Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

2019-03-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1-305-649/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-03-12
Bylos Nr.
1-305-649/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-04569-2018-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Saulius Vanagas
Kaltinamasis
R. B.
Nukentėjusysis
R. L., G. J., V. V.
Civilinis atsakovas
draudimo bendrovės AAS
Advokatai
Vida Povilaitienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-305-649/2019Procesinio sprendimo kategorija 1.2.25.4.2.4; 2.3.4.3;1.1.6.6; 1.1.9.2; 2.1.15.3.3.2;Proceso Nr. 1-01-1-04569-2018-8
(S)PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019-03-12Kupiškis

Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų teisėjas Saulius Vanagas, sekretoriaujant Rasai Jurkštienei, dalyvaujant prokurorei Rimai Matulionienei, kaltinamajai R. B., kaltinamosios gynėjui advokatui M. Š., nukentėjusiajam R. L., nukentėjusiojo atstovei advokatei Vidai Povilaitienei, nedalyvaujant nukentėjusiosioms G. J. ir V. V., nedalyvaujant civilinio atsakovo draudimo bendrovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“ atstovui, teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, turinti spec. vidurinį išsilavinimą, netekėjusi, dirbanti A. V. įmonėje surinkėja, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 281 straipsnio 5 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. B. 2018 m. sausio 26 d. apie 18:28 valandą Šiaulių rajone, kelio Šiauliai-Gruzdžiai-Naujoji Akmenė 8-ame kilometre (apie 7,852 km), vairuodama lengvąjį automobilį "Opel Astra", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 9, 136.3 ir 140.1 punktų reikalavimus, – tai yra, priartėjusi prie priekyje ta pačia kryptimi lėčiau važiuojančio automobilio BMW 320D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo V. V., ir pradėdama jį lenkti, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių bei jų turto saugumui (KET 9 p.), pradėjo lenkimo manevrą prieš tai neįsitikinusi, kad lenkimui būtina eismo juostos dalis yra laisva ir nebus kliudoma priešpriešais atvažiuojančioms transporto priemonėms (KET 136.3 p.), lenkė pagrindiniame kelyje, pažymėtame kelio ženklu "Sankryža su šalutiniu keliu", kai lenkti buvo draudžiama (KET 140.1 p.), – ir dėl to susidūrė su priešpriešais atvažiuojančiu automobiliu "Honda Accord", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo R. L., tokiu būdu įvyko eismo įvykis, dėl kurio automobilio „Honda Accord “ keleivė G. V. nuo eismo įvykio metu patirtų sužalojimų tą pačią dieną 21:35 valandą mirė Respublikinės Šiaulių ligoninės Chirurginės reanimacijos skyriuje.

R. B. kalta dėl nusikalstamos veikos padarymo prisipažino pilnai. Paaiškino, kad tą vakarą važiavo link Gruzdžių pusės iš Šiaulių. Priešais lėtai važiavo automobilis BMW, kurį nutarė aplenkti. Kai priešais nebesimatė automobilių šviesų, lenkė automobilį BMW, tačiau išvažiavusi i priešpriešinę eismo juostą pamatė greitai artėjančias šviesas. Lenkimo manevro nebespėjo baigti ir atsitrenkė į savo juosta priešais ją atvažiuojantį automobilį. Automobilis BMW, kurį lenkė, nuvažiavo į griovį, nes tą automobilį užkliudė galiniu bamperiu. Buvo tamsu ir didelis rūkas, todėl prieš lenkdama automobilį priešpriešais atvažiuojančio automobilio šviesų nepastebėjo. Tas automobilis, kurį lenkė, važiavo 70 km/h greičiu, lenkdama daugiau kaip 90 km/h nevažiavo. Susidūrė su automobiliu „Honda Accord“, kuris atsidūrė šalikelėje, o jos vairuojamą automobilį apsuko ir automobilis atsidūrė vidury kelio. Po susidūrimo išlipo iš automobilio ir priėjusi prie R. L. paklausė -ar yra nukentėjusiųjų. R. L. atsakė, kad močiutė nesiorientuoja. Automobilyje BMW sužeistų nebuvo. Vairuotojo pažymėjimą turi 14-15 metų. Kaltę pripažįsta pilnai, tačiau jai atrodo, kad lenkti automobilį „Honda Accord“ pradėjo nesant draudimo lenkti, pati susidūrimo vieta jau buvo esant ištisinei linijai. Prieš susidūrimą bandė grįžti į savo juostą, tačiau jau buvo beveik pralenkusį automobilį, todėl padidino greiti ir bandė spėti baigti manevrą.

Dėl ieškinio nurodė, kad su R. L. reikalavimu sutinka iš dalies. Šiuo metu yra R. L. sumokėjusi 1300 €, su jau sumokėta suma iš viso sutiktų atlyginti 5000 €. Viena augina nepilnametį vaiką, jos mėnesio pajamos yra 570 €. Gyvena pas motiną, pati nekilnojamų daiktų neturi.

Labai gailisi dėl įvykio, prašė neatimti teisės vairuoti, nes reikia vaiką ir mamą pas gydytoją vežioti.

Po prisipažinimo įvykdžius nusikalstamą veiką sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, nes nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, su sutrumpintu įrodymų tyrimu taip pat sutiko prokurorė, gynėjas ir nukentėjusysis.

Kaltinamosios motina E. B., kurios atsakomybėn prašoma perduoti R. B. pagal laidavimą, paaiškino, kad esanti pensininkė, neteista ir nebausta administracine tvarka, teisės vairuoti neturi. Duktė R. B. pas ją gyvena visą laiką. Ji visą gyvenimą dirbo Šiauliuose įmonėse „Nuklonas“, „Venta“, „Verpstė“. Padėdavo dukrai prižiūrėti anūką, dabar anūkas jau didelis. Dukrai esanti didelis autoritetas ir sutinka laiduoti už dukrą.

R. B. kaltė, be jos pačios parodymų, įrodyta šiais rašytiniais įrodymais.

Nukentėjusysis R. L. apklausos protokole ( 1 t., b. l. 180-181) nurodė, kad 2018 sausio 26 dieną važiavo automobiliu „Honda Accord“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) iš Žagarės keliu Šiauliai - Gruzdžiai- Naujoji Akmenė kryptimi link Šiaulių. Automobilį vairavo jis, automobilis registruotas uošvio R. J. vardu, bet automobiliu 7 metus naudojasi ir vairuoja jis. Su juo kartu važiavo močiutė G. V., ji yra mamos mama. Mama yra mirusi. Močiutė sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Abu buvo prisisegę saugos diržais. Važiavo Šiaulių kryptimi, nei priekyje jo, nei iš galo automobilių nebuvo, kitoje kelio pusėje kryptimis link Naujosios Akmenės matė važiuojančias keturias mašinas. Važiavo ir jau Naujosios Akmenės kryptimi matė, kaip pravažiuoja BMW automobilis, ir tuomet pamatė, kad prieš jį atvažiuoja kitas automobilis. Jis lenkė tą BMW. Tai pamatęs pradėjo stabdyti, suko vairą į kelkraštį, bet smūgio nepavyko išvengti ir atvažiuojantis automobilis kaktomuša trenkėsi į jo automobilį. Po smūgio jo automobilis nuvažiavo į kelkraštį ir sustojo, automobilio važiavimo kryptis nepakito. Išsiskleidė abi priekinės oro pagalvės. Kur nuvažiavo tas automobilis, kuris susidūrė su juo, tuomet nematė. Automobiliui sustojus prie jo jau buvo priėję du vyrai, kurie bandė atidaryti automobilio duris ir padėjo išlipti iš automobilio. Išlipo per vairuotojo pusės šoninį langą. Kaip suprato, tie vyrai, kurie padėjo, iškvietė pagalbą. Išlipęs iš automobilio bėgo iš kitos automobilio pusės žiūrėti kaip močiutė. Durys atsidarė, nereikėjo laužti, močiutė buvo sąmoninga, bet nekalbėjo, dejavo, klausė kas buvo, negalėjo pasakyti kur skauda. Greitai į įvykio vietą atvyko gaisrinė, policija ir greitoji. Medikai atvykę išsivežė močiutę, su jais vyko kartu. Taip pat išlipęs dar matė, kad tas automobilis, kuris trenkėsi į jo mašiną, tai „Opelis“, apsisukęs viduryje kelio, o automobilis BMW nulėkęs kokius 50 metrų į priekį ir atsitrenkęs į kelio ženklą, koks kelio ženklas nepasakys. Tame kelyje leistinas važiavimo greitis 90 kilometrų per valandą, tuomet važiavo apie 80 kilometrų per valandą. Kelias buvo šlapias, rūkas, nelijo, kelio danga neslidi. Matomumas dėl rūko labai prastas. Automobilį vairavo blaivus. Mano, tas automobilis, kuris trenkėsi į jo mašiną, jis lenkė BMW, važiavo leistinu greičiu, bet sunku pasakyti. Nuvykus į ligoninę močiutė buvo nuvežta į chirurginės reanimacijos skyrių, kur vakare mirė. Jis autoįvykio metu nesusižalojo. Kitą dieną juto raumenų skausmą, ant kojų buvo keli nubrozdinimai. Į medikus dėl sužalojimų nesikreipė. Įvykio metu žuvo močiutė, kuri jį užaugino ir ji buvo kaip mama. Močiutės laidotuvėmis rūpinosi jis su močiutės vaikais. Automobilis, kurį vairavo, buvo techniškai tvarkingas, draudimas galiojantis, vairuoja nuo 2007 metų. Dėl šio eismo įvykio pageidauja būti pripažintas nukentėjusiuoju.

Nukentėjusioji G. J. apklausos protokole (2 t., b. l. 23-24) nurodė, kad esanti G. V. dukra. Šeimoje buvo trys, tai ji, brolis J. V. ir žuvusi sesuo Z. L.. Žuvus sesei mama G. V. užaugino sesės sūnų R. L.. 2018-01-26 prieš pietus R. L. su mama išvažiavo į Žagarę, kur ji gyvena. Vakare turėjo grįžti atgal pas ją. Mama gyveno Žagarėje, bet nuo 2017 m. Kalėdų mama buvo pas ją. 2018-01-26 vakare R. su mama grįžinėjo atgal pas ją. Prieš išvažiuodamas iš Žagarės R. paskambino, kad grįžta į Sutkūnus. Kažkaip ilgai nesulaukė grįžtančio R. ir mamos. Tuomet pati paskambino R. paklausti, kur yra ir išgirdo, kad papuolė į avariją, kad močiutei blogai. Tai išgirdusi vyko iki Šiaulių ligoninės, kaip tik tuomet į ligoninę atvežė mamą. Lydėjo mamą iki reanimacijos skyriaus. Būnant ligoninėje sužinojo, kad mama mirė. Mama buvo stipri, gyveno viena, ateidavo kaimynė pagelbėti. Po viso šio įvykio R. pasakojo, kad važiuojant jam kaktomuša susidūrė su kita mašina, kuri lenkė kitą mašiną. Rimantas pasakojo, kad bandė išvengti eismo įvykio, bet viskas įvyko akimirka. Dėl mamos mirties pageidauja būti pripažinta nukentėjusiąja. Mamos laidotuvėmis rūpinosi visa šeima bendrai.

Nukentėjusioji V. V. apklausos protokole (2 t., b. l. 37-38) nurodė, kad 2018-01-26 apie 18 valandą važiavo į namus keliu Šiauliai-Naujoji Akmenė. Važiavo automobiliu BMW 320D, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) automobilį vairavo pati. Automobilis yra registruotas sutuoktinio R. V. vardu. Važiuojant nuo Šiaulių link Naujosios Akmenės kelyje lenkė automobilis. Kada pradėjo lenkti nematė, nes buvo labai prastos oro sąlygos- stiprus rūkas. Kelias buvo šlapias, nelijo, nebuvo šalta, slidu. Prieš ją, važiuojant jos kryptimi, nebuvo matyti važiuojančių automobilių. Buvo keletas automobilių, važiuojančių kita kryptimi nei važiavo ji. Ji važiavo keliu ir pamatė priešais šviesas bei pajuto smūgį į savo automobilio priekį. Po smūgio jos automobilis nulėkė nuo kelio ir sustojo atsitrenkęs į kelio ženklą. Koks kelio ženklas nežino. Po smūgio iššovė pagalvės, paties atsitrenkimo momento į kelio ženklą nematė. Automobiliui sustojus pati išlipo iš savo vairuojamo automobilio. Iškarto skambino vyrui pasakė, kad pakliuvo į eismo įvykį, po to skambino pagalbai ir bandė žiūrėti kas įvyko. Matė viduryje kelio stovintį automobilį, matė važiavimo kryptimi link Šiaulių stovintį automobilį. Kol skambino pagalbai, jos klausė, ar yra sužeistų, prispaustų, ėjo iki automobilių, klausė, ar yra sužeistų. Matė vyriškį, kuriam padėjo išlipti iš automobilio, ir girdėjo kalbas, kad yra prispaustų žmonių, tai pasakė ir kviečiant pagalbą. Jos klausė ar susižalojo, atsakė, kad ne. Tame kelyje leistinas greitis 90 kilometrų per valandą. Važiavo kažkur apie 60-70 kilometrų per valandą greičiu. Važiavo perjungdama šviesas tai ilgas, tai trumpąsias, nes matomumas dėl rūko buvo labai prastas. Kokiu greičiu važiavo lenkęs automobilis, nežino. Kokia automobilio markė, kuris lenkė ją, nežino, nes nematė. Ji šioje situacijoje suprato, kad ją lenkė, bet paties lenkimo nematė. Po eismo įvykio pas medikus nebuvo, buvo nežymūs rankų sumušimai, jautė skausmą kaklo srityje. Kitų akivaizdžių sužalojimų nepatyrė. Nedarbingumo pažymėjimo neturėjo. Sveikata nėra drausta. Automobilis, kurį vairavo, yra neremontuojamas, automobilis draustas privalomuoju civiliniu draudimu, CASCO nedraustas. Automobilis po eismo įvykio grąžintas saugojimui.

Liudytojas M. K. apklausos protokole (2 t., b. l. 59-60) nurodė, kad 2018-01-26 apie 18:30 val. važiavo iš Šiaulių miesto į Naująją Akmenę, keliu Šiauliai-Gruzdžiai-Naujoji Akmenė. Pamena, tą vakarą buvo labai didelis rūkas, buvo tamsu, žodžiu, buvo labai prastas matomumas, o kelias nebuvo slidus. Jis važiavo kartu su draugu J. K.. Jis tą dieną buvo nusipirkęs 5 klasės BMW automobilį. J. K. ir vairavo automobilį, jis sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Priekyje jų ta pačia kryptimi važiavo III laidos „Opel Astra“, o prieš ją BMW . Visi trys automobiliai, tarp jų ir jų, važiavo tuo pačiu ~85 - ~90 km/h greičiu. Pavažiavus apie 8 km nuo Šiaulių miesto, prieš kalniuką „Opel Astra“ ėmė lenkti BMW automobilį. Tuo metu jis naudojosi telefonu, kai J. K. pasakė "žiūrėk". Kai tik pakėlė akis, pamatė „Opel Astra“, išvažiavusį į priešpriešinę eismo juostą, ir netrukus automobilis susidūrė su priešpriešais atvažiuojančiu seno modelio „Honda“ (jei gerai atsimena markę). Sustojus pastebėjo, kad priekyje važiavusio automobilio BMW šonas yra apgadintas. Kiek pamena, iš „Opel Astra“ išlipo moteris, ji važiavo viena. Iš pradžių vienas nuėjo prie „Honda“, ten už vairo tebesėdėjo vyriškis, o šalia jo priekyje sėdėjo senyvo amžiaus moteris. Matė iššovusią „Honda“ vairuotojo oro pagalvę, vairuotojui kraujavo iš nosies, tą vyriškį kalbino, jis sakė, kad negali išlipti. Dar sakė, kad močiutė su juo dabar nešneka. Apie įvykusį eismo įvykį pranešė bendruoju pagalbos telefonu. Po kurio laiko prie jų sustojo kažkoks vyriškis, bandė atjungti „Honda“ automobilio akumuliatoriaus gnybtus, kad šis neužsiliepsnotų, nes iš salono kilo kaip ir dūmai ar oro pagalvių dulkės. Aplinkui susirinko daug žmonių. Kadangi įvykio vietoje niekuo nebegalėjo padėti, su draugu nesulaukę greitosios ir policijos nuvažiavo namo.

Liudytojas J. K. apklausos protokole (2 t., b. l. 62-63) nurodė, kad matė kaip įvyko eismo įvykis Šaulių r., netoli Šiaulių miesto. 2018 m. sausio mėnesį, tikslios dienos ir laiko nepamena, pavakarę su draugu M. K. važiavo keliu Šiauliai-Gruzdžiai-Naujoji Akmenė. Jis vairavo savo sidabrinės spalvos BMW automobilį. Važiavo dviese. Tuo metu buvo jau sutemę, buvo didelis rūkas. Priekyje važiavo dar dvi mašinos, tai „Opel Astra“, tamsios spalvos, ir už jos sidabrinis BMW. „Opel Astra“ vairuotojas ėmė lenkti priekyje jo važiuojantį kitą BMW, tuo metu įvyko susidūrimas su priešais atvažiuojančiu kitu automobiliu. Jo markės ir modelio nežino. Nori pasakyti, kad matė priešpriešais link jų atvažiuojantį automobilį, tiksliau jo šviesas, tačiau tikriausiai „Opel“ vairuotojas jo nepastebėjo ir nusprendė atlikti lenkimo manevrą. Nori pasakyti, kad prieš susidūrimą visų trijų automobilių greitis galėjo būti apie 80-90 km/h. Įvykus šiam eismo įvykiui iš „Opel“ išlipo vairuotoja, ji važiavo viena. Kitame automobilyje buvo vaikinukas ir šalia jo kažkokia senutė. Kiek pamena, šiam automobiliui atplėšė vairuotojo pusės dureles, po kurio laiko iš jo išlipo vairuotojas, jis buvo šoke. Ta močiutė liko sėdėti automobilyje, kiek pamena, ji lyg šnekėjo kažką. Apie šį incidentą Modestas savo telefonu pranešė bendruoju pagalbos telefonu, po to abu nuvažiavo.

Liudytojas E. N. apklausos protokole (2 t., b. l. 66-67) nurodė, kad 2018-01-26 dirbo kartu su Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos tarnybos kelių patrulių kuopos 1-ojo būrio vyriausiuoju patruliu J. B. ekipaže S-1837. Apie 18.30 valandą iš budėtojo buvo gautas pranešimas, kad kelyje Šiauliai- Gruzdžiai- Naujoji Akmenė įvyko eismo įvykis, per kurį nukentėjo žmonės. Atvykus į įvykio vietą, jau buvo atvykusi priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba. Atvykus į įvykio vietą matėsi vienas automobilis „Opel Astra“, kuris buvo ant važiuojamosios kelio dalies, automobilis „Honda Accord“ stovėjo kelkraštyje, o trečias automobilis -tai BMW- buvo nuvažiavęs nuo kelio ir atsitrenkęs į kelio ženklą. Aiškinantis aplinkybes su vairuotojais paaiškėjo, kad automobilis „Opel“ lenkė automobilį BMW, nespėjo grįžti ir susidūrė su iš priekio atvažiavusia „Honda“. „Opel“ vairuotoja buvo moteris, kuri aiškino, kad buvo rūkas, lenkė ir nespėjo grįžti bei įvyko eismo įvykis, ji važiavo nuo Šiaulių pusės link Gruzdžių. Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai bei greit atvykusi greitoji suteikė būtiną pagalbą sužeistiems asmenims bei atliko gelbėjimo darbus, pagalba buvo suteikiama „Honda“ automobilio keleivei - senyvo amžiaus moteriai. Medikai „Honda“ keleivę išsivežė į priėmimo skyrių. Vairuotojams buvo patikrintas blaivumas. Aš, apžiūrėjęs eismo įvykio vietą, pradėjau braižyti eismo įvykio vietos planą, sudarytas transporto priemonių techninės apžiūros aktas. Vėliau į įvykio vietą buvo atvykusi operatyvinė grupė. Vairuotojų kontaktinių duomenų neprisimenu, jie nurodyti tarnybiniame pranešime. Su eismo įvykio vietos planu pasirašytinai supažindinti „Opel“ ir „Honda“ automobilių vairuotojai, taip pat paimti vairuotojų rašytiniai pasiaiškinimai. Automobilio BMW vairuotoja nurodė, kad paaiškinimą pateiks vėliau. Atvykus į budėtojų dalį sužinojo, kad „Honda“ keleivė mirė. Eismo įvykis įvyko esant ištisinei eismo juostai, kelio ženklų, draudžiančių lenkti, nebuvo. Leistinas greitis kelyje 90 kilometrų per valandą. 2018-01-26, kuomet įvyko eismo įvykis, buvo rūkas, kelio danga šlapia, tamsus paros metas.

Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole nurodyti įvykio vietos, esančios Šiaulių rajone, kelio Šiauliai-Gruzdžiai-Naujoji Akmenė 8-ame kilometre (apie 7.852 km), požymiai, automobilių padėtys po eismo įvykio, išmatuoti reikiami atstumai (1 t., b. l. 41-55).

Specialisto išvadoje Nr. 11Š-43(18) nurodyta: 1. Dėl tiriamojoje dalyje nurodytų priežasčių apskaičiuoti automobilio „Opel Astra", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavimo greičio prieš pat eismo įvykio kilimą, negalima. 2. Dėl tiriamojoje dalyje nurodytų priežasčių apskaičiuoti automobilio „Honda Accord", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavimo greičio prieš pat eismo įvykio kilimą, negalima. 3. Šioje eismo situacijoje, tikėtina, kad automobilio „Opel Astra" vairuotojos R. B. veiksmai- lenkdama priekyje važiavusį automobilį BMW 320 D, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir susidūrė su priešpriešais važiavusiu automobiliu „Honda Accord" - techniniu požiūriu buvo pagrindine sąlyga šiam eismo įvykiui kilti (1 t., b. l. 73-79).

Specialisto išvadoje Nr. M 72/2018(04) nurodyta: 1. G. V. mirtis įvyko nuo krūtinės ląstos sumušimo, į tai nurodo daugybiniai šonkaulių, krūtinkaulio ir stuburo krūtininės dalies slankstelio lūžiai, kraujo išsiliejimas krūtinplėvių ertmėse, tarpuplaučio minkštųjų audinių kraujosruvos, plaučių ir širdies sumušimas, medicininių dokumentų duomenys. Tai komplikavosi progresuojančiu širdies veiklos ir kvėpavimo funkcijos sutrikimu. 2. Respublikinės Šiaulių ligoninės gydymo stacionare ligos istorijos duomenimis, G. V. mirė 2018-01-26, 21 val. 35 min. Tam neprieštarauja autopsijos metu nustatytų lavoninių reiškinių duomenys. 3. Mirusiosios G. V. kūne nustatyti sužalojimai: a. kaklo odos nubrozdinimas, daugybiniai šonkaulių, krūtinkaulio, dešiniojo žastikaulio ir stuburo krūtininės dalies slankstelio lūžiai, kraujo išsiliejimas krūtinplėvių ertmėse, kepenų plyšimas, kraujo išsiliejimas pilvaplėvės ertmėje, tarpuplaučio minkštųjų audinių kraujosruvos, plaučių ir širdies sumušimas, kurie galėjo būti padaryti netrukus iki mirties didele energija vienmomentiškai paveikus krūtinės ląstą, galimai užduotyje nurodytomis aplinkybėmis, t. y. nukentėjus autoįvykio metu. Sužalojimai, remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.9 ir 6.6.16 punktais, kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu ir jų komplikacijos sąlygojo mirtį; b. veido ir kelių poodinės kraujosruvos, dešiniojo šlaunikaulio, kairiojo šeivikaulio lūžiai, remiantis makromorfologiniu vaizdu, galėjo būti padaryti vienmomentiškai kartu su a. papunktyje išvardintais sužalojimais eismo įvykio metu arba mažiausiai dviem trauminiais poveikiais kietais bukais daiktais ar paviršiais paveikus veidą ir kojas. Vertinant šiuos sužalojimus atskirai, jie visumoje kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrukdymu ir tiesioginės įtakos mirčiai neturėjo. 4. Atsakyta išvados 3-ame punkte. 5. Visi nustatyti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto eismo įvykio metu. 6. G. V. mirtis įvyko nuo krūtinės ląstos sumušimo. 7. Mirusioji tyrimui pristatyta nuoga. 8. G. V. lavono kraujyje etilo alkoholio nerasta (1 t., b. l. 94-96).

Apžiūros protokole užfiksuota kompaktinio disko su garso įrašu, gautu iš bendrojo pagalbos centro, apžiūra (1 t., b. l. 100-102).

Pažymoje iš Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos nurodytos oro sąlygos buvusios įvykio dieną -2018-01-26 (1 t., b. l. 104).

Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokoluose nurodyti automobilio "Opel Astra", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimai ir kiti jo požymiai (1 t., b. l. 106, 109, 114-122).

Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokoluose nurodyti automobilio "Honda Accord", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)sugadinimai ir kiti jo požymiai (1 t., b. l. 124, 127, 132-139).

Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokoluose nurodyti automobilio BMW 320D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimai ir kiti jo požymiai (1 t., b. l. 146, 150-158).

Veikos kvalifikavimas ir įrodymų vertinimas.

R. B. nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, atitinka LR BK 281 str. 5 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką, nes kaltinamoji, vairuodama automobilį „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) dėl neatsargumo pažeidė kelių eismo saugumo taisykles ( KET 136.3 punktą) - prieš pradėdama lenkti ta pačia kryptimi važiuojantį automobilį BMW 320, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuojamą V. V., neįsitikino, kad lenkimui būtina eismo juostos dalis yra laisva ir nebus kliudoma priešpriešais atvažiuojančioms transporto priemonėms, įvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su priešinga kryptimi važiavusiu automobiliu „Honda Accord“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuojamu R. L., dėl susidūrimo metu patirtų sužalojimų automobilio „Honda Accord“ keleivė G. V. ligoninėje 2018-01-26 21 val. 35 min. mirė.

R. B. veiksmai – neįsitikinimas lenkimo manevro saugumu, neįsitikinimas priešpriešinės eismo juostos laisvumu - buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti, R. B. veiksmai lenkiant priekyje važiavusį automobilį yra priežastiniame ryšyje su dėl eismo įvykio kilusiomis pasekmėmis. R. B. nurodė, kad dėl blogo matomumo laiku nepastebėjo priešais atvažiuojančio automobilio, o kai automobilį pastebėjo, nespėjo pabaigti lenkimo manevro ir nebeturėjo galimybės išvengti susidūrimo.

R. B. parodymai iš esmės neprieštarauja nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymams, duotiems ikiteisminio tyrimo metu, specialistų išvadoms, kitiems įrodymams, ištirtiems posėdžio metu, todėl teismas neapsistoja prie gilesnės įrodymų analizės.

Motyvuojamoji dalis

Teismo nuomone, R. B. kaltė pilnai įrodyta posėdyje ištirtais įrodymais – ji padarė neatsargų nusikaltimą, numatytą LR BK 281 str. 5 d.

Dėl ieškinio.

Nukentėjusysis R. L. palaikė iš dalies ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo.

Nukentėjusysis R. L., G. V. anūkas, ieškiniu prašė priteisti iš R. B. 10000 € neturtinės žalos (2 t., b. l. 1-3). Ieškinyje nurodė, kad automobiliu važiavusi močiutė jam buvo brangiausias žmogus, nes mamos neteko ankstyvoje vaikystėje, o močiutė jį augino nuo 4 metų amžiaus. Jam tapus suaugusiu asmeniu santykiai su močiute tapo dar artimesni, tik jau jis rūpinosi močiute. Jis lankydavo močiutę, glaudžiai bendravo, padėdavo ūkio darbuose, rūpinosi jos oria senatve. Močiutė buvo sveika ir stipri, visada važiuodavo pas močiutę švęsti šeimos švenčių, Šv. Kūčių, Kalėdų, Velykų, pas močiutę susirinkdavo vaikai, anūkai ir proanūkiai. Po autoavarijos močiutės laidotuvėmis rūpinosi jis ir močiutės vaikai. Tragiškai žuvus močiutei patyrė didžiulius dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus, emocinį stresą, baimę. Nelaimingas atsitikimas neigiamai paveikė jo asmeninį gyvenimą -teko su šeima tris mėnesius gyventi be automobilio.

Posėdžio metu R. L. nurodė, kad prašomą priteisti neturtinę žalą sumažina iki 8700 €, nes 1300 € jam R. B. sumokėjo. Draudimo kompanija jam išmokėjo 5000 € neturtinės žalos, tačiau šią sumą jis vertina kaip atlygintą materialinę žalą, nes jam buvo visiškai sumaitotas automobilis. Už automobilio likutinę vertę gavo 300 €. Kitų ieškinių nėra, todėl jis yra kaip ir šeimos atstovas. Jam padaryta didelė emocinė žala, naktį ir dabar bijo vairuoti automobilį, jam pakriko tiek fizinė, tiek psichologinė sveikata.

Posėdžio metu R. L. prašė priteisti iš R. B. 8700 € neturtinės žalos.

Civilinis atsakovas AAS „BTA Baltic Insurance Company“ pateiktame pranešime ir kituose dokumentuose (3 t., b. l. 16-21) nurodė, kad dėl eismo įvykio, kurio metu žuvo G. V., R. L., be turtinės žalos, išmokėjo 5000 € neturtinės žalos. Atsižvelgiant į eismo įvykio metu galiojusį įstatyminį reglamentavimą, draudimo išmoka dėl neturtinės žalos išmokėta maksimalaus dydžio.

Teismas konstatuoja, kad R. L. dėl R. B. nusikalstamos veikos patyrė neturtinę žalą – nurodė patirtus pergyvenimus ir dvasines kančias ieškinyje bei teikė paaiškinimus posėdžio metu, tragiškas eismo įvykis pripažintas draudiminiu įvykiu.

Nukentėjusiojo reikalavimas priteisti neturtinę žalą tenkinamas iš dalies žalą priteisiant iš kaltinamosios R. B..

BPK 28 str. nurodyta, kad nukentėjusiuoju pripažįstamas fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika padarė fizinės, turtinės ar moralinės žalos. R. L. nukentėjusiuoju pripažintas nutarimu ikiteisminiame tyrime (2 t., b. l. 4), nukentėjusysis R. L. yra susijęs su žuvusiąja G. V. – yra anūkas, kurį G. V. augino nuo 4 metų amžiaus, todėl R. L. dėl G. V. mirties patyrė neturtinę žalą.

Pagal CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 str. 2 d. nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nukentėjusysis, pateikdamas ieškinį dėl G. V. žūties, neturtinę žalą įvertino 10000 €. Kiekvienas nukentėjusysis panašaus pobūdžio bylose neturtinę žalą vertina atskirai ir skirtingomis sumomis, taip pat ir neturtinė žala dėl mirties teismų praktikoje vertinama skirtingai. Kiekvienas nukentėjusysis, patyręs žalos dėl nusikaltimo, iš esmės laisvai ir savarankiškai gali nustatyti neturtinės žalos dydį pateikdamas ieškinį teismui, ir teismas pateiktą reikalavimą vertina bei nagrinėja.

Dažniausiai neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos dydį tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją ir kt. Atsižvelgiant į nukentėjusiojo R. L. paaiškinimus ir kitas aplinkybes laikytina, kad nukentėjusysis dėl močiutės mirties patyrė didelę neturtinę žalą, ir patirta žala gali būti vertinama 10000 € dydžiu.

Tačiau teismas nesutinka su tuo, kaip nukentėjusysis R. L. vertina gautas sumas ir kaip skaičiuoja patirtą neturtinę žalą. Nors R. L. dalį neturtinės žalos – 5000 € - atlygino draudikas AAS „BTA Baltic Insurance Company“, R. L. laiko, kad tai atlyginta turtinė žala, nes už tą sumą įsigijo automobilį. Pats ieškovas, pateikdamas ieškinį teismui, nurodė sumą pinigais, kokiu dydžiu vertina neturtinę žalą, patirtą dėl nusikalstamos veikos. Tačiau ieškovas gautų sumų, kurios nurodytos kaip neturtinės žalos atlyginimas, negali nevertinti ir neįskaičiuoti į neturtinės žalos atlyginimą teigdamas, jog gautą sumą vertina kaip turtinės žalos atlyginimą. Draudikas AAS „BTA Baltic Insurance Company“ teismui pateiktuose dokumentuose (3 t., b. l. 16-21) aiškiai nurodė, kad 5000 € dydžio draudimo išmoka, sumokėta R. L., yra skirta neturtinei žalai kompensuoti įvykus draudžiamajam įvykiui, ir tai maksimali išmoka, kai eismo įvykio metu žuvo žmogus. Todėl išmokėta R. L. 5000 € draudimo išmoka negali būti vertinama kitaip nei neturtinės žalos atlyginimas. Nes priešingu atveju ieškovas galėtų nevertinti kaip neturtinės žalos atlyginimo ir R. B. sumokėtų 1300 €, tuo labiau, kad paaiškinime prie pavedimo net nenurodyta, jos atlyginama neturtinė žala (nurodyta „žalos atlyginimas baudžiamojoje byloje“). Tačiau R. L. R. B. sumokėtus 1300 eurų laiko neturtinės žalos atlyginimu.

Taigi, pripažinus, kad nukentėjusysis R. L. patyrė neturtinę žalą, teismas konstatuoja, jog ši neturtinė žala gali būti įvertinta ieškinyje nurodytu dydžiu – 10000 eurų. Reikalavimas atlyginti 10000 € neturtinės žalos dėl eismo įvykio metu žuvusio artimo šeimos nario nėra per didelis ar pažeidžiantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Tačiau į neturtinės žalos atlyginimą turi būti įskaitomos visos kaip neturtinės žalos atlyginimas gautos sumos, todėl prašoma priteisti suma turi būti sumažinta jau sumokėtu neturtinės žalos atlyginimu, nes nukentėjusiajam 5000 € sumokėjo draudikas AAS „BTA Baltic Insurance Company“ ir 1300 € sumokėjo kaltininkė R. B..

Todėl, atsižvelgdamas į bylos aplinkybių visumą, teismas sumažina prašomos priteisti neturtinės žalos sumą nuo 8700 € iki 3700 €. Teismo nuomone, neturtinės žalos reikalavimas neturi būti vertinamas kaip papildoma bausmė kaltininkui už jo netinkamą elgesį, taip pat į žalos atlyginimą, vertinant ieškovo pageidavimus, negali būti neįskaitomos sumos, kurios gautos kaip neturtinės žalos atlyginimas.

R. L. iš kaltininkės R. B. priteisiamas 3700 € neturtinės žalos atlyginimas.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamojo poveikio priemonių.

R. B. kaltę dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino ir detaliai išdėstė jos padarymo aplinkybes. Be R. B. parodymų, jos kaltę dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo patvirtina specialistų išvadose užfiksuoti duomenys, nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai bei kiti anksčiau aptarti įrodymai.

R. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad ji prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų Lietuvos Respublikos BK 60 straipsnyje, išnagrinėjus bylą nenustatyta.

Kaltinamoji prašo ją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal motinos E. B. laidavimą, tokiam prašymui pritaria kaltinamosios gynėjas ir prokurorė, kuri nurodo, kad egzistuoja sąlygos, kurioms esant galima R. B. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

LR BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai, todėl BK 40 straipsnio taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga, kurią jis įgyvendina įvertinęs visus byloje esančius įrodymus.

R. B. padarė neatsargų nusikaltimą, prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir dėl to gailisi, nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą.

R. B. yra neteista (2 t., b. l. 75), nebausta administracine tvarka (2 t., b. l. 76), yra šiuo metu dirbanti A. V. įmonėje ( 2 t., b. l. 74), augina nepilnametį sūnų D. B. (2 t., b. l. 99), nekilnojamųjų daiktų, registruotų Lietuvos Respublikos teritorijoje, neturi. Iš Gyventojų registro išrašo matyti, kad R. B. užaugino dukrą G. R., kuri yra pilnametė (2 t., b. l. 71). Teisę vairuoti transporto priemones R. B. turi nuo 2004-04-29 ( 2 t., b. l. 73).

Teismo nuomone, yra pagrindo manyti, kad kaltinamoji nedarys naujų nusikalstamų veikų, netinkamas elgesys, nors ir sukėlęs itin skaudžias pasekmes, buvo daugiau atsitiktinumas nei sisteminga ar tikslinga veikla siekiant pažeidinėti įstatymus.

Vertindamas laiduotojos E. B. asmenines savybes, galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkei, teismas atsižvelgia į tai, kad R. B. gyvena motinai E. B. priklausančiame bute, R. B. nurodė pasitikinti motina. E. B. yra nedirbanti, senatvės pensininkė pragyvenanti iš gaunamos pensijos, yra neteista ir nebausta administracine tvarka, kaip pati nurodė, padėjusi anksčiau ir padedanti dabar auginti anūką Dovydą. .

Iš E. B. paaiškinimų teismui galima daryti išvadą, kad R. B. yra svarbi motinos nuomonė, todėl motina turės galimybę kontroliuoti kaltinamosios elgesį ir imtis prevencinių priemonių, kad R. B. daugiau nenusikalstų.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad E. B. yra teismo pasitikėjimo vertas asmuo, esantis autoritetu kaltinamajai ir turintis galimybę jai daryti teigiamą įtaką. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į kaltinamosios asmenybę, teismas sprendžia, kad yra nustatytos visos būtinos atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos ir yra pakankamas pagrindas manyti, kad kaltinamoji ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Todėl kaltinamoji R. B. atleidžiama nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant ją pagal laidavimą laiduotojos E. B. atsakomybėn be užstato ir baudžiamoji byla nutraukiama.

Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnyje numatyta, kad teismas pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, gali paskirti baudžiamojo poveikio priemonę. Dažniausiai skiriamas uždraudimas naudotis specialia teise, ypač kai dėl nusikalstamos veikos sukeliamos sunkios pasekmės.

Todėl R. B., ją atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės, skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise. Nors R. B. prašė neatimti teisės vairuoti, nes turi nepilnametį sūnų, motiną gali reikėti vežioti pas gydytojus, toks prašymas negali būti tenkinamas. Pastebėtina, kad įvykdytos nusikalstamos veikos pasekmės itin sunkios, R. B., esant labai blogam matomumui, tamsiuoju paros metu, žiemą, buvo labai nerūpestinga ir neatidi, nes, lenkdama priekyje važiuojantį automobilį, nepastebėjo ar dėl didelio rūko neturėjo galimybės pastebėti priešpriešine eismo juosta atvažiuojančio automobilio. Tiek nukentėjusysis R. L., tiek liudytojai akcentavo itin blogą matomumą dėl rūko, tačiau itin blogas matomumas neprivertė R. B. atsisakyti rizikingo lenkimo manevro. Nors įvykdytas nusikaltimas ir neatsargus, neatidūs vairuotojai, dėl kurių kaltės žūva kiti eismo dalyviai, nors trumpam turi būti pašalinami iš eismo, kad galėtų apmąstyti savo netinkamą elgesį. R. B. noras važinėti į darbą automobiliu ir rūpintis motina bei šeimos gerove yra jos asmeninis pageidavimas, tačiau toks interesas negali būti iškeliamas aukščiau už kitų eismo dalyvių saugumą.

Iš kaltinamosios valstybei, remiantis BPK 106 str. 2 d., priteisiamos 175,50 € išlaidos, kurias valstybė patyrė teikdama nemokamą teisinę pagalbą nukentėjusiajam R. L..

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 273 straipsniu, 297-303 straipsniais, teismas

nusprendžia:

R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) padariusią nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant ją pagal laidavimą be užstato laiduotojos E. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), atsakomybėn.

Nustatyti laidavimo terminą – 2 (dvejų) metų laikotarpį, skaičiuojant šį terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Baudžiamąją bylą R. B. atžvilgiu pagal BK 281 str. 5 d. nutraukti.

Automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį R. B. ir saugomą UAB „Automagija“ priklausančioje aikštelėje, grąžinti R. B..

Automobilį „Honda Accord“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį R. J. ir saugomą UAB „Automagija“ priklausančioje aikštelėje, grąžinti R. J..

R. L. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti R. L. iš R. B. 3700 € neturtinės žalos.

Valstybės patirtas 175,50 € išlaidas už R. L. suteiktą teisinę pagalbą pripažinti proceso išlaidomis ir paminėtą sumą priteisti iš R. B. Lietuvos Respublikos naudai.

Remiantis BK 67 ir 68 str., R. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - vienerių metų laikotarpiui uždrausti naudotis teise vairuoti visas kelių transporto priemones. Teisės vairuoti transporto priemones uždraudimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kompaktinius diskus, esančius pakete Nr. 1 (1 tomas), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo paduodant apeliacinį skundą per šį teismą.

Teisėjas Saulius Vanagas