jos nepateikė, jo tik paprašė atspausdinti pagrindinę sąskaitą.

Nors kaltinamasis kaltu neprisipažino, tačiau jo kaltė įrodyta kitais byloje sutrinktais įrodymais.

Nukentėjusysis A. M., apklaustas teismo posėdžio metu, parodė, kad 2019 m. vasario–sausio mėn. iš A. D. jis pirko priekabą. Apie priekabą sužinojo tinklapyje „Auto plius“. Jame buvo nurodyta, kad priekabos kaina buvo 10 000 eurų. Tą priekabą pardavinėjo A. D.. Skelbime buvo nurodytas tik telefono numeris. Su A. D. dėl tos priekabos pirkimo buvo susitikę (duomenys neskelbtini) aštuonis kartus. Iš pat pradžių su A. D. dėl priekabos pirkimo tarėsi nukentėjusiojo draugas M. M.. Nukentėjusysis tuo metu dar buvo (duomenys neskelbtini), o draugas buvo (duomenys neskelbtini), todėl nukentėjusysis iš (duomenys neskelbtini) per Medicinos banką nusiuntė pinigų priekabos pirkimui savo draugui (duomenys neskelbtini), kuris nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), apžiūrėjo priekabą ir susitarė su A. D., kad pirks priekabą už 9500 eurų. Draugas A. D. paliko 500 eurų užstato, o kitą dieną sumokėjo visą sumą – 5500 eurų banke pervedė į A. D. sąskaitą, o 3500 eurų atidavė jam į rankas. Kartu su avansu A. D. į rankas gavo 4000 eurų. Po 3 dienų po priekabos pirkimo 2019 m. vasario 19 d. į (duomenys neskelbtini) atvyko ir pats nukentėjusysis. priekabos pirkimo dokumentus tvarkė nukentėjusiojo draugas. Po to A. D. pasakė, kad negali padaryti deklaracijos ir reikia laukti dvi dienas. Dar sakė, kad sulūžo mašina, ir kad ją atveš po dviejų dienų. Po dviejų dienų susitikus (duomenys neskelbtini), A. D. sakė, kad dar mašinos nepataisė, kad pataisys sekančią savaitę. Dar po savaitės A. D. vėl sakė, kad dar mašinos nesutvarkė ir reikia dar palaukti dvi dienas. Po to A. D. pasakė, kad ši įmonė bankrutavo, atidavė 50 eurų, o kitus pinigus žadėjo pervesti vėliau. A. D. pasakė, kad reikia, jog nukentėjusiojo draugas atsidarytų sąskaitą. Nukentėjusysis su draugu nuvažiavo į banką ir draugas atsidarė sąskaitą, nes nukentėjusysis turėjo važiuoti į (duomenys neskelbtini), o draugas liko (duomenys neskelbtini). Kitą dieną prie (duomenys neskelbtini) A. D. nukentėjusiajam ir jo draugui davė mokėjimo nurodymo kopiją, kurioje buvo nurodyta, kad grąžinta 9500 eurų. Mokėjimo nurodyme A. D. padarė įrašą, kad pinigai pervedami už priekabą. Kitą įrašą ant mokėjimo nurodymo parašė nukentėjusiojo draugas, nes A. D. pasakė, kad, gavus pinigus, jie jam išsiųstų kopiją. Kol pinigai ateis į sąskaitą, jie laukė iki balandžio 10 d., tačiau pinigų jie taip ir negavo. Kreipusis į advokatą, šis pasakė, kad mokėjimo nurodyme nurodyta įmonė seniai uždaryta ir tas dokumentas, kurį davė A. D., buvo suklastotas. Kai jie kreipėsi į advokatą, nukentėjusysis teisinių paslaugų sutartį sudarė savo vardu. Dokumentas, kad nukentėjusysis veikia kaip M. M. atstovas pagal įgaliojimą, yra surašytas todėl, kad nukentėjusiojo draugas turėjo gauti pinigus už priekabą į savo sąskaitą, nes nukentėjusysis turėjo išvykti į (duomenys neskelbtini), o draugas turėjo pasilikti, tačiau tai yra nukentėjusiojo pinigai. Vėliau planai pasikeitė – į (duomenys neskelbtini) išvyko draugas, o nukentėjusysis liko (duomenys neskelbtini). Už priekabos pirkimą pinigus pervedė draugas, nes jis turėjo lietuvišką sąskaitą. Tokia priekaba rinkoje kainuoja 12–13 tūkst. eurų. Prašo patenkinti civilinį ieškinį.

Liudytojas M. M., apklaustas teismo posėdžio metu, parodė, kad su A. D. buvo susitikęs vieną kartą dėl priekabos pirkimo. Šis įvykis buvo 2019 m. vasario mėnesį. Liudytojui, kuris tuo metu buvo Lietuvoje, paskambinęs A. M. paprašė, kad šis nuvažiuotų apžiūrėti priekabą. Apie parduodamą priekabą A. M. rado internete, liudytojui davė adresą, telefono numerį. Liudytojas nuvažiavo, apžiūrėjo, nufotografavo ir nuotraukas nusiuntė A. M., dėl apmokėjimo A. M. ir A. D. susitarė patys. Po to A. M. atsiuntė liudytojui pinigus – 9 500 eurų, kad jis pinigus perduotų A. D.. M. M. pinigus perdavė priekabos pardavėjui A. D. dar iki A. M. atvažiavimo į Lietuvą: 5000 pervedė į kažkokią sąskaitą, nurodytą A. D., o 4500 Eur perdavė grynais. Priekaba buvo garaže, netoli kur A. D. gyvena, kažkokiame kaime. Pinigų perdavimas vyko Kaune „SEB“ banke. Dokumento dėl pinigų perdavimo jie nesurašė. Dėl priekabos pirkimo A. D. liudytojui davė kažkokį dokumentą, kurį liudytojas iškart atidavė A. M.. A. D. nepateikė liudytojui jokių atstovavimo dokumentų. Liudytojas parodė A. M. techninį pasą, nežiūrėjo kokia pavardė buvo parašyta, nežino ar tai buvo transporto priemonės registravimo liudijimas. A. D. buvo žadėjęs A. M. grąžinti jo pinigus į sąskaitą, bet negrąžino. Liudytojas nebuvo susitikęs prie (duomenys neskelbtini) su A. D., ten buvo susitikęs A. M.. Liudytojas nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu įvykio aplinkybes atsiminė geriau.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 276 straipsnio 4 dalimi, buvo pagarsinti liudytojo M. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (1 t., b. l. 73–75), kuriuose jis parodė, kad 2019 m. vasario mėn. pradžioje jam paskambino draugas M. A. ir pasakė, kad jis Lietuvoje internetiniame tinklalapyje www.autoplius.lt rado skelbimą apie parduodamą puspriekabę ,,KOGEL“ už 10 000 eurų. A. M. jam atsiuntė minėtos puspriekabės pardavėjo duomenis, kad jis, būdamas Lietuvoje, susisiektų su juo ir paklaustų dėl puspriekabės pardavimo. Taip pat A. M. jam buvo persiuntęs 10 000 eurų priekabos įsigijimui. Liudytojas paskambino telefono numeriu (duomenys neskelbtini) ir pardavėjas jam pasakė, kad puspriekabė yra (duomenys neskelbtini). Liudytojas atvažiavo iki (duomenys neskelbtini), kur pirmą kartą susitiko su pardavėju A. D., ir apžiūrėjo puspriekabę. Po priekabos apžiūros liudytojas kaip užstatą (duomenys neskelbtini) pardavėjui padavė 950 eurų. Daugiau niekas nematė, kad jis pardavėjui padavė rankpinigių, jokių dokumentų, patvirtinančių rankpinigių davimą, pildyta nebuvo. Apie rankpinigių davimą jis pasakė M. A.. Jie su pardavėju buvo sutarę, kad dalį pinigų jis turės pervesti į pardavėjo nurodytą banko sąskaitą, kitą dalį turėtų sumokėti grynais. Dar būnant (duomenys neskelbtini), pardavėjas jam pasakė, kad jis iš įmonės (duomenys neskelbtini) nori įsigyti minėtą puspriekabę su vilkiku, vilkiką nori pasilikti sau, o puspriekabę nori parduoti, todėl dalį pinigų reikės pervesti į (duomenys neskelbtini) sąskaitą. Pardavėjas jam davė (duomenys neskelbtini) sąskaitą, esančią AB ,,SEB banke“. Kitą rytą pardavėjas jam paskambino ir pareiškė, kad pinigus reikia parvesti į kitą (duomenys neskelbtini) sąskaitą. Kodėl taip reikia padaryti, jis neaiškino, SMS pranešimu atsiuntė adresą ir banko pavadinimą, į kurio sąskaitą reikia pervesti pinigus. 2019 m. vasario 11 d. liudytojas susitiko su pardavėju ir kartu nuėjo į banko skyrių, kur pardavėjas banko kasininkui padavė įmonės banko sąskaitos rekvizitus. M. M. banke padavė kasininkei 5 500 eurų. Komisinius mokesčius – 4 eurus sumokėjo A. D.. Po apmokėjimo, M. M. gavo apmokėjimo dokumentus. Taip pat banko skyriuje, prie mokėjimo langelio, jis pardavėjui sumokėjo grynais 3 000 eurų. Taip pat jokių dokumentų, patvirtinančių 3 000 eurų sumokėjimą grynais, nepasirašė. Pardavėjas Citadelės banko skyriuje liudytojui padavė 2019 m. vasario 11 d. išankstinę sąskaitą Nr. IVO 150832, kurią išrašė (duomenys neskelbtini), kurioje buvo jam nepažįstamos moters L. I. vardas, pavardė, parašas. Pardavėjas liudytojui pasakė, kad tai dalinis apmokėjimas už įsigyjamą priekabą, ir galutinius priekabos įsigijimo dokumentus jis pateiks 2019 m. vasario mėn. 12–13 d. 2019 m. vasario 12 d. atvažiavo priekabos savininkas M. A., kuris su pardavėju kalbėjo apie priekabos paėmimą. 2019 m. vasario 19 d. M. A. nusipirko vilkiką. Pastarasis paprašė paso kopijos, kad gauti tranzitinius numerius bei draudimą jų įsigytam vilkikui. Viskas buvo išsiųsta ir A. D. jiems pasakė, kad 2019 m. vasario mėn. 20–21 dienomis jie galėtų priekabą pasiimti. Buvo nurodytas muitinės adresas, kur tuo metu turėjo stovėti jų įsigyta priekaba – (duomenys neskelbtini). Jie atvažiavo į (duomenys neskelbtini), kur susitiko su A. D.. A. D. buvo įėjęs į muitinės pastatą, o kai išėjo, sakė, kad reikia dar palaukti valandą, kol bus sutvarkyti visi dokumentai. A. D. jiems pasakė laukti, priekabos dokumentus paimti pas muitinės tarpininką, o pats išvažiavo. Po valandos liudytojas paskambino A. D. ir pasakė, kad niekas nevyksta. Pardavėjas A. D. nurodė atvažiuoti iki degalinės autostradoje (duomenys neskelbtini). Jie atvažiavo iki (duomenys neskelbtini) degalinės už prekybos centro (duomenys neskelbtini), kur degalinėje sutiko su pardavėju A. D., kuris pasakė likti degalinėje, o pats žadėjo asmeniškai nuvažiuoti į muitinę ir atvežti jiems dokumentus. Po valandos pardavėjas A. D. grįžo į degalinę ir pranešė, kad nėra galimybės gauti dokumentų, paaiškino, kad atsitiko problemų su muitine, sutvarkyti visus dokumentus užtruktų apie dvi savaites, o jeigu jie nenori laukti, tai jis sutinka grąžinti pinigus. Jie sutiko, kad pinigai būtų grąžinti. Liudytojas M. M. pardavėjui A. D. SMS pranešimu išsiuntė savo sąskaitos rekvizitus, kur reikia parvesti pinigus. 2019 m. kovo 5 d. jie su A. D. susitiko prie (duomenys neskelbtini), kur A. D. liudytojui padavė AB ,,SEB banko“ mokėjimo nurodymo kopiją, pagal kurią (duomenys neskelbtini) pervedė į liudytojo M. M. sąskaitą 9 550 eurų. Jis minėto dokumento apačioje parašė, kad tai yra pinigų grąžinimas pagal neįvykusį puspriekabės ,,Kogėl“ įsigijimo sandorį. Pagal minėtą mokėjimą pinigai į M. M. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) taip pervesti ir nebuvo. Po keturių dienų M. M. suprato, kad buvo apgautas, todėl kartu su A. M. kreipėsi į advokatą. A. M. patyrė 9 450 Eur turtinę žalą.

Liudytojas M. M. patvirtino parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Papildomai M. M. paaiškino, kad liudytojas nurodė pinigus grąžinti į jo sąskaitą, nes A. M. neturėjo lietuviškos sąskaitos.

Liudytojas K. I., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad A. D. jo įmonė (duomenys neskelbtini) už maždaug 18 000 eurų pardavė įmonės automobilį – vilkiką „Scania“ ir priekabą-šaldytuvą – visą komplektą. Dėl pardavimo liudytojas buvo įdėjęs skelbimą į internetą, pardavė ne asmeniškai A. D., o įmonei. Kadangi A. D. žadėjo pirkti visą komplektą, mašina buvo nuvaryta pas A. D. į (duomenys neskelbtini). Po to A. D. persigalvojo ir nupirko vien vilkiką „Scania“, o šaldytuvą pirko kažkas iš (duomenys neskelbtini). Priekabos pirkėją surado A. D., jis su pirkėju važiavo į muitinę, viską tvarkė A. D., iš liudytojo įmonės joks atstovas nedalyvavo. Tik buvo susisiekta telefonu su muitine pasiklausti, ar viskas gerai. Vilkikas ir priekaba buvo parduoti, pinigai liudytojo įmonei buvo sumokėti. (duomenys neskelbtini) nebuvo išdavusi įgaliojimo A. D. veikti įmonės vardu. Dokumentus, kuriuos turėjo pateikti muitinei, A. D. gavo iš (duomenys neskelbtini). Pinigus už priekabą liudytojo įmonei pervedė M. M., vėliau sąskaita buvo išrašyta kito asmens vardu, nes A. D. sakė, kad pirko vienas asmuo, o priekabą parvaryti turi kažkas kitas – pirkėjo brolis, todėl dokumentus reikėjo tvarkyti kito asmens vardu. Jokių įtarimų liudytojui dėl A. D. nekilo, juo pasitikėjo, jis su liudytojo įmone atsiskaitė, jokių pretenzijų jam nebuvo. Už priekabą buvo gauta 5 000 Eur, už vilkiką – 18 000 Eur. M. M. buvo išrašyta sąskaita 5 500 eurų sumai, ir ši suma įmonėje buvo gauta.

Liudytoja L. I., apklausta teismo posėdžio metu, parodė, kad A. D. vasario mėnesį iš jų įmonės pirko vilkiką. Iš pradžių jis buvo žadėjęs pirkti visą komplektą, t. y., vilkiką ir puspriekabę, bet po to persigalvojo – pasakė, kad perka tik vilkiką, o puspriekabei rado klientą. A. D. jiems atsiuntė visus duomenis, pervedė pinigus, tada liudytoja su A. D. nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), kartu išregistravo puspriekabę ir išėmė tranzitinius numerius. Jų įmonė pinigus gavo, puspriekabė buvo pas A. D., kuris turėjo sutvarkyti muitinėje registraciją. Po to jie skambino į muitinę, buvo pasakyta, kad A. D. buvo neapmokėjęs sąskaitos, todėl jie apmokėjo sąskaitą už dokumentų tvarkymą. Išregistravus mašiną, praėjus dienai ar dviems, A. D. paskambinęs pasakė, kad M. M. baigiasi viza, jis turi išvykti, o priekabą pervarys kitas žmogus ir sąskaitą-faktūrą reikia perrašyti kito žmogaus vardu. Priekabą turėjo parvaryti kažkoks (duomenys neskelbtini), abu jie buvo iš (duomenys neskelbtini). Pinigus už puspriekabę jų įmonė gavo iš M. M., o už vilkiką – iš A. D. įmonės. Už vilkiką gavo su PVM apie 18 tūkst. eurų, o už puspriekabę – 5500 eurų. Kai buvo nuspręsta sustabdyti jų įmonės veiklą, skelbimą dėl vilkiko pardavimo jie įėjo į kažkurį internetinį puslapį ir liudytojos vyrui paskambino A. D., kuris norėjo pirkti 2 komplektus. Abu vilkikus ir puspriekabes jie nuvarė pas A. D., bet jis po to antro komplekto nebepirko, jį nupirko kita įminė. Jie A. D. parašė įgaliojimą parduoti priekabą. Su muitinės tarpininkais jie buvome sudarę sutartį.

Savanoriškas daiktų pateikimo protokole užfiksuota, kad A. D. pateikė dokumentų kopijas: 2019 m. vasario 11 d. Nurodymo įnešti grynuosius pinigus Nr. TT1904200042 kopiją, kurioje matyti, kad M. J. pervedė į (duomenys neskelbtini) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, 5 500 Eur, bei 2019 m. vasario 11 d. Išankstinės sąskaitos Nr. IVO 150832 kopiją, pasirašytą pardavėjo – (duomenys neskelbtini) buhalterės L. I. ir pirkėjo F. M. M. J. dėl puspriekabės „Koegel Trailer“, (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo už 5 500 Eur sumą ( 1 t., b. l. 35–36, 37, 38).

Juridinio asmens duomenyse iš Juridinių asmenų registro užfiksuoti duomenys apie (duomenys neskelbtini), tarp jų, kad įmonė yra registruota (duomenys neskelbtini), jos direktorius K. I. (1 t., b. l. 51–54).

Tačiau tokius kaltinamojo teiginius paneigia nukentėjusiojo A. M. parodymai, kuris tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu nurodė, kad apie parduodamą priekabą sužinojo iš tinklapio „Auto plius“. Jame buvo nurodytas tik telefonas, kuriuo buvo bendraujama su A. D.. Iš pat pradžių su A. D. dėl priekabos pirkimo tarėsi nukentėjusiojo draugas M. M., kuris, apžiūrėjęs priekabą, susitarė su A. D., kad pirks priekabą už 9500 eurų. Draugas M. M. A. D. davė 500 eurų užstato, 5500 eurų banke pervedė į A. D. sąskaitą, o 3500 eurų atidavė jam į rankas. Kadangi po pinigų sumokėjimo A. D. dėl įvairių priežasčių nesutvarkė įvairių problemų su muitine, ir nukentėjusysis negalėjo išsivežti priekabos, nukentėjusysis nutarė atsiimti pinigus. A. D. nurodymu, nukentėjusiojo draugas M. M. pateikė A. D. savo lietuviškos sąskaitos duomenis ir A. D. atidavė nukentėjusiajam 50 eurų bei padavė mokėjimo nurodymo kopiją, kurioje buvo nurodyta, kad grąžina 9500 eurų. Mokėjimo nurodyme A. D. padarė įrašą, kad pinigai pervedami už priekabą. Kitą įrašą ant mokėjimo nurodymo parašė nukentėjusiojo draugas M. M., nes A. D. pasakė, kad, gavus pinigus, jie jam išsiųstų kopiją. Tačiau pinigai į nukentėjusiojo draugo M. M. sąskaitą pervesti nebuvo.

Analogiškas aplinkybes nurodė ir nukentėjusiojo A. M. draugas liudytojas M. M., paaiškinęs, kad draugas M. A. jam pasakė, kad jis Lietuvoje internetiniame tinklalapyje www.autoplius.lt rado skelbimą apie parduodamą puspriekabę ,,KOGEL“ už 10 000 eurų, jam atsiuntė minėtos puspriekabės pardavėjo duomenis, kad jis, būdamas Lietuvoje, susisiektų su juo. Taip pat A. M. jam persiuntė 10 000 eurų priekabos įsigijimui. Liudytojas paskambino skelbime nurodytu telefono numeriu (duomenys neskelbtini), susitarė dėl susitikimo. Liudytojas (duomenys neskelbtini) susitiko su pardavėju A. D., apžiūrėjo puspriekabę. Po priekabos apžiūros liudytojas kaip užstatą (duomenys neskelbtini) pardavėjui padavė 950 eurų, taip pat su pardavėju sutarė, kad dalį pinigų jis turės pervesti į pardavėjo nurodytą banko sąskaitą, kitą dalį sumokės grynais. Dar būnant (duomenys neskelbtini), pardavėjas jam pasakė, kad jis iš įmonės (duomenys neskelbtini) nori įsigyti minėtos mašinos vilkiką, o puspriekabę nori parduoti, todėl dalį pinigų reikės pervesti į (duomenys neskelbtini) sąskaitą. 2019 m. vasario 11 d. liudytojas M. M. su pardavėju A. D. kartu nuėjo į banko skyrių, kur pardavėjas A. D. banko kasininkui padavė įmonės banko sąskaitos rekvizitus, o M. M. banke padavė kasininkei 5 500 eurų. Taip pat 3 000 eurų M. M. A. D. sumokėjo grynais. 2019 m. vasario 12 d. į Lietuvą atvažiavo priekabos savininkas M. A., kuris su pardavėju kalbėjo apie priekabos paėmimą. Vėliau, A. D. vis nesutvarkant dokumentų su muitine, A. D. sutiko grąžinti pinigus. Liudytojas M. M. pardavėjui A. D. SMS pranešimu išsiuntė savo sąskaitos rekvizitus, kur reikia parvesti pinigus. 2019 m. kovo 5 d. jie su A. D. susitiko prie (duomenys neskelbtini), kur A. D. liudytojui padavė AB ,,SEB banko“ mokėjimo nurodymo kopiją, pagal kurią (duomenys neskelbtini) pervedė į liudytojo M. M. sąskaitą 9 550 eurų. M. M. minėto dokumento apačioje parašė, kad tai yra pinigų grąžinimas pagal neįvykusį puspriekabės ,,Kogel“ įsigijimo sandorį. Pagal minėtą mokėjimą pinigai į M. M. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervesti taip ir nebuvo.

Nukentėjusysis A. M. taip pat prašo priteisti 1000 Eur neturtinės žalos. Nukentėjusysis nurodo, kad jis patyrė baimę, dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą dėl pinigų praradimo, kadangi pinigai puspriekabės įsigijimui buvo pasiskolinti iš artimųjų ir kaimynų, o negavus nupirktos prekės, negalimas buvo jos pardavimas ir tuo pačiu skolų grąžinimas, kas sukėlė ginčus ir konfliktus su pinigus paskolinusiais asmenimis.