- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-03-16
- Bylos Nr.
- 2S-339-275/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Kutrienė, Tatjana Žukauskienė, Andžej Maciejevski
- Kreditorius
- UAB „Parex faktoringas ir lizingas“
- Skolininkas
- UAB „Baldų dizaino studija“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja Margarita Stambrauskaitė Procesinio sprendimo kategorija 110.1.; 122.4.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2009 m. kovo 16 d.,
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus UAB „Parex faktoringas ir lizingas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 19 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal kreditoriaus UAB „Parex faktoringas ir lizingas“ pareiškimą skolininkui UAB „Baldų dizaino studija“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Kreditorius UAB „Parex faktoringas ir lizingas“ CPK XXIII skyriaus tvarka kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš skolininko UAB „Baldų dizaino studija“ 1 319,71 Lt skolos, 322,32 Lt delspinigių, 6 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo įsakymo įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidų. Tuo pačiu prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti skolininko turtą ir pinigines lėšas, esančias atsiskaitomosiose sąskaitose, 1 642,03 Lt sumai. Nurodė, kad skolininkas vengia vykdyti savo įsipareigojimus, todėl nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, teismo įsakymo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2008-12-19 nutartimi kreditoriaus UAB „Parex faktoringas ir lizingas“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Teismas konstatavo, kad skolininkas yra juridinis asmuo, prašoma priteisti skolos suma su delspinigiais yra 1 642,03 Lt. Teismas motyvavo, kad tokia suma juridiniam asmeniui laikytina nedidele. Be to, kreditoriaus nurodoma aplinkybė, kad skolininkas delsia atsiskaityti su kreditoriumi, suteikia teisę kreditoriui kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo, tačiau neįrodo skolininko nemokumo ir pati savaime nėra pagrindas tenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Kreditorius nepateikė teismui jokių kitų įrodymų, patvirtinančių prielaidą, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo įsakymo įvykdymas pasunkės ar taps negalimas.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
Kreditorius UAB „Parex faktoringas ir lizingas“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2008-12-19 nutartį ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones - areštuoti skolininko turtą (nekilnojamąjį ir kilnojamąjį) ir skolininko pinigines lėšas (tuo atveju, jei skolininko turto arešto nepakaks ieškovo reikalavimo įvykdymui užtikrinti) visai pareiškimo sumai - 1 642,03 Lt. Nurodo, kad teismas priimdamas šią nutartį neįvertino, jog skolininkas nuolat vėlavo mokėti lizingo įmokas, nereagavo į kreditoriaus raštiškus prašymus sumokėti įskolinimą. UAB „Baldų dizaino studija“ taip pat nuolat vėluoja mokėti kitoms įmonėms ir yra skolinga nuo 2008 m. rugsėjo mėn., pateikiama „Credit Info“ informacija. Visos šio aplinkybės duoda pagrindą manyti, kad – 1 642,03 Lt suma skolininkui didelė ir jis negalės jos tinkami įvykdyti. Esant šiai aplinkybei padidėja ir teismo įsakymo neįvykdymo rizika. Be to kreditorius siekia ne tik pateikto pareiškimo reikalavimų pagrįstumo patvirtinimo (teismo įsakymas pagal pateiktą pareiškimą), tačiau ir realios ieškovo teisių ir teisėtų interesų gynybos (kad būtų įvykdytas teismo įsakymas), o teismui atsisakius taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kreditoriaus reikalavimų įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Dėl šios priežasties ieškovo pažeistų subjektinių teisių gynimas būtų neužtikrintas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Atskirasis skundas atmestinas.
CPK XXIII skyriaus normos nustato bylų dėl teismo įsakymo išdavimo nagrinėjimo ypatumus, kurių vienas esminių yra tas, kad teismas, priimdamas teismo įsakymą netikrina kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo (CPK 437 str. 2 d. 4 p.). Tuo tarpu laikinųjų apsaugos priemonių taikymo skolininkui klausimas išduodant teismo įsakymą, yra sprendžiamas CPK nustatyta bendra tvarka (CPK 436 str. 1 d.), tai yra teismas, esant kreditoriaus prašymui taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kiekvienu konkrečiu atveju turi spręsti, ar tam yra pagrindas. Būtent todėl CPK 433 str. 1 d. 5 p. nurodyta, kad pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo turi būti nurodytas motyvuotas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu tam yra pagrindas, bei duomenys apie skolininko turtą. Tuo tarpu šioje byloje kreditorius pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo nenurodė jokio pagrindo, pagrindžiančio jo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tai yra pateikė nemotyvuotą prašymą. Be to, kreditorius prašė taikyti skolininko turto, o jo nesant pakankamai skolininko piniginių lėšų areštą, tačiau pateikė tik skolininko atsiskaitomosios sąskaitos numerį, tuo tarpu duomenų apie skolininko turtą nepateikė. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atsisakė tenkinti kreditoriaus prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl to, kad jis neatitiko tokiam prašymui keliamų procesinių reikalavimų (CPK 433 str. 1 d. 5 p.).
Dėl minėtos priežasties yra atmetamas kaip nepagrįstas kreditoriaus atskirojo skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog skolininkas nuolat vėlavo mokėti lizingo įmokas bei nereagavo į kreditoriaus raštiškus raginimus. Skolininkas pastaraisiais argumentais prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nemotyvavo bei nepateikė jokių šiuos argumentus patvirtinančių įrodymų (CPK 12 str., 178 str.). Be to, vien faktas, jog skolininkas vėluoja atsiskaityti su kreditoriumi, pats savaime, nesant kitų aplinkybių, neįrodo skolininko prastos turtinės padėties ar kitų grėsmių egzistavimo, dėl kurių teismo įsakymo įvykdymas galėtų pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Kreditorius UAB „Parex faktoringas ir lizingas“ nurodė, jog skolininkas UAB „Baldų dizaino studija“, remiantis 2008 m. rugsėjo mėn. UAB „Credit Info Lietuva“ pateikta informacija, yra skolingas kitiems kreditoriams. Kolegija pažymi, kad iš pridedamo UAB „Credit Info Lietuva“ išrašo matyti, jog UAB „Baldų dizaino studija“ skolinga tik UAB „SEB lizingas“ 934,40 Lt sumą, tačiau tai neturi reikšmės, sprendžiant apie skolininko prastą finansinę būklę, nes ši skolininko kaip juridinio asmens įsiskolinimo suma nelaikytina didele.
Pažymėtina, kad teismų praktikoje yra suformuota prezumpcija, pagal kurią pareikštas didelės sumos ieškinio reikalavimas pripažįstamas realia grėsme, padidinančia būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Tačiau ši prezumpcija nėra absoliuti. Teismas kiekvienos konkrečios bylos atveju turi atsižvelgti ne tik į ieškinio (pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo) sumos dydį kaip absoliutų ir vienintelį kriterijų, bet ir į kitas konkrečias aplinkybes, tai yra ar konkretaus atsakovo (skolininko) atžvilgiu ieškinio (pareiškimo) suma gali būti traktuojama kaip didelė, lyginant su atsakovo (skolininko) asmeniu, veikla, gaunamų pajamų, turimo turto, kreditorinių reikalavimų verte ir t.t. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pateikto pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo suma yra 1 642,03 Lt, kuri šiuo konkrečiu atveju skolininko kaip juridinio asmens atžvilgiu, teismui neturint kitų duomenų apie skolininko finansinę padėtį, veiklą ir pan., nėra laikytina didele. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino kreditoriaus prašymo taikyti skolininko turto ir piniginių lėšų areštą pareiškimo reikalavimo sumos ribose, nes kreditorius nepateikė jokių skolininko prastą finansinę padėtį patvirtinančių įrodymų, o pareiškimo sumos dydis teismo tūrimų įrodymų visumoje pats savaime nesuponavo realios grėsmės teismo įsakymo įvykdymui.
Kitų atskirojo skundo argumentų, kurie sudarytų pagrindą pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, kreditorius nepateikė.
Atsižvelgiant į išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta. Pagrindų, numatytų CPK 329 str., dėl kurių ši nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde nurodytais argumentais, o taip pat CPK 329 str. 2 d. išdėstytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nėra. Todėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2008-12-19 nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 321, 325, 329, 331, 336, 337, 339 str. kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.